dujotekanos

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį dėl pasikėsinimo sukčiauti ir dokumentų klastojimo išteisino buvusį   Vladimirą Orechovą. Buvęs parlamentaras „darbietis“ buvo kaltinamas neteisėtai siekęs gauti beveik 300 tūkst. kompensaciją. Teismas panaikino žemesnės instancijos teismo nuosprendį, juo buvęs įmonės vadovas buvo nuteistas lygtine trejų metų laisvės atėmimo bausme.

Valstybės valdoma įmonė „Lietuvos dujų tiekimas“ pareiškė nesulaukusi Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomos šilumo tiekimo bendrovės „Vilniaus energija“ kvietimo derėtis dėl mažesnių dujų kainų.

Netylant kalboms apie skandaluose įklimpusio Valstybės saugumo departamento (VSD) reorganizavimą ir vadovų keitimą, daugėja ženklų, jog į institucijos kontrolę gali pretenduoti buvusių departamento pareigūnų grupuotė. Priedanga – rūpestis pensininkais Šią vasarą Lietuvoje įsikūrė Saugumo veteranų asociacija (SVA), kuri, anot jos pirmininku išrinkto, eksžvalgo Ričardo Rupkaus, vienija, kol kas, trylika narių.

Pastarieji kruvini įvykiai Kaune iššaukė plačią visuomenės diskusiją apie blogą teisėsaugos institucijų darbą. Manau, kad turiu moralinę teisę išsakyti keletą pastebėjimų. Dirbant Seime ir ypač vadovaujant Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, teko nemažai prisiliesti prie teisėsaugos institucijų veiklos. Iš Seimo tribūnos, komitete, frakcijų posėdžiuose visada sakiau, kad tokia padėtis ilgiau tęstis nebegali.

Kreiptis į Lietuvos Saugumą (VSD) pasidarė taip madinga, kad tie kreipimaisi jau virsta „kraipymusi“. Dar gerokai iki šį manevrą išbandant A.Valinskui, jį atliko Kauno meras A.Kupčinskas. Jis šį viražą „išlaužė“ po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija, jog ponas meras netgi paliko miesto Tarybos posėdį, kad nulėktų į susitikimą su tokio R.Stonio (taip, to paties „Dujotekanos“ Stonio) atlydėtais „Gazprom“ šulais, nuo kurių ir priklauso Kauno Termofikacinės Elektrinės veikla.

Vartotojai laukia po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo išaugsiančių sąskaitų, o energetikos išteklių perpardavėjai pasipykdami dalijasi milijardus litų, rašoma naujausioje „Balsas.lt savaitėje“. Galingo liūto šešėlyje Lietuvoje ne pirmi metai spėliojama, kiek vartotojui kainuos elektra, kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė (IAE). Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas kadaise tikino, kad elektra brangs vos keliais centais.

Tebesitęsiant ginčams dėl galimų netesybų, kurias esą turėtų „Kauno energijai“ sumokėti iš jos elektrinę prieš 6 metus nusipirkusi ir iki šiol sutartų investicijų neatlikusi Kauno termofikacijos elektrinė, miesto meras Andrius Kupčinskas paprašė generalinio prokuroro Algimanto Valantino pagalbos.

Šeštadienio vakarą sostinės Antakalnio mikrorajono padangę temdė gaisro pirtelėje dūmai. Vėliau paaiškėjo, kad degė buvusio Seimo nario Darbo partijos atstovo Jono Pinkaus pirtis. Kaip Eltai teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento operatyvininkai, apie Žirgo gatvėje degančią medinę pirtelę specialiosioms tarnyboms pranešta 22.05 val. Netrukus į gaisravietę atskubėjo 4 ugniagesių autocisternos. 15 ugniagesių gaisrą užgesino per maždaug 40 minučių.

Konstitucinis Teismas (KT) nagrinės valstybei priklausančių 34 proc. dujų importo ir transportavimo bendrovės „Lietuvos dujos“ akcijų pardavimo Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ aplinkybes. KT ketvirtadienį nutarė priimti nagrinėti Seimo prašymą ištirti, ar Vyriausybės 2004 metų sprendimai dėl „Lietuvos dujų“ akcijų pardavimo „Gazprom“ ir kiti Lietuvos įsipareigojimai dėl dujų kainų nereguliavimo ir nuostolių atlyginimo neprieštarauja Konstitucijai.

Vilniaus savivaldybėje veikia Michailo Maškovo tapybos darbų paroda. Paroda kaip paroda, ir autorius būtų kaip autorius, jei ne viena delikati aplinkybė, paaiškėjusi iš pokalbių su kai kuriais Lietuvos rusų nevyriausybinių organizacijų aktyvistais ir kitais gerai informuotais žmonėmis. Šį bei tą pavyko surasti ir internete. Vaizdas susidarė gal ir ne visiškai pilnas, bet pakankamai spalvingas – kaip pono Michailo tapyti paveikslai.

Lietuvoje buitiniai dujų vartotojai, kaip niekur kitur pasaulyje, jau trečias mėnuo už dujas jų tiekėjams moka nepaprastai išpūstą, auksinę kainą. Šalies valdžia prieš tokį žmonių apiplėšimą sunkmečiu užmerkia akis, o rinkos reguliuotojas giriasi esantis bejėgis perskaičiuoti tarifus, kol to nepaprašys pats tiekėjas.

Seimas prašys Konstitucinio Teismo (KT) ištirti valstybei priklausančių 34 proc. dujų importo ir transportavimo bendrovės „Lietuvos dujos“ akcijų pardavimo Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ aplinkybes. Už atitinkamą Seimo nutarimą antradienį balsavo 67 Seimo nariai, prieš vienas, o susilaikė 8 parlamentarai.

Turbūt didžausias sovietinių okupantų nusikaltimas Lietuvoje yra tai, kad gan didelė tautos dalis atprato ne tik dirbti, bet ir galvoti. Lietuviai tiesiog trokšta, kad kažkas, esantis kažkur „aukštai“  (nebūtinai danguje – užtenka, pavyzdžiui, ir Prezidentūros) viską teisingai surėdytų, išspręstų ir išaiškintų, o jie tuo metu galėtų ramiai tvarkyti savo reikalus ir reikaliukus.

Kai kurių pramonininkų teigimu, dabartinis sunkmetis yra tik gėlytės palyginti su tuo, kas laukia kitąmet, kai Lietuva uždarys Ignalinos atominę elektrinę. Teigiama, kad jau dabar šalies įmonės ne tik už dujas, bet ir už elektrą moka kur kas daugiau nei konkurentai turtingesnėse Vakarų Europos šalyse. Verslininkai baiminasi, kad energetinis šokas gali priversti sustabdyti daugelį šalies įmonių. Tai valstybės biudžete atvertų dar didesnes skyles.

Bendrovės „Dujotekana“ parduodamų gamtinių dujų kaina Lietuvos įmonėms nuo praėjusių metų spalio iki šių metų kovo mėnesio sumažėjo 40 proc. „Paskui sumažėjusias naftos kainas pasaulio rinkose žemyn sparčiai ritasi ir gamtinių dujų kainos. Mes, kaip dujų tiekimo įmonė, savo klientams dujas piginame jau penkis mėnesius iš eilės vidutiniškai po 7 proc. Jei praėjusių metų spalį už 1000 kub.

Bendrovės „Dujotekana“ parduodamų gamtinių dujų kaina Lietuvos įmonėms nuo praėjusių metų spalio iki šių metų kovo mėnesio sumažėjo 40  procentų. „Paskui sumažėjusias naftos kainas pasaulio rinkose žemyn sparčiai ritasi ir gamtinių dujų kainos. Mes, kaip dujų tiekimo įmonė, savo klientams dujas piginame jau penkis mėnesius iš eilės vidutiniškai po 7 procentus.

Prancūzų valdoma bendrovė „Vilniaus energija“, išsinuomojusi sostinės šilumos ūkį ir kadaise už tai miestui žadėjusi milijonines investicijas, dabar papurtyti piniginę siūlo pačiai Vilniaus savivaldybei ir vilniečiams. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) iki vasaros pabaigos pristabdė privačios bendrovės „Vilniaus energija“ užmojus dar apie 51 proc. (iki 34,09 ct už kWh be pridėtinės vertės mokesčio) branginti šildymą sostinės gyventojams.

Patogu dėl didelių dujų kainų mūsų šalyje kaltinti Rusijos dujų milžiną „Gazprom“. Jo viršūnės sėdi gerai saugomame Maskvos dangoraižyje, net ir labai norėdamas nepasieksi. „Manote, Lietuva yra „Gazprom“ verslo žemėlapyje? Esu įsitikinęs, kad ne. Tokios rinkos, kaip Vokietija ar Prancūzija, rusams tikrai įdomios.

Vytauto Landsbergio galimas kandidatavimas išjudino sustingusią prezidentų rinką. Ligi šiol intriga buvo tik viena - kels ar nekels savo kandidatūrą Dalia Grybauskaitė. Išskyrus Valentiną Mazuronį, nelabai kas ryžosi oficialiai pasiskelbti, kad balotiruotųsi nepaisant bet kurio eurokomisarės sprendimo. Dešiniųjų stovyklos viražai V. Landsbergis sako, kad irgi sutiktų, bet čia atgyja įdomūs prisiminimai.

Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP) toliau aštrėja kova dėl valdžios. Organizacijos užkulisiuose vyksta arši konkurencija ne tik dėl partijos ir dėl Vilniaus skyriaus pirmininko posto. Susigrumta ir dėl finansų bei kadrų politikos kontrolės. Į pirmininkus – keli kandidatai Kovo 7 d. įvyksiančiame LSDP suvažiavime bus renkamas pirmininkas, apsispręsta dėl partijos pozicijos prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose.

Šiandien – dar šiaip taip. Vyriausybei pasisekė susitarti su smulkiųjų verslininkų ir prekiautojų sąjungos vadove Zita Sorokiene ir viešo protesto išvengti. Tai tikrai didelis laimėjimas nesėkmingai pradėtame naujos Vyriausybės vidaus politikos kelyje. Tačiau visgi nepigiai pirktas. Kubiliui prireikė Sorokienei duoti tai, ko ji prašė, deja, valstybės sąskaiton.

Lėšų į savivaldybės biudžetą nesurenkanti, daugybės miestiečiams svarbių darbų neišgalinti atlikti Kauno valdžia dvejoja, ar verta iš miestui priklausiusios, bet prieš 5 metus parduotos Kauno termofikacinės elektrinės (KTE) savininkų pareikalauti 17 mln. litų netesybų. Kauno tarybos narys Arvydas Garbaravičius įsitikinęs, kad miesto vadovai jau turėjo susitikti su KTE atstovais ir išsiaiškinti, kada savivaldybei bus pervesti kaip netesybos jai priklausantys milijonai.

Konservatorių vadovaujama koalicija skelbiasi esanti labai drąsi – riaušininkai jos esą neįbaugins. Pagirtina – mėgstame drąsius žmones. Matyt, kad partijos kolegos jaustųsi dar drąsiau, jos Politikos komiteto pirmininkas ir patriarchas Vytautas Landsbergis LNK eteryje grakščiai ištraukia savaitraštį „Balsas.lt savaitė“. Rodydamas viršelį, kuriame skelbiama apie premjero Andriaus Kubiliaus valdymo būdą, jis perspėja tautą – kaip tik čia esą slepiasi „Jedinstvo“ ir grėsmė valstybei.

Vakar „Lietuvos žinios“ pranešė sensaciją: Taline nuo sausio 1-osios pinga šildymas, nors Estijos sostinė, kaip ir Lietuvos, šildoma gamtinėmis dujomis. Tačiau Vilniuje šildymas nesulaikomai brangsta. Buitiniams vartotojams ir dar brangs, nesvarbu, kad pasaulinės dujų kainos krenta. Mat Lietuvoje jų kainas diktuoja perpardavinėtojai, o šie ir toliau skurdina žmones - net po rinkimų pasikeitus politinei valdžiai. Krašte niekas nepasikeitė, nes Rusijos dujų tarpininkai liko tie patys.

Keliolika žurnalistų, politologų sutrikę: jų telefoniniai pokalbiai atpasakojami aukščiausiems valstybės vadovams, žmonės iš Valstybės saugumo departamento (VSD) skleidžia žinią apie „vanagus“ - valstybės priešus, siekdami izoliuoti naująją valdžią nuo senosios kritikų. Povilas - pasiuntinukas Rinkimų rezultatai jau buvo paskelbti, Andrius Kubilius nominuotas premjeru, tačiau vis dar jautėsi laisvas bendrauti, su kuo nori ir kada nori.

Iš naujo kilusiame triukšme dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) „žygdarbių“ nematomame fronte nebūtų nieko labai naujo – ir taip aišku, kad kontora seniai dirba sau vienai ir dar kokiam „valstybininkui“ ar kitokiam neaiškios prabos užsakovui reikalingus darbus.   „Valstybės saugojimas“ Kokios to „nematomojo“ mūsų žvalgų fronto kryptys? Viena už kitą bergždesnės.

Liepą trečdaliu jau pabrangusi uostamiestyje ir Gargžduose centralizuotai tiekiama šiluma kitąmet brangs dar apie 25 proc. „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Vytautas Valutis sako, jog įmonė jau pateikė visus skaičiavimus ir jos darbuotojai nuolat bendrauja su Valstybinės kainų ir energetikos komisijos (VKEK) specialistais.

Ir toliau sąlygas Lietuvai diktuoti trokštantys dujų tiekimo tarpininkai dėl savo tikslų gali paaukoti energetinę šalies nepriklausomybę. Tai padaryti įmanoma turint už savo pečių valstybinius postus išsaugojusius globėjus, garsėjančius įtaka teisėsaugos ir politinėms struktūroms.

Šių rinkimų duomenimis patenkinti visi, kurie ieškojo pakeitimų bei naujovių. Net ir visapusiškai juos pralaimėjęs premjeras Gediminas Kirkilas. Jo vadovaujamai, nors gal ir nebeilgai, Socialdemokratų partijai Seime nebereikės taisyti nevykusių nutarimų,  pvz., sumakaluoto užsienyje gyvenančių lietuvių pilietybės įstatymo, o Vyriausybėje – ieškoti išeities iš tiesiog absurdiškų sprendimų, pvz., vadinamųjų valstybininkų įgrūsta Lietuvai žalinga sutartis su „Leo.

Štai ir antrasis rinkimų turas. Vėl apie milijoną rinkėjų liks namie ir jausis pasielgę nepaprastai išmintingai. Pirmojo turo - spalio 12-osios - balsavimo statistika tikrai iškalbinga. Nors tai nėra naujiena, vis dėlto atvejis išskirtinis. Kraštas ne tik grimzta į ekonominę krizę, bet ir išgyvena valdžios uzurpavimo, parlamentarizmo merdėjimo bei oligarchinių grupuočių savivalės laikotarpį.

Savaitraščio „Veidas“ apžvalgininkas Audrius Bačiulis aiškinasi, ką, kiek ir kur rusai veža per Lietuvą. Praėjusią savaitę susitikęs su Seimo Užsienio reikalų komiteto nariais Rusijos ambasadorius Vladimiras Čchikvadzė pranešė jiems dvi naujienas. Kaip ir pridera - vieną gerą, kitą blogą.

Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos turi susitaikyti su Rusijos įtvirtinta nauja tikrove – visiems stebint karine jėga buvo atplėšta dalis Gruzijos teritorijos. Rusija parodė, jog ji leidžia sau nesilaikyti tarptautinės politikos „žaidimo taisyklių“. Nuo šiol su Rusija teks bendrauti kitaip – suvokiant, jog ji savo įgeidžius bet kada gali primesti kitoms šalims, nepaisant jokių išankstinių susitarimų.

Aktyviai rinkimams į Seimą besirengianti Valstiečių liaudininkų sąjunga (VLS) rinkėjų balsų dairosi ir tarp miškų savininkų. Ir tai nenuostabu: jų jau apie 250 tūkstančių - beveik pusė šalies miškų yra privatūs, rašo „Lietuvos žinios“. VLS lyderė žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė pastaruoju metu susidomėjo šalies giriomis.

Aktyviai rinkimams į Seimą besirengianti Valstiečių liaudininkų sąjunga (VLS) rinkėjų balsų dairosi ir tarp miškų savininkų. Ir tai nenuostabu: jų jau apie 250 tūkstančių - beveik pusė šalies miškų yra privatūs, rašo „Lietuvos žinios“. VLS lyderė žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė pastaruoju metu susidomėjo šalies giriomis.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas pasmerkimo nesulaukė. Taip ir nenuspręsta, ar jis darė spaudimą teismui. Abejonių kilo, kai J. Sabatausko vadovaujamas komitetas išklausė „Dujotekanos“ advokatus. Tuomet buvo pareikalauta pradėti tyrimą dėl valstybės saugumo skandalo tyrimo medžiagos viešinimo, kadangi joje atskleisti įtartini dujų bendrovės ryšiai su aukštais valstybės pareigūnais. J. Sabatausko teigimu, jog elgesio svarstymas tėra rinkiminės kampanijos dalis.

Lietuvos rusų dramos teatro naujasis vadovas režisierius Jonas Vaitkus nutarė būsimus savo aktorius išmokyti tikrosios rusų kalbos. Remiamas „Gazprom“ dujų tarpininkės „Dujotekanos“ ir galbūt fondo „Russkij mir“, įsteigto buvusio Rusijos prezidento V.Putino. Sukėlė nerimą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius prof. Eduardas Gabnys prisipažino, kad, gavęs J.Vaitkaus pasirašytą kvietimą atvykti į seminarą, sunerimo.

Berlynas, šių metų liepos vidurys. Susitinka trise - bendrovės „Nord Stream“, kurios 51 proc. akcijų valdo „Gazpromo“ tarybos pirmininkas, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroderis, bendrovės vykdomasis direktorius, kadaise - Rytų Vokietijos saugumo tarnybos „Stasi“ karininkas ir tuomečio KGB papulkininkio Vladimiro Putino bičiulis Matthiasas Warnigas bei buvęs Suomijos premjeras ir parlamento pirmininkas Paavo Lipponenas.

Rusijos agresija prieš Gruziją ir šios šalies nusiaubimas išlieka svarbiausia pasaulio politinės darbotvarkės tema. Didžiųjų valstybių lyderiai vis labiau ima suvokti agresyvią Rusijos politikos prigimtį, tačiau, sakytume, gana sunkiai ir nenoriai. Agresyvi Rusijos politika tampa rimtu iššūkiu ir sykiu ji verčia permąstyti visą XX amžiaus istoriją – prieškarį, pokarį ir sovietinę dalies Europos okupaciją.

„Daugiau netylėsiu ir padarysiu, kad visi viską žinotų“, - lemtingus žodžius ištarė Vytautas Pociūnas, kai jau ištremtas į Gardiną išgirdo, kaip Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybė susidorojo su jo buvusiu VSD mokiniu, pavaldiniu ir bendražygiu Raimondu Burkovskiu.

Liepos 2 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo svarstomas prokurorų atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl „Gazprom“ tarpininkės Lietuvoje – „Dujotekanos“ reputacijai neva padarytos žalos išviešinus parlamentinio tyrimo medžiagą apie tariamus korupcinius „Dujotekanos“ ryšius su Lietuvos valdžios atstovais. Į komiteto posėdį buvo pakviesti „Dujotekanos“ advokatai, o jų poziciją aktyviai parėmė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) posėdis, kuriame dujų tarpininkės „Dujotekanos“ atstovai skundėsi nevykdomais teismų sprendimais, sulaukė kai kurių Seimo narių pasipiktinimo. Peržengė ribą Komitete dirbanti konservatorių atstovė Vilija Aleknaitė-Abramikienė kelia klausimą, ar klausimo svarstymas dieną prieš Vilniaus apygardos teismui priimant galutinį dėl prokurorų atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, nereiškia, jog pažeidžiamas draudimas įtakoti teismo veiklą.

Generalinės prokuratūros prokurorai buvo teisūs, atsisakydami tenkinti bendrovės ,,Dujotekana“ prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą, pagal Baudžiamąjį kodeksą, numatantį atsakomybę už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą. Tai ketvirtadienį paskelbė Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs dujas importuojančios bendrovės ,,Dujotekana“ skundą. Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Povilas Malakauskas neigia daręs įtaką opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatų į Seimą sąrašo formavimui. Tačiau jis sako, kad asmeniškai su draugais, tarp kurių nemažai ir konservatorių, aptarinėjantis ir turįs teisę aptarinėti viską.

Šviesiais tarybiniais laikais, kai visi dirbo Lietuvai, kai visiems be jokių klausimų ir atsakymų viskas buvo aišku, Juozas Erlickas, tuomet dar ne klasikas, vis klausė: kodėl? Klausimas atrodė labai juokingas, o pats Erlickas - tikras humoristas. Nuo tų laikų daug vandens nutekėjo. Ne tik humoristai, bet ir lietuviai, matyt, aklai Vakarais sekdami, buvo pradėję savam krašte klausti ir atsakymų ieškoti. Tačiau, regis, tik trumpam.

Viešuosius ir privačius interesus supainiojęs premjeras Gediminas Kirkilas apgailestauja, kad anksčiau neatsisakė turėtų akcijų ir kalba apie įstatymų pataisas. Pasak G.Kirkilo, jo šeimos turėtas akcijų kiekis buvo toks menkas, kad jis negalėjo pagalvoti, jog tai galėtų būti pripažinta įstatymo nevykdymu bei viešųjų ir privačių interesų supainiojimu.

Premjeras Gediminas Kirkilas nevykdė įstatymų reikalavimų, turėdamas bendrovės „Lietuvos dujos“ akcijų ir nenusišalindamas nuo Gamtinių dujų įstatymo pataisų svarstymo Vyriausybėje.

Seimas šiandien pritarė, kad Algimantą Matulevičių Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko poste pakeistų socialliberalas Alvydas Sadeckas. Tai portalui „Balsas.lt“ patvirtino naujasis komiteto pirmininkas A. Sadeckas. Kaip portalui „Balsas.lt“ sakė liberaldemokratas Petras Gražulis,  už A. Sadecko kandidatūrą balsavo 58 Seimo nariai, 24 prieš, o 10 susilaikė.

Lietuva už rusiškas dujas jau moka apie 30 proc. daugiau nei šių metų pradžioje - kaina artėja prie 500 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų. Rusijos gamtinių dujų tiekėjas koncernas „Gazprom“ nuostolingai dirba vidaus rinkoje, bet atsigriebia iš eksporto. Kaip jau rašė LŽ, nuo metų pradžios pasienyje „Lietuvos dujų“ ir „Dujotekanos“ iš rusų dujų milžinės perkamos gamtinės dujos pabrango nuo 330 iki 420 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų.

 „Dariaus Kuolio klausimas“ iškilo, kai Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovybė atsisakė pratęsti su juo sutartį dėl radijo laidos „Tarp Rytų ir Vakarų“. „D.Kuolio virtimas disidentu yra gera pamoka likusiems eteryje: apie duobkasius (dar vadinamus „valstybininkais“), ypač tuos, kurie dūduoja ir geria per Siauruko gimtadienius, galima pasisakyti tik palankiai“, - rašė Rūta Grinevičiūtė. Su Pilietinės visuomenės instituto direktoriumi D.Kuoliu šnekėta apie bendrą padėtį valstybėje.