efsf

Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) vadovas Klausas Reglingas (Klaus Regling) mano, kad greita euro krizė pabaiga yra galima. „Jei visos šalys euro zonoje griežtai laikysis savo konsolidavimo priemonių ir toliau nuolat didins savo konkurencingumą, krizė po 1-2 metų gali būti įveikta“, - pareiškė jis Vokietijos žurnalui „Spiegel“. K. Reglingas sėkmingu pavadino ESSF darbą. „Jei mūsų nebūtų, tai Portugalijos ir Airijos ko gero nebebūtų euro zonoje“, - teigė jis.

Skęstančioje Europoje darosi vis sunkiau rasti valstybę, kuri būtų priimtina saugumo ieškantiems investuotojams. Net ir Vokietija praranda pasitikėjimą, rašo „Businessweek“. Investuotojams itin sunku pripažinti šią tiesą, pakanka atkreipti dėmesį į rinkų reakciją, kuomet reitingų agentūra „Moody's“ pakeitė Vokietijos reitingo perspektyvą į neigiamą. Kaip ir buvo galima tikėtis, po šio žingsnio Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo, tačiau tik 0,07 proc.

Graikijoje savaitgalį pakartotinai vykusius parlamento rinkimus, kuriuose daugumą iškovojo už taupymą pasisakanti partija „Naujoji demokratija“, ekonomistai vertina prieštaringai. „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sako, kad rinkimų rezultatai duos teigiamą poslinkį sprendžiant euro zonos problemas.

Euro zonos gelbėjimo fondų skolinimo pajėgumas gali būti padidintas 100 mlrd. eurų, pirmadienį praneša Vokietijos dienraštis „Die Welt“. Laikraščio straipsnyje teigiama, kad pagal pasiūlymus, svarstomus Europos Sąjungos (ES) sostinėse ir institucijose, 100 mlrd. eurų Ispanijos bankams bus išmokėti iš laikinojo gelbėjimo fondo - Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) - todėl pastovusis gelbėjimo fondas - nuo liepos įsigaliosiantis Europos stabilumo mechanizmas (ESM) - liks nepaliestas.

Sekmadienį euro zona nutarė ištiesti pagalbos ranką į nelaimę papuolusiems Ispanijos bankams ir suteikti 100 mlrd. eurų paskolą. Ketvirta pagal dydį euro zonos ekonomika tapo ketvirta monetarinės sąjungos nare, kuriai prireikė tarptautinės paramos. Ispanijos ekonomika yra beveik dukart didesnė nei kitų trijų – Airijos, Graikijos ir Portugalijos kartu sudėjus.

Savaitgalį vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimo metu šalių finansų ministrai teigė, kad euro zonos šalys turi padidinti savo gelbėjimo fondą, jeigu nori gauti didesnę G20 valstybių paramą, praneša BBC. Anot ministrų, toks žingsnis yra „būtinas“ norint, kad G20 šalys pervestų daugiau lėšų į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). Šiuo metu Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) sudaro 500 mlrd.

ECB išmainys Graikijos valstybės obligacijas į EFSF obligacijasFrankfurtas, vasario 8 d. (ELTA). Europos centrinis bankas (ECB) sutiko išmainyti Graikijos valstybines obligacijos į Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) obligacijas, rašo laikraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais. Kartu pažymima, kad mainai gali įvykti tik tuo atveju, jeigu bus sėkmingai užbaigtos Graikijos ir kreditorių derybos dėl skolos restruktūrizavimo.

Investuotojų pasitikėjimas Europa sustiprės, jeigu Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF) ir Europos stabilumo mechanizmas (EMS) nuspręs susivienyti į bendrą Europos struktūrą, pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde. „Jeigu abu šie fondai galėtų sudaryti „bendrą Europos taupyklę“, tai taptų galingu signalu, sustiprinančiu investuotojų pasitikėjimą Europa“, - pažymėjo TVF vadovė.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigia, kad tai, jog agentūra „Standard & Poor's“ (S&P) ryžosi sumažinti euro zonos valstybių reitingus, rodo, kodėl Europa turi greitai patvirtinti naują fiskalinę sutartį ir pasiekti, kad nuolatinis gelbėjimo fondas pradėtų veikti ir funkcionuotų kaip įmanoma greičiau. Penktadienį S&P sumažino 9 iš 17 euro zonos valstybių skolinimosi reitingus. Vokietija išsaugojo aukščiausią AAA reitingą.

Vokietijos parlamento Biudžeto komitetas pirmadienį pritarė pasiūlymams didinti euro zonos paramos fondą, kuriuos euro zonos finansų ministrai svarstys šią savaitę.

Danske bankas skelbia tris šią savaitę laukiančius svarbius įvykius ekonomikos sferoje. 1. JAV bus paskelbta keletas svarbių ekonominių rodiklių. Savaitės pradžioje bus paskelbti spalio mėn. naujų būstų pardavimų skaičiai, kurie neturėtų stipriai keistis lyginant su rugsėjo mėn. rezultatais. Vėliau seks vieni svarbiausių JAV mėnesio pranešimų – ISM gamybos pasitikėjimo indeksas ir lapkričio mėnesio darbo vietų pokytis.

Išaugęs investuotojų nerimas dėl Italijos valstybės skolos Europą įstūmė į naują skolų krizės etapą. Kuris scenarijus pildosi? Kol padėtis Graikijoje bent jau kol kas atrodo kontroliuojama, pasaulis sužiuro į Italiją. Tai, kas šiandien ten vyksta, parodys visiems, ar pastaruosius pusantrų metų stebėjome tragediją, ar kai ką mažiau rimta. Politinė suirutė Sutriko ir Italijos politinė sistema, negalinti suteikti ateities garantijų.

Kinija, ilgą laiką neapsisprendžianti dėl paramos Europos Sąjungai jos kovoje su krize, dabar nurodė tokios paramos teikimo sąlygas. Tuo tikslu Europa turi sutikti su viena iš trijų sąlygų: suteikti šaliai daugiau įtakos Tarptautiniame valiutos fonde, pakelti jos ekonominį statusą Pasaulio prekybos organizacijoje arba atšaukti embargą Europos ginklų tiekimui į Pekiną.

Japonijos finansų ministerija patvirtino, kad įsigijo 10 proc. naujausios Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) obligacijų emisijos, informuoja BBC. Ministerija teigia, kad įsigijo obligacijų už 300 mln. eurų. Anksčiau Japonija jau tris kartus pirko EFSF obligacijų, iš viso už 2,975 mlrd. eurų. Euro zonos lyderiai jau kuris laikas siekia padidinti investicijas į EFSF ir taip suteikti finansinę pagalbą skolų slegiamoms valstybėms. Praėjusį mėnesį jie susitarė padidinti EFSF iki 1 trln.

Kiekvienas sutiks, kad dabar pasaulinei ekonomikai – sunkūs laikai, rašo BCC korespondentas Pekine Damianas Grammaticas. Kinijos prezidentas  Hu Jintao apie šį laiką Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikime Kanuose, kalbėjo šitaip: „Šiuo kritiniu metu, G20 lyderiai turi skirti visą savo dėmesį pagrindinėms problemoms, paskatinti pasaulinės ekonomikos augimą ir finansinių rinkų stabilumą“. Ką jis, sakydamas šiuos žodžius, iš tikrųjų turėjo galvoje? Kinija prieš kurį laiką pranešė tikinti E...

Kinija suteiks euro zonai 100 mlrd. dolerių finansinę paramą, tačiau ES turi įvykdyti dvi sąlygas. Apie tai, kaip praneša AFP, Prancūzijos laikraščiui „Le Figaro“ pranešė Kinijos liaudies banko Monetarinės politikos komiteto narys Li Daokujas (Li Daokui). Pasak jo, visų pirma, Kinija nori turėti įrodymų, kad Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF), kuriam skiriamos lėšos, efektyvus. Antra, Pekinui reikalingos investicijų garantijos tuo atveju, jeigu euro zonos gelbėjimo planas sužlugtų.

Kone pusę metų trypčioję vietoje ES lyderiai ketvirtadienio paryčiais priėmė euro krizės gelbėjimo planą, kuris manoma, kad bus lemtingas visai Europai. Pritarta trims svarbiausioms plano sudedamosioms dalims. Pirma, nurašyti 50 proc. Graikijos skolų. Antra, įvykdyti bankų rekapitalizaciją, padidinant jų kapitalą iki 9 proc. Trečia, Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) išplėsti iki vieno trilijono eurų.

Euro zonos lyderiai priėmė susitarimą, kaip spręsti skolų krizę, praneša BBC. Praėjusią savaitę 27 Europos Sąjungos narių lyderiai dar kartą susitiko Briuselyje, kur po sunkių ir ilgų diskusijų buvo priimtas gyvybiškai Europai svarbus skolų krizės sprendimo planas. Buvo pritarta trims svarbiems punktams. Pirmas sprendimas Bankai sutiko nurašyti 50 proc. Graikijos skolų.

Trečiadienį 19 val. Lietuvos laiku Europos laukia bene svarbiausias ES istorijoje šalių lyderių susitikimas. Jo metu, Briuselyje 27  Europos valstybių vadovai trečią kartą susitiks aptarti euro zonos problemas ir tikimasi, kad  priims sprendimus, kurie padėtų šalims išvengti dar gilesnės krizės. Kaip praneša BBC,  labiausiai nesutariama, kaip padidinti Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF)  finansavimą tam, kad būtų padedama labiausiai nukentėjusioms euro zonos narėms.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel informavo Bundestago narius, kad ji ketina sutikti su Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) pakeitimais, kuriems įsigalėjus fondas skolų slegiamoms valstybėms, tokioms kaip Italija, galės skolinti iki 1 trln. eurų, praneša AP. Galutinis sprendimas bus priimtas trečiadienį vyksiančio ES viršūnių susitikimo metu.

Dviejų skurdžiausių euro zonos valstybių Estijos ir Slovakijos įnašai į Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) eurui gelbėti bus visų didžiausi, palyginus su šių šalių ekonomika, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“. Numatomas Estijos įnašas atitinka 13,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o Slovakijos - 11,7 proc. BVP. Vokietijos, kurios ūkis yra didžiausias euro zonoje, įnašas į EFSF prilygsta 8,5 proc. šalies BVP. Estijos įnašas gali būti beveik 2 milijardai eurų.

Graikijos krizė skandina visą euro zoną. Ekspertai įspėja ne tik apie euro žlugimą, bet ir apie Europos Sąjungos (ES) krachą. Net euro neįsivedusios ES narės raginamos traukti už ausų graikus, įpratusius gyventi lengvai ir šiltai.

Skardinė, kurią spardė Europos lyderiai, tapo statine. Dabar, kai kalbos apie bankų kapitalo atkūrimą tampa daugiau negu gandai, artėja Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) pasirašymo data ir jau beveik priimta Graikijos finansinės pagalbos riba, panašu, kad euro zonos krizė artėja prie pabaigos, rašo „Business insider“. Spalis bus įtemptas mėnuo Euro zonos lyderiams, nes priešakyje laukia Europos Tarybos ir G- 20 susitikimai.

Šokinėjančios akcijų rinkos skelbia apie augančias euro zonos problemas, bet ekonomistas Holgeris Schmiedingas įsitikinęs, kad rinkos reaguoja neadekvačiai. Skęstančiai Graikijai metamas dar vienas gelbėjimosi ratas – praėjusią savaitę Vokietijos parlamentas patvirtino savo indėlio dalies į Europos finansinio stabilumo fondą didinimą nuo 123 mlrd. iki 211 mlrd. eurų.

Suomijos parlamentas trečiadienį ratifikavo susitarimą dėl Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) padidinimo nuo 440 iki 780 mlrd. eurų. Pagal šį nutarimą Suomijos indėlio į finansinio gelbėjimo fondą dalis bus padidinta nuo 7,9 iki 13,9 mlrd. eurų.

Vokietijos ministrų kabinetas trečiadienį pritarė įstatymo projektui dėl Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) plėtimo, pranešė Vokietijos vyriausybės atstovas. Po to, kai jį patvirtins Vokietijos ministrų kabinetas, šalies parlamentas turės ratifikuoti įstatymą iki kito mėnesio pabaigos. Praėjusį mėnesį euro zonos lyderiai susitarė suteikti finansinio stabilumo fondui daugiau įgaliojimų, įskaitant valstybinių skolos popierių išpirkimo teisę, pagalbą rekapitalizuojant bankus.