e. jovaiša

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga siūlo keisti tai, kaip mokyklose vertinami moksleiviai. Partija siūlo juos vertinti ne tik pagal abitūros egzaminus ir metinius pažymių vidurkius, bet ir moksleivių pasiekimus neformaliajame ugdyme. Kartu siūloma įvesti 100 balų vertinimo sistemą bei penkis privalomus brandos egzaminus.

Partijų susitarimui dėl švietimo įgyvendinti reikės nuosekliai didinti finansavimą keliais šimtais milijonų eurų kasmet, 2030-aisiais tam reikėtų papildomų 1,5 mrld. eurų, lyginant su dabartine situacija, teigia derybininkai.

Lietuvos mokyklose keičiama ilgai neatnaujinta bendrojo ugdymo programa. Tačiau panašu, kad ne visi diskusijos dalyviai randa bendrą sutarimą. Sprendimas keisti tai, kaip Lietuvos mokyklose bus dėstoma istorija, kelia ir Seimo narių, ir dalies istorijos mokytojų pasipiktinimą. Jie pasigenda dėmesio Lietuvos ir šalies kaimynų istorijai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Seimo Švietimo ir mokslo komitetui trečiadienį pristatė, kaip atnaujinamos bendrojo ugdymo programos mokyklose.

Ne visi Seimo nariai palaiko naujosios Vyriausybės programoje duotą pažadą steigti „Tūkstantmečio“ gimnazijas. Valstietis Eugenijus Jovaiša nuogąstauja, kad toks esą elitinis mokyklų tinklas tik dar labiau didins atskirtį tarp moksleivių. Antradienį paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė Seimui pateikė Vyriausybės programą. Didelis jos akcentas – numatomi pokyčiai švietime. O tarp jų – idėja steigti „Tūkstantmečio“ gimnazijas.

Seimo Švietimo ir mokslo komitete daugumą turintys valdantieji, remiami opozicijos, nepritarė Vyriausybės pateiktam kitų metų valstybės biudžeto projektui. Kaip rašo „Lietuvos rytas“, komiteto nariai bemaž vieningai nusprendė, kad turi būti atriekta daugiau ne tik vėl streikais grasinantiems mokytojams - iš viso paprašyta švietimui papildomai skirti beveik 180 mln. eurų.

Seimas penktadienį pradėjo svarstyti etatinį mokytojų apmokėjimo modelį, tačiau opozicinių konservatorių prašymu padarius pertrauką klausimas nukeltas paskutinei sesijos savaitei. Valdantieji nori pataisas dėl perėjimo prie etatinio mokytojų apmokėjimo priimti iki sesijos pabaigos, kad pokyčiai įsigaliotų jau nuo šio rugsėjo. Dar yra likę du balsavimai.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK) pirmadienį rengia klausymus dėl pedagogų etatinio apmokėjimo modelio. „Manau, kad klausymų užteks vienų, nes po Lietuvą važinėta pakankamai, susitikta su įvairiausiomis bendruomenėmis, tą darė ištisai Švietimo ir mokslo ministerijos žmonės“, – BNS sakė komiteto vadovas E. Jovaiša. Per klausymus planuojama išanalizuoti siūlomus pedagogų darbo apmokėjimo pakeitimus, išklausyti suinteresuotų pusių pastabas.

Seime vis dar po kaulelį narstomi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansai. Šį kartą į Seimo Laikinosios tyrimo komisijos posėdį atvyko ir valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis šiandieniniame posėdyje nepasirodė, nes šiuo metu yra kasmetinėse atostogose. Tad pirmasis „apklausai“ pakviestas Administracinės komisijos pirmininkas Tadas Šarapovas.

 Seimas ketvirtadienį žengė dar vieną žingsnį, kad Lietuvos sporto universitetas (LSU) būtų prijungtas prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), nors Sporto universiteto bendruomenė jungtuvėms prieštarauja. Nutarimui dėl universiteto reorganizacijos po svarstymo pritarta „už“ balsavus 70 Seimo narių, „prieš“ – keturiems ir 21 parlamentarui susilaikius. Dar liko vienas balsavimas, kad nutarimas būtų priimtas.

Seimas šią savaitę ėmėsi siūlymų, kuriais būtų koreguojami reikalavimai kolegijų direktoriams – vienu projektu reikalavimas turėti mokslo laipsnį būtų nukeliamas 2021 metams, o kitu išvis būtų leista vadovauti ir be mokslinio laipsnio. „Valstiečiai“ Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) vadovas Eugenijus Jovaiša ir šio komiteto narys Arūnas Gumuliauskas siūlo, kad nuo rugpjūčio įsigaliojęs reikalavimas kolegijų direktoriams turėti mokslo laipsnį būtų dar nukeltas – į 2021 metų sausio 1 dieną.