donorystė

Minint Europos organų donorystės dieną, šeštadienį 27-iose Lietuvos savivaldybėse viltį simbolizuojančia žalia spalva nušvis reikšmingiausi miestų ir miestelių objektai – pastatai, tiltai, bažnyčios, alėjos. Kaip skelbia Nacionalinis transplantacijos biuras, taip siekiama atkreipti žmonių dėmesį į organų donorystės temą ir prasmę, nes be gyventojų paramos sudėtingas donorystės procesas negalėtų vykti.

45-erių vilnietis Remigijus Karaliūnas jau kone keturis dešimtmečius gyvena su liga – cukriniu diabetu, kuris pamažu nuo pat vaikystės pamažu ėda jo organizmą ir inkstus, kol neliko kitos išeities, tik atlikti inkstų transplantaciją. Po dešimties metų laukimo jis sulaukė donorinio inksto, tačiau jį tekus pašalinti dabar vėl gyvena viltimi, kad sulauks jam tinkamo organo. R. Karaliūnas 1 tipo cukriniu diabetu serga nuo septynerių, tad skaičiuoja, kad jau 38 metus gyvena su šia liga.

Kauno klinikų pacientui Antanui dar 2019 metais profilaktinio sveikatos patikrinimo metu pastebėti padidėję kepenų fermentai. Dėl šios priežasties vyras konsultuotas gydytojų gastroenterologų, jam nustatytas lėtinis virusinis hepatitas C su jau išsivysčiusia kepenų ciroze. „Nors pacientui virusinis hepatitas C išgydytas, tačiau virusas jau buvo padaręs savo juodą darbą ir sukėlęs kepenų cirozę, kurios fone išsivystė ir pirminis kepenų ląstelių vėžys“, – teigia doc.

Lietuvos asociacija „Gyvastis“ žvakučių uždegimu 10 kartą pagerbė organų donorus, pranešė asociacija.  „Mums šis jubiliejus ypatingai svarbus, nes jis parodo, kad žmonės vis aktyviau įsitraukia, prisideda idėjomis ir, svarbiausia, mes jaučiame, kad domėjimasis organų donoryste auga,“ – pranešime sakė asociacijos prezidentė Aušra Degutytė. Šįkart akcija vyko 54 miestuose ir miesteliuose.

Šių metų balandžio 28 dieną 64 metų kaunietė Danutė Ringienė gali švęsti savo antrąjį gimtadienį. Moteris, penkis su puse metų laukusi donoro, tą dieną gavo ypatingą dovaną – naują širdį. Širdies transplantacijos Danutei prireikė po to, kai staiga pradėjo vystytis širdies nepakankamumas. Dabar moteris jaučiasi stipresnė kaip niekad. „Atsibudusi po operacijos supratau, kad turiu toliau gyventi, stengtis, nes tai mano antras šansas. Turiu pateisinti gydytojų darbą.

Rugsėjo mėnesį 24 pacientams persodinti donorų organai, trečiadienį pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras. Iš viso atliktos dvi širdies, viena kasos-inksto komplekso, keturios kepenų, 13 inkstų ir keturių ragenų transplantacijos.  „Rugsėjo mėnesį budintiems koordinatoriams užregistravus 15 pranešimų apie potencialius donorus, devynių šeimos sutiko savo mirusio artimojo organus dovanoti transplantacijai.

Kretingos šiaurės rytuose – Salantuose – gyvenanti Sigita Drungilienė metų pradžioje net ir negalėjo pagalvoti, kad šią vasarą jai teks savo 26-erių sūnui padovanoti inkstą. Šiuo metu sunkiai rinkdama žodžius Sigita sako norinti perduoti kuo didžiausią padėką ją ir jos sūnų operavusiems bei prižiūrėjusiems medikams. Kalbėdama telefonu Sigita pasakoja, kad žinia apie sūnaus Manto pablogėjusią sveikatą smogė tarsi perkūnas iš giedro dangaus.

Gyvenimas mums kartais parodo, kad meilė ir šeimos ryšiai yra galingesni nei mes galime įsivaizduoti. Pastarieji metai kauniečiams Lilijai Belazarienei ir jos sūnui Rimui Belazarui nebuvo lengvi. Po ilgų metų Lilijos sūnui kovojant su ligomis gydytojai pasakė, kad jam reikės naujo inksto. Mama nedvejodama sutiko sūnui padovanoti savo inkstą. „Viskas prasidėjo jau seniai. Prieš maždaug  15 metų, kai mano sūnui buvo kokie 22–23 metai.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos skelbia gerėjančius organų ir audinių donorystės rodiklius. Vien per rugpjūčio mėnesį buvo užregistruota 15 potencialių donorų. Atlikus visus medicininius tyrimus ir gavus pritarimą iš donorų artimųjų, buvo registruoti 6 efektyvūs donorai. Šie kilnūs artimųjų sprendimai viltį pasveikti suteikė net 21-am sunkiai sergančiam pacientui Lietuvoje.

Santaros klinikose nuo liepos pradžios pradėjo veikti Regioninis donorystės paslaugų koordinavimo poskyris, apimsiantis Vilniaus ir Panevėžio regionus. Kaip trečiadienį pranešė klinikos, Santarose veikiantis centras yra vienas iš trijų Regioninių donorystės paslaugų koordinavimo centrų: nuo liepos pradžios taip pat sujungti Kauno ir Šiaulių regionai (koordinuoja Kauno klinikos), o Klaipėdos universiteto ligoninė koordinuoja Klaipėdos regioną.

Lietuvos piliečiams, kuriems suteiktas Garbės donoro vardas, sukakus senatvės pensijos amžių arba netekus 60-100 proc. darbingumo, gali būti paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Lietuvos garbės donoro vardas suteikiamas žmonėms, nuo 1997 m. sausio 1 d. ne mažiau kaip 40 kartų nemokamai davusiam kraujo ar 200 kartų – plazmos ir ne mažiau kaip 10 metų aktyviai dalyvavusiam nemokamos donorystės veikloje.

Su senstančia visuomene auga ir lėtinėmis ligomis sergančių pacientų skaičius. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovo prof. Mariaus Miglino, epideminį mastą pasiekusios ligos didina inksto recipientų sąrašą: „Lėtinę inkstų ligą sąlygojantys veiksniai – padidėjęs kraujo spaudimas ir II tipo cukrinis diabetas – vystosi dėl pasaulyje vis didėjančio nutukimo.

Galimybė pareikšti sutikimą arba nesutikimą organų donorystei po mirties išliktų ir jei Seimas pritartų donorystės modelio pakeitimui į numanomo sutikimo modelį, ketvirtadienį pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras. „Šiandien įkrito jau virš 300 nesutikimų ir dar 100 skambučių – kur galiu pareikšti nesutikimą organų donorystei po mirties iki liepos 1 dienos.

Praėjusią savaitę dviejų donorų organai buvo persodinti aštuoniems žmonėms, pirmadienį pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras. Abu donorai buvo registruoti Kauno klinikose. Transplantacijai tiko vieno donoro širdis ir inkstai, kito – kepenys, inkstai ir ragenos. Operacijos buvo atliktos Kauno bei Vilniaus Santaros klinikose, donorinius organus gabeno Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis.

Birželio 14 dieną Lietuvos kariuomenė iš Nacionalinio transplantacijos biuro gavo prašymą padėti skubiai pergabenti donorinį organą, praneša Lietuvos kariuomenė. Apie 13 val. medikų grupė su donoro organu Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparniu MI-8 pasiekė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas. Po sėkmingai įvykdytos užduoties KOP sraigtasparnis grįžo į dislokacijos postą Kaune, kur toliau tęsia budėjimą.

Mirtis – neišvengiama gyvenimo dalis, neaplenksianti nė vieno. Tačiau net ir po mirties kūnas gali suteikti didžiulę naudą medicinos srityje, jį paaukojus mokslui. Kasmet tokiam žingsniui pasiryžta apie 60 lietuvių, kurie išreiškia savo valią mirus paaukoti kūną moksliniams tikslams.  Toks sprendimas vis dar apipintas mitais ir baimėmis. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros doc. dr.

Panevėžietė Tatjana savyje nešiojasi dalelę mamos – prieš 4-erius metus moteriai prireikus inksto transplantacijos jos donore tapo mama. Dabar Tatjanai nebereikia atlikti kasdienių dializės procedūrų, gyvenimas tapo laisvesnis. Tatjanos mama Galina po gyvosios donorystės dovanos dukrai gyvena su vienu inkstu, tačiau dėl to jos gyvenimo kokybė nė kiek nesuprastėjo. Tatjanai buvo vos 14 metų, kai ji susirgo sunkia pirmojo tipo cukrinio diabeto forma.

Kraujo donorams vis rečiau prašant 12 eurų kompensacijos, šiemet neatlygintinai donorystei propaguoti numatyta 1,242 mln. eurų – daugiausiai per pastaruosius septynerius metus.   Santaros klinikų kraujo centras pernai donorams išmokėjo 1824 eurus (už 0,5 proc. donacijų), užpernai – 2832 eurus (už 0,9 proc.), o 2020-aisias – 4548 eurus (už 1,6 proc.) kompensacijų.

Mergina, paaukojusi inkstą savo vaikinui, tvirtina, kad jis ją išdavė su kita ir metė ją praėjus vos 10 mėnesių po transplantacijos.  30-metė  „TikTok“ žvaigždė Colleen Le, gyvenanti JAV, 2022-ųjų pradžioje pasakodama šią istoriją teigė, kad tuometiniam jos vaikinui reikėjo persodinti inkstą, nes jis sirgo lėtine liga, dėl kurios jam būnant vos 17 metų prireikė dializės, rašo „Daily Mail“. „TikTok“ žvaigždė savo vaizdo įrašuose, kuriuose dalinosi įvykių seka, surinko daugiau nei 2 mi...

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad praėjusią savaitę į Lietuvą iš Latvijos buvo atgabenti donoriniai organai. Praėjusią savaitę Latvijoje buvo registruotas organų donoras. Artimieji nusprendė įprasminti velionio mirtį ir pratęsti jo gyvenimą kituose kūnuose – dovanoti organus donorystei.

Praėjusią savaitę Kaune šeima, netekusi mylimo žmogaus, neliko abejinga kitų žmonių skausmui ir nusprendė organų donorystei ištarti „taip“. Šis sprendimas viltį grįžti į pilnavertį gyvenimą dovanojo 5 žmonėms. Nacionalinis transplantacijos biuras prie SAM praneša, kad praėjusią savaitę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose buvo registruotas efektyvus organų donoras. Šio Donoro artimųjų kilnus sprendimas paaukoti organus donorystei, sugrąžino viltį pasveikti 5 žmonėms.

VUL Santaros klinikų Kraujo centras skubiai kreipiasi į gyventojus – kritiškai stinga beveik visų kraujo grupių atsargų. VUL Santaros klinikų Kraujo centras informavo, kad kritiškai sumažėjo kraujo atsargos – trūksta beveik visų kraujo grupių kraujo. „Donorų aktyvumas nebepatenkina poreikio. Per dieną turime sulaukti mažiausiai 120 donorų, kad patenkintumėme išaugusį poreikį. Tai jau tampa pavasario-vasaros tendencija.

  Trečiadienį Nacionalinis kraujo centras (NKC) ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) Vilniuje, Vašingtono aikštėje, pasirašys sutartį, kuria bendradarbiaus skatinant kraujo donorystę, stiprinant jos įvaizdį. Sutartyje taip pat numatoma skirti ypatingą dėmesį neatlygintinos kraujo donorystės programų plėtrai, organizuoti bei dalyvauti bendruose ją skatinančiuose projektuose.

VUL Santaros klinikų Kraujo centras praneša apie kritinę situaciją. Nurodoma, kad kritiškai sumažėjo kraujo atsargos – trūksta beveik visų kraujo grupių kraujo.  „Donorų aktyvumas nebepatenkina poreikio. Per dieną turime sulaukti mažiausiai 120 donorų, kad patenkintumėme išaugusį poreikį. Tai jau tampa pavasario-vasaros tendencija. Todėl labai raginame registruotis ir atvykti į Santaros klinikų Kraujo centrą“, – sako Kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė.

46-erių Kęstutis su dovanotu inkstu gyvena jau 16 metų. Nuo pat kūdikystės Kęstutį kamavo įvairūs susirgimai – plaučių uždegimas, bronchitas, angina, o kiek paaugus, atliekant tyrimus, šlapime gydytojai surado baltymo. Tuo metu Kęstutis buvo dar vaikas, tad gydytojai tikėjosi, kad negalavimus „išaugs“. Visgi sulaukęs pilnametystės jis išgirdo – ateityje jo laukia ne tik dializės procedūros, tačiau ir inksto transplantacija.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujo centras kreipiasi į visus neabejingus žmonės su prašymu – ypač trūksta kai kurių kraujo grupių kraujo. Žmonės kviečiami registruotis donorystei ir duoti kraujo.  Žinia apie kraujo trūkumą VUL Santaros klinikų Kraujo centras pasidalino socialinio tinklo „Facebook“ istorijose.  „Dėmesio! Ypač tūksta šių kraujo grupių: O+, A+, A-.  Donorystei registruokitės: TEL.: 867600078, 868862707. El.

Prieš beveik pusantrų metų, 2021-ųjų lapkritį, vyro netekusi Birštono rajone įsikūrusi Vaida priėmė kilnų sprendimą – paaukojo vyro organus donorystei. Jai tai buvo tarsi išsigelbėjimas – kiekvieną dieną ji gyvena su mintimi, kad dalelė vyro vis dar gyva, tik jau kitame kūne.  34-erių moteris savo amžinatilsį vyrą prisimena pačiais gražiausiais žodžiais, su juo sukurti prisiminimai visada liks atmintyje.

Penktadienio naktį pasieniečiai sraigtasparniu iš Klaipėdos į Vilnių atskraidino donoro širdį persodinimo operacijai. Informaciją, jog donoriniam organui gabenti reikalingas orlaivis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Aviacijos valdybos pareigūnai gavo iš Nacionalinio transplantacijos biuro. Skubos tvarka parengtas sraigtasparnis Iš Paluknyje, Trakų rajone, esančios bazės naktį pakilo specialiai šiam skrydžiui skubos tvarka parengtas sraigtasparnis „Eurocopter EC 135“. Apie 5 val.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad praėjusią savaitę Kaune registruotas organų ir audinių donoras, kuris galimybę pasveikti suteikė 6 žmonėms. Praėjusią savaitę Kaune šeima netekusi mylimo žmogaus neliko abejinga kitų žmonių skausmui ir nusprendė organų donorystei ištarti „taip“. Tai – pati didžiausia ir gražiausia dovana, kurią galima padovanoti kitiems.

Lietuvoje pastaraisiais metais augo kraujo donorų skaičius, pernai surinktas rekordinis kiekis kraujo, ketvirtadienį skelbia Nacionalinis kraujo centras (NKC). Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, per pirmąjį šių metų ketvirtį neatlygintinų kraujo donorų skaičius išaugo maždaug dviem tūkstančiais, o praėjusiais metais surinktas rekordinis po pandemijos kraujo kiekis – 30 tūkst. litrų.

Vos trejų metukų panevėžietės Sandros Tomkutės dukrai Milanai diagnozuota reta kraujo liga – mielodisplazijos sindromas. Per savo trumpą gyvenimą ji jau patyrė daugybę išbandymų, o dabar jai reikalinga neabejingų vilniečių pagalba – trūksta kraujo, kuris būtinas po kaulų čiulpų transplantacijos. Kaulų čiulpų transplantacija Milanai atlikta balandžio 12-ąją.

Poetas Aistis Žekevičius šiuo metu gyvena su transplantuotu donoriniu inkstu. Tai, kad jo inkstai nebeatlieka savo funkcijų, sužinojo apsilankęs pas gydytojus ir atlikęs kraujo ir šlapimo tyrimus. Nors vyras jautėsi sveikas, tyrimų rezultatai parodė jau pažengusią inkstų ligą ir reikėjo nedelsiant pradėti dializės procedūras. „Iš pradžių buvau priblokštas, atrodo, vieną dieną esi sveikas žmogus, o kitą dieną – jau rimtas pacientas.

Dažnas iš mūsų nepagalvoja, kad kepenys – gyvybiškai svarbus organas. Tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ viešėjęs gastroenterologas Vaidotas Urbonas sako, kad kepenys net svarbesni už širdį, todėl privalu tikrintis, reaguoti ir pasirūpinti kepenų sveikata. Pasak gydytojo, vienas iš kepenų ligų požymių yra niežulys.

Savaitgalį socialiniuose tinkluose nuvilnijo prašymas padėti mažajam šešiamečiui kovotojui, vardu Vytis. Šeima pasidalijo širdį veriančiu prašymu paaukoti berniukui kraujo. Šia žinia netruko pasidalinti tūkstančiai neabejingų tautiečių, kurie važiavo į Kauno klinikas aukoti kraujo mažam berniukui. Dėkoja žmonėms Po Šventų Velykų įvyko stebuklas, už kurį berniuko mama Roma dėkoja visiems ir siunčia jautrią žinutę: „Jūsų gerumo banga nusirito per atokiausius Lietuvos kampelius.

Šv. Velykų ir atgimimo laikotarpiu yra itin svarbu nepamiršti donorystės, kuri tampa atgimimu žmonėms, sulaukusiems savo donoro, o taip pat įkvėpti tikėjimo tiems, kurie dar laukia stebuklo. VUL Santaros klinikų kapelionas, kunigas Gabrielius Satkauskas tik sulaukęs pilnametystės pasirašė sutikimą dėl organų donorystės ir labai džiaugiasi, kad yra galimybė mūsų žemiškajam gyvenimui nutrūkus, kažkam jį prailginti ar padovanoti naują, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kovo 21 d. iš Nacionalinio transplantacijos biuro buvo gautas pagalbos prašymas pergabenti donoro organą iš užsienio, praneša Lietuvos kariuomenė. Atsižvelgus į prašymą, apie 6.50 val. iš Kaune esančio 2-ojo Paieškos ir gelbėjimo posto, kartu su medikų komanda pakilo budintis Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis MI-8T.  Apie 13.40 val. 2-ojo Paieškos ir gelbėjimo poste nusileidęs orlaivis pargabentą donoro organą perdavė medikams ir toliau tęsia budėjimą.

Praėjusią savaitę Kauno klinikose užregistruotas 10-asis šiemet efektyvus organų donoras, pirmadienį pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB). Atlikus reikalingus tyrimus, medikai nustatė, kad organų transplantacijai yra tinkami abu donoro inkstai, abi ragenos, plaučiai ir kepenys. Pastarosios transplantuotos Santaros klinikose. Šis pacientas į transplantacijos laukiančiųjų sąrašą pateko vos dieną anksčiau. Iš viso donoro organai viltį pasveikti suteikė šešiems recipientams.

Kraujo donorystės įstaigos sako, kad situacija po koronaviruso pandemijos yra atsigavusi, jos sugrįžo į „iki kovidinio laikotarpio ritmą“. „Nematyčiau, kad yra didelių veiksnių, kurie pakeitė kraujo donorystės tradicijas. Donorai, kurie yra nuolatiniai, ateina net nelaukdami mūsų kvietimo. Sakyčiau, kad viskas vyksta įprastai“, – BNS kalbėjo Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktoriaus pavaduotoja medicinai Aira Mečėjienė. Jai antrino Santaros klinikų Kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė.

Vilnietė Loreta jau daugiau nei 10 metų į pasaulį žvelgia pro donorinę rageną. Moteris apsilankiusi pas gydytoją dėl prastėjančios regos, niekada nesitikėjo išgirsti, kad jai gali padėti tik ragenos transplantacija. Loreta neslepia, kad tuomet nesitikėjo, jog sulauks tokios dovanos ir pratinosi prie minties, kad teks gyventi tamsoje. „Mano rega buvo ideali, o akys didelės, gražios ir išraiškingos. Net blogiausiame sapne nesapnuodavau, kad joms gali kažkas nutikti“, – sako Loreta.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) siūlo prie jo prijungti Nacionalinį transplantacijos biurą, kad visų sričių donoryste šalyje rūpintųsi viena įstaiga.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad vasario mėnesio pirmoje pusėje Lietuvoje registruoti 3 efektyvūs organų donorai: po vieną Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (LSMUL KK) ir Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL). Iš viso šiemet registruoti 8 efektyvūs organų donorai.

Pirmoji kraujo surinkimo maišelių siunta, kurią TV3 ir Nacionalinio kraujo centro organizuotos paramos Ukrainai akcijos metu nupirko Lietuvos žmonės, jau pasiekė Kyjivą. Iš čia daugiau nei 6000 kraujo surinkimo maišelių paskirstyti į karščiausius taškus. Tačiau tai – jokiu būdu ne pabaiga. Visi norintys vis dar kviečiami prisidėti prie ukrainiečių gyvybių gelbėjimo.

Vyriausybė pritaria numanomo sutikimo organų donorystės modeliui, kai visi žmonės laikomi potencialiais donorais, išskyrus raštiškai atsisakiusiuosius jais būti. „(...) numanomo sutikimo modeliu mirusio žmogaus audinių ir organų donorystės atveju siekiama visuotinai svarbaus tikslo – pagerinti asmenų, kurie laukia audinių ar organų transplantacijos, sveikatą arba išgelbėti jų gyvybę“, – sakoma išvadoje, kurią šią savaitę patvirtino Ministrų kabinetas.

„Per daugiau nei pusę amžiaus inksto persodinimo operacijos smarkiai ištobulėjo – inkstų ligomis sergantiems žmonėms šios operacijos lengviau pakeliamos, nes kartais pacientams tenka ir dvi, tris ar net keturias jas iškęsti”, – sako Lietuvos asociacija „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė. – Vasario 18-osios nepamirštame, nes ši diena davė pradžią dideliam proveržiui medicinos srityje – organo transplantacijai”. 1970 m. vasario 18 d. prof.

Praėję metai buvo rekordiniai organų donorystei. Vien Kauno klinikų medikai 19 pacientų persodino kepenis ir 7 pacientams širdį. Pasak medikų, keičiasi ir požiūris į donorystę: žmonės vis dažniau ryžtasi paaukoti mirusių savo artimųjų organus. Vis dėlto laukiančių transplantacijos skaičiai dideli – sąraše 317 lietuvių, 4 iš jų vaikai. Dabar optimizmu trykšta kaunietis Nerijus: „Gyvenu įprastą gyvenimą, po transplantacijos susituokiau, dukrą turiu.

Kauno klinikose mirusio Pravieniškių kalėjimo nuteistojo organai paaukoti donorystei, pranešė Lietuvos kalėjimų tarnyba. Pravieniškių 1-asis kalėjimas informavo, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriuje, mirė nuteistasis, gimęs 1974 metais.

Antrąją šių metų savaitę buvo užregistruoti 2 efektyvūs organų donorai, pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Praėjusią savaitę 2 šeimos užgesus mylimo žmogaus gyvybei nusprendė suteikti viltį sunkiai sergantiems žmonėms ir pritarė organų donorystei. Abu Donorai registruoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose.

Kauno klinikose pernai įvykdyta rekordiškai daug organų transplantacijų: septynios širdies ir 19 kepenų, antradienį pranešė įstaiga. Pasak jos, tai lėmė tiek pacientų artimųjų sprendimai, tiek profesionalus transplantacijos komandų darbas, tiek tobulėjančios technologijos, leidžiančios išsaugoti donorinių organų kokybę.