dietologė

Yra žinoma, kad vienas būtinų komponentų kokybiškai žmogaus organizmo veiklai – druska. Tačiau taip pat vis pasiekia žinios apie tai, kad perteklinis jos vartojimas yra kenksmingas sveikatai. Dėl to apie tai, koks kiekis druskos jau yra kenksmingas žmogaus organizmui ir kokių produktų tuomet reikėtų vengti papasakojo Vilniaus dietologijos centro gydytoja-dietologė Eglė Kliukaitė-Sidorova. Druska žmogaus organizmui yra būtina, tačiau svarbu ją vartoti tinkamai ir nepakenkti sau.

Dažnas iš mūsų kiekvieną rytą pradedame ypatingu ritualu – garuojančiu ir maloniai kvepiančiu kavos puodeliu. Per pietus kartojame ritualą ir vėl užsikaičiame arbatinuką kavos puodeliui. Tačiau, kiek tokių puodelių galima išgerti per dieną?  Apie tai, kaip kavos naudą, grėsmes ir optimalų kavos puodelių skaičių per dieną papasakojo Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė-Sidorova.

Dietologės teigimu, trys paprasti mitybos pokyčiai sumažina kepenų suriebėjimo riziką – ji ragina dažniau valgyti kelis produktus. Nors kepenų ligos dažnai siejamos tik su per gausiu alkoholio vartojimu, tai nėra vienintelė priežastis, sukelianti šias ligas. Netinkama mityba taip pat gali būti pagrindas atsirasti nealkoholinei suriebėjusių kepenų ligai. Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga – tai bendras terminas, apibūdinantis grupę ligų, kurias sukelia kepenyse susikaupę riebalai.

Kai už lango pusę dienos – tamsu ir šalta, pradedame dažniau gerti įvairius karštus gėrimus. Vieni renkasi kavą ar arbatą, kiti gamina kakavą, o treti bando save ir vaikus nudžiuginti sulčių pagrindo gėrimais. Pastarieji gali tapti puikiu vitaminų mišiniu, jei ruošiami iš tikrų vaisių ar daržovių sulčių. Pasak gydytojos dietologės dr.

Naujieji metai daug kam tampa ir nauja pradžia: duodame sau pažadų, kad gyvensime sveikiau, sportuosime, atidžiau žiūrėsime, ką dedame į burną. Vis tik gyvenimo būdas yra ne viskas, kai kalbame apie žmogaus gerą savijautą.

Maisto iššvaistymas yra visuotinė problema, su kuria susiduria daugelis žmonių visame pasaulyje. Dažnai maistas yra perkamas, bet nepanaudojamas ir galiausiai išmetamas į šiukšlių dėžę. Tai kenkia ne tik aplinkai, tačiau ir mūsų piniginei. Gydytoja dietologė Ieva Laukytė – Gaulė atskleidė, kokių klaidų nedaryti, norintiems sutaupyti pinigų bei laiko gaminant maistą.

Ekonominė situacija šiuo metu nėra palanki mūsų piniginei – pabrangęs maistas, elektra, dujos. Tačiau šis laikotarpis gali tapti proga, peržvelgti savo valgymo bei apsipirkimo įpročius. Gydytoja dietologė Ieva Laukytė-Gaulė papasakojo, kaip galėtume pakoreguoti savo apsipirkimo įpročius, kad sutaupytume pinigų, bei į ką reikėtų atkreipti dėmesį norint valgyti sveikatai palankiau, tačiau per daug neploninant savo pinginės.

Gydytoja dietologė išdavė tris maisto produktus, kurių niekada nevalgo – jie sveikatai neduoda jokios naudos. Štai, kokių maisto produktų niekada nerasite jos namuose.  Dietologė Kim Pearsons pasidalino, kokių produktų niekada nevalgo. Ji sako nesivaikanti jokių dietų ir niekada jų nesilaikanti, bet turi aiškias priežastis, kodėl nevalgo šių trijų produktų, rašo standard.co.uk.

Nedaugelis kulinarinių produktų gali pasigirti tokiu turtingu palikimu kaip fermentinis sūris. Sena praktika, kurios metu iš pieno gaminami įvairūs gardžiausi sūriai, tapo šimtmečius gyvuojančia gamybos tradicija. Vis dėlto, anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, fermentinio sūrio vartojimo normos nėra visur vienodos, todėl reikėtų atsižvelgti į savo šalies specialistų siūlomą rekomendaciją.

Visais laikais sviestas buvo mėgstamas ir universalus ingredientas, vertinamas dėl savo turtingo skonio bei plataus kulinarinio pritaikymo. Jo kelionė nuo senovės civilizacijų iki šių laikų liudija, kad sviestas – neabejotinai vienas pagrindinių žmonijos maisto produktų. Vis dėlto, anot gydytojos dietologės dr.

Smegenys atsakingos už viską, kas mumyse vyksta: mintis, atmintį, emocijas, pasaulio suvokimą, informacijos priėmimą, kalbą, judėjimą ir kitas svarbias sritis. Jos sudarytos iš milijonų ląstelių, vadinamų neuronais – visas smegenų darbas paremtas jų tarpusavio sąveika su kitomis kūno ląstelėmis. O tam, kad smegenys tinkamai funkcionuotų, svarbu užtikrinti visavertę mitybą, aprūpinančią neuronus reikalingomis maisto medžiagomis.

Daugelis nė nežino, kokius maisto produktus galima ir kokių negalima šildyti mikrobangų krosnelėje. Dietologė išdavė tris maisto produktus, kurių nerizikuotų šildyti mikrobangų krosnelėje – priežastis daugelį nustebina. Kalbant apie maisto saugą, daugelis nežino, kaip tinkamai elgtis, nes galima rasti daugybę prieštaringų patarimų. Kai kurie sako, kad negalima vartoti maisto produktų pasibaigus jų tinkamumo vartoti terminu, kiti – kad tai maisto švaistymas.

Mityba yra tiesiogiai susijusi su mūsų sveikata, tačiau tai nereiškia, kad turime laikytis alinančių dietų ir neleisti sau pasimėgauti patinkančiu maistu. Svarbiausia – subalansuotas, visų reikalingų maisto medžiagų turintis valgiaraštis, kurio didžiąją dalį sudarytų šviežias, neperdirbtas maistas.

Mikrobangų krosnelę rastume beveik kiekvienoje namų virtuvėje. Nors jos labai praverčia skubantiems, vis dar nepagrįstai bijoma, kad šio prietaiso elektromagnetinės bangos gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Tačiau „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė griauna šį mitą ir sako, kad maisto šildymo mikrobangų krosnelėje baimintis visiškai nereikėtų.

Daugelis bent mūsų nors kartą gyvenime yra bandęs mesti svorį. Taip pat nemažai žmonių susiduria su valgymo sutrikimais bei sveikatos problemomis, kurias išprovokuoja neteisinga mityba ar antsvoris. Apie tai, kaip sveikai mesti svorį ir gerai jaustis, tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ kalbamės su VUL Santaros klinikų gydytoja dietologe Evelina Cikanavičiūte ir sporto trenere Silvija Jučepyte, kuri pati numetė net 40 kilogramų ir dabar džiaugiasi savo išvaizda.

Jei vasarą apie karštą sriubą nė neprisimindavome, tai žiemą garuojantys troškiniai ir sriubos mums asocijuojasi su namų jaukumu bei vaikyste. Tokią sriubą, iš anksto užsimerkę kruopas, išsivirsime greitai, o agurkų rūgštelė ne tik pamalonins gomurį, bet ir pagerins virškinimo sistemos veiklą. Pasak gydytojos dietologės dr.

Cholesterolis – tai riebios konsistencijos medžiaga, esanti mūsų ląstelėse. Cholesterolis reikalingas kai kurių hormonų, vitamino D sintezei, taip pat jis yra svarbus visų ląstelių membranų komponentas ir atlieka kitas mūsų organizmui svarbias funkcijas. Apie du trečdalius cholesterolio gaminama mūsų organizme, daugiausia kepenų ląstelėse, tačiau jo gauname ir su maistu. Nors cholesterolis yra būtinas mūsų organizmui, per didelis jo kiekis gali pakenkti.

Orams vis labiau šąlant ir virusams tampant vis aktyvesniems, kone kiekvienas susimąsto apie imuniteto stiprinimą. Imunitetas – sudėtinga sistema, skirstoma į įgimtą ir įgytą, kartu su kitomis sistemomis palaikanti mūsų organizme vykstančių biocheminių procesų pusiausvyrą. Priemonių imunitetui stiprinti yra įvairių, kai kurios jų – labai paprastos: kokybiškas miegas, darbo ir poilsio režimas, fizinė veikla, trūkstamų vitaminų ar mikroelementų vartojimas.

Daugelis jau ruošia atsargas žiemai ar planuoja, ko prisigamins iš daržuose augančių daržovių. Daugelis renkasi jas marinuoti arba rauginti, tačiau retas susimąsto, kuris žiemos atsargų ruošimo būdas yra palankesnis sveikatai ir teikia organizmui daugiau naudos.

Vasaros metu daugelis žmonių stengiasi palaikyti sportinę formą, meta svorį arba pačiais įvairiausiais būdais bando pagražinti savo figūrą. Toks elgesys, pasak gydytojos dietologės Kristinos Jasmontienės, yra pastebimas kone kiekvienais metais, kuomet žmonės savo išvaizda susirūpina dėl daugumai žinomų priežasčių. Vis dėlto dažniausiai nutinka taip, kad žmonės, siekdami tikslo, siekia jo bet kokia kaina, net ir kenkdami sveikatai.

Prasidėjus pavasariui žmonės vis dažniau traukia į sodus ar į gamtą, kur ant grotelių kepa mėsą ar šašlykus. Nors šašlykai yra labai populiarus šiltojo sezono maistas, tačiau juo piktnaudžiauti nereikėtų. Pasirodo, kad ant žarijų keptas maistas gali paskatinti ne tik širdies ir kraujagyslių ligas, bet net ir vėžio atsiradimą. Gydytoja dietologė Žana Antonova naujienų portalui tv3.lt pasakojo apie tai, kodėl nereikėtų piktnaudžiauti grilinimui skirtais mėsos gaminiais.

Mitybos specialistė atskleidė dažniausiai daromas klaidas. Įdėjus tam tikrus maisto produktus į šaldiklį, greičiau dings jų skonis arba suges anksčiau laiko. Kate Llewellyn-Waters, kvalifikuota dietologė, knygos „The Immunity Cookbook“ autorė ir nuolatinė mitybos specialistė Channel 5 laidoje „Tu esi tai, ką valgai“ papasakojo, kurių maisto produktų niekada negalima šaldyti šaldiklyje.

Nors žiema pamažu eina į pabaigą, tačiau mėgautis šviežiomis daržovėmis ar vaisiais iš savo sodo galėsime dar negreit. Žinių radijo laida „Ekspertai pataria“ kalbėjosi su gydytoja dietologe Edita Gavelienė ir klausė, ką daryti, kad šiuo metu nepritrūktume vitaminų.

Švenčių laukiame ne tik dėl to, kad galėsime praleisti laiką su šeima ar kitais mylimais žmonėmis, tačiau ir dėl to, kas stalai bus nukrauti įvairiausiomis vaišėmis ir skanėstais. Tikriausiai nieko keista, kad daliai žmonių dėl to šventės asocijuojasi su nemaloniais persivalgymais. Kaip to išvengti, naujienų portalui tv3.lt pasakojo gydytoja dietologė Žana Antonova.

Kava – ne tik gėrimas, bet ir bendrumo, jaukumo, poilsio akimirkos simbolis, tad artėjant Kalėdoms ji dažnai atsiduria po eglute. Ši universali dovana tampa puikiu dėmesio parodymo ženklu tiek kolegoms, tiek šeimos nariams. Tiesa, lietuviai tampa vis išrankesni kavai – labiau domisi jos kilmės šalimi, kokybe ir skoninėmis savybėmis, tad prieš renkant tokią dovaną reikėtų atidžiai perskaityti etiketę. Prekybos tinklo „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr.

Orams tampant vis žvarbesniems norisi sotaus, šildančio, daugiau kalorijų turinčio maisto. Vis tik, mitybos specialistų teigimu, tam, kad išliktume žvalūs ir sveiki, pagrindinių mitybos principų pamiršti nereikėtų ir žiemą. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad žiemą populiariausios išlieka tradicinės lietuviškos daržovės, be to, išauga smulkintos mėsos pardavimai.

Sparčiai išpopuliarėjęs protarpinis badavimas – sveikatos šaltinis ar savęs alinimas? Populiarėjant protarpiniam badavimui Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytoja dietologė doc. dr. Rūta Petereit naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kaip yra iš tikrųjų. Pasak gydytojos dietologės, protarpinis badavimas iš tikrųjų nėra badavimas – tai tam tikri valgymo paskirstymai paros metu. Jis gali būti labai naudingas organizmui, jeigu jo laikomasi protingai.

Kai kuriems žmonėms nėra tokio dalyko kaip per daug kavos. Užkietėję kofeino mėgėjai neapsiriboja vienu puodeliu per dieną. Bet ar šis įprotis gali pakenkti? Apie kavos gėrimo naudą ir galimą žalą diskutuojama jau seniai, tačiau, nors yra bendras sutarimas, kad kavos nereikėtų gerti vakare, nėra sutarimo, kiek kavos gerti naudinga. Registruota dietologė Frankie Phillips, atskleidė puodelių skaičių, kuris gali atnešti naudą organizmui.

Tikslingai sudėliotas sveikos mitybos planas žmogui yra itin svarbus – tai ne tik suteikia papildomos energijos, bet ir sumažina riziką susirgti pavojingomis ligomis. Visgi specialistai pastebi, kad nemažai gyventojų daro klaidų, kai renkasi maisto produktus. Gydytoja dietologė dr.

Protarpinis badavimas – tai vis labiau populiarėjanti dieta, kurios metu žmogus nevalgo tam tikrą skaičių valandų. Ši dieta gali būti labai veiksminga ir naudinga, tačiau reikia nepersistengti ir nepakenkti organizmui. Apie protarpinio badavimo pavojus ir privalumus portalui tv3.lt pasakoja Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit.

Ne kiekvienas žino, kad kepenys yra stambiausia virškinimo liauka, atliekanti daugybę gyvybiškai būtinų funkcijų, ir apskritai didžiausias organas, sveriantis pusantro kilogramo. Pasak medikų, dažnas prisimena turintis šį organą tik jau susirgus kepenų ligomis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo lėtinių kepenų ligų kasmet miršta 2 milijonai žmonių, o kepenų cirozės paplitimas siekia 9 proc. visos populiacijos.

Vienas dažniausių sutrikimų per šventes – persivalgymas. Artėjant Velykoms daugelis jau ruošia virškinimą gerinančius preparatus, tačiau geriausia tiesiog nepersivalgyti. Gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė patarė, kaip išvengti persivalgymo ir ką daryti, jei susivaldyti nepavyko. J. Parnarauskienė pasakojo, kad lietuviai nuo seno žinomi kaip vaišinga tauta, o pagrindinis švenčių atributas – milžiniški kiekiai maisto.

Dažnai jaučiate nuovargį, kamuoja įvairūs neaiškios kilmės skausmai? Yra tikimybė, kad dėl to gali būti kaltas valgomas maistas. Medicinos mokslų daktarė, dietologė Rūta Petereit, tikina, kad padidėjęs jautrumas maistui organizme sukelia uždegimines reakcijas. Anot dietologės, net sveikai besimaitinantis ir sportuojantis žmogus gali kentėti nuo padidėjusio organizmo jautrumo vieniems ar kitiems produktams.

Vanduo jau nuo seniausių laikų vadinamas gyvybės šaltiniu, tačiau su šiuo teiginiu sutinka ne visi. Internete vis pasirodo nuomonių, kad piktnaudžiauti vandeniu nereikėtų, nes per didelis jo kiekis, neva, „išplauna“ inkstus. Ar tai tiesa, naujienų portalas tv3.lt klausė Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų gydytojos dietologės Evelinos Cikanavičiūtės.

Sveikatai palankūs mitybos įpročiai svarbūs gerai savijautai, tačiau nutukimo problema Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kiekvienais metais didėja, o tai daro neigiamą įtaką žmogaus organų sistemos funkcijoms. Sveikos mitybos įpročiai ypač reikalingi karantino laikotarpiu.

„Kažkada laikiausi saldainių dietos, kiek pamenu, per dieną buvo galima „sudoroti“ 10 čiulpinukų“, „Mėginau klasikinę grikių dietą, bet po savaitės negalėjau į juos žiūrėti, o ir svorio nelabai numečiau.“ Tai tik pora istorijų, kuriomis su gydytoja dietologe Dalia Vaitkevičiūte pasidalino žmonės, kai ji „Instagram“ paskyroje paprašė papasakoti apie dietas, kurių teko laikytis. Gydytoja pripažįsta, kad kai kurie atsakymai išties šokiravo.

Praėjus šv. Kūčioms ir Kalėdoms, daugeliui nemenka užduotimi gali tapti paprastas grįžimas į rutiną. Kaip sėkmingai sugrįžti į mitybos ritmą, nežalojant savo organizmo? Ar kokias nors valgymo taisykles vertėtų akcentuoti prieš Naujųjų metų šventę ir kaip išmokti taisyklingai maitintis karantino metu, kai ypač daug laiko praleidžiame namuose? Apie visą tai ir dar daugiau kalbamės kartu su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja dietologe Evelina Cikanavičiūte.

Vis dar prisirinkdami pilnas pintines baravykų grybautojai išbando visokias kulinarines fantazijas. Tačiau, ar visi būdai valgyti baravykus saugūs ir kiek teisingi teiginiai, kad baravykais galima apsinuodyti ne prasčiau nei žalsvosiomis musmirėmis? Kalbame TV3 Žinių studijoje su dietologe Jūrate Dobrovolskiene. Tai jau kelinta savaitė lietuviai iš miško grįžta pilnomis pintinėmis baravykų. Tai kiek iš tiesų sveika jų valgyti? Baravykai taip pat kaip ir mėsa dozuojami.

Pastaruoju metu viešoje „Facebook“ erdvėje ėmė plisti vis daugiau žymių Lietuvos žmonių įrašų, kuriuose jie reklamuoja silicio dioksido miltelius. Šį maisto papildą Lietuvoje gamina „Silicio biotechnologijos“ ir jo gamintojai teigia, kad tai yra itin veiksmingas produktas, padedantis valyti organizmą. Tuo metu kiti Lietuvos medikai tokio maisto papildo nauda yra linkę abejoti. Silicio dioksido miltelius Lietuvoje gamina „Silicio biotechnologijos“ įmonė.

Kuo pavojingas antsvoris, kas jį lemia ir kaip su juo susitvarkyti? Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto docentė, Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikų gastroenterologė Goda Denapienė sako, kad nutukimas dažnai yra netinkamo gyvenimo būdo liga, sukelianti begalybę sutrikimų ir bloginanti žmonių gyvenimo kokybę. Anot doc. G. Denapienės, turint antsvorio ar nutukus kiekvienas organas ar sistema yra pernelyg apkraunami, o tai veda link organų pažeidimo.

Šešios ar aštuonios stiklinės vandens per dieną? Įskaičiuoti arbatą, sultis ir sriubas? Vartoti virintą, tirpsmo ar jonizuotą vandenį? Gerti valgant ar prieš valgį? Mitus apie vandenį ir jo vartojimą paprašėme išsklaidyti Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoją dietologę Liną Barauskienę.

Vaikų mityba – klausimas, kuris jaudina visus tėvus. Kokį maistą dėti į užkandžių dėžutę mokyklose ir ką leisti vaikams valgyti, kad vaikai būtų sveiki. Moksleivių mamos dažnai klausia, kokį maistą dėti į priešpiečių dėžutę, kad šis būtų suvalgytas, o ne vėl parsineštas į namus. Dviejų vaikų mama Livija sako, kad dažniausiai savo septintokei dukrai įdeda kelis trapučius, sumuštinį su riebesne žuvimi ir šviežių daržovių. Dar vienas tėvų pasirinkimas – vaisiai.

Prieš keletą dienų Sveikatos apsaugos ministerija išplatino pranešimą, kuriuo ragina tėvus per didžiąsias metų šventes nedovanoti saldumynų. Nors be šokolado Šv. Kalėdų neįsivaizduoja beveik nei vienas vaikas, vis dėlto, panašu, kad ministerija bando pakeisti vaikų mitybos įpročius. Ar tikrai per šventes nevertėtų vaikams dovanoti šokolado, atsako Santaros klinikų vaikų ligoninės gydytoja dietologė Žana Antonova, kurie viešėjo tv3.lt diskusijoje.

Nors šiandien dažniausiai skundžiamasi dėl per didelio kūno svorio ir kalbama apie patarimus, kaip atsikratyti nereikalingų kilogramų, taip nustumiama į šalį kita problema – svorio nepakankamumas. Pasirodo, jo priaugti gali būti kur kas sunkiau, nei atsikratyti. Dietistė, mitybos pažangos specialistė Ugnė Radzevičienė pasakoja, kad svoris laikomas nepakankamu sveikai organizmo būsenai, kai žmogaus kūno masės indeksas (KMI) yra 15-20 proc. mažesnis, nei priklausytų pagal amžių.

Kai kalba pasisuka apie mitybą, posakis „viskas su saiku“ – neginčijamai teisingas. Tačiau yra keli produktai, kurių geriau paprasčiausiai vengti. Portalas „The Independent“ pasiteiravo 7 dietologų, kokio maisto ar gėrimų jie niekada nevartoja. Dešrelės „Vienas produktas, kurio negaliu prisiversti valgyti, – dešrelės. Nesvarbu, iš kokios mėsos pagaminta dešrelė, ta mėsa labai perdirbta, joje daug druskos ir nitratų. Tai vienas nesveikiausių maisto produktų!“, – sakė dietologė Karen Ansel.

Vieni sultimis mėgaujasi nuolatos ir be jų neįsivaizduoja savo subalansuotos mitybos, kiti jas skanauja tik retomis progomis. Dietologė pataria, ką reikėtų žinoti apie jų vartojimą. 1. 100 proc. sultyse išlieka nemažai vitaminų ir mineralinių medžiagų Nors vaisiai ir daržovės turėtų bent 5 kartus per dieną vyrauti mūsų racione, sulčių nereikėtų nuvertinti. Ne tik vaisiuose, bet ir 100 proc. sultyse, randame gausybę vitaminų bei mineralinių medžiagų.

Sočiais patiekalais nukrautas Naujųjų šventinis stalas – ne tik galvos skausmas šeimininkėms, bet ir nerimas skrandžiams. Kad prasidėjus naujiems metams nereikėtų kankintis stengiantis numesti svorio, atsakingai žiūrėkime ir į šventinį laikotarpį. Kokius patiekalus geriausia rinktis ir kaip nepersivalgyti, pataria gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė.

Daugelis net nenutuokia, kokią didelę reikšmę mūsų organizmui turi rūgštys ir šarmai. Nuo jų priklauso sveikatos būklė, dienos produktyvumas, net gresiančios ligos. Specialistės pasakoja, kokie simptomai išduoda, kad organizme yra per didelė ir pavojinga rūgštinė terpė bei ko imtis, norint atstatyti šių medžiagų balansą. „Jeigu inkstai, pagrindinis organas, kuris šalina rūgščių perteklių, nebesugeba jų pašalinti, tuomet rūgštinės atliekos lieka kraujyje.

Dažno lietuvio pusryčiai - du sumuštiniai. Vienas jų - su riebesne dešryte, kitas - su fermentiniu sūriu. Apie tai tiesioginėje transliacijoje kalbėjo Santarų klinikos dietologė Evelina Cikanavičiūtė.  Kasdien su pacientais dirbanti medikė tvirtino, kad subalansuoti mitybą galima tik tuo atveju, kai pats žmogus tvirtai to nori. Kitu atveju visos pastangos bus bevaisės.