donaldas tuskas

JAV išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo šūkis „Amerika pirmiausia“ privertė Europą sunerimti, kad jis gali nutraukti Vašingtono įsipareigojimus NATO, kai Aljansas vykdo didžiausią savo pajėgų stiprinimą nuo Šaltojo karo pabaigos, kad būtų pajėgus atremti vis kiečiau kalbančią Rusiją.

ES valstybės vėlyvą penktadienio vakarą pritarė reikšmingai laisvosios prekybos sutarčiai su Kanada ir atvėrė galimybę ją pasirašyti po dramos, kuri kilo po to, kai Belgijos regionai grasino ne vieneriais metais derybų „Misija įvykdyta!“, savo „Twitter“ paskyroje parašė Europos Sąjungos prezidentas Donaldas Tuskas ir pranešė, kad dokumentas Briuselyje sekmadienį bus pasirašytas su Kanados premjeru Justinu Trudeau (Džastinu Triudo). Kanados premjeras „Twitter“ atsakė: „Puikios naujienos, nekantra...

Belgijos politiniai lyderiai pasiekė bendrą susitarimą, kad šalis pritars Europos Sąjungos ir Kanados laisvosios prekybos sutarčiai, ketvirtadienį pranešė premjeras Charles'is Michelis, todėl stiprėja viltys, kad šis paktas bus greitai pasirašytas. Pasak Ch.Michelio, susitarimas buvo pasiektas po vėliausio derybų maratono, siekiant Belgijos prancūzakalbių bendruomenių pritarimo, bet kurio planuojamai sutarčiai negalėjo palaikymo pareikšti nacionalinė vyriausybė.

Belgijos Valonijos regiono parlamento pirmininkas pirmadienį pareiškė, kad regionas nesilaikys Europos Sąjungos paskelbto referendumo dėl laisvosios prekybos sutarties su Kanada.

Už euro reikalus atsakingas Europos Komisijos (EK) narys mano, jog vis dar yra šansų, kad Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) – vadinamasis „Brexit“ – bus taikus ir „minkštas“, tačiau pabrėžia, kad dėl to turi apsispręsti Londonas.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė, kad nebus jokių kompromisų dėl ES principų derybose dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Bendrijos, ir įspėjo, kad Londonui gresia „kietas“ išėjimas. „Mūsų užduotis bus apsaugoti visos ES ir kiekvienos iš jos 27 narių interesus“, – sakė D.Tuskas. Jis pareiškė, kad Britanija negali tikėtis apriboti migrantų iš ES judėjimą ir tuo pačiu likti Europos bendrojoje rinkoje.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė, kad vienintelė alternatyva vadinamajam kieto „Brexit“ scenarijui, pagal kurį Didžioji Britanija pasitrauktų iš Europos Sąjungos bendrosios rinkos ir įsivestų griežtas imigracijos kontrolės priemones, būtų sprendimas neišstoti iš Bendrijos. „Žiauri tiesa – kad „Brexit“ reikštų praradimus mums visiems“, – jis sakė kalbėdamas Europos politikos centre, Briuselio idėjų kalvėje.

Europos Sąjungos prezidentas Donaldas Tuskas antradienį perspėjo lyderius, kad jie negali nekreipti dėmesio į Britanijos apsisprendimo pasitraukti iš Bendrijos („Brexit“) pamokas ir kad būtina atsižvelgti į visuomenės susirūpinimą dėl migracijos, kai jie vėliau šią savaitę susitiks Bratislavoje.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas kitą savaitę atvyks į Baltijos šalis aptarti pasirengimą viršūnių susitikimui, kuriame bus tariamasi dėl Europos Sąjungos (ES) ateities po britų sprendimo pasitraukti iš bendrijos. ES lyderių susitikimams pirmininkaujantis buvęs Lenkijos premjeras penktadienį susitiks su prezidente Dalia Grybauskaite, skelbiama jo oficialioje darbotvarkėje. Į Vilnių D.Tuskas atvyks iš Rygos, o paskui vyks į Taliną.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad prorusiški smogikai nukovė tris karius per didžiausią smurto protrūkį šalies rytinėje dalyje per pastaruosius metus. Kariuomenės atstovas Oleksandras Motuzianykas sakė, kad per praėjusią parą smogikų išpuolių skaičius padvigubėjo, tarp Kijevo ir Maskvos augant įtampai dėl Kremliaus kaltinimų, esą Ukraina planavo surengti ginkluotą įsiveržimą į Rusijos aneksuotą Krymą šį mėnesį.

Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos šalininkų kampanijos veidas, buvęs Londono meras Borisas Johnsonas ketvirtadienį pareiškė nesieksiantis perimti ministro pirmininko posto iš atsistatydinti nusprendusio Davido Camerono, nors daugelis prognozavo, kad po „Brexit“ stovyklos pergalės referendume jis pasielgs priešingai.

Britanija trečiadienį pirmąsyk pajuto, ką reikštų nutraukti ryšius su Europos Sąjunga, kai Bendrijos lyderiai susirinko be premjero Davido Camerono ir perspėjo Londoną, kad jis privalo priimti ES perskirstomus migrantus, jeigu nori išsaugoti prieigą prie bloko laisvosios prekybos zonos.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį Briuselyje surengs derybas su Škotijos pirmąja ministre Nicola Sturgeon, kuri pareiškė, kad yra pasiryžusi ginti Škotijos vietą Europos Sąjungoje po referendume Jungtinės Karalystės priimto sprendimo trauktis iš Bendrijos. Susitikimas įvyks apie 17 val. (18 val.

Europos vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė, kad Europos Sąjunga rugsėjo mėnesį surengs susitikimą Slovakijos sostinėje Bratislavoje, kuriame bus svarstoma Bendrijos ateitis po to, kai Britanija nusprendė iš jos pasitraukti. Kalbėdamas Briuselyje D.Tuskas sakė, jog blokas negalės pradėti derybų dėl Britanijos išstojimo tol, kol britų vyriausybė pati oficialiai nepaskelbs apie savo ketinimą pasitraukti. Tai yra „vienintelis teisėtas būdas“, pareiškė jis.

Didžiosios Britanijos sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (ES) abi šio proceso šalis įveltų į keblias ir nemalonias skyrybas, joms tektų iš naujo kurti tarpusavio santykius žlugus keturis dešimtmečius gyvavusiai „santuokai“. Pateikiame logistines ir teisines detales, kaip vyktų išstojimo procesas, ir svarbiausius klausimus, kuriuos tektų išspręsti Londonui ir Briuseliui, jei ketvirtadienį, birželio 23 dieną, vyksiančiame referendume britai nubalsuotų už „Brexit“. Diena po balsavimo Kad ir ko...

  Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris ketvirtadienį tvirtino, kad Europos Sąjunga (ES) nežus, jei Didžioji Britanija birželio 23-iosios referendume balsuos už išstojimą iš Bendrijos, bet pažymėjo, kad pamokas reikia išmokti.   Šios pastabos pareikštos tokiu metu, kai dvi naujos nuomonių apklausos parodė, kad dauguma britų rinkėjų per referendumą, kuris rengiamas po savaitės, būtų už pasitraukimą iš Bendrijos.

Baltijos šalys, kaip ir visada, aktyviausiai priešinasi sankcijų Rusijai dėl krizės Ukrainoje atšaukimui, nors ES ir Vokietijoje pasigirsta vis daugiau balsų, pasiruošusių bent jau jas sušvelninti, cituojamas Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vokiečių leidinyje „Sueddeutsche Zeitung“. Šiomis dienomis vykusiame G-7 susitikime dalyvavusių didžiųjų šalių atstovai, įskaitant ir Vokietijos premjerę Angelą Merkel, pasisakė už tai, kad spekuliuoti sankcijų atšaukimu Rusijai dar per ...

Euro zonos šalių finansų ministrai pirmadienį renkasi į skubų susitikimą, kurio metu sieks susitarti dėl naujų reformų, kurias turėtų įgyvendinti Graikiją, baiminantis, kad gali pasikartoti pernykštė situacija, kuomet vyko chaotiškos Graikijos gelbėjimo derybos. Eurogrupės posėdžio metu taip pat bus aptartos ir dalies Graikijos skolų nurašymo klausimas. To, kaip vienos iš susitarimo sąlygų, reikalauja Tarptautinis valiutos fondas.

Anksčiau atrodęs kaip keistokas formalumas Nyderlandų referendumas dėl Europos Sąjungos laisvosios prekybos sutarties su Ukraina tapo antausiu Bendrijai ir dar vienu rimtu iššūkiu europinei svajonei. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris prieš trečiadienio referendumą įspėjo, kad olandų „ne“ susitarimui su Ukraina „gali atverti duris didžiulei krizei kontinente“. Tačiau ES nūdienos pozicijos yra tokios, kad jos įspėjimų ne tik nepaisoma, bet jie netgi laikomi provokacija.

Europos Sąjungos lyderiai penktadienį sutarė dėl bendros pozicijos, kuri bus išdėstyta Turkijos premjerui, siekiant sudaryti susitarimą, turintį padėti suvaldyti didžiausią migracijos krizę žemyne nuo Antrojo pasaulinio karo. 28 ES šalys visą dieną derėjosi dėl pasiūlymo, pagal kurį Turkija turėtų priimti visus neteisėtus migrantus iš Graikijos, padėdama suvaldyti precedento neturintį antplūdį, kai nuo 2015-ųjų pradžios į Bendriją atvyko 1,2 mln. žmonių iš Sirijos ir kitų šalių.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį sakė tikįs, kad Europos Sąjungai pavyks sudaryti susitarimą su Turkija dėl migrantų krizės sprendimo. Tai jis pareiškė po ES ir Ankaros viršūnių susitikimo išvakarėse surengtų derybų su Kipru, kuriose siekta pašalinti rimtą kliūtį susitarimui pasiekti.

  Europos lyderiai ėmėsi skubių žingsnių, siekdami trečiadienį užsitikrinti palaikymą susitarimui su Turkija dėl migrantų ir mėgindami užglaistyti gilius nesutarimus tarp valstybių narių svarbaus viršūnių susitikimo su Ankara išvakarėse.   Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį įspėjo, kad laukia sunkus darbas, siekiant baigti rengti susitarimą, Kiprui pagrasinus jį sužlugdyti dėl seniai besitęsiančių nesutarimų su Turkija.

Europos Sąjungos lyderiai pirmadienį gyrė „proveržį“ derybose su Turkija dėl pastangų suvaldyti migrantų krizę, bet atidėjo sprendimą iki ateinančią savaitę vyksiančio viršūnių susitikimo, kad būtų suderintos Ankaros naujų reikalavimų detalės. Turkijos premjeras Ahmetas Davutoglu apstulbino 28-ių ES šalių lyderius Briuselyje, kai netikėtai paprašė papildomos 3 mlrd. eurų pagalbos, taip pat bevizio režimo turkams nuo ateinančio birželio.

Į dvi stovyklas susiskirstę ES lyderiai ginčijosi dėl ketinimų uždaryti vadinamąjį migrantų kelią per Balkanus pirmadienį vykusiame viršūnių susitikime su Turkijos ministru pirmininku, ragindami Ankarą sutikti su masiniu ekonominių migrantų deportavimu.

Mažiausiai 18 migrantų žuvo apvirtus jų laiveliui Egėjo jūroje, kai tie žmonės mėgino nuplaukti iš Turkijos į Graikiją, sekmadienį pranešė vienas turkų pareigūnas. Turkijos pakrančių sargyba išgelbėjo dar 15 migrantų, plaukusių tuo laivu iš pajūrio miesto Didimo šalies pietvakariuose, pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo, sakė naujienų agentūrai AFP. Kol kas nežinoma, kurių šalių piliečiai yra tie žmonės.

Per Egėjo jūrą iš Turkijos į Europos Sąjungą atvykstančių migrantų skaičius yra „gerokai per didelis“, sakė ketvirtadienį ES Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas po susitikimo su Turkijos ministru pirmininku Ahmetu Davutoglu Ankaroje. „Mūsų nuomonės sutampa, kad pabėgėlių srautas vis dar yra per didelis, tad reikia naujų veiksmų“, – sakė D.Tuskas, pagyręs Turkiją, kad ši vis glaudžiau bendradarbiauja su ES, ypač pakrančių patruliavimo ir vizų režimo griežtinimo srityse.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį perspėjo ekonominius migrantus nevykti į Europos Sąjungą ir kritikavo Bendrijos nares, kurios mėgina spręsti pabėgėlių antplūdžio krizę vienašališkais veiksmais. „Noriu kreiptis į visus neteisėtus ekonominius migrantus, kad ir iš kur būtumėt: nevykite į Europą. Netikėkite (žmonių) kontrabandininkais. Nerizikuokit savo gyvybėmis ir savo pinigais.

Europos Sąjunga ir Turkija kovo pradžioje surengs „specialų susitikimą“, kuriame bus tariamasi dėl Ankaros bendradarbiavimo mainais į pagalbą, siekiant suvaldyti migrantų antplūdį Senajame žemyne, penktadienį pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.

Europos Sąjungos lyderiai turi dar daug nuveikti per Briuselyje vykstantį viršūnių susitikimą, kad pasiektų susitarimą, turintį neleisti Britanijai tapti pirmąja iš šio bloko pasitraukusia šalimi, penktadienį perspėjo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį perspėjo, kad nėra „jokių garantijų“, kad per dviejų dienų viršūnių susitikimą Europos Sąjungos lyderiams pavyks sudaryti susitarimą, kuris padėtų užkirsti kelią Britanijos pasitraukimui iš Bendrijos. Tai D.Tuskas pareiškė netrukus po to, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel išreiškė palaikymą Londono reikalavimams imtis reformų.

Europos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį paviešino esminius pasiūlymus, turinčius įtikinti Britaniją pasilikti šiame bloke ir suteikiančius galimybę apriboti socialines lengvatas iš kitų Bendrijos šalių atvykusiems darbininkams, gyvenusiems šalyje trumpiau negu ketverius metus, bei suteikti papildomas garantijas šalims, kurios nėra euro zonos narės.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas sekmadienį nesugebėjo pasiekti susitarimo, kuriuo siekiama išlaikyti Jungtinę Karalystę Europos Sąjungoje, bet susitarė tęsti diskusijas kitą dieną. Abi pusės tikėjosi, kad susitikimas per darbo vakarienę premjero rezidencijoje suartins ES ir Londono pozicijas, Britanijai reikalaujant suteikti daugiau priemonių imigracijai kontroliuoti.

Europos Sąjungos aukšto rango pareigūnai antradienį paragino Bendrijos valstybes laikytis savo įsipareigojimų, sprendžiant didžiausią pabėgėlių krizę pasaulyje po Antrojo pasaulinio karo, nes kitaip Europai gresia „tektoninės permainos“. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pabrėžė, kad negalima suversti atsakomybės kitiems, o Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas sakė, kad ši krizė kelia grėsmę pagrindiniams 28 valstybių Bendrijos pasiekimams.

Lenkijos konservatoriai („Teisė ir tesingumas”) švenčia dvigubą pergalę: per sekmadienį vykusius parlamento rinkimus jie ne tik surinko daugiausia balsų, bet ir galės savarankiškai formuoti vyriausybę. Išsipildė partijos lyderio Jarosławo Kaczyńskio 2011 m. palinkėjimas lenkams - „Kad Varšuvoje būtų Budapeštas!“. Turint omenyje, kad Lenkija išrinko konservatyvųjį prezidentą Andrzejų Dudą, yra aišku, kad visas šalies valdymas pereina į konservatorių rankas.

Europos Sąjunga ir Turkija ketvirtadienį sudarė susitarimą dėl pabėgėlių srauto mažinimo, o incidentas, kai Bulgarijos pasieniečiai nušovė vieną afganą migrantą, patekusį į šalies teritoriją iš Turkijos, žymėjo naują pavojingą posūkį šioje krizėje. Mirtinas incidentas, kaip manoma, yra pirmasis tokio pobūdžio įvykis per dabartinę Europos pabėgėlių krizę.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį mėgins rasti sprendinių besiplečiančiai migrantų krizei ir tarsis, kaip stiprinti diplomatinį spaudimą Turkijai, kad ji padėtų mažinti pabėgėlių iš Sirijos srautą. Viršūnių susitikime dėmesys bus sutelktas į pastangas bendradarbiauti su šalimis už ES sienų, kad būtų suvaldyta didžiausia tokio pobūdžio krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Lyderiai taip diskutuos galimybę sukurti saugią zoną karo krečiamos Sirijos šiaurėje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį paragino Europos Sąjungą nustatyti Sirijoje neskraidymo zoną ir saugaus prieglobsčio teritoriją, vykstant deryboms dėl Europoje tebesiplečiančios migrantų krizės. Kalbėdamas po diskusijų Briuselyje R.T.Erdoganas sakė, kad Turkijai tenka pagrindinė šios krizės našta, ir spaudė ES imtis veiksmų prieš „valstybės remiamą terorizmą“ karo krečiamoje kaimyninėje šalyje.

 Europos Sąjungos lyderiai turi padėti Europai „susigrąžinti savo išorės sienų kontrolę“, kai „milijonai“ potencialių pabėgėlių stengiasi patekti į šį žemyną, perspėjo trečiadienį ES Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. „Aktualiausias klausimas, kurį turime užduoti sau šįvakar, – kaip susigrąžinti mūsų išorės sienų kontrolę“, – pasakė D.Tuskas žurnalistams prieš pat Vadovų Tarybos posėdį Briuselyje.

Europos Sąjunga paskelbė apie kitą trečiadienį rengiamą neplanuotą ES šalių lyderių susitikimą, kuriame būtų aptarti migrantų krizės reikalai ir nagrinėjama labai skirtinga reakcija į planus paskirstyti 120 tūkstančių pabėgėlių visoms bloko narėms. „Aš šaukiu papildomą (posėdį) trečiadienį rugsėjo 23 d. 18 val. (19 val.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį paragino Europos Sąjungos nares imti „drąsių“ veiksmų, pristatydamas nuodugnų planą, kaip ketinama spręsti didžiausią Europoje pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo. „Dabar ne laikas išsigąsti – dabar laikas drąsiems, ryžtingiems Europos Sąjungos veiksmams“, – pabrėžė J.-C.Junckeris, skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą apie padėtį Bendrijoje.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį įspėjo, kad migrantų krizė, su kuria susidūrė Europa, yra dalis „egzodo“ iš karinių konfliktų krečiamų karštųjų taškų, kuris gali tęstis daug metų. „Dabartinė migracijos banga nėra pavienis incidentas, o realaus egzodo pradžia, ir tai reiškia, kad mes turėsime šią problemą metų metus“, - sakė D.Tuskas, kalbėdamas Briuselyje įsikūrusiame Bruegelio (Breigelio) institute.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį paragino Europos Sąjungos šalis priimti bent 100 tūkst. pabėgėlių ir taip sumažinti pietinėms Bendrijos narėms tenkančią gilėjančios migrantų krizės naštą. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad migrantų krizė yra Vokietijos, o ne visos Europos problema, teisindamas savo vyriausybės veiksmus, mėginant sustabdyti pabėgėlių antplūdį.   „Priimti daugiau pabėgėlių – svarbus tikro solidarumo ženklas.

Praėjusį savaitgalį, kol Europos lyderiai savo dėmesį skyrė išeities iš Graikijos krizės paieškoms, Rusijos kariuomenė savavališkai atitraukė keliais šimtais metrų savo pačių nustatytus riboženklius į Gruzijos teritoriją. Tokiu būdu buvo faktiškai užgrobtas „BP“ priklausantis naftotiekis, praneša „The Guardian“. Oficialusis Tbilisis netrukus pareiškė protestą, apkaltino Maskvą pažeidus tarptautinę teisę.

Graikija pirmadienį užsitikrino desperatiškai siektą finansinės pagalbos susitarimą su euro zona po naktinio derybų maratono, o šis žingsnis tikriausiai leis šaliai išvengti pasitraukimo iš Europos Sąjungos vieningosios valiutos erdvės. Kairiųjų pažiūrų Graikijos premjeras Alexis Tsipras susitarė dėl sunkių reformų po 17 valandų trukusių sekinančių derybų mainais į trejų metų finansinės pagalbos programą, kurios vertė – iki 86 mlrd. eurų.

 Europos vadovų tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas sekmadienį pranešė, kad atšaukia EVT, o dėl finansinės pagalbos spręs tik euro zonos lyderiai. Anot jo, derybos vyks tol, kol bus susitarta su Graikija. Tai D.Tuskas pranešė savo „Twitter“ paskyroje. „Aš atšaukiau EVT šiandien. Euro zonos viršūnių susitikimas prasidės 16 val. (17 val. Lietuvos laiku) ir truks tol, kol mes užbaigsime derybas su Graikija“, - rašoma D.TUsko paskyroje.

Graikija parengė naują reformų paketą, kuris šalies biudžetą papildytų 12 mlrd. eurų per du metus. Atėnai privalo pateikti kreditoriams savo siūlymus iki penktadienio, kad ES juos galėtų patvirtinti sekmadienio susitikimo metu, praneša rcb.ru. Naujasis reformų paketas, kurį kuria Graikijos valdžia, šalies biudžetui atneštų papildomus 12 mlrd. eurų, o tai daugiau, negu anksčiau buvo planuota, praneša „Reuters“ remiantis graikų spauda.

Graikijos premjeras Alexis Tsipras trečiadienį pareiškė esantis „užtikrintas“, kad su euro zonos lyderiais pavyks suderinti naują sutartį dėl finansinės pagalbos skolų prislėgtiems Atėnams iki galutinio termino šios savaitės pabaigoje, nes priešingu atveju šaliai grėstų pasitraukimas iš euro zonos. „Esu užtikrintas, kad per ateinančias 2–3 dienas sugebėsime įvykdyti įpareigojimus – kaip būtų geriausia Graikijai ir taip pat euro zonai“, – A. Tsipras sakė Europos Parlamento nariams Strasbūre.

Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono planai iš esmės pakeisti savo šalies ryšius su Europos Sąjungos atsidūrė antrame plane per ketvirtadienį vykusį ES viršūnių susitikimą, bet lyderiai jį perspėjo, kad Londonas gali tikėtis sunkių derybų, ruošdamasis referendumui dėl pasitraukimo iš bloko.

 Graikija ir jos tarptautiniai kreditoriai įtemptai dirba, kad susitarimas dėl finansinės pagalbos Atėnams būtų pasiektas per savaitę, likusią iki birželio 30-osios, kai šalis turės grąžinti Tarptautiniam valiutos fondui maždaug 1,54 mlrd. eurų, nes priešingu atveju jai grės nemokumas ir net galimas pasitraukimas iš Europos Sąjungos.