dietologė

Nors maisto netoleravimo simptomai nėra tokie ryškūs ir staigūs, kaip gali pasireikšti alergija maistui, ignoruoti negalavimų ar bet menkiausių įtarimų nederėtų. Maisto netoleravimas, pasireiškiantis energijos stoka, nuovargiu, pilvo pūtimu ar virškinimo sutrikimais, kliudo kasdieniam gyvenimui ir dažnai galime net neįtarti šių varginančių simptomų tikrosios priežasties.

Kasdien esame įpratę patiekalus gardinti druska, tačiau dažnai net nesusimąstome, kad visgi druskos suvartojame kur kas daugiau, nei dedame į gaminamą maistą. Atkreipus dėmesį į kiekvieną dieną vartojamų maisto produktų sudėtį, dažnas gali nustebti, koks druskos kiekis juose slepiasi. L. Romeraitės dietoterapijos centro gydytoja dietologė L. Romeraitė-Kuklierienė nurodo, jog ilgainiui nuo druskos vystosi priklausomybė, kas itin gali pakenkti mūsų sveikatai bei padidinti įvairių ligų riziką.

Pasirūpinti sveika ir pilnaverte vaikų mityba prasidėjus mokslo metams, tėvams tampa gana sudėtinga. Atžalas nuolat vilioja įvairūs užkandžiai, saldumynai, dėl kurių vėliau dingsta apetitas pagrindiniams dienos valgymams, o apie mitybos reguliarumą pamirštama visiškai. Gydytoja dietologė Žana Antonova dalinasi patarimais, kaip tėvams pasirūpinti tinkama vaikų mityba, kad šie, pradėję eiti į mokyklą, nepritrūktų vitaminų ir kitų naudingų maistinių medžiagų.

Šiandien parduotuvių asortimentas gausus visais metų laikais, todėl sezonų kaitos beveik nejaučiame. Vis dėlto, sezoninių maisto produktų privalumus išnaudoti verta. Ne veltui tradicinė lietuvių virtuvė taip pat buvo sezoninė – nors kokybiški, tinkamai paruošti vaisiai ir daržovės visus metus yra naudingi sveikatai, švieži produktai turi savų privalumų, pastebi gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė.

Kokias klaidas darome maitindamiesi vasarą ir kaip numesti nereikalingus kilogramus prieš įsispraudžiant į maudymosi kostiumėlį? Į šiuos klausimus atsako internetinio sveikatingumo projekto Kilo.lt dietologė ir mitybos specialistė Eglė Šinkevičiūtė.  - Artėjant vasarai žmonės nori labai greitai sulieknėti.

Jau savaitgalį visi kartu su savo šeimomis susirinksime prie bendro stalo ir pasitiksime gražiausias metų šventes. Šis laikotarpis dažnai tampa nuolatine vaišių puota, kurią lydi persivalgymas ir mieguistumas. Kokią mitybą rinktis švenčių metu pataria gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė.

Kovoti su papildomais kilogramais ar išlaikyti nepriekaištingą figūrą – nemenkas iššūkis. Atrodo, jog saldžios pagundos kiekvieną dieną vis tyko už kampo, o atsispirti joms ne visuomet pavyksta. Nepaneigsite, kad noras suvalgyti kažką saldaus užklumpa gana dažnai ir kartais jis nuveda link besaikio smaližiavimo, o vėliau ir prie graužaties. Kodėl mus taip kankina saldumynų potraukis ir kaip veiksmingai su juo kovoti pataria Vilniaus Dietologijos centro gyd. dietologė Eglė Kliukaitė.

Vasarą žmonės susiduria su daugybe naujų iššūkių, tačiau ne visi jie atitinka idealų mitybos modelį. Noras greitai sulieknėti, madingos, tačiau moksliškai nepagrįstos mitybos strategijos, kartais tampa tikru išbandymu organizmui. Kaip nepamesti galvos ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata pataria gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė.

Gimdymas – itin jautrus ir svarbus momentas moters ir visos šeimos gyvenime. Tuomet norisi, kad mama gautų kuo geresnes sąlygas, kad kuo greičiau atsigautų ir sustiprėtų po gimdymo, o tam reikalinga pilnavertė ir subalansuota mityba. Tačiau tai, ką tik pagimdžiusi vilnietė Vaida gavo Trakų ligoninėje, ją tikrai nustebino, ir ne iš maloniosios pusės: lėkštėje puikavosi manų košė, duona, gabalas sviesto ir stora riekė daktariškos dešros.

Mitybos specialistai pataria žiemą nepamiršti vartoti kuo daugiau žalumynų ir daržovių, kurios turi organizmui reikalingų vitaminų ir kitų medžiagų. Taip pat naudinga valgyti ir raugintas daržoves, kurios ne tik išsaugo didžiąją dalį vitaminų, bet ir turi daug probiotikų, padedančių žarnyno veiklai ir netgi gali padėti apsisaugoti nuo vėžio.

Net iki 80 proc. rezultatų sportuojant gali priklausyti nuo mitybos įpročių – teigia profesionalūs treneriai. Dažnai iš pirmo žvilgsnio galinčios atrodyti nereikšmingos mitybos klaidos lemia, kad net ir intensyviai sportuojantiems nepavyksta atsikratyti papildomų kilogramų arba priaugti raumenų. Dietologės Eglės Šinkevičiūtės teigimu, kad sporto salėje praleistos valandos atneštų norimų rezultatų, reikia skirti nemažai dėmesio taisyklingai ir subalansuotai mitybai.

Prieššventinis laikotarpis kupinas ne tik malonaus laukimo ir jaukių rūpesčių, bet ir tikras galvos skausmas besirūpinantiems sveika gyvensena, savo mityba ir kūno formomis. Net ir tie, kurie paprastai laikosi mitybos ritmo bei dienotvarkės, susiduria su iššūkiais – keli vakarėliai vienas po kito, skonio receptorius kaitinanti šventinė vakarienė, kurios atsisakyti ne valia, visa diena, praleista beieškant dovanų ar truks plyš besistengiant pabaigti svarbiausius ir didžiausius metų darbus.

Pavasaris turbūt daugelį priverčia susirūpinti savo figūra ir mityba, o kartais, norėdami sulieknėti, žmonės griebiasi drastiškų būdų. Apie tai, kokias mitybos klaidas darome šiltuoju metų sezonu, pasakoja internetinio sveikatingumo projekto Kilo.lt dietologė ir mitybos specialistė Eglė Šinkevičiūtė.

Puikiai suvokiame, kad maistas daro milžinišką poveikį mūsų organizmui, bet ne visi žino, kad aktyvumą, gerą savijautą labiausiai skatina ne konkretūs produktai, kad ir kokie naudingi jie bebūtų, o tinkami mitybos įpročiai.

Kai galvoje kirba daugybė klausimų, į kurį būrelį vesti vaiką, kur gauti gerą gimtadienio dovaną ir kada patikrinti namų darbus, sveika mityba rūpintis nebėra kada. Paprasčiausia – greitai patiekti mėgstamo maisto, greitai jį suvalgyti, toliau imtis kasdienių darbų ir tikėtis, kad vaikai užaugs stiprūs, pasitempę ir sveiki. Deja, tam reikia pastangų. Sveika gyvensena lemia sveikesnį kūną, geresnę savijautą, mažina nutukimą.

Ruošdamiesi atostogų svetur lietuviai dažnai keiksnoja trumpą, lietingą ir šaltą mūsų vasarą, bet į Lietuvą atslinkus dideliems karščiams nuotaika nepasitaiso. Dažnas skundžiasi nuovargiu, sumažėjusiu darbingumu. Apie tai, kaip pagelbėti sau, kai termometro stulpelis pretenduoja pasiekti vasaros rekordą, kalbamės su gydytoja dietologe dr.Edita Gaveliene.   „Dažnai prastą savijautą lemia skysčių trūkumas organizme.

Renkantis iš daugybės siūlomo mineralinio vandens rūšių neretai kyla klausimas, kokioje taroje – plastmasinėje ar stiklinėje– jis geresnis. Geologai teigia, kad esminio skirtumo šiuo požiūrius nėra, esą tiek vienoje, tiek kitoje taroje mineralinės vandens savybės išlieka, skiriasi tik vandens saugojimo laikas. Dietologai irgi laikosi panašios nuomonės, tačiau pabrėžia, kad mineralinį vandenį gerti sveikiau nei vaisvandenius.

Kasmet mažųjų moksleivių tėvai su nerimu laukia naujų mokslo metų. Prasidėjus jiems reikia pasirūpinti ne tik būtiniausiomis knygomis ar rašymo priemonėmis, bet ir pasukti galvą, kaip užtikrinti, kad jų atžalos mokykloje sočiai ir sveikai maitintųsi. Prekybos tinklo „Iki“ skaičiavimais, sotų ir sveiką maistą, kokį rekomenduoja gydytojai dietologai, vaikui į mokyklą galima kasdien suruošti už maždaug 7–12 litų.

Šiais laikais esame apsupti tobulo kūno ir sveikos gyvensenos įvaizdžių, kuriuos mums perša žiniasklaida ir populiarioji kultūra. Daugeliui sveikas gyvenimo būdas ir daili išvaizda yra siekiamybė, dėl kurios reikia aukoti mėgstamus maisto produktus ir lieti prakaitą nekenčiamoje sporto salėje. Tačiau ar tikrai taip yra? Į daugelį neraminančius klausimus apie sveiką mitybą atsako gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė.

Sveikatos ir grožio subtilybes išmananti gydytoja Jelena Tulčina pirmą kartą ryžosi atviram pokalbiui apie asmeninį gyvenimą. „Dar būdama studentė vaikščiojau po ligoninės vaikų skyrius ir žiūrėdavau į mažylius, kaip į neišpildomą svajonę,“- prisiminimais apie liūdną gydytojų diagnozę, kad ji niekada negalės turėti vaikų, dalinosi Jelena ir pridūrė, jog savo pirmajai meilei – gydytojui - nedrįso pranešti šios žinios, nes bijojo būti palikta.

Jei nusprendėte sumažinti kūno svorį, turite įvertinti dvi sau iškeltas užduotis. Neretai dietų, sporto, įvairių lieknėjimo preparatų griebiamasi tuomet, kai imama kritiškai vertinti savo išvaizdą. Skirtingi metodai, padedantys sumažinti svorį, gali būti labai naudingi ne tik fizinei, bet ir bendrai sveikatai. Tinkama mityba ir subalansuotas skysčių vartojimas – žmogui lengviausiai prieinamos priemonės, itin svarbūs kūno svorio ir geros savijautos šaltiniai.

Mokslo nustatyta, jog organizmui normaliai funkcionuoti reikalingi tam tikri kiekiai tam tikrų maistinių medžiagų. Siekiant populiariai paaiškinti žmonėms, kaip reikėtų maitintis, kad mityba būtų visavertė ir organizmas kasdien gautų visų jam būtinų medžiagų, maisto produktai buvo suskirstyti į grupes ir sąlyginai sudėlioti į Maisto pasirinkimo piramidę. Apie tai, kaip reiktų maitintis , kad organizmas kasdien gautų visų jam reikalingų medžiagų, pasakoja gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė.

Kaimiečiai, palyginti su miesto gyventojais, suvartoja daugiau gyvūninės kilmės riebalų. Šis įprotis lemia didėjančią širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei nutukimo pavojų. Linkę sočiau maitintis Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė teigė, kad kaimo gyventojai dažniau vartoja riebius produktus. Maisto ruošimui renkasi gyvūninės kilmės riebalus – taukus, sviestą, vartoja ir daugiau kitų riebių produktų – riebaus pieno, mėsos.

Šį kartą apie valgymo įpročius, sveiką gyvenimo būdą ir projekto dalyvių pokyčius kalbamės su centro „Gemma“ gydytoja dietologe Egle. Valgymo režimas Viena didžiausių dietologės pacientų daromų klaidų – valgymo režimo nesilaikymas. Specialistė išskiria tris pagrindinius valgymus per dieną – pusryčius, pietus ir vakarienę. Pusryčiauti reikėtų per tris pirmąsias valandas nubudus. Be to, pusryčius valgyti būtina visiems.

Sveika, pilnavertė mityba ir taupymas – ar tai suderinami dalykai? Ar įmanoma per savaitę prasimaitint už 50 litų ir ką apie tokią mitybą mano dietologė? Viskas mūsų pačių rankose, tad netgi jei šiandien situacija šiame reikale ne kokia, bet kada galime tai pakeisti, reikia tik supratimo, noro ir atitinkamų veiksmų. Iš dešimt studentų, paklaustų, ar galėtų savo mitybą pavadinti sveika, septyni prisipažino, kad nesirūpina nei maisto sudėtimi, nei kokybe.

Jau nieko nestebina keletą mėnesių nerūgstantis pienas ir savaitę negendančios salotos, o išradingieji maisto gamintojai vis gudriau „užkoduoja“ tikrąją produktų sudėtį. Nors apie sveiką mitybą šiuo metu visuomenėje kalbama tikrai daug, iš parduotuvių lentynų ir toliau šluote šluojami įvairūs produktai, „paskaninti“ konservantais.

Pakeitę moksleivių maitinimo tvarką, uždraudę gaminius su maisto priedais, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai turėjo pastebėti, kad lazda visgi turi du galus. Visuomenėje kilo pasipiktinimo banga supratus, kad moksleiviai nuo šiol nebegaus sriubos, o maisto kainos mokykloje gerokai šoktelėjo, tuo tarpu patys bendrojo lavinimo įstaigų ugdytiniai spėjo praminti takus iki aplinkinių parduotuvių, kebabų, čeburekų ir kito greito maisto pardavėjų kioskų.