e. radišauskienė

Lietuvoje karantino sąlygom švelnėjant, darbuotojai grįžta į darbo vietas, duris vėl atveria vaikų darželiai, mokyklos, kitos įstaigos. Tačiau krizė – prastovos, darbo praradimas, veiklos sustabdymas ir sumažėjusios pajamos skaudžiai kirto per daugelio įmonių ir savarankiškai dirbančių biudžetus, o daug žmonių apskritai liko be darbo, tad atsigauti po COVID–19 tiek gyventojams, tiek verslui prireiks nemažai laiko.

Senatvėje džiaugtis oria pensija nori kiekvienas, bet paprastai tik nedaugelis skiria pakankamai laiko pasidomėti, kiek sukaupė. Tačiau artėjant II pensijų pakopos pertvarkai, kai atsiras galimybė apsispręsti, ar kaupti papildomai, ar pasitikėti vien garantuota „Sodros“ pensija, labai svarbu priimti teisingą sprendimą. Nuo šio sprendimo priklauso, kiek pinigų pavyks sukaupti tam laikotarpiui, kai žmogus jau nebenorės ar negalės dirbti.

Nuo liepos mėnesio kvalifikuotiems darbuotojams darbdaviai privalės mokėti didesnę, nei minimali, algą. Tai numato naujasis Darbo kodeksas. Ministerija paaiškino, kas tie laimingieji, kurie jau vasarą sulauks didesnių atlyginimų. Šiuo metu minimalią ir mažesnę algą gauna daugiau kaip 230 tūkstančių gyventojų. „Sodros“ atstovas Rytas Stalnionis sako, kad institucijos neturi apibrėžimo, kas yra kvalifikuotas darbuotojas, o kas – ne.

Dar šiemet Vyriausybė numato pasirašyti su darbdaviais nacionalinį susitarimą, kuris esą įpareigotų darbdavius didinti algas. Ministerija tikina, kad algos augs visiems be išimties. Ekonomistai aiškina, kad stebuklų nebūna. O darbdavių komentaras it šaltas dušas gražina į realybę – susitarimu visų pirma siekiama gerinti verslo sąlygas. O algos? Na, čia jau kaip pasiseks.

Skaidrumo stoka, prasta komunikacija tarp institucijų, kategoriška interesų grupių kritika, koncentravimasis į reitingus ir užkulisinės intrigos – tokiais bruožais pasižyminčioje teisėkūros aplinkoje rengiamas naujas Lietuvos socialinis modelis. Net jei jo autoriai norėjo kaip geriau, panašu, kad viskas gali baigtis kaip visada.

Bedarbiai gali taip ir nesulaukti jiems kitais metais pažadėtų didesnių nedarbo išmokų. Kai kuriems Seimo nariams atrodo, kad tai prasilenkia su sveiku protu. Darbo birža  Stojo piestu Netekusiesiems darbo sužibo viltis, kad darbo paieškų laikotarpiu bus lengviau pragyventi. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė, kad jau nuo kitų metų sausio nedarbo išmoka galės siekti 1040 litų. Dabar didžiausia bedarbio pašalpa yra 650 litų, mažiausia – 350 litų.

Ar padidinus minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 1000 litų, darbdavys privalo padidinti mėnesinį tarifinį atlyginimą, jeigu jis mažesnis nei MMA? Ar MMA gali sudaryti mažesnis bazinis darbo užmokestis ir įvairūs koeficientai bei priedai? Ar su MMA susietas atlyginimas taip pat privalo didėti? Apie tai antradienį diskutavo verslininkai ir valdžios institucijų atstovai.