dezinformacija

Lapkritį fiksuotas sumažėjęs dezinformacijos srautas, propaganda taikyta į gynybos sektorių, šeštadienį skelbia Lietuvos kariuomenė (LK). Jos teigimu, praėjusį mėnesį iš viso nustatyti 335 unikalūs atvejai, turintys neigiamos informacinės veiklos bruožų. Anot kariuomenės, spalį fiksuoti 399 tokie atvejai.

COVID-19 pandemijos metu suvešėjęs melagingos informacijos srautas, plintantis internetinėje erdvėje, socialiniuose tinkluose, sukėlė nerimą skirtingoms visuomenės grupėms. Specialistai vardija, kokios konspiracinės teorijos šiuo metu yra skleidžiamos dažniausiai, taip pat pataria, kaip atpažinti melagingą informaciją.  Nors sukurti skiepai nuo koronavirusinės infekcijos suvaldė pandemiją, dezinformacija, susijusi su sveikatos temomis, yra vis dar yra ganėtinai išplitusi.

Spalį fiksuotas sumažėjęs dezinformacijos srautas, bet Rusijos retorika išlieka priešiška, ketvirtadienį skelbia Lietuvos kariuomenė (LK). Jos teigimu, praėjusį mėnesį iš viso nustatyti 399 unikalūs atvejai, turintys neigiamos informacinės veiklos bruožų. Anot kariuomenės, rugsėjį fiksuota 414 tokių atvejų. „Didžiausio Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos dėmesio spalio mėnesį sulaukė su gynybos sektoriumi susijusios temos. Tai sudarė beveik 64 proc.

Jungtinėse Valstijose vykusiuose kadencijos vidurio rinkimuose vyko laisvos, bet labai poliarizuotos kampanijos, o rinkėjų dezinformavimas buvo plačiai paplitęs, trečiadienį pareiškė tarptautiniai stebėtojai.

Spalio 19 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) skyrė 2200 eurų baudą VšĮ „MŪSŲ TV“ už dezinformacijos platinimą interneto svetainėje musutv.lt, rašoma pranešime spaudai. Skundo pagrindu atlikusi interneto svetainės musutv.lt stebėseną, LRTK nustatė, kad joje buvo skleidžiama informacija, pažeidžianti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą (toliau – VIĮ), t.y. joje buvo platinama dezinformacija. Anot LRTK, musutv.

Lietuvos kariuomenės analitikai rugsėjį fiksavo maždaug penktadaliu mažesnį dezinformacijos srautą nei rugpjūtį, didžiausias dėmesys žinutėse skirtas karui Ukrainoje, branduolinei eskalacijai, „Nord stream“ dujotiekiui. Kaip trečiadienį skelbia kariuomenė, per praėjusį mėnesį iš viso nustatyta 414 neigiamos informacinės veiklos bruožų turinčių unikalių atvejų. Rugpjūtį buvo fiksuoti 505 tokie atvejai.

Vokietijos sostinėje – geopolitinį atspalvį turinti berniuko žūtis. Naktį išjungus gatvių apšvietimą per dviračio avariją žuvo vaikas, o su mirtimi susieta paralelė – Berlynas taupo elektrą ištikus energijos stygiui dėl nutraukto Rusijos dujų tiekimo.

Vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Europos Sąjunga užblokavo RT ir „Sputnik“ – du pagrindinius Kremliaus kanalus, skleidžiančius propagandą ir dezinformaciją apie karą. Praėjus beveik pusmečiui smarkiai padaugėjo tą patį turinį platinančių svetainių, Maskvai Rusijai radus būdų apeiti draudimą. Siekdami užmaskuoti savo darbą, tokie leidiniai pakeitė savo įvaizdį. Kai kurie propagandos uždaviniai buvo deleguoti diplomatams.

Birželio mėnesį Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai fiksavo nuosekliai augantį dezinformacijos srautą. Birželio 1 – 30 d. iš viso identifikuoti 444 unikalūs, neigiamos informacinės veiklos bruožų turintys atvejai. Gegužę buvo fiksuoti 411 tokie atvejai.

Per praėjusį mėnesį Lietuvos informacinėje erdvėje dezinformacijos srautas nuosekliai augo. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai gegužės mėnesį iš viso fiksavo 411 neigiamos informacinės veiklos bruožų turinčių atvejų. Balandžio mėn. identifikuoti 379 tokie atvejai. Nors gynybos sektoriaus atžvilgiu priešiškos informacinės veiklos intensyvumas lyginant su balandžio mėn. nežymiai sumažėjo, tačiau šis sektorius gegužės 1-31 d. išliko pagrindiniu taikiniu.

Tinklaraštininkė Veronika Belotserkovskaja šiandien pateko į naują realybę. Ji yra viena iš trijų asmenų, kuriems iškelta baudžiamoji byla pagal Rusijos „netikrų naujienų“ įstatymą. „Sužinoti, kad esu pirmoji, kuriai buvo pateikti kaltinimai, buvo juokinga ir šiek tiek šokiravo. Pajuokavau, kad esu oficialiai paskelbta padoriu žmogumi“, – sakė Veronika Belotserkovskaja, maisto tinklaraštininkė, turinti beveik 1 milijoną „Instagram“ sekėjų.

Rusija ir toliau tęsia negailestingą civilių bombardavimą Ukrainoje – žuvusiųjų skaičius vien Mariupolyje perkopė kelis tūkstančius. Ketvirtadienį kalbėjęs Prancūzijos prezidentas E. Macronas pareiškė, kad būtina stiprinti kariuomenę dėl „galinčio pasikartoti didelio karo Europoje“, o JAV prezidentas J. Bidenas pažymėjo, kad V. Putinas yra kruvinas diktatorius.

Rusijos kariuomenė sumbobardavo Mariupolio dramos teatrą. Pranešama, kad viduje galėjo būti daugiau kaip 1 tūkst. žmonių. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 01.13 | Mariupolio miesto gatvėse – masinės kapavietės Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad situacija Mariupolyje yra blogiausia karo fronto akivaizdoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neslepia nusivylimo dėl aljanso neveiksnumo. Pasak prezidento, 5-asis NATO straipsnis dar niekada nebuvo toks silpnas, koks yra dabar.  Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00.47 | V. Zelenskio susitikimas su šalių lyderiais Ukrainos prezidentas V. Zelenskis priėmė Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrus pirmininkus Kyjive.

JAV pareigūnai pirmadienį pranešė, kad Rusija paprašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos. Kiek vėliau JAV savo sąjungininkėms patvirtino, kad Kinija teigiamai vertina prašymą dėl karinės pagalbos Kremliui, praneša „Financial Times“. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 01.08 | Rusijai trūksta grūdų ir cukraus Rusijos valdžia nusprendė taikyti laikiną grūdų eksporto į Eurazijos ekonominės sąjungos šalis (Armėniją, Baltarusiją, Kazachstaną ir Kirgiziją), taip pat cukr...

Vasarį Lietuvos informacinėje erdvėje užfiksuoti 365 priešiškos informacinės veiklos bruožų (dezinformacijos) turėję atvejai – 218 mažiau nei sausį (583), praneša Lietuvos kariuomenė.  Pagrindiniais taikiniais buvo NATO, Lietuvos narystė Aljanse ir šalies užsienio politika. Vis dėlto, pasak Lietuvos kariuomenės, vasarį žymiai išaugo gynybos temų eskalacija – tai sudarė daugiau nei 65 proc. viso priešiškos informacinės veiklos srauto.

Vyriausybės siūlymai nepaprastosios padėties metu drausti prorusišką propagandą yra populistiniai ir rodo valdžios nepasitikėjimą savo šalies piliečiais, teigia dalis ekspertų. Kiti sako, jog Rusijos invazijos į Ukrainą metu tokias priemones galima pateisinti, tačiau tuo pačiu ragina didinti gyventojų medijų raštingumą.

Dėl dezinformacijos, karo kurstymo bei propagandos stabdomas televizijos programos „Mir“ platinimas bei blokuojamos 57 interneto svetainės Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) nustačiusi, kad Rusijos Federacijos televizijos programoje „Mir“ nustatyti pažeidimai akivaizdžiai rimtai ir sunkiai pažeidžia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. skleidžia karo propagandą ir kursto karą, 2022 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą penk...

Europos Sąjunga antradienį pažadėjo aktyviau kovoti su Rusijos dezinformacija, tvyrant nerimui dėl Maskvos kišimosi po invazijos į Ukrainą. ES jau uždraudė Rusijos valstybinių žiniasklaidos priemonių RT ir „Sputnik“ transliacijas visoje Bendrijos teritorijoje, siekdama pažaboti, anot Briuselio, pagrindinius „Kremliaus manipuliavimo ekosistemos ginklus“. Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė pasiūlysiantis naują mechanizmą, leisiantį ES imtis sankcijų prieš Maskvos „piktyb...

Dezinformacijos srautas pernai gruodį Lietuvos informacinėje erdvėje kryptingai augo, antradienį skelbia Lietuvos kariuomenė. Jos Strateginės komunikacijos departamento analitikai gruodžio 1-31 dienomis identifikavo 507 unikalius atvejus, turėjusius neigiamos informacinės veiklos bruožų – 20 daugiau nei lapkritį. Anot kariuomenės, itin išaugo gynybos ir saugumo temų eskalacija.

Lapkritį fiksuota išaugusi dezinformacija, suaktyvėjusi neigiama Kinijos komunikacija, antradienį skelbia Lietuvos kariuomenė. Jos teigimu, Strateginės komunikacijos departamento analitikai praėjusį mėnesį identifikavo 487 unikalius atvejus, turėjusius neigiamos informacinės veiklos bruožų. Anot kariuomenės, tai – ženkliai daugiau, nei rugsėjo ir spalio mėnesiais, per kuriuos užfiksuota atitinkamai – 405 ir 430 atvejų.

Rusijos socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje taikyta sisteminga dezinformacijos prie Vakaruose kuriamas vakcinas nuo COVID-19 kampanija smogė atgal pačiai Rusijai.

Lenkijos žiniasklaidoje paskelbus apie galimą Baltarusijos karių įžengimą į Lietuvą per karines pratybas „Zapad 2021“, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako tai siejantis su dezinformacija. Jis taip pat teigė negalintis komentuoti lenkų žiniasklaidos pranešimų, kurie nėra pagrįsti oficialiais šaltiniais. „Aš nežinau tos informacijos šaltinio, todėl aš negaliu jos vadinti informacija.

Pandemija privertė technologijų milžines aktyviai stebėti socialiniuose tinkluose plintančią dezinformaciją. Tiesa, tai nėra taip paprasta. COVID-19 pandemija pakeitė viską – net ir tokius socialinių tinklų milžinus kaip „Facebook“ ir „Twitter“. Per paskutiniuosius 18 mėnesių, per kuriuos nuo koronaviruso pasaulyje mirė virš 4 mln.

Socialinės žiniasklaidos milžinė „Facebook“ antradienį pranešė nutraukusi dezinformacijos kampaniją, kuria siekta skleisti melagingas žinias apie COVID-19, apgaulės būdu įtraukiant į tai nuomonės formuotojus. Socialinis tinklas šią kampaniją pavadino „dezinformacijos skalbykla“ ir sakė, kad ja siekta legitimizuoti melagingas žinias, jų sklaidai pasitelkiant švarios reputacijos žmones.

Keliantys klausimus dėl pasaulio reakcijos į pandemiją ir vakcinavimo esmės asmenys dažniausiai lieka užgožti nenumaldomo dezinformacinio srauto. Šio esmė – sutrikdyti visuomenės pasitikėjimą medicinos sistema, valdžios sprendimais. Socialiniuose tinkluose pandemijos metu vyksta plataus masto dezinformacijos kampanija, nukreipta prieš Vakarų gamintojų vakcinas.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai gegužės mėnesį fiksavo 333 valstybei priešiškos informacinės veiklos bruožų turėjusius dezinformacijos atvejus. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, palyginti su balandžio mėnesiu, fiksuotas mažesnis dezinformacijos atvejų skaičius – 370, tačiau strateginės šalies politikos sritys ir toliau išlieka klaidinančios ar melagingos informacinės veiklos taikiklyje.

Balandį priešiškoje informacinėje aplinkoje Lietuva sulaukė daugiau dėmesio, pagrindiniu dezinformacijos taikiniu buvo šalies užsienio politika, sekmadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Per praėjusį mėnesį Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai iš viso nustatė 370 neigiamos informacinės veiklos atvejų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kategoriškai paneigia tinklapyje 3min.lt straipsnyje „Jeigu mokiniai nesitestuos, jų laukia skausminga mirtis“ minimas neva LRT radijo laidoje sveikatos apsaugos ministro išsakytas mintis, kad vengiant reguliaraus testavimo grįžimas į mokyklas rudenį bus sudėtingas, tačiau turtingų tėvų vaikai galės mokytis be testų ir nuodingų skiepų. Šios informacijos šaltiniu nurodomas ekspertai.eu portalas.

Kovą platintoje dezinformacijoje ir kitose priešiškose žinutėse dominavo gynybos ir užsienio politikos temos, teigia kariuomenės analitikai. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, kovą priešiškos ar nedraugiškos informacinės veiklos atvejų skaičius augo 15 proc. lyginant su vasariu – iš viso identifikuoti 449 atvejai, turėję neigiamos veiklos bruožų.

Per 2020 metus Lietuvoje nustatyti 3412 valstybei priešiškos ar nedraugiškos informacinės veiklos atvejai ir įvykdyta 10 priešiškų informacinių operacijų – 18 proc. daugiau nei 2019 metais, skelbia Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas.

Didžiausios grėsmės Lietuvos saugumui toliau išlieka Rusija bei Kinija, tačiau šiuo metu itin daug galvos skausmo tarnyboms kelia masinė dezinformacija dėl koronaviruso pandemijos. Ekspertai sparčiai internete plintančias ir naivesniems žmonėms galvas susukančias melagienas irgi laiko hibridine grėsme.

Per koronaviruso pandemiją paplito labai daug dezinformacijos, kuri sukėlė pavojų žmonių sveikatai, kai kuriems pasekmės buvo dar žiauresnės. Pavyzdžiui, kai buvo skelbiama, kad potencialus vaistas nuo koronaviruso yra maliarijos prevencijai skirtas chlorokvinas, mirė vienas vyras iš Arizonos. Jis išgėrė chlorokvino fosfato – antiparazitinio preparato žuvims panašiu pavadinimu – galvodamas, kad tai apsaugos jį nuo užsikrėtimo.

Policininkai 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę stebės, ką viešai rašote feisbuke, naujienų portalų komentarų skiltyse. Jei įniršęs internautas pradės kurstyti neapykantą, pareigūnas viešai, kaip gatvėje, pažeidėją perspės. Jei to nepakaks, sulaukti bus galima ir baudos.

TV3 Žinių „Dienos komentare“ vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad asmenys, sąmoningai skleidžiantys dezinformaciją, susijusią su Covid-19 vakcinomis, turėtų sulaukti teisinės atsakomybės.  Kokia tai atsakomybė būtų ir kas stebėtų dezinformacijos skleidėjus, A. Bilotaitė pasakojo žurnalistui Vladimirui Laučiui.

Policija įspėja Lietuvos gyventojus apie sukčiavimo atvejus, kuomet yra prisidengiama Covid-19 situacija, dabar jie siūlo už pinigus greičiau gauti skiepą. Pastebima, kad neretai sukčiai bando išgauti asmeninę gyventojų informaciją, o pagrindiniai sukčiavimo būdai yra šie: siūlo susimokėti, kad atsidurtumėte skiepijamų asmenų sąrašo viršuje, siūlo naujas galimybes, kaip įsigyti vakcinos nuo Covid-19, taip pat informuoja, kad gali įtraukti į skiepijamų asmenų sąrašą.

Šį sausį fiksuotas padidėjęs dezinformacijos kiekis, ypatingai siekta menkinti 1991 metų sausio 13-ąją apgintą Lietuvos nepriklausomybę, šeštadienį nurodė  nuolatinį informacinės aplinkos stebėjimą atliekančios Lietuvos kariuomenė.

Policija imasi veiksmų prieš dezinformacijos ir melagienų skleidėjus internete – už viešai skelbiamas absurdiškas ir sąmokslo teorijomis paremtas mintis galima sulaukti pareigūnų vizito namuose ir įspėjimo. Vis dėlto, politikai pripažįsta, kad įstatymu numatyti bausmes už skleidžiamus melus bei absurdą – sudėtinga, mat svarbi ir žodžio laisvė, kuria sąmokslo teorijų skleidėjai dažnai ir prisidengia.

Lapkritį fiksuotas didesnis nei įprastai neigiamos informacinės veiklos intensyvumas, sekmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Jos teigimu, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai lapkritį užfiksavo 308 neigiamos informacinės veiklos bruožų turėjusius atvejus, kuriais buvo siekiama daryti poveikį šalies visuomenei, mažinti piliečių pasitikėjimą Lietuvos naryste NATO, prezidento bei valdžios institucijomis.

Spalį priešiška dezinformacija skleista apie Lietuvos užsienio politiką, energetiką, istoriją ir nepriklausomybę, šeštadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Pasak Lietuvos informacinės erdvės stebėseną atliekančių Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikų, prieš Lietuvą ir jos žmones nukreiptos dezinformacijos ir priešiškos informacijos daugėja.

Socialiniuose tinkluose ir visuomenėje vis girdimi atgarsiai, kad Covid-19 – išgalvotas virusas, kuris nėra toks pavojingas, kaip praneša sveikatos apsaugos institucijos. Įvairių socialinių tinklų komentarų sekcijos netyla nuo pasisakymų, kad tai tik žmonių kvailinimas, nematoma kitų ligų ir panašiai. Specialistai bando paaiškinti, kodėl žmonėms taip sunku patikėti viruso egzistavimu.

Pavasarį pasaulyje pasklidus koronavirusui kartu su juo užgriuvo ir dezinformacijos srautas. Lietuvos kariuomenės atstovų pastebėjimais, melagienų šiemet pandemijos metu fiksuojama keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu, todėl nuo jų apsisaugoti visuomenė gali tik pati tapdama keturis kartus budresne ir atsakingesne. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyr.

Šalies viešojoje informacinėje erdvėje pastebimas didėjantis klaidingos informacijos, susijusios su koronavirusu, srautas. Situaciją stebintys Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (LK) analitikai atkreipia dėmesį, kad melagingos informacijos taikiniu tampa Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) socialiniai tinklai, kuriuose fiksuojamas didžiausias netikrų paskyrų suaktyvėjimas, nukreiptas prieš kaukių dėvėjimą.

Dėl Baltarusijos įvykių rugpjūčio mėnesį žymiai išaugo dezinformacijos atvejų – jų nustatyta daugiau nei 200, šeštadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Nuolatinę informacinės erdvės stebėseną vykdantys Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai tokius dezinformacijos atvejus nustatė Lietuvos valstybei priešiškoje žiniasklaidoje, nurodo KAM.

Socialiniai tinklai „Facebook“ ir „Twitter“ trečiadienį ėmėsi veiksmų prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo kampanijos paskyras dėl esą „dezinformacijai“ prilygstančio teiginio viename jose pasidalintame vaizdo įraše, kuriame jis tvirtino, kad vaikai yra „beveik atsparūs“ koronavirusui. „Facebook“ pašalino tą vaizdo įrašą iš prezidento paskyros. Tai buvo pirmas kartas, kai dėl turinio taisyklių pažeidimo buvo pašalintas D. Trumpo įrašas feisbuke.

Lietuvoje nuo vasario pradžios užfiksuota 1036 klaidinančios informacijos atvejai apie koronavirusą, trečiadienį pranešė Lietuvos kariuomenė.  „Dezinformacijos, misinformacijos ir konspiracinių teorijų sklaida bei paplitimas kelia nerimą ir yra išaugęs.

Antradienio pavakarę krašto apsaugos ministro el.pašto dežutę pasiekė suklastotas NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo laiškas, pranešantis apie neva priimtą sprendimą išvesti iš Lietuvos NATO karius. Analogišką žinią, pirminiais duomenimis, gavo ir Lietuvos žiniasklaida, institucijos, taip pat adresatai pagrindinėje NATO būstinėje Briuselyje, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Tai dar vienas iš daugelio bandymų pandemijos krizę paversti ir saugumo krize.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas antradienį perspėjo, kad pasaulis susiduria su „pavojinga dezinformacijos epidemija“ apie koronaviruso infekciją COVID-19, kupina kenksmingų sveikatos patarimų, sąmokslo teorijų ir neapykantos.

Lietuvos Seimas pasmerkė Rusijos vykdomą istorinį revizionizmą ir skleidžiamą dezinformaciją bei paragino Europos Parlamentą, Vidurio Europos politikus bendrai tam priešintis. Tai sakoma antradienį priimtoje parlamento rezoliucijoje. Už ją vienbalsiai buvo 97 Seimo nariai. Ją artėjant Antrojo pasaulinio karo pabaigos 75-ųjų metinių minėjimui Seimui pateikė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.