duobės

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kasmet baigiantis žiemai miestuose vairuotojai priversti būti atidesni. Po žiemos gatvėse randasi vis daugiau duobių, kurių komunalinės tarnybos neskuba remontuoti. Šįmet itin duobėtos gatvės Kaune ir Panevėžyje, geresnė padėtis Klaipėdoje ir Vilniuje. Čia miesto centro gatvių duobes planuojama užlopyti iki pirmininkavimo Europos Sąjungai pradžios.

Akivaizdu, kad blogas pavyzdys yra užkrečiamas. Viskas prasidėjo nuo YouTube.com vartotojo TaxTheRich vaizdo klipo, kuriame jis vairuodamas „Rolls Royce Phantom“ sedaną niokoja vaizdingo britų kraštovaizdžio pievas.

Šaltuoju metų laiku atsiveriančių ir kauniečių automobiliams didžiausią pavojų keliančių duobių tvarkymą planuojama patikėti savivaldybės įmonei „Kauno švara". Šiuos Kauno miesto savivaldybės planus jau palaimino Viešųjų pirkimų tarnyba. Specialistų teigimu, tai padės užtikrinti kur kas operatyvesnį ir kokybiškesnį gatvių remontą. Planiniai gatvių tvarkymo darbai prasideda atšilus orams, kuomet pradeda veikti karšto asfaltbetonio gamyklos.

Besibaigianti žiema žada naują išbandymą automobilių vairuotojams: šią savaitę jau prasidėjo pavasarinis duobių gatvėse sezonas. Didžiausia šalies draudikė „Lietuvos draudimas“ informuoja, kad jau sulaukė daugiau nei pusšimčio klientų pranešimų apie žalas, įvažiavus į duobes keliuose. Jų nuostoliams atlyginti prireiks 100 tūkstančių litų. Šiemet duobių sezonas prasidėjo vasario viduryje, šiek tiek atšilus orams.

Apie sezonų kaitą pranašaujanti paskutinė žiemos savaitė kelia nuotaiką visiems, išskyrus tuos, kuriems daug laiko tenka praleisti prie automobilio vairo zujant miestų gatvėmis, mat kartu su atlydžiu „nagus parodo“ ir dėl temperatūrų kaitos, vandens, sniego, fizinio krūvio bei kitokio aplinkos poveikio atsiradusios duobės.

Kaip rodo draudimo bendrovės „If“ statistika, didžiausia tikimybė patirti nuostolių įvažiavus į duobę kelyje yra atlydžio pradžioje. Per pastaruosius trejus metus šiems nuostoliams atlyginti kompanija klientams išmokėjo daugiau nei 800 tūkst. litų. „Duobių keliuose sezonas Lietuvoje nesibaigia – jos pradeda formuotis sulig pirmaisiais šalčiais, kai kritulių patenka į asfalto įtrūkius.

Muitų sąjungos sukūrimas ir Rusijos stojimas į Pasaulinę prekybos organizaciją (PPO) buvo veiksniai, kurie turėjo palengvinti Lietuvos verslininkų darbą su Rytų rinkomis. Rytų kaimynai deklaruoja, kad taip ir įvyko, o kaip šią situaciją vertina Lietuvos vežėjų ir logistikos atstovai. Muitų sąjunga – prekės juda greičiau, bet… Prabėgo jau keletas metų nuo tada kai pradėjo funkcionuoti Muitų sąjunga.

Beržės kvartalo J. Kruopo ar S. Daukanto gatvėmis važiuojantiems vairuotojams kiekvienas įveiktas metras – tikras kantrybės išbandymas. Braška automobilis, kaukši dantys ir mintys sukasi apie automobilio gedimus, neišvengiamai atsirasiančius prariedėjus, ką ten prariedėjus – praslinkus duobėta gatve. Beržės kvartalo gyventojų skambučiai seniūnui netyla, tačiau pastarasis teigia pagelbėti niekuo kol kas negalintis, nes grunte – keliasdešimt centimetrų įšalas.

Atmetus tas dienas, kuriomis intensyviai krenta sniegas ir nuvalyti aš ištirpdyti jo viso neįmanoma vien dėl ribotų technikos ir žmogiškųjų išteklių žiema kelininkams yra ramybės metas. Jokie kelio remonto ar gatvių statybos darbai nevyksta, o geriausia medžiaga dangos užlyginimui tampa sniegas ar ledas.

Pastaruoju metu šalyje, keičiantis orams - sningant, šąlant, ar lyjant - gatvių kelio dangose atsiveria duobės. Vairuotojams itin sudėtinga pastebėti duobes tamsiu paros metu, nes jos būna pilnos vandens, purvo ir pan. Policija informuoja, kad gaunami pranešimai dėl atsivėrusių duobių Kauno miesto gatvėse: Pramonės pr. 18, išvažiuojant iš žiedinės sankryžos automobilių turgaus link; ir T. Masiulio g. ties 14 numeriu pažymėtu namu.

Nelygiais keliais pastoviai važinėjantys vairuotojai gali pradėti skųstis kaulų ir raumenų sistemos skausmais ir sutrikimais. Prasta kelio danga ir pastovi vibracija gali įtakoti tokius sutrikimus. Vairuotojai įvairiose šalyse šį faktorių pradeda įvardinti kaip sveikatai kenkiančias darbo sąlygas ir reikalauja kompensacijų.

Smegduobių yra visur – Lietuvoje taip pat. Pavyzdžiui, Biržų rajone yra net trys smegduobių draustiniai. Tačiau lietuviškosios smegduobės nėra labai didelės ir baugios – ypač jei palyginsime su didžiausiomis pasaulio. Gvatemalos smegduobė II 2010 metais Gvatemalos sostinėje gegužės 30-ąją staiga atsivėrė 18 metrų pločio ir bemaž trisdešimties įprastinio namo aukštų ilgio karstinė dauba. Ji prarijo trijų aukštų pastatą su mažiausiai šimtu gyventojų.

Kadenciją baigęs Rusijos prezidentas D. Medvedevas inicijavo ambicingą Rusijos mokslo ir technologijų proveržio programą. Didelės viltys joje siejamos ir su nanotechnologijomis. Pasirodo, kad rezultatų ilgai laukti nereikėjo: Briansko mieste gatvių lopymui jau naudojama nanofanera.

Duobėtose Kauno gatvėse automobilius gadinantys vairuotojai piktinasi kasmet vis prastėjančiais keliais. Valdininkai žada maždaug per mėnesį užlopyti pagrindinių miesto gatvių duobes, tačiau sako, kad mažesnės gali likti neužlygintos, kadangi nėra pinigų, praneša „Panorama“. Prieš kelias savaites prasidėję gatvių remonto darbai kol kas mažai guodžia vairuotojus – po žiemos atsivėrusios duobės mažesnėse gatvėse ne tik netvarkomos, bet ir nepaženklintos.

Duobėtose miestų gatvėse dūžta automobiliai, vairuotojai patiria nuostolių, o už gatvių priežiūrą ir taisymą atsakingi savivaldybių valdininkai demonstruoja abejingumą. Dėl netaisomų miestų gatvių išseko vairuotojų kantrybė: nukentėję panevėžiečiai miesto savivaldybės valdininkus padavė į teismą, o kauniečiai prakalbo apie miesto biudžeto skirstymo prioritetus.

Jei nedraudėte savo automobilio kasko draudimu, jūs vis tiek turite galimybę gauti kompensaciją, jei duobėtoje gatvėje apgadinote savo automobilį – pretenziją reikėtų rašyti miesto savivaldybei. Kasmet po žiemos keliuose atsiveria vis daugiau duobių, kurias vairuotojai keiksnoja, tačiau mažai kas žino, kad įlėkę į duobę ir apgadinę automobilį vairuotojai gali reikalauti žalos atlyginimo.

Draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ per savaitę užregistravo keliasdešimt kasko draudimo klientų pranešimų apie žalas, patirtas įvažiavus į duobę kelyje. Vakar vakare tokio pobūdžio žalų skaičius ženkliai ūgtelėjo – per porą valandų užregistruota 10 pranešimų. Klientų nuostoliams padengti draudimo bendrovė išmokėjo ir rezervavo apie 40 tūkst. litų.

Jei galite, geriau šiomis dienomis nevažinėkite miesto gatvėmis, nes bet kurioje baloje gali tykoti duobė, o kartu – ir išlaidos automobilio remontui. Po speigų prasidėjęs atodrėkis miesto gatvėse anksčiau nei įprasta atvėrė didžiules duobes, keliančias pavojų automobiliams ir pridarančias nuostolių jų vairuotojams. Vien tik vakar toje pačioje vietoje net du automobiliai įvažiavo į balą, o vandeniu apsemtos duobės sugadino po dvi abiejų mašinų padangas.

Panevėžyje judrus įvažiavimas iš Vilniaus gatvės centrinės turgavietės link daugeliui žmonių seniai tapęs galvos skausmu. Nors už mašinų stovėjimą prie turgaus vartų miestas ima pinigus, taisyti grindinio neskuba. Netoli centrinės miesto turgavietės gyvenanti panevėžietė Nijolė M. tikina, kad padėtis šioje miesto vietoje baisi jau ne vienus metus. „Keliuke į turgavietę iš Vilniaus gatvės – baisios duobės“, – piktinosi moteris, pridurdama, jog judėjimas šioje vietoje didžiulis.

Sostinės valdininkai vairuotojus ragina pratintis važinėti prastais keliais: artimiausiu metu žadama rekonstruoti tik pagrindinės gatvės. LTV naujienų tarnybos kalbintas vilnietis Sergejus tikina, kad tokios prastos gatvių būklės sostinėje dar nebuvo: vairuotojas šįmet keliuose sugadino jau du ratus. Draudikai šiemet gauna kone dvigubai daugiau pranešimų apie duobėse apgadintus automobilius, o lyginant su 2009-iais tokių žalų skaičiaus išaugo net kelis kartus.

Pavasarėjant miestų gatvėse atsivėrė druskos, sniego tirpinimo reagentų ir vandens išgraužtos duobės. Į kurias papuola ne tik paprasti vairuotojai, bet ir aukšti pareigūnai. Kaune juokaujama, kad dabar jo gatvėse asfalto mažiau nei duobių. Kasdien bent keli vairuotojai papuola į jų „spąstus“. Taip pirmadienio vakarą atsitiko ir Seimo pirmininko pavaduotojai Virginijai Baltraitienei. Pati vairuodama automobilį Tunelio gatvėje ji pataikė į didžiulę duobę ir pradaužė ratą.

Lietuvos keliams remontuoti negailima šimtų milijonų, o tausoti jų nėra jokio noro. Negana to, kad kelius niokojančios dygliuotos padangos niekaip neuždraudžiamos, dar ir krovininių transporto priemonių svorį Susisiekimo ministerija siūlo didinti iki begalybės. Nuo lapkričio 10 dienos transporto priemonės keliais galės riedėti tik su žieminėmis padangomis. Nors daug kalbėta apie dygliuotų padangų žalingą poveikį keliams, jos iki šiol neuždraustos.

Šiauliečiai skundžiasi, kad vairuoti mieste būtina itin atsargiai. Ir ne dėl eismo saugumo ir avarijų prevencijos. Tiesiog tenka saugoti savo automobilius, jų ratus ir padangas, nuo kasdien atsirandančių naujų duobių. Išeinantis įšalas laužo asfaltą – įsmunka vandens šulinėliai, atsiveria naujos duobės, todėl važiavimo sąlygos prastėja.