Donaldas Trumpas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo rusų dronų ataką Lenkijoje, rašo „Sky news“. Interviu metu jo buvo paklausta, kokią žinutę Vladimiras Putinas šia ataka siunčia europiečiams. „Jis bando NATO“, – sako V. Zelenskis. „Jis nori pamatyti, kam NATO yra pasirengusi, ką ji gali padaryti diplomatinėje ir politinėje srityse ir kaip į tai sureaguos vietos gyventojai“, – pabrėžia jis.

Per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo du žmonės ir mažiausiai devyni buvo sužeisti, antradienį pranešė Ukrainos pareigūnai, Maskvai tęsiant daugiau nei trejus metus trunkantį karą, nepaisant Vakarų šalių pasmerkimo. Zaporižios srities gubernatorius Ivanas Fedorovas sakė, kad per Rusijos ataką žuvo vienas žmogus ir dar devyni, įskaitant vaiką, buvo sužeisti.

Rusija, kuriai tenka apie 9 % pasaulinės naftos gavybos, gali būti priversta sumažinti žaliavų gamybą po Ukrainos dronų atakų prieš pagrindinius naftos infrastruktūros objektus, praneša „Reuters“, remdamasi trimis šaltiniais iš šios srities.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pasirašė memorandumą, kuriuo, siekiant kovoti su nusikalstamumu JAV miestuose, į Memfį siunčiamas Nacionalinės gvardijos karių, FTB agentų ir kovos su narkotikais pareigūnų kontingentas. Pasirašydamas memorandumą, D. Trumpas sakė, kad toks sprendimas priimtas Respublikonų partijai priklausančio gubernatoriaus Billo Lee prašymu. Jis pridūrė, kad šios pajėgos veiks pagal Vašingtone vykdomos operacijos modelį.

JAV pajėgos tarptautiniuose vandenyse atakavo dar vieną laivą, neva gabenusį narkotikų kontrabandą, per antpuolį žuvo trys venesueliečiai, pirmadienį savo socialinių tinklų platformoje „Truth Social“ paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Aštresnių sankcijų Rusijai klausimas ir taip buvo delikati tema JAV, o dabar, dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimų, jis kelia grėsmę Europai, kad pablogės santykiai su Kinija, kuri yra Rusijos partnerė. Kaip rašo „Le Monde“, D. Trumpas bando pagerinti santykius su Maskva ir neskuba įvesti sankcijų, nepaisydamas Europos sąjungininkų reikalavimų, kurie tai laiko būdu priversti Rusiją nutraukti karą Ukrainoje.

Po Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkiją – nauja NATO atgrasymo misija rytiniame Aljanso flange. Pagrindinis misijos „Eastern Sentry“ tikslas bus kova su oro erdvės pažeidimais, ypač kova su dronais. Lietuva sako, kad tai nėra tik misija – tai NATO žinia Rusijai. Deja, žinutės Rusijai ir toliau nesiunčia Donaldas Trumpas. Jis pareiškė, kad sankcijų prieš Rusiją imsis tik tada, kai NATO šalys nustos pirkusios rusišką naftą.

 Rusijos sąjungininkė Baltarusija pakvietė JAV kariuomenės atstovus į bendras karines pratybas pirmadienį. „Jums bus paruoštos geriausios žiūrovų vietos“, – sakė Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas JAV kariniam atašė Bryanui Shoupe'ui, apsilankiusiam pratybose Baltarusijos Barysavo mieste, esančiame į rytus nuo Minsko. Minskas pirmadienį pranešė, kad pratybose dalyvauja apie 7 tūkst. karių – 6 tūkst. iš Baltarusijos ir 1 tūkst. iš Rusijos.

DNR mėginys, rastas JAV konservatyviųjų pažiūrų nuomonės formuotojo Charlie Kirko nužudymo vietoje, sutapo su įtariamojo jo nužudymu Tylerio Robinsono DNR, pirmadienį pranešė Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Kashas Patelis. 22 metų T. Robinsonas buvo sulaikytas ketvirtadienį po 33 valandas trukusių gaudynių, o vėliau šią savaitę jam turėtų būti pateikti oficialūs kaltinimai dėl žmogžudystės. Pareigūnai teigė, kad įtariamasis panaudojo snaiperio šautuvą ir nuo stogo nušovė Ch.

Vokietijos gynybos pramonės milžinė „Rheinmetall“ sudarė sandorį dėl karo laivų statybos įmonės perėmimo, pranešė abi bendrovės.  Tai yra naujausia gynybos pramonės milžinės plėtra, kuria siekiama patenkinti augančią paklausą, Europos valstybėms skubant apsiginkluoti.  Grupė susitarė įsigyti „Naval Vessels Luerssen“ (NVL) – laivų gamintojos „Luerssen Group“ karinį padalinį, įsikūrusį Vokietijos šiauriniame Brėmeno uoste.

Švedijos vyriausybė pirmadienį pranešė, kad kitais metais gynybos biudžetą padidins 26,6 mlrd. kronų (2,4 mlrd. eurų), o gynybos išlaidos sudarys 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas spaudos konferencijoje teigė, kad šis padidinimas yra „kitas didelis žingsnis i6 naujo apginkluojant Švedijos gynybą“. Kovą vyriausybė paskelbė, kad per ateinantį dešimtmetį gynybos išlaidas šalis didins maždaug 300 mlrd. kronų (27,5 mlrd.

Bendros Baltarusijos ir Rusijos karinės pratybos „Zapad-2025“ eina į pabaigą, o Kremliaus diktatoriui Vladimirui Putinui lieka keletas galimų variantų, kaip panaudoti sutelktas pajėgas, rašo „Bild“. Anot leidinio, pratybose dalyvauja apie 30 tūkstančių karių, o Europoje neatmetama naujo puolimo rizika. Visų pirma, pasibaigus „Zapadi-2021“ pratyboms, Maskva paliko karius pratybų vietoje ir po kurio laiko pradėjo invaziją į Ukrainą.

JAV kariai pirmadienį, rugsėjo 15 d., atvyko į Baltarusiją stebėti Rusijos ir Baltarusijos pratybų „Zapad-2025“, pranešė šalies gynybos ministerijos spaudos tarnyba. Manevrus, kurie prasidėjo rugsėjo 12 d. ir kurių metu bus išbandomas „branduolinio ginklo panaudojimo planavimas“ ir raketos „Orešnik“, taip pat stebi dviejų kitų NATO šalių – Turkijos ir Vengrijos – atstovai, pažymėjo ministerija.

Lenkija deda viltis į diplomatinį dialogą – Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis šiandien susitinka su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi ir ketina raginti Pekiną prisidėti prie konflikto deeskalacijos pasienyje, kur dėl Rusijos ir Baltarusijos veiksmų uždarytas vienas svarbiausių prekybos kelių į Europą, rašo „Zerkalo“. R. Sikorskis šiandien susitinka su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareikalavus, kad visos NATO šalys taikytų muitus kiniškoms prekėms ir nebepirktų rusiškos naftos, Kinija pagrasino padariniais. Jei bus pakenkta Kinijos interesams, Liaudies Respublika imsis atsakomųjų priemonių ir gins savo saugumą bei vystymosi interesus, Pekine pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pirmadienį Madride pareiškė, kad Vašingtonas yra labai arti susitarimo su Kinija dėl jų ginčo dėl socialinio tinklo „TikTok“ išsprendimo. Sekmadienį Madride S. Bessentas ir Kinijos vicepremjeras He Lifengas surengė naujausią derybų turą, siekdami sumažinti įtampą dėl prekybos ir dėl „TikTok“. Tikimasi, kad susitikimai tęsis iki trečiadienio – nustatyto termino, iki kurio „TikTok“ turi rasti naują pirkėją, kad nebūtų uždrausta JAV.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka interviu Rusijos leidiniui gyrė JAV prezidentą Donaldą Trumpą už tiesmuką bendravimą, teisinosi dėl santykių su Lenkija krizės ir pasakojo apie savo sporto rutiną. Tai – ne pirmas kartas, kai A. Lukašenka teigiamai atsiliepia apie JAV lyderį: jis ne kartą gyrė D. Trumpą už taikos iniciatyvas, yra siūlęs jam Nobelio premiją, o šiemet net padėkojo už pastangas siekti taikos Ukrainoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagaliau pavadino Rusiją agresore kare prieš Ukrainą, skelbia „Politico“. Sekmadienį jis apie tai komentavo žurnalistams. D. Trumpas kalbėjo apie aukas kare Ukrainoje. „Šią savaitę žuvo 8 000 karių iš abiejų šalių. Rusijos karių žuvo šiek tiek daugiau, bet kai esi agresorius, prarandi daugiau“, – cituojamas jis. Trumpas grasina sankcijomis, bet nori Europos veiksmų Anksčiau D. Trumpas vengė taip atvirai įvardyti Rusiją.

Donaldas Trumpas šią savaitę sulauks ypatingo dėmesio per precedento neturintį antrąjį valstybinį vizitą Jungtinėje Karalystėje (JK) – šalis tikisi, kad karališka pompastika ir iškilmingumas padės patraukti nenuspėjamą JAV prezidentą į jos pusę. Nuo lėktuvų skrydžio ir pasivažinėjimo karieta su karaliumi Karoliu III iki didingo valstybinio banketo istorinėje Vindzoro pilyje – JK dės visas pastangas, kad pamalonintų D. Trumpą, kuris jau ilgą laiką žavisi monarchija.

Karaliaus Karolio III ir jo žmonos karalienės Camillos santykiai kelia vis daugiau klausimų. Nors oficialiai jie tebėra kartu, šaltiniai tvirtina, kad pora „iš esmės gyvena atskirai“. Viešumoje, ypač karaliaus vėžio gydymo metu, jie demonstruoja vienybę, tačiau už uždarų durų situacija esą kitokia. Camilla didžiąją laiko dalį praleidžia savo privačiuose namuose Viltšyre – Ray Mill'o rezidencijoje, o karalius Karolis III – Highgrovo rezidencijoje arba Klarenso rūmuose.

Pasak Estijos ministro pirmininko Kristeno Michalo, Europa vis dar neturi pakankamų karinių pajėgų, galinčių sustabdyti Kremlių. Jo teigimu, praėjusią savaitę į Lenkijos teritoriją įskridus mažiausiai 19 Rusijos dronų, NATO pirmą kartą buvo „išbandyta oro erdvėje“, rašo „Ukrainska Pravda“. Įvykiai Lenkijoje paskatino Šiaurės Atlanto Aljansą pradėti operaciją „Eastern Sentry“, kurios tikslas – sustiprinti rytinį regioną.

Internete praėjusią savaitę pasklido nauji gandai apie JAV prezidento Donaldo Trumpo sveikatą. Keliose nuotraukose jis buvo užfiksuotas neįprastai ištįsusiu veidu, o interneto vartotojai pastebėjo, kad tai gali būti ženklas, jog sutriko prezidento sveikata, skelbia „Newsweek“. Naujos abejonės kilo ketvirtadienį, kai prezidentas lankėsi rugsėjo 11-osios muziejuje. Minėjimo metu D. Trumpo veidas atrodė pakrypęs į vieną pusę.

Dėl garsaus JAV dešiniųjų pažiūrų aktyvisto Charlie Kirko (Čarlio Kirko) nužudymo suimtas vyras palaikė romantinius santykius su translyčiu partneriu ir buvo kairiųjų pažiūrų, sekmadienį pareiškė Jutos gubernatorius. „Taip, galiu tai patvirtinti“, – CNN pokalbių laidoje „State of the Union“ sakė Jutos gubernatorius Spenceris Coxas, paklaustas apie pranešimus, kad įtariamasis Tyleris Robinsonas gyveno su translyčiu partneriu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino Europą nepakankamai griežtomis sankcijomis prieš Rusiją, rašo UNIAN. Anot jo, tolimesni JAV veiksmai sankcijų klausimu priklausys nuo to, ar Europos šalys sugriežtins savo priemones. Trumpas: jie tik kalba, bet nesiima veiksmų D. Trumpas pareiškė, kad NATO ir Europa „neatlieka savo darbo“, nes toliau perka Rusijos energijos išteklius. „Klausykite, Europa yra mano draugai, bet jie perka naftą iš Rusijos.

Rusijos naftos perdirbimo gamykla Kirišio mieste, Leningrado srityje, uždarė pagrindinį technologinį padalinį po Ukrainos dronų atakos, pirmadienį, rugsėjo 15 d., pranešė „Reuters“, remdamasi dviem šaltiniais.

Po to, kai Izraelis Katare įvykdė antskrydį, kurio taikiniu buvo grupuotės „Hamas“ lyderiai, ir šių dviejų galingų Vašingtono sąjungininkų Artimuosiuose Rytuose santykiuose atsivėrė vis didėjanti praraja, sekmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį išsakė atsargių pastebėjimų. „Kataras visuomet buvo labai didelis sąjungininkas. Izraelis ir visi kiti, turime būti atsargūs. Kai puolame žmones, turime būti atsargūs“, – žurnalistams sakė D. Trumpas.

Praėjus dešimčiai dienų po to, kai JAV Džordžijos valstijoje buvo sulaikyta šimtai darbininkų iš Pietų Korėjos, sekmadienį prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad į Jungtines Valstijas siunčiami užsienio darbuotojai yra „laukiami“ ir kad jis nenori „atbaidyti“ investuotojų.

Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose gilėja humanitarinė katastrofa – gyventojai jau ne vienerius metus kovoja su vis didėjančiu geriamojo vandens trūkumu. Susprogdinta Kachovkos užtvanka, sugriauta infrastruktūra ir okupacinės valdžios abejingumas paliko milijonus žmonių be patikimo vandens tiekimo, o kai kur vanduo iš čiaupo – geltonas, dvokiantis ir pavojingas sveikatai.

Vyras, kuris buvo suimtas dėl įtarimų dešiniųjų pažiūrų aktyvisto ir įtakotojo Charlie Kirko nužudymu, palaikė romantiškus santykius su transseksualiu kambarioku, o šeima jį apibūdina esant kairiųjų pažiūrų. Tai sekmadienį pareiškė Jutos valstijos gubernatorius Spenceris Coxas, o tokios įvykių detalės Jungtinėse Valstijose gali dar labiau įaudrinti diskusijas dėl šios žmogžudystės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas greičiausiai neįves sankcijų Rusijai. Priežastis yra ta, kad kai kurios Europos šalys neįvykdys jo pagrindinių reikalavimų, rašo „The New York Times“ (NYT). Leidinyje primenama, kad anksčiau D. Trumpas iškėlė sąlygas naujų sankcijų Rusijai įvedimui. Jis pareiškė, kad tai padarys tik tuo atveju, jei visos NATO šalys narės padarys tą patį. Be to, jis pareikalavo, kad visos Aljanso narės nutrauktų Rusijos naftos pirkimą ir įvestų didelius muitus Kinijai.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis antradienį vyksta į Berlyną derybų, nors anksčiau yra pažėręs kritikos Vokietijai. Lenkija siekia didesnės karinės ir politinės paramos po to, kai jos kariuomenė kartu su NATO sąjungininkėmis ankstų trečiadienį pakėlė naikintuvus numušti Rusijos dronų, pažeidusių jos oro erdvę.

Šeštadienį Londone kilo susirėmimai, o policija sulaikė 25 asmenis, kai iki 150 tūkst. žmonių susirinko į vieną didžiausių kada nors Jungtinėje Karalystėje (JK) vykusių kraštutinių dešiniųjų protestų, kurį organizavo aktyvistas Tommy Robinsonas. Policija pranešė, kad sužeisti 26 pareigūnai, keturi iš jų – sunkiai, kai susidūrė su „nepriimtinu smurtu“, bandydami suvaldyti minias. Daugelis mitingo dalyvių buvo apsisiautę pečius Anglijos ir Didžiosios Britanijos vėliavomis.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio atvyko į Izraelį, kur planuoja pristatyti JAV prioritetus Gazoje vykstančiame kare ir dar kartą patvirtinti jo šalies ryžtą užtikrinti Izraelio saugumą. „Jis taip pat pabrėš mūsų bendrus tikslus: užtikrinti, kad „Hamas“ niekada daugiau nevaldytų Gazos Ruožo ir grąžinti namo visus įkaitus“, – teigiama penktadienį išplatintame Valstybės departamento pranešime.

Pasiųsdamas į Lenkiją ne mažiau nei 19 bepiločių orlaivių, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas aiškiai parodė, kad artimiausiu metu neketina nutraukti karo su Vakarais.

Antradienį buvo pranešta, kad NATO misija „Baltic Watch“, kurios metu aljanso laivai patruliuoja Baltijos jūroje, dėl finansinių sunkumų atsidūrė pavojuje.

Amerikiečių pareigūnai pateikia daugiau detalių apie Donaldo Trumpo bičiulį Čarlį Kirką nušovusį 22-ejų studentą. Jis iš tvarkingos šeimos, o jo tėvai – respublikonai. Paaiškėjo ir tai, kad po Ameriką sukrėtusio taiklaus šūvio jis prisipažino tėvui, tačiau sakė, kad policijai „neprisiduos“, verčiau nusižudys. Pirmą kartą po Čarlio Kirko mirties prabilo ir jo žmona. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Daugiau nei pusė vokiečių mano, kad Ukraina turėtų atsisakyti dalies teritorijų dėl taikos, rodo nauja apklausa. Tuo metu JAV ir Rusijos lyderiai apsikeitė griežtais pareiškimais dėl NATO karių buvimo Ukrainoje. Daugiau nei pusė Vokietijos gyventojų mano, kad Ukraina turėtų atsisakyti Rusijos okupuotų teritorijų, jei tai padėtų pasiekti taikos susitarimą. Apie tai skelbia „Welt“, remdamasis viešosios nuomonės tyrimų instituto „Forsa“ atliktos apklausos duomenimis.

Po Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkiją – nauja NATO atgrasymo misija rytiniame Aljanso flange. Pagrindinis misijos „Eastern Sentry“ tikslas bus kova su oro erdvės pažeidimais, ypač kova su dronais. Lietuva sako, kad tai nėra tik misija – tai NATO žinia Rusijai. Deja, žinutės Rusijai ir toliau nesiunčia Donaldas Trumpas. Jis pareiškė, kad sankcijų prieš Rusiją imsis tik tada, kai NATo šalys nustos pirkusios rusišką naftą.

Vilniuje viešėjęs naujasis Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis teigė, kad JAV prezidento pareiškimas apie karius Lenkijoje yra gera žinia visam regionui. Tuo tarpu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda padėkojo K. Nawrockiui už Lietuvos ir viso regiono interesų gynimą.

Jungtinės Valstijos penktadienį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai pasakė, kad „gins kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“. Laikinoji JAV ambasadorė prie JT Dorothy Shea tai sakė po rusų dronų įsibrovimo į Lenkijos oro erdvę.  „Jungtinės Valstijos palaiko savo NATO sąjungininkes šių nerimą keliančių oro erdvės pažeidimų akivaizdoje“, – sakė ji 15 narių Saugumo Tarybai, Lenkijos prašymu susirinkusiai aptarti trečiadienio naktį įvykusio incidento.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį sakė, jog yra pasirengęs įvesti sankcijas Rusijai, bet su sąlyga, kad visos NATO sąjungininkės sutiks visiškai sustabdyti rusiškos naftos pirkimą ir įves savo sankcijas. Jis taip pat pasiūlė transatlantinio aljanso narėms apsvarstyti galimybę taikyti Kinijai nuo 50 iki 100 proc. tarifus ir taip padėti nutraukti Rusijos karą Ukrainoje.

Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas pranešė, kad Pchenjanas artėjančiame svarbiame valdančiosios partijos susitikime pristatys politiką, kuria siekiama sustiprinti tiek šalies branduolinį arsenalą, tiek įprastinės kariuomenės galią, šeštadienį informavo valstybinė žiniasklaida. Po 2019 m. žlugusio aukščiausiojo lygio susitikimo su JAV Šiaurės Korėja ne kartą pareiškė, kad niekada neatsisakys savo branduolinių ginklų, ir pasiskelbė „negrįžtama“ branduoline valstybe.

Praėjus vos kelioms dienoms po to, kai ginkluotas užpuolikas mirtinai nušovė Charlie Kirką Jutos universiteto miestelyje, jo našlė kreipėsi į vyro šalininkus bei visą šalį. Ji pažadėjo tęsti politinį aktyvizmą per organizaciją „Turning Point USA“, kurią įkūrė jos vyras.

Garsaus JAV dešiniųjų pažiūrų aktyvisto Charlie Kirko našlė penktadienį pažadėjo tęsti vyro darbą, JAV pareigūnams paskelbus, kad jo įtariamas žudikas sučiuptas. 31 metų Ch. Kirką pražudė vienintelė kulka, kai jis trečiadienį kalbėjo miniai Jutos slėnio universitete Oremo mieste. Ch. Kirkas buvo ryški JAV dešiniojo sparno žvaigždė su didžiule jaunų sekėjų armija, padėjusia Donaldui Trumpui laimėti pernai lapkritį įvykusius rinkimus.

JAV ragins savo sąjungininkus Didžiojo septyneto grupėje įvesti iki 100 proc. siekiančius muitus Kinijai ir Indijai už jų perkamas Rusijos naftos atsargas, skelbia „Bloomberg“. Šių veiksmų ketinama imtis siekiant įtikinti Vladimirą Putiną baigti karą Ukrainoje. Vardija, kokių priemonių planuoja imtis Trumpas JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad jo kantrybė Putino atžvilgiu „greitai baigiasi“, ir pagrasino naujomis ekonominėmis sankcijomis.

Daugiau nei 100 tarptautinių žiniasklaidos grupių ir industrijos organizacijų ketvirtadienį paragino Vašingtoną netrumpinti užsienio žurnalistų vizų galiojimo laiko, sakydamos, kad planuojamas pakeitimas pakenktų šalies įvaizdžiui užsienyje. JAV prezidento Donaldo Trumpo planas „sumažintų iš JAV gaunamos informacijos kiekį ir kokybę“ bei „pakenktų, o ne pagerintų Amerikos pasaulinę reputaciją“, rašė naujienų agentūra AFP ir dar 117 bendrą pareiškimą pasirašiusių organizacijų.

Donaldo Trumpo manija pelnyti Nobelio taikos premiją gali susidurti su kliūtimi – tvirtu Norvegijos Nobelio komiteto nepriklausomumu. Interviu naujienų agentūrai AFP komiteto atstovas šią savaitę tvirtino, kad jo negalima paveikti. Nuo pat grįžimo į Baltuosius rūmus sausio mėnesį D. Trumpas leido aiškiai suprasti, kad nori gauti šį prestižinį apdovanojimą, kurį daugelio nuostabai laimėjo jo pirmtakas demokratas Barackas Obama netrukus po to, kai 2009 metais pradėjo eiti pareigas.

Varšuva neslepia nepasitenkinimo Vašingtono reakcija į Rusijos dronų provokaciją. Ir premjeras Donaldas Tuskas, ir ministras Radoslawas Sikorskis neigia naujausią Donaldo Trumpo pareiškimą, esą dronai Lenkijoje galėjo būti tiesiog klaida. R. Sikorskis ragina D. Trumpą nepamiršti pažado ginkluoti Ukrainą, kad ši smūgiuotų Rusijos naftos gamykloms. Tiesa, Ukraina tai daro nieko nelaukdama – šią naktį ukrainiečiai sėkmingai atakavo „Lukoil“ gamyklą Smolenske ir rusų uostą Leningrado srityje.

Jutos valstijos gubernatorius penktadienį įtariamuoju dėl JAV dešiniųjų pažiūrų aktyvisto Charlie Kirko nužudymo po masinių gaudynių įvardijo Tylerį Robinsoną. Gubernatorius Spenceris Coxas įvardijo T. Robinsoną spaudos konferencijoje netrukus po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas televizijos „Fox News“ laidoje atskleidė, kad įtariamasis šaulys buvo surastas. Dešiniųjų pažiūrų aktyvistas ir artimas prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkas 31 metų Ch.