dronas

Pirmadienio naktį Rusijos sostinės Maskvos tarptautiniai Vnukovo, Domodedovo ir Šeremetjevo oro uostai buvo uždaryti atvykimui ir išvykimui, dešimtys skrydžių buvo atidėti ir atšaukti. Apie tai skelbia „RIA Novosti“. Pranešama, kad Maskvos Vnukovo, Domodedovo ir Šeremetjevo oro uostuose buvo atidėti daugiau nei 20 skrydžių atvykimas ir išvykimas, dar 8 skrydžiai buvo atšaukti.

Ukrainos šiaurinėje Sumų srityje rusų dronas trečiadienį pataikė į švietimo įstaigą, žuvo keturi žmonės, pranešė regiono pareigūnai. „Šiandien 10 val. 5 min Romnų mieste „Shahed“ tipo rusų dronas pataikė į švietimo įstaigą. Deja, įstaigos pastatas visiškai sugriautas“, – sakoma Sumų srities karinės administracijos pranešime socialiniame tinkle „Telegram“. Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad Romnuose žuvo keturi žmonės, o dar keturi buvo sužeisti.

Rusijos Federacijos Rostovo srityje esančiame Daraganovkos ūkyje netoli Taganrogo nukrito dronas. Apie tai skelbia regiono gubernatorius Vasilijus Golubevas savo „Telegram“ kanale. Anot V. Golubevo, Neklinovskio rajono Daraganovkos fermoje sudužo bepilotis orlaivis. Per incidentą, pasak gubernatoriaus, buvo apgadintas privataus namo stogas ir automobilis. Aukų neužfiksuota.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį surengta dronų ataka Maskvoje dar kartą patvirtino, kad Rusija neturi patikimos priešlėktuvinės gynybos sistemos ir negali apsaugoti net sostinės, „Kanal 24“ pareiškė karo ekspertas Romanas Svitanas. „Tai byloja apie skylėtą Rusijos oro gynybos sistemą, jie jos paprasčiausiai neturi, jei tokio lygio dronai įveikė mažiausiai 500–600 kilometrų, o jei maršrutais su posūkiais – iki 700 kilometrų“, – sako ekspertas.

Klaipėdos uoste britų mokslininkai pristatė vienintelį pasaulyje tokio tipo povandeninį droną. Jis be atvangos gali dirbti net 60 valandų, yra varomas vandeniliu, o jį valdantis žmogus gali būti už kelių tūkstančių kilometrų. Uostininkai tokį, kiek daugiau nei milijoną eurų kainuojantį, droną nori naudoti Kuršių marių bei jūros dugno tyrimams ir taip pakeisti savo gyvybe rizikuojančius narus. Klaipėdos uostas nurungė būrį kitų šalių uostų ir pirmasis pasaulyje planuoja tokį droną įsigyti.

Lenkijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad šalies pietvakariuose per mokymus praradus ryšį miške sudužo JAV karinis dronas. Ministerija teigė, kad ketvirtadienio popietę įvykusio incidento metu niekas nenukentėjo ir žala nepadaryta. Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad liudininkas pamatė miške netoli Tšebenės kaimo krentantį objektą ir pranešė ugniagesiams. Kai jie atvyko, ten jau buvo kariškiai, Lenkijos valstybinei naujienų agentūrai PAP sakė ugniagesių atstovas Piotras Pilarczykas.

Klaipėdos uoste išbandžius autonominį povandeninį droną uosto vadovai sako, kad jis praverstų krantinių tyrimams ir kitiems darbams. Vienas projekto autorių teigia, jog priimti užsakymus jau pasiruošta, toks įrenginys kainuotų iki 1,3 mln. eurų. Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas sako, kad ateityje įmonė norėtų turėti tokį įrenginį.

Palangos gelbėtojai įsigijo vienintelį tokį droną Baltijos šalyse, kuris gelbės skęstančius žmones. Aparatas toks galingas ir greitas, kad į nelaimės vietą atskirs greičiau nei sraigtasparnis ar atskubės gelbėtojai vandens motociklu. O tai reiškia dvigubai daugiau išgelbėtų gyvybių. Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas pristato naujausią pirkinį. Tai vienintelis toks Baltijos šalyse dronas, kuris nuo šiol gelbės skęstančius žmones skraidindamas jiems gelbėjimosi ratą.

Palangos gelbėtojai ketvirtadienį pristatė droną, kurį šį sezoną naudos žmonių gelbėjimui.  „Pagalba pradedantiems skęsti, sekundžių reikalas, per kurias galima sureaguoti ir padėti žmogui“, – ketvirtadienį Palangos paplūdimyje žurnalistams sakė Palangos gelbėtojų tarnybos vadas Jonas Pirožnikas. Drono misija – per keletą sekundžių nuskraidinti prie pat skęstančiojo gelbėjimo ratą, kad žmogus galėtų išsilaikyti ant vandens. Tuo pat metu prie jo skuba ant vandens motociklo sėdę gelbėtojai.

Rusijos teritorijoje esančiame Kursko mieste naktį degė didžiulė tekstilės gamyklos „Bel Pol“ teritorija. Gaisras buvo gesinamas visą naktį, apie nukentėjusiuosius neskelbiama. „Izvestija“ kalbinti vietos gelbėjimo tarnybų atstovai patvirtino, kad gaisrui priskirtas didesnio pavojaus rangas. Jų teigimu, apie 2 val. 29 min. vietos laiku gautas pirmasis pranešima, po valandos gaisras buvo lokalizuotas, tačiau dar po valandos gaisrininkai vis dar kovojo su atvira liepsna.

Rusija iš Irano gauna medžiagų dronų gamyklai savo teritorijoje statyti ir ši gamykla galėtų pradėti veikti jau kitų metų pradžioje, penktadienį įspėjo Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby. Baltieji rūmai paskelbė iš palydovo darytą galimos gamyklos vietos nuotrauką. Ta vieta yra Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje, už maždaug 900 km į rytus nuo Maskvos.

Rusijos žiniasklaida skelbia, kad Rusijos mieste Voroneže penktadienio rytą į daugiabutį esą rėžėsi bepilotis orlaivis. Vietos gubernatorius skelbia apie du sužeistus žmones. Apie įvykį paskelbė Voronežo gubernatorius Aleksandras Gusevas. Pasak jo, nukentėjusiems teikiama pagalba. Greitosios pagalbos tarnybos vis dar dirba įvykio vietoje. Filmuotoje medžiagoje matyti, kad viename iš daugiaaukščio namo butų langas yra visiškai suniokotas.

Rusijos Belgorodo mieste nugriaudėjo galingas sprogimas, rašo UNIAN. Dėl sprogimo buvo apgadinti gyvenamieji pastatai. Remiantis vietos žiniasklaidos pranešimais, sprogimas įvyko miesto centre. Jis buvo toks galingas, kad dužo netoliese esančių namų langai. Sprogimo vietoje buvo matyti dūmų stulpas. Aplink susirinkę žmonės, dirba gelbėjimo tarnybos.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas vos nepateko į dronų ataką netoli Maskvos esančioje Novo-Ogarevo rezidencijoje, skelbia „The Moscow Times“. Anot minėtam leidiniui anonimiškai komentavusio šaltinio Kremliuje, labai tikėtina, kad antradienį surengtos dronų atakos metu V. Putinas buvo šioje rezidencijoje. Tai kėlė tiesioginę grėsmę jo saugumui, sako šaltinis.

Bepiločio lėktuvo ataką prieš Kremlių Maskvoje gegužę surengė specialūs Ukrainos kariniai ar žvalgybos padaliniai. Apie tai skelbia „The New York Times“ (NYT), remdamasis JAV žvalgybos agentūrų duomenimis. Kartu leidinys pažymi, kad Jungtinės Valstijos nežino, kuris padalinys galėjo surengti ataką, taip pat nežino, ar apie tai žinojo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ukrainos dronas kamikadzė sunaikino Chersono srityje, ant daugiaaukščio pramoninio pastato buvusią modernią stebėjimo įrangą. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad Hola Prystanės mieste buvusi įranga padėjo Rusijos pajėgoms sekti Ukrainos pajėgas ir jų techniką regione. Vaizdo įraše matyti, kaip dronas kamikadzė sunaikina modernią Rusijos stebėjimo sistemą „Ironiya“, įskaitant termovizorių, nuotolio ieškiklį ir vaizdo kamerą.

Praėjus kelioms dienoms po tariamos dronų atakos prieš Kremlių, kuria, Maskvos teigimu, buvo mėginta nužudyti Vladimirą Putiną, Sankt Peterburge pradėjo veikti naujas kovos su dronais padalinys, rašo „Sky news“. Antrojo pagal dydį Rusijos miesto policija sukūrė dronų padalinį, kuris, kaip pranešama, dirbti pradėjo gegužės 9 d. Anot Rusijos pareigūnų, padalinio tikslas – užtikrinti „viešąją tvarką“ per didelius renginius.

Rusijos Federacijos Krasnodaro teritorijoje esančioje Ilskio naftos perdirbimo gamykloje antrą kartą per dvi dienas įvyko sprogimas ir gaisras. Teigiama, kad naftos perdirbimo gamyklą atakavo dronas. Rusijos „Telegram“ kanalas „Baza“ pranešė, kad Ilskio naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje įvyko dar vienas sprogimas. Teigiama, gamyklą 8.30 val. ryto atakavo bepilotis orlaivis – įskrido į vieną iš įrenginių ir dėl to kilo gaisras. Gamyklos darbuotojai buvo evakuoti.

Ukrainos oro pajėgos pranešė numušusios savo pačių droną, kuris ketvirtadienį virš Kyjivo tapo nevaldomas. Pranešimas pasirodė po 15–20 minučių sostinę drebinusių sprogimų. „Maždaug 20 val. (ir Lietuvos laiku) bepilotis „Bayraktar TB2“ per suplanuotą skrydį Kyjivo regione tapo nevaldomas... Taikinys sunaikintas!“ – sakoma oro pajėgų pranešime. Kariškiai pridūrė, jog aiškinasi tikėtino techninio gedimo priežastis.

Kremlius ketvirtadienį apkaltino JAV sumanius dronų ataką prieš prezidento Vladimiro Putino rezidenciją Kremliuje, kurią, jo teigimu, įvykdė Ukraina. Kyjivas neigia esantis kaip nors susijęs su tuo įvykiu. „Sprendimai dėl tokių išpuolių priimami ne Kyjive, o Vašingtone, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Kyjivas daro tik tai, kas jam liepiama.“ „Vašingtonas turi aiškiai suprasti, kad mes tai žinome“, – nurodė jis.

Pietų Rusijoje po drono atakos kilo gaisras naftos perdirbimo gamykloje, ketvirtadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS. Ši įtariama ataka pratęsė pastarojo meto dronų atakų, apie kurias paskelbė Rusija, virtinę. Tarp šių išpuolių yra, Rusijos teigimu, trečiadienio bandymas nužudyti prezidentą Vladimirą Putiną.

JAV žvalgyba praneša, kad Vladimiras Putinas turi pakankamai pinigų tik vieneriems karo metams. Tačiau Ukrainos žvalgybos duomenimis, mobilizacinių išteklių jis gali tikėtis iki 2030 m. Iš tiesų, V. Putinas pasirengęs kovoti iki paskutinio ruso, naujienų portalui „24 kanalas“ sakė Rusijos opozicijos žurnalistas, apžvalgininkas, rusiškojo „The Insider“ žurnalo redaktorius Timūras Olevskis.

Ukrainos pajėgos sunaikino retą rusų radarą „Repeshok“, rašo UNIAN. Jį aptiko ukrainiečių dronas. 30-oji brigada socialiniuose tinkluose pasidalijo sėkmingo smūgio vaizdo įrašu. „Tikslus M777 šūvis – ir taikinys sunaikintas!“ – sakoma žinutėje. Kaip sekmadienį skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, nuo karo pradžios Rusija jau neteko 178 150 karių, 470 jų buvo nukauti praėjusią parą.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sekmadienį pareiškė, kad Briuselis yra pasirengęs įvesti naujas sankcijas Baltarusijai, jei Minske bus laikomi Rusijos branduoliniai ginklai. Svarbiausios dienos naujienos: 20:11 | Baltarusijai gresia sankcijos „Rusijos branduolinių ginklų priėmimas Baltarusijoje reikštų neatsakingą eskalaciją ir grėsmę Europos saugumui. Baltarusija vis dar gali tai sustabdyti, tai yra jos pasirinkimas.

Šiaurės Korėja penktadienį pareiškė išbandžiusi povandeninį branduoliniu ginklu apginkluotą droną, galintį sukelti radioaktyvų cunamį, ir apkaltino JAV ir Pietų Korėją dėl neseniai vykusių bendrų jų pratybų, esą bloginančių saugumo padėtį regione. Oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA) pranešė, kad Pchenjanas šią savaitę surengė atsakomąsias pratybas, įskaitant naujos povandeninės branduolinių ginklų siuntimo sistemos bandymus.

Rusijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad apdovanojo pilotus, dalyvavusius šią savaitę įvykusiame incidente, dėl kurio virš Juodosios jūros sudužo amerikiečių dronas. Vašingtonas ketvirtadienį paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje, jo teigimu, matyti, kaip Rusijos kariniai lėktuvai numuša droną, tačiau Maskva tvirtina, kad orlaivis buvo numuštas jam praradus kontrolę.

JAV vertina savo bepiločių Juodosios jūros regione veikimo tikslingumą, atsižvelgiant į galimus nuostolius ir naudas nuo tokių skrydžių, skelbia CNN šaltiniai. Tačiau Rusijos išpuolis nesustabdė amerikiečių nuo žvalgybinių misijų tęsimo – į Juodosios jūros regioną buvo išsiųstas dar vienas žvalgybinis dronas „MQ-9 Reaper“. JAV šaltinių valdžioje teigimu, žvalgybinių skrydžių šioje teritorijoje neatsisakoma po įžūlaus Rusijos karinių oro pajėgų išpuolio.

JAV ketvirtadienį paskelbė žemėlapį, kuriame nurodė, kurioje maždaug vietoje buvo numuštas amerikiečių dronas MQ-9, rašo CNN. JAV karinės oro pajėgos socialiniuose tinkluose pasidalijo žemėlapiu, kuriame pavaizduotos apytikslės vietos, kuriose amerikiečių dronas susidūrė su Rusijos naikintuvu ir kur nukrito.

Virš Juodosios jūros Rusijos naikintuvui antradienį susidūrus su dideliu Jungtinių Valstijų stebėjimo dronu, įvyko retas, bet rimtas incidentas, kuris išprovokavo JAV diplomatinį protestą ir sukėlė susirūpinimą dėl galimybės, kad Rusija gali atkurti jautrią technologiją. JAV ir Rusijos pareigūnai prieštaringai aiškino apie drono „MQ-9 Reaper“ ir Rusijos naikintuvo Su-27 susidūrimą ir kaltino vieni kitus.

Rusijos naikintuvui virš Juodosios jūros atakavus JAV bepilotį, JAV iškvietė Rusijos ambasadorių, praneša „Sky news“. Tuo pačiu metu Kremlius pateikė savo versiją ir pareiškė, kad JAV drono nekliudė.

Baltarusių buvusių jėgos struktūrų pareigūnų grupė BYPOL paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip dronu vykdyta žvalgybą prieš sprogimus Baltarusijos Mačuliškių aerodrome, rašo NEXTA. Kaip matyti paviešintame vaizdo įraše, dronas netrukdomas atskrido į aerodromą, nufilmavo viską, ko reikėjo, ir ramiai nuskrido. Vėliau, kaip rašoma, aerodrome nugriaudėjo sprogimai.

Moldovos Respublika uždarė savo oro erdvė dėl saugumo sumetimų, skelbiama vietos žiniasklaidoje. Pranešama, kad Kišiniovo oro uoste turėję leistis lėktuvai yra nukreipiami į aplinkines šalis. Moldovos leidinio „Timpul“ duomenimis, Moldovos oro erdvė buvo „laikinai uždaryta iki 16 val.“ dėl saugumo priežasčių.

11-metė Daryna Tereško iš Lvovo per karą neteko tėvo desantininko. Kartu su klasės draugais ji surengė lėšų rinkimo akciją, kad nupirktų droną tėčio bendražygiams, rašo naujienų portalas 24tv.ua. Vaikai surinko beveik visą sumą, o likusią dalį pridėjo labdaros fondas. Įsigijusi droną, Daryna nuvežė jį į karinį dalinį, kuriame tarnavo jos tėvas. 42 metų desantininkas Ivanas Tereško buvo 80-osios oro desanto brigados 5-osios kuopos vadas. Jis žuvo gegužės mėnesį netoli Popasnos.

Vienas pajėgiausių Ukrainos krepšinio klubų, Europos taurės varžybose rungtyniaujantis Slobožanskės „Prometey“, savo šalies kariuomenei įteikė įspūdingą dovaną – 350 tūkstančių eurų vertės droną „H10 Poseidon II“. Perduodamas droną, klubo savininkas Volodymyr Dubynskyi džiaugėsi galimybe prisidėti prie būsimos ukrainiečių pergalės ir širdingai dėkojo visiems, prisijungusiems prie iniciatyvos.

Ukrainos energetikos operatorius „Ukrenerho“ pirmadienį pranešė, kad sostinėje Kyjive ir dešimtyje kitų regionų po Rusijos dronų smūgių bus vykdomas avarinis elektros tiekimo nutraukimas. „Priešo bepiločiai orlaiviai naktį atakavo energetikos objektus visoje šalyje... Sumų, Charkivo, Poltavos, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Kirovohrado, Žytomyro, Černihivo, Čerkasų ir Kyjivo srityse bei Kyjivo mieste pradėti vykdyti avarinių išjungimų grafikai“, – sakoma „Ukrenerho“ pranešime.

Norvegijos teismas išteisino buvusio artimo Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininko sūnų Andrejų Jakuniną, trečiadienį pranešė jo teisininkas. 47 metų A. Jakuninas buvo suimtas spalį, apkaltinus jį vasarą prabangia jachta „Firebird“ vykusios kelionės į Arkties salyną metu skraidinus dronus virš Svalbardo archipelago. Jis yra buvusio Rusijos geležinkelių vadovo Vladimiro Jakunino, kartais vadinamo V. Putino patikėtiniu, sūnus.

Rusija praėjusią naktį dronais ir raketomis smogė taikiniams Ukrainos Zaporižios ir Dnipropetrovsko srityse, pranešė pareigūnai. Per dronų ir raketų S-300 smūgius dviem bendruomenėms Zaporižios rajone buvo sužeisti trys žmonės, savo „Telegram“ kanalu pranešė srities administracijos vadovas Oleksandras Staruchas. Pasak jo, viename šių kaimų sugriauti du namai, dar aštuoni apgadinti. „Preliminariai žinoma apie tris sužeistuosius, įskaitant 15 metų mergaitę“, – parašė O. Staruchas.

Kariuomenės šiemet teigia pastebinti ženkliai išaugusį neleistinai virš karinių teritorijų skraidančių dronų skaičių. Krašto apsaugos sistemos atstovams ir ekspertams neatmetant, kad tai gali būti susiję su intensyvėjančiu šnipinėjimu, kariuomenė teigia, jog patvirtinti šios prielaidos taip pat negali.

Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė, kad „neįgalino“ ukrainiečių vykdyti smūgių Rusijos teritorijoje. Pranešimas pasirodė po virtinės dronų atakų prieš su kariuomene susijusius objektus Rusijos teritorijos gilumoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį susitiko su aukščiausio rango pareigūnais aptarti šalies vidaus saugumo reikalų, Kremliui pareiškus, kad naujausios dronų atakos, dėl kurių kaltina Ukrainą, kelia pavojų šaliai. Anksčiau antradienį, kitą dieną po to, kai Maskva apkaltino Kyjivą dėl dronų smūgių dviejuose aerodromuose, valdžios institucijos pranešė, kad dronas smogė netoli kitos oro bazės su Ukraina besiribojančiame Rusijos Kursko regione.

Raigardo slėnyje Druskininkų pasieniečiai priverstinai nutupdė iš Baltarusijos įskridusį droną, prie kurio buvo pritvirtintas pusės tūkstančio pakelių kontrabandinių cigarečių krovinys.

Gyvybes nusinešęs turkų drono smūgis kurdų ir amerikiečių pajėgų bendrai naudojamai bazei Sirijos šiaurės rytuose vis dėlto sukėlė pavojų JAV kariams, trečiadienį pranešė amerikiečių Centrinė vadavietė. Bazei, esančiai į šiaurę nuo Hasakės miesto, kuria bendrai naudojosi kurdų pajėgos ir JAV vadovaujama koalicija, antradienį smogė turkų dronas, anksčiau pranešė kurdai ir Sirijos karą stebinti organizacija.

Bazei Sirijos šiaurės rytuose, kuria bendrai naudojosi kurdų pajėgos ir JAV vadovaujama koalicija, antradienį smogė turkų dronas, pranešė kurdai ir Sirijos karą stebinti organizacija. „Jungtinei bazei į šiaurę nuo Chasakos, kuria naudotasi planuojant ir vykdant bendras operacijas prieš [džihadistų] grupuotę „Islamo valstybė“ (IS), smogė turkų dronas“, – naujienų agentūrai AFP sakė kurdų vadovaujamų Sirijos demokratinių pajėgų (SDF) atstovas Farhadas Shami.

Rusijos pietinėje Oriolo srityje esančiame Stalnoj Konio kaime už 180 km nuo sienos su Ukraina įvyko sprogimas naftos bazėje. Oriolo srities gubernatorius Andrejus Klyčkovas sakė, kad tai tikriausiai buvo drono ataka ir kad per incidentą niekas nenukentėjo „Šiandien maždaug 4 val. ryto (vietos, 3 val. Lietuvos laiku), kaip manoma, bepilotis orlaivis sukėlė sprogimą naftos bazėje Stalnoj Konio kaime. Nukentėjusiųjų nėra. [Įvykio] vietoje dirba visos operatyvinės tarnybos“, – sakė jis.

Visuomenininkas Andrius Tapinas kartu su „Laisvės TV“ ir gyventojais laukia rekomendacijų iš Kyjivo kaip efektyviausiai panaudoti Putino gimtadieniui surinktas lėšas.

Ukrainos kariuomenė antradienį pirmą kartą pareiškė, kad mūšio lauke susidūrė su Irano Rusijai tiekiamu bepiločiu orlaiviu, o tai rodo stiprėjančius Maskvos ir Teherano ryšius, šiitiškos respublikos branduoliniam susitarimui su pasaulio galybėmis pakibus ant plauko. JAV žvalgyba liepą viešai perspėjo, kad Teheranas planuoja siųsti šimtus sprogmenis galinčių nešti bepiločių orlaivių į Rusiją, kad padėtų jai kariauti Ukrainoje.

Taivano kariai mažoje salelėje prie pat Kinijos žemyninės dalies ketvirtadienį numušė „neatpažintą civilinį droną“, kai šis įskrido į draudžiamą zoną, pranešė taivaniečių kariuomenė. Tai pirmas kartas, kai Taivano pajėgos numušė bepilotį orlaivį, ir tai įvyko tvyrant didžiausiai per pastaruosius dešimtmečius įtampai tarp Pekino ir Taibėjaus.

Kryme ir toliau aidi atakų garsai. Vaizdo įraše užfiksavo, kaip bepilotis orlaivis skrido tiesiai link rusų štabo okupuotame Sevastopolio mieste. Po atakos nukentėjo rusų Juodosios jūros laivyno būstinė. Naujienų agentūra UNIAN išplatino 2 vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip dronas skrenda link Kryme esančios rusų Juodosios jūros laivyno būstinės. Kitame vaizdo įraše girdėti, kaip vyksta apšaudymas. Teigiama, kad dronas padarė žalos rusų Juodosios jūros laivynui – užsidegė pastato stogas.

Ukrainiečiai nesiliauja stebėtis Rusijos kariuomenės triukais. Užuot naudoję naujausias technologijas, rusai randa savo būdų, kaip vykdyti karines operacijas pigiau. Ukrainos gynybos ministerija išplatino vaizdus, kokia įranga naudojama okupantų dronuose. Ukrainos naujienų agentūra „Telegram“ paskyroje pranešė, ką ukrainiečiai rado, perėmę Rusijos kariuomenės droną. Pasirodo, okupantų dronas viską filmavo įprasta kamera.