egidijus laužikas

Buvusio Aukščiausio Teismo teisėjo Egidijaus Laužiko byla dėl atleidimo bus iš naujo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Apeliacinis teismas ketvirtadienį panaikino ankstesnį šio teismo sprendimą ir nurodė bylą nagrinėti iš naujo, BNS pranešė teismo atstovė Venta Valčackienė. E. Laužikas yra vienas iš kaltinamųjų vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje, jam pateikti įtarimai dėl 10 tūkst. eurų kyšio gavimo per tarpininkus. Šis epizodas yra susijęs su „Vijūnėlės“ dvaro byla.

Vilniaus apygardos teismas antradienį skelbs sprendimą buvusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Egidijaus Laužiko inicijuotoje civilinėje byloje dėl atleidimo iš pareigų, jam savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.  Ieškinyje E. Laužikas siekė neteisėtais pripažinti ir panaikinti Teisėjų tarybos nutarimą dėl patarimo prezidentui jį atleisti, iš to sekusį prezidento dekretą ir Seimo nutarimą dėl atleidimo.

Korupcijos byloje įtariamaisiais tapusių teisėjų atleisti Seimas neskuba. Apeliacinio teismo teisėjo Konstantino Gurino likimą parlamentarai veiningai atidėjo rudeniui. Politikai bijo, kad jų posėdyje nepasirodžius pačiam teisėjui ar jo advokatams šie vėliau Parlamentą, o gal ir Lietuvą Starsbūre užverstų skundais. Apie tai, kad Lietuva gali būti apskųsta dėl žmogaus teisių pažeidimų, Seimo nariams dėstė ir kito įtariamuoju tapusio teisėjo – Egidijaus Laužiko advokatas.

Parlamente ketvirtadienį sprendžiamas klausimas, ar imtis klausimo dėl įtariamo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Egidijaus Laužiko atleidimo. Siūlymus pašalinti šiuos teisėjus pateikė prezidentas Gitanas Nausėda. Pritarus Teisėjų tarybai, šalies vadovas praėjusią savaitę taip pat atleido byloje įtariamą Vilniaus apygardos teismo teisėją Henrichą Jaglinskį.

Korupcija įtariamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Egidijus Laužikas toleravo pateiktus pasiūlymus, kad už suinteresuotiems asmenims palankių sprendimų priėmimą gali būti atsilyginama, aptarinėjo galimą neteisėtą poveikį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjui. Tokias detales pristatydama dekretą dėl teisėjo E. Laužiko atleidimo pažeminus teisėjo vardą antradienį Seime pateikė prezidento Gitano Nausėdos patarėja Jūratė Šovienė.

Teisėjų korupcijos tyrimas, per kurį sustabdyti aštuonių teisėjų įgaliojimai, išryškino teisėjų stygių ir verčia keisti įstatymus, norint užtikrinti sklandų teismų darbą. Šis klausimas trečiadienį aptartas per uždarą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) posėdį. Komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė žurnalistams sakė, kad Teisėjų taryba pateikė siūlymus, kaip reikėtų pataisyti Teismų įstatymą, norint spręsti šį klausimą, tačiau atsisakė atskleisti pasiūlymo turinį.

 Teisėjų korupcijos byloje teismas leido suimti su nusikalstamu pasauliu siejamą Giedrių Rimkų. „Šiandien teisme gauti prokurorų prašymai dėl dviejų naujų asmenų suėmimo, teismas tenkino prašymą suimti vieną asmenį mėnesiui“, – BNS patvirtino Vilniaus apylinkės teismo atstovė spaudai Aušra Pocienė. BNS žiniomis, suimtas įtariamasis – su nusikalstamu pasauliu siejamas G. Rimkus. Jį pareigūnai prašė suimti trims mėnesiams.

Tyrime dėl įtariamos korupcijos teismuose teisėsauga sulaikė vilnietį advokatą Gintarą Rusecką ir dar keturis asmenis, trečiadienį atliekamos kratos jų darbo vietose, namuose. Kaip skelbia Specialiųjų tyrimų taryba (STT) ir Generalinė prokuratūra, kiti sulaikytieji – „suinteresuoti teismų sprendimais ar jų tarpininkai“. „Siekiant surinkti tyrimui reikšmingų duomenų, šiandien atliktos kratos sulaikytųjų asmenų darbo, gyvenamosiose vietose, automobiliuose“, – teigiama pranešime.

Lietuvos teisėsauga ketvirtadienį tęsė aktyvius veiksmus rezonansinėje teisėjų kyšininkavimo byloje. BNS pateikia svarbiausius dienos įvykius. Įtarimai Druskininkų merui Vyriausioji rinkimų komisija panaikino Druskininkų mero Ričardo Malinausko ir jo patarėjo Aivaro Kadziausko teisinę neliečiamybę, netrukus jiems pareikšti įtarimai prekyba poveikiu ir papirkimu. Merui skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, patarėjas sulaikytas Vilniaus centre.

Teisėsaugai dėl įtarimų kyšiais ir korupcija sulaikius aštuonis teisėjus ir penkis advokatus, šalies teisėjai nerimauja, kaip tai atsilieps visuomenės pasitikėjimui teismo sistema. Teisėsauga trečiadienį pranešė, kad dėl įtarimų korupcija sulaikyti aštuoni teisėjai ir penki advokatai. Šiuo metu atliekami keli ikiteisminiai tyrimai dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo ir piktnaudžiavimo teismų sistemoje.

Teisėsauga atlieka kelis ikiteisminius tyrimus dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo ir piktnaudžiavimo teismų sistemoje. Trečiadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė panaikino aštuonių teisėjų imunitetą dėl įtarimų korupcija.

Šį siūlymą ministerija aiškina tuo, kad apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos dydis esą yra neproporcingas, atsižvelgiant į teisėjams keliamus kvalifikacinius reikalavimus, jų darbo krūvį, už darbą gaunamo atlyginimo santykį su kitiems pareigūnams, tarnautojams, taip pat kitų teismų teisėjams iš valstybės biudžeto lėšų mokamais atlyginimais.

 Teismai patenkina 99 proc. prokurorų prašymų leisti klausytis pokalbių telefonu, rodo statistika. Kritikai teigia, kad tokie duomenys gali liudyti neatsakingą teismų požiūrį, tačiau patys teisėjai tikina, kad jų galimybės - labai ribotos. Anot Nacionalinės teismų administracijos, pernai apylinkės teismai išnagrinėjo 12 tūkst. 332 prokurorų pareiškimus dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos. Pareiškimai visiškai patenkinti 11 tūkst.

Teismo sekretorei, kuri prokurorei neišsiuntė teismo nutarties dėl tris vaikus per avariją pražudžiusio buvusio policijos pareigūno Sauliaus Pauliko lygtinio paleidimo, gresia nuobauda. S.Pauliką į laisvę paleido Vilniaus miesto apylinkės teismas, o Vilniaus prokurorė Danutė Mekionienė sako jo laiku neapskundusi, nes negavo teismo nutarties. Byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Vilniuje penktadienį susirinkusi Teisėjų taryba po trečio balsavimo išsirinko tarybos pirmininkę - ja tapo šias pareigas nuo 2006 metų birželio iki 2008 metų lapkričio vidurio ėjusi Apeliacinio Teismo (AT) teisėja Laima Garnelienė. Ji per slaptą balsavimą surinko 13 teisėjų balsus. 7 balsus gavo kitas kandidatas - Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas (LVAT) Arūnas Drigotas. Tarybos pirmininko rinkimai nevyko sklandžiai.

Vilniuje penktadienį posėdžiaujanti Teisėjų taryba išsirinks savo vadovą. Kandidatais į šį postą tapo Lietuvos apeliacinio teismo teisėja (AT) ir buvusi tarybos pirmininkė Laima Garnelienė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas (LVAT) Artūras Drigotas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Vytautas Masiokas. Keipdamasi į teisėjus, L.Garnelienė teigė, kad savo, kaip pirmininkės, darbą vertina teigiamai.

Kadenciją baigiančios Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė po susitikimo su prezidentu ir išgirstų padėkų prašneko apie teismus prislėgusį taupymo vajų - esą Finansų ministerijai dėl ekonominio sunkmečio neleidžiant disponuoti teismų turimais pinigais, Ukmergės rajono apylinkės teisme jau apribotas telefono ryšys, o Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas baiminasi, kad bus išjungta elektra.

Visuotinis teisėjų susirinkimas penktadienį išrinko naujus Teisėjų tarybos narius. Taryboje dirbs Aukščiausiojo teismo teisėjai Egidijus Laužikas, Vytautas Masiokas ir Sigitas Gurevičius. Iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų Taryboje dirbs dabartinė Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė bei teisėjai Vygandas Višinskas ir Aloyzas Kruopys. Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui atstovaus Vaida Urmonaitė, Artūras Drigotas ir Arūnas Sutkevičius.