dirbtinis intelektas

Kai Toronto „Raptors“ vasarį visuomenei pristatė naująjį „BioSteel“ centrą – 6300 kv. m treniruočių kompleksą su dviem krepšinio aikštelėmis, didžiule treniruoklių sale, medicinos ir reabilitacijos kabinetais ir net virtuve – didžiausio dėmesio sulaukė komandos „karo kambarys“. Žiniasklaidos dėmesį patraukė ne tiek devyni didžiuliai liečiamieji ekranai, kiek informacija, pasirodžiusi juose, nes Jono Valančiūno komanda tapo pirmoji NBA, į pagalbą pasitelkusi dirbtinį intelektą.

„Google“ sukurta kompiuterių programa jau rezultatu 3:0, rodančiu neginčijamą pergalę, pirmauja prieš go didmeistrį iš Pietų Korėjos ir tai žymi didelį proveržį naujoviško stiliaus „nuovokiam“ dirbtiniam intelektui (Artificial Intelligence, AI). Programa „AlphaGo“ šeštadienį per kiek daugiau nei keturias valandas pasiekė trečią iš eilės pergalę per penkių partijų turnyrą su Lee Se-Doliu, kuris yra laikomas šio senovinio Azijos stalo žaidimo vienu iškiliausių mūsų laikų žaidėjų ir kuris yra laimė...

Oksfordo universiteto mąstytojai sudarė sąrašą variantų, kaip gali ateiti pasaulio pabaiga. Gera naujiena ta, kad išvengsime zombių atakos ar Godzilos išpuolio. Blogos naujienos? Siūlome susipažinti. 1. Branduolinis karas Nepaisant to, kad Šaltasis karas baigėsi, keletas šalių, įskaitant JAV ir Rusiją, turi didžiules tarpžemyninių raketų su vandenilinėmis bombomis atsargas.

Fizikas Stephenas Hawkingas mano, kad kompiuteriai gali aplenkti žmones ir užgrobti pasaulį. Dirbtinio intelekto ekspertas Markas Bishopas teigia, kad niekada netapsime silicio vergais. Nedažnai nutinka, kai reikia pasakyti, kad visų mylimas genijus Stephenas Hawkingas klysta, tačiau, pasak M. Bishopo, dabar yra būtent taip – esą dėstydamas nerimą keliančią prognozę apie dirbtinį intelektą (DI) ir žmonijos ateitį, klydo.

Didžiosios Britanijos fizikas teoretikas Stephenas Hawkingas (Stivenas Hokingas) perspėjo, kad dirbtinio intelekto sukūrimas gali nulemti žmonijos galą. Duodamas interviu nacionaliniam transliuotojui BBC, mokslininkas sakė, kad tokios technologijos gali sparčiai vystytis ir pavergti žmoniją – kaip vaizduojama mokslinėje fantastinėje kino sagoje „Terminatorius“ (Terminator). „Primityvios dirbtinio intelekto formos, kurias jau turime, pasirodė esančios labai naudingos.

Pradedančioji įmonė, pasivadinusi „the Grid“ (Tinklas), paskelbė apie įdomų projektą – skurti dirbtinio intelekto sistemą, kurios padedamas bet kuris vartotojas, nepriklausomai nuo žinių apie dizainą, interneto svetinių kūrimą ir programavimą galėtų sukurti elegantišką ir profesionalią svetainę.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai, dirbantys inžinerinės informatikos ir programų inžinerijos srityse, su tarptautine verslo įmone kuria modernią kalbinę-semantinę vertimo technologiją. Ji padės verslo įmonei sutaupyti IT specialistų darbo laiko apdatuojant ir diegiant verslo valdymo sistemas įmonėse. VGTU mokslininkų sukurtas automatinis ataskaitų vertimas nereikalaus vertėjo paslaugų, o supaprastintas jų sugeneravimas bei taisymas atlaisvins programuotojų rankas.

Kompiuteriui pirmą kartą pavyko įveikti vadinamąjį Alano Turingo testą, kurį žymus britų matematikas pasiūlė 1950 m. Jo esmė – skaičiavimo mašina privalo taip „protingai“ bendrauti su žmogumi, kad jis negalėtų atskirti, ar tai tikras žmogus, ar kompiuteris. Iki šiol nė vienam kompiuteriui, tiksliau, dirbtinio intelekto programinės įrangos kūrėjui, to nepavykdavo pasiekti. Pagal A. Turingo pasiūlytą metodiką kompiuteris neakivaizdžiai turėtų 5 minutes bendrauti su grupe žmonių.

Lietuvos kino teatrus jau pasiekęs naujasis trileris su mokslinės fantastikos elementais „Viešpatavimas“ (angl. „Transcendence“) – tikras manifestas technologijų procesui ir puiki proga diskusijai apie galimas dirbtinio intelekto grėsmes.

Artėjant vasarai, viso pasaulio aviakompanijos ruošiasi ženkliai padidėsiančiai paklausai, atidarydamos naujas skrydžių kryptis ir didindamos atliekamų skrydžių kiekį. Tačiau vasara - ne tik metas, kai oro vežėjai turi galimybę padidinti savo pajamas. Padidėjęs krūvis reiškia didesnę gedimų tikimybę, o negalintis skristi lėktuvas, laukiantis atsarginės dalies, gali kainuoti aviakompanijai nuo 30 iki 150 tūkstančių JAV dolerių per parą. Tačiau Lietuvoje įsikūrusi tarptautinė kompanija Locatory.

Jau ne kartą teko girdėti, kad interneto milžinė „Google“ reguliariai ir aktyviai savo aktyvų kolekciją papildo naujais pirkiniais, susijusiais su robotais. Kartu galima prisiminti, kad kompanija intensyviai dirba kurdama save vairuojančius automobilius, o kartu planuoja masinę tokių transporto priemonių gamybą. Tačiau tai dar ne viskas.

Japonijos nacionalinio Informatikos instituto mokslininkai kuria „Todai Robot“ pavadintą robotą, kuris turėtų sėkmingai išlaikyti stojamuosius egzaminus (testus), stojant į Japonijos aukštąsias mokyklas. Apie tai pranešė „The Japan Daily Press“. Skelbiama, kad šis robotas bus programinis: mokslininkų sukurtą programinę įrangą bus galima leisti įprastiniuose asmeniniuose kompiuteriuose, sakoma pranešime.

Dirbtinio intelekto sistemas kuriančios Didžiosios Britanijos bendrovės „Celaton“ vadovas Andrew Andersonas tvirtina, kad jau dabar „protaujančios“ mašinos gali susidoroti su didele dalimi įprastinių biuro darbuotojų užduočių. Jis prognozuoja, kad po 5 metų dirbtinio intelekto sistemos gali pradėti masiškai keisti nekvalifikuotus biuro darbuotojus, atsakingus už korespondenciją, vidinius dokumentų srautus ir įvairias daug laiko užimančias kanceliarinio pobūdžio užduotis.

IBM deda pagrindus Kognityvinių sistemų institutui, kuriame galės dalyvauti viso pasaulio universitetų mokslininkai, pranešė bendrovė „IBM Lietuva“. Skelbiama, kad IBM kartu su 4 JAV universitetais sudarė bendradarbiavimo sutartį dėl gebančių mokytis kompiuterinių sistemų tyrimo, vystymo ir diegimo.

Jau ne vieną dešimtmetį plėtojamos dirbtinio intelekto sistemos pačiu geriausiu atveju nėra protingesnės už 4 metų vaiką, atskleidė JAV atliktas tyrimas. Ilinojaus universiteto Čikagoje mokslininkai išbandė dirbtinio intelektų sistemų (AI, artificial intelligence) galimybes siekdami sužinoti šiuolaikinį AI lygį.

Baracko Obamos vyriausybė ketina perduoti nacionalinės robototechnikos programos valdymą iš CŽV Pentagonui, tačiau robotai vis dar gali būti panaudoti Lenglyje – kaip intelektualios duomenų apdorojimo sistemos, sugebančios pateikti informaciją žmogui patogiu formatu, rašoma mixednews.ru. CŽV investicinis skyrius „In-Q-Tel“ pervedė pinigus kompanijai pavadinimu „Narrative Science“, kuri kuria programinę įrangą, skirtą didelės apimties informacijai perdaryti į aiškų tekstą.

Kompanija Google ir JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) pranešė, jog agentūra ir paieškos gigantas ketina bendradarbiauti, kuriant dirbtinį intelektą. Tam reikalui bus pasitelkti ne tik didžiuliai abiejų pusių žmogiškieji resursai, tačiau ir kvantiniai kompiuteriai. Kvantinėje laboratorijoje, kuri skirta dirbtiniam intelektui studijuoti ir kuri šiuo metu veikia NASA Eimso tyrimų centre, bus įrengtas kompanijos D-Wave Systems sukurtas kvantinis kompiuteris.

Robotai būtų puikūs vidutinės grandies vadovai, mano komiksų „Dilbert“ kūrėjas Scottas Adamsas. Vis dėlto, iš tiesų tai nėra taip paprasta, rašo „Forbes.com“. „Vadyba tampa sudėtingesnė tik tuomet, kai vienu metu vyksta daug paprastų projektų, tad žmonėms darosi sunku juos suvaldyti, - rašo jis savo tinklaraštyje. – Kompiuteriai gali puikiausiai susidoroti su tokio tipo painiava.

Pasaulis keičiasi kaip niekada greitai ir pastaraisiais metais kelios technologijos iš fantastikos pasakojimų ir tyrimų laboratorijų persikėlė į realybę, rašo BBC. Šios naujosios technologijos, kartu su demografiniais pokyčiais ir globalizacija turės reikšmingą poveikį ateities smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms.

Kembridžo universitete sudaryta mokslininkų grupė, turėsianti atsakyti į klausimą, ar egzistuoja pavojus, kad robotai sukils prieš žmoniją. Filmo "Terminatorius" scenarijus gali atrodyti ne toks ir fantastinis, turint omenyje, kad kompiuteriai netrukus galės patys save programuoti. Neatmestina yra ir tokia galimybė, kad savo intelektu dirbtinis intelektas gali aplenkti žmogiškąjį.

Dauguma futuristinių ateities vizijų mūsų pasaulį piešia niūriomis spalvomis, bet tą lemia kelios rimtos priežastys. Mūsų aplinka yra tikra betvarkė, žmonija turi blogą įprotį technologijas naudoti negeriems tikslams, o su kiekviena diena mes vis labiau artėjame prie savo pačių susinaikinimo, teigia futuristinėmis temomis garsėjantis io9.com tinklapis. Tačiau reikia pripažinti, kad tragiška žmonijos baigtis nėra vienintelis variantas.

Šiaulių universitete surengta vieša paskaita „Dirbtinis intelektas ir šiuolaikiniai taikymai“. Ją skaitė Informatikos katedros lektorius dr. Gražvydas Felinskas. Paskaita - Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ renginių dalis. Klausytojai buvo supažindinti su dirbtinio intelekto metodų taikymu buityje ir pramonėje. Apibūdintos veido, balso, judesio atpažinimo technologijos, pademonstruoti jų taikymo pavyzdžiai. Daug dėmesio buvo skirta dirbtinio intelekto panaudojimui žaidimuose ir filmuose.

Kas sieja šiuos vardus, pavadinimus ar pseudonimus: HAL9000, Rachael, Skynet, T-800, Agent Smith, Andrew Martin, David, Sonny, ARIIA? Juos sieja žodžiai „Dirbtinis Intelektas“ (DI). Šie personažai vienaip ar kitaip susiję su DI, o kokias galias jiems suteikė kino kūrėjai galite sužinoti, pažiūrėję fantastinius filmus „2001-ųjų metų kosminė odisėja“, „Likvidatorius“, „Terminatorius“, „Matrica“, „Dviejų šimtų metų žmogus“, „Dirbtinis intelektas“, „Aš, robotas“, „Erelio akis“ ir kt.

Japonijos tyrėjai kuria robotą, kuris, kaip tikimasi, bus pakankamai sumanus, jog labai gerai išlaikytų stojamuosius egzaminus į prestižiškiausią šalies universitetą. Jo metu tikrinamos įvairios žinios, pradedant matematika, baigiant užsienio kalbomis, praneša naujienų agentūra AFP. Roboto dirbtinės smegenys analizuos žodžių, skaičių ir lygčių kratinį, o tuomet pateiks, reikia tikėtis, teisingą atsakymą į Tokijo universiteto egzamino, garsėjančio savo sunkumu, klausimus.

„Philips Electronics“ gamykloje Kinijoje, šimtai darbuotojų naudoja savo rankas ir specialius įrankius tam, kad surinktų elektrinius skustuvus. Tai yra senovinis metodas, rašo „New York Times“. Kitoje įmonės gamykloje Nyderlandų kaimo vietovėje, 128 robotų rankos daro tą patį darbą. Vaizdo kameros juos veda į tokius žygius, kurių nesugebėtų atlikti joks žmogus. Robotai dirba taip greitai, kad jie turi būti patalpinti stiklo narvuose, kurie saugo juos prižiūrinčius žmones nuo sužeidimų.

„Wikipedia“ gyvuoja todėl, kad jai turinį kuria dešimtys tūkstančių savanorių visame pasaulyje. Ir ne tik jų. Svarbų darbą atlieka ir šimtai „botų“ - autonominių kompiuterinių programų, kurios atlieka gyvybiškai svarbias tinklalapio funkcijas, rašo BBC.

Interneto technologijų lyderė „Google“, be kurios paslaugų daugelis nebeįsivaizduoja savo kasdienybės, valdo vienus didžiausių pasaulyje  kompiuterinio skaičiavimo resursus, tačiau jiems vis dar labai toli iki paprasčiausios žiurkės proto, teigia mokslininkai.

Net ir būdamas 83-ijų, turtingiausias žmogus Azijoje, Li Ka-Šingas dirba visu pajėgumu ir neketina sustoti. Iki popietės jis jau peržvelgė spaudą, sužaidė golfo partiją ir priėmė keletą svarbių sprendimų savo biure „Cheug Kong Center“. Šis biuras įsikūręs centrinėje Honkongo dalyje ir yra vienas vertingiausių visoje šalyje. Pats Li Ka-Šingas taip pat kontroliuoja 70 proc. Honkongo jūros uosto bei turi vertingų aktyvų komunalinių paslaugų bei mobiliojo ryšio paslaugų bendrovėse.

Panašu, kad net ir kvailiausi ateities išradimai, parodyti televizijos serialuose ar filmuose, ilgainiui virsta realybe. Vos pernai metais seriale „Didžiojo sprogimo teorija“ (The Big Bang Theory) pademonstruotas ilgų nuotolių bučinių simuliatorius po truputėlį virsta realybe. Seriale absurdiškai atrodęs įrenginys dabartiniam jo išradėjui gali atnešti turtus.

Pentagonas planuoja per artimiausius 30 metų pradėti naudoti dirbtinio intelekto sistemų valdomus bepiločius karinius lėktuvus, kurie galės savarankiškai priiminėti sprendimus dėl taikinių naikinimo. Tokią galimybę suteiks itin našūs aviacijai skirti naujos kartos kompiuteriai ir pažangi programinė įranga, skelbia „Trust.org“. Šiuo metu įsakymą paleisti raketas į aptiktą taikinį perduoda nuotoliniu būdu JAV bepiločius orlaivius valdantys operatoriai.

Mintimis apie technologinių pokyčių įtaką medicinai nusprendė pasidalinti „Singularity“ universiteto direktorius Danielis Kraftas, kuris yra atsakingas už ateities medicinos prognozes, rašo techcrunch.com. Danielis Kraftas baigė medicinos studijas Stanfordo universitete ir atliko rezidentūrą Harvarde. Žemiau pateikiame 6 idėjas, kurios anot D. Krafto netrukus pakeis medicinos pasaulį.

Ar robotas gali dirbti už tave greičiau ir pigiau? Kol kas apie tai galvoja mokslininkai, inžinieriai ar žurnalistai. Bet geriau, kad tokio klausimo sau neiškeltų tavo viršininkas. Gali paaiškėti, kad tavęs nebereikia, rašo techni.com. Tiesa yra žiauri. Technologiniai pasiekimai daro savo – daugelio profesijų žmonės pamažu tampa arba jau tapo „silpniausia grandimi“. Robotai jų darbą gali atlikti greičiau, geriau ir pigiau.

Pirmasis pasaulyje dirbtinio intelekto sistemų, įkūnytų vyro ir moters avataruose, tarpusavio pokalbis tapo „YouTube“ hitu: vien per pirmąją dieną jo vaizdo įrašą peržiūrėjo daugiau nei milijonas interneto vartotojų. Kornelio universiteto Niujorko valstijoje (JAV) doktorantūros studentai Jasonas Yosinskis ir Igoris Labutovas nufilmavo dviejų duomenų bazių „pokalbį" pasinaudoję D. Britanijoje sukurta pokalbių roboto programa „Cleverbot“, skelbia „Dailymail.co.

Vyresnysis astronomas sako, kad ieškantys kitos gyvybės turėtų pagalvoti apie intelektualias mašinas. Seti (Search for Extraterrestrial Intelligence – liet. vert. Nežemiškų protingų būtybių paieška) iki šiol ieškojo radijo signalų iš planetų, panašių į Žemę, bet astronomas Sethas Shostakas sako, kad ateiviai turėtų per trumpą laiką nuo radio technologijos išvystyti ir dirbtinį intelektą.

Mičigano universitete (Michigan State University - MSU) vyksta be galo įdomūs ir intriguojantys eksperimentai, programų pasaulyje imituojama evoliucija – pasiekiami beveik tokie patys procesai, kaip ir tikrame gyvybės pasaulyje.

Mokslininkai sukūrė dirbtinį intelektą, galintį savarankiškai evoliucionuoti kaip biologinis organizmas, rašo „New Scientist“. „Kol pasaulio visuomenės informavimo priemonės, politikai ir filosofai aptarinėja su dirbtinio intelekto nauda ir pavojumi susijusius klausimus, Mičigano valstijos universiteto mokslininkams pavyko sukurti naujas intelektualinės gyvybės formas“, – rašo leidinys. Tai sudėtingos kompiuterinės programos – vadinamieji skaitmeniniai organizmai.

Kai nusibosta bendrauti su žmonėmis, pasikalbėkite su „Cleverbot“ kompiuteriu: jis protingesnis už vidutinį pašnekovą ir demonstruoja neprastą humoro jausmą. Tiesa, kol kas kalbėtis galima tik angliškai.