dehidratacija

Atėjusi vasara lepina saulės spinduliais, tačiau šiuo metu ypač svarbu pasisaugoti nuo karščio bangų ir išgerti pakankamą kiekį vandens. Nepaisant savo sveikatos gerovės, gali atsirasti dehidratacija, kurios pagrindiniai požymiai – nuovargis, galvos svaigimas, širdies ritmo sutrikimai, raumenų spazmai. Apie dehidratacijos atsiradimo priežastis bei simptomus komentuoja „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas ir budinčios „Benu“ vaistinės vedėja vaistininkė Laura Kairiūkštienė.

Šiomis vasaros dienomis, kai termometro stulpeliai pakyla itin aukštai, svarbu būti ypač atsargiems, kad išvengtume perkaitimo. Karštis gali sukelti ne tik diskomfortą, bet ir rimtų sveikatos problemų, ypač jei organizmas netenka daug skysčių ir druskų dėl ilgo prakaitavimo.

Kai lauke kaitina saulė, mūsų kūnui tenka išskirtinai daug pastangų palaikyti tinkamą temperatūrą ir hidrataciją. Todėl labai svarbu rinktis tinkamą maistą ir gėrimus, kurie padėtų išlaikyti energiją, gauti pakankamai maistinių medžiagų ir užtikrinti, kad organizmas nesusidurtų su dehidratacija. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jelena Deksnienė su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais pasidalino patarimais, ką per karščius derėtų valgyti bei gerti ir kokių produktų vertėtų vengti.

Vasariškiems karščiams pasiekus Lietuvą, nenuostabu, kad žmonės ieško įvairių būdų, kaip išnaudoti galimybę pabūti gerame ore. Tiesa, pasimaudymai prie vandens, išvykimai į sodybas bei daugelis kitų susibūrimų lauke su artimaisiais ir draugais dažnai būna apliejami ir alkoholiniais gėrimais. Visgi, gydytojai perspėja, kad reikia gerai įvertinti savo galimybes, vartojant alkoholinius gėrimus karštomis dienomis, kadangi kitaip galima susidurti su labai nemaloniomis sveikatos problemomis.

Toliau krentant temperatūrai daugelis iš mūsų, norėdami sušilti įsijungia karštą dušą. Nors tai gali atrodyti geras būdas išvengti šalčio, jis gali turėti nepageidaujamą šalutinį poveikį. Vonios kambario ekspertai iš „Steam Shower Store“ atskleidė karšto dušo pasekmes – net ir per šalčius. Jie teigia, kad per karštas dušas gali pakenkti plaukams ir odai, rašo express.co.uk. Jie perspėjo, kad nereikėtų maudytis po karštu dušu ir paragino rinktis šiltą arba drungną dušą.

Alkoholį vartojantys žmonės yra įsitikinę, kad tai jiems padeda atsipalaiduoti, lengviau užmegzti ryšius su aplinkiniais, tačiau retas susimasto, kad alkoholio vartojimas gali pakeisti jo išvaizdą. Mūsų oda yra sveikatos atspindys ir jos būklė labai priklauso nuo to, kaip mes rūpinamės savo organizmu. Ypač svarbu yra tai, kiek alkoholio mes vartojame, nes daugelis nepaiso jo neigiamo poveikio odai.

Visi žinome, kaip svarbu kiekvieną dieną gerti daug skysčių, ypač vandens. Pasirodo, jei negeriate pakankamai vandens, tai gali turėti liūdnas pasekmes – ekspertas įspėja nenumoti ranka į šiuos ženklus. Vandens mūsų organizmui reikia dėl įvairių priežasčių – kad būtų tinkamai reguliuojama kūno temperatūra, sutepami sąnariai, be to, tai padeda užtikrinti sklandų tuštinimąsi.

Troškulys – įprastas žmogaus kūno signalas, įspėjantis, jog jam trūksta skysčių, dažnai pasireiškiantis skrandžio ar gerklės sausumu ir noru atsigerti. Ignoruodami šį organizmo poreikį galite sau pakenkti ir sukelti dehidrataciją, kuri pasireiškia staigiu skysčių netekimu ar žymiu jų trūkumu. Anot Tauragės „InMedica“ klinikos šeimos gydytojos Julitos Čiužauskės, dehidratacija gali atsirasti dėl skirtingų veiksnių ir sveikatos problemų bei pasireikšti įvairiais nemaloniais simptomais.

Daugeliui vasara – laukiamiausias metų sezonas. Tačiau kai kuriems sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms būtent vasarą paaštrėja ligų simptomai, priverčiantys sunerimti dėl savo sveikatos, o dažnai ir atidėlioti vasaros planus. Aukšta temperatūra, drėgmė ir saulės spinduliai gali paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą, sukelti dehidrataciją, o tiems, kurie jau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, gali padidėti širdies priepuolio ar insulto rizika.

Daugeliui vasara – mėgstamiausias sezonas, kai lauke maloniai šilta, skaisčiai šviečia saulė, atsiranda daugiau pramogų, išvykų. Vis dėlto, termometro stulpeliui kilstelėjus į viršų, žmogus ima gausiai prakaituoti, jo organizmas neretai netenka daug skysčių. Šeimos gydytoja Agnė Misiūtė primena, kad ilgalaikis skysčių trūkumas gali turėti rimtų pasekmių tiek fizinei, tiek ir emocinei asmens sveikatai.

LSMU Kauno ligoninės vaikų gydytojai informuoja, kad gydoma neįprastai daug sunkių vėjaraupių pacientų ir ši tendencija vyrauja nuo rudens. Medikai rekomenduoja nuo šios ligos skiepytis ir sklaido mitus, kad sergančių šia liga mažylių negalima prausti. LSMU Kauno ligoninėje nuo rudens kone kiekvieną savaitę nuolat gydomi 5-7 vaikai. „Kai kurie patenka į Vaikų intensyvios terapijos skyrių arba tenka taikyti chirurginį gydymą.

Šventinis laikotarpis – metas, kai žmonės mėgaujasi karštu vynu ar kitais alkoholiniais kokteiliais, tačiau kaip šiuo metu išvengti siaubingų kalėdinių pagirių? Alkoholio vartojiimas gali sukelti nuovargį, pykinimą, smegenų rūką ir lemti prastą nuotaiką kitą dieną. Šiuos simptomus žmonės įvardija kaip pagrindinius pagirių požymius.

Neretai šventės asocijuojasi ne tik su linksmybėmis, tačiau ir su nemaloniomis pagiriomis ryte. Daktaras dalinasi patarimais, kurie padės išvengti arba sumažinti nemalonių pagirių pojūtį ryte. Nors momentinio stebuklingo vaisto dar nėra, tačiau yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad sumažintumėte siaubingus pagirių simptomus. Savo patarimais dalinasi medicinos žurnalistė Carol Cooper.

NHS chirurgas Dr Karan Rajan paaiškino, kaip galite greitai patikrinti, ar jums gresia dehidratacija, o jo patarimas privertė daugelį išgerti ne vieną stiklinę vandens. NHS gydytojas įvertino paprastą dehidratacijos testą, kuris socialiniame tinkle „TikTok“ pasklido kaip virusas, bei papasakojo savo sekėjams, ar tai „tikra“ ir kaip tai padaryti tinkamai, rašo dailystar.co.uk. „TikTok“ vartotojo @remus.bujor įkeltame vaizdo įraše matome, kaip jis sužnybia odą ant krumplio, o ji neatsileidžia.

Vasara – daugelio mėgstamas metų laikas, lepinantis saule ir šiluma. Tačiau derėtų nepamiršti, kad termometro stulpeliui kylant vis aukščiau, didėja rizika susidurti su sveikatos sutrikimais, vienas jų – dehidratacija. Vanduo sudaro didžiąją dalį žmogaus organizmo – net apie 65 proc. ir atlieka daug svarbių funkcijų organizme, naujienų portalui tv3.lt aiškino „Affidea“ įmonių grupės šeimos medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.

Viduriavimas – viena iš nemaloniausių ligų, kuriai užklupus griebiamasi įvairiausių priemonių, tačiau kai kurios jų gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Tad kaip elgtis teisingai, ką vartoti ir kokius skysčius gerti domėjosi TV3 laida „Būk sveikas“. Viduriavimas dažniausiai būna infekcinis ir jis pavojingiausias vaikams iki 1 metų, tačiau šios ligos komplikacijos gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms.

Pavargote nuo vis lūžinėjančių nagų? Silpni nagai gali pakenkti pasitikėjimui savimi, nes vis galvosite, kaip atrodo jūsų rankos. Deja, tai taip pat yra paprasčiausiai nepatogu, rašoma dailystar.co.uk. Todėl stiprinkite odeles aplink nagus ir aplink jas esančią odą – kaip tai daryti, pataria Patricia Boland. „Colorescience“ dirbanti odos specialistė atskleidė keletą būdų, kaip visuomet džiaugtis dailiais ir gražiu manikiūru padabintais nagais.

Pietų Australiją svilinanti karščio banga pranoko visus ankstesnius rekordus. Adelaidės mieste keliomis dešimtosiomis dalimis buvo pagerintas 1939 metais užfiksuotas karščio rekordas, kuris vakar siekė 46,6 laipsnio, o kiek šiauriau nuo Adelaidės užfiksuotas net 49,1 laipsnio karštis. Nuo itin aukštos temperatūros lydosi keliai, miršta žuvys, o iš medžių krenta negyvi šikšnosparniai. Tuo tarpu vienam australui Timui Whallui pavyo užfiksuoti itin retą vaizdelį.

 Laidoje „Prieš srovę“ išgirsta istorija nuostabą sukelė ne vienam lietuviui, besinaudojančiam mūsų šalies sveikatos apsaugos sistemos įstaigų paslaugomis. Ar galima šiais laikais mirti nuo troškulio? Raimondas, atvykęs aplankyti sergančios motinos į Vievio ligoninės slaugos skyrių rado senutę kritinės būklės. Netrukus moteris buvo išvežta į Elektrėnų ligoninės reanimacijos skyrių. Deja, po kelių dienų senutė mirė.

Nors dauguma žmonių žino, kad gerti vandens reikia, ir reikia pakankamai, tačiau turbūt ne visi susimąstė, kokie požymiai rodo, kad geri vandens per mažai. Mitybos specialistė Vaida Kurpienė tv3.lt nurodė, kad trūkstant skysčių žmogus nejaučia troškulio. „Jeigu žmogus dehidratuotas, jis nenori gerti. Be to, labai dažnai jie nenori ir valgyti šviežių daržovių, kuriose yra daug skysčių.

 Bendrą organizmo dehidrataciją sukelia intensyvus ir greitas kūno skysčių praradimas. Didžiąją dalį šių skysčių sudaro vanduo. Dehidratacijos metu kūno ląstelės ir audiniai netenka daugiau vandens negu gauna geriant. Mūsų organizmas natūraliai kasdien praranda vandenį kvėpavimo metu (su iškvepiamu oru), su prakaitu, šlapinantis ir tuštinantis. Kartu su vandeniu prarandami nedideli druskų (natrio, kalio, kalcio, magnio ir kt.) kiekiai.

 Parengė Sandra Miškinienė Medikai skelbia pavojų: chroniška dehidratacija tampa vienu iš pagrindinių ankstyvą senėjimą sukeliančių veiksnių. Tiesa, jei problema būtų tik tokia, dar pusė bėdos. Tačiau skysčių trūkumas, anot gydytojų, dar skatina ir įvairių rimtų ligų vystymąsi – net tokių kaip artrozė, insultas, infarktas, vėžys. Chroniška dehidratacija, skirtingai nei ūmi, pavojinga tuo, kad nepasireiškia praktiškai jokiais ryškiais simptomais, savijauta būna visai nebloga.

Užsitęsus alinančiam karščiui Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Nėštumo patologijos skyriaus dienos stacionare daugėja nėščiųjų dėl organų tinimo – moterims diagnozuojamas elektrolitų disbalansas. Moters ir vaiko klinikos direktorius akušeris-ginekologas dr. Linas Rovas pastebi, jog ne tik alinantis karštis, bet ir pats nėštumas moters organizmui suteikia didesnio krūvio, ypač apsunkinama kardiovaskulinė sistema – širdies ir kraujagyslių funkcija.

Naujuosius metus sutikote pašėlusiai ir triukšmingai, o šampano purslai liejosi į visas puses? Dabar turbūt su kartėliu prisimenate reklamose girdėtą frazę „Vakar buvo linksma, o šiandien – sunku.“ Stebuklingo ir visiems tinkančio „vaisto nuo pagirių“ dar niekas neišrado, tačiau yra būdų, galinčių bent jau palengvinti galvos skausmą, pykinimą ir tą bjaurią būseną, kai jaučiatės, na... tiesiog mėšlinai.

Ilgai buvo manoma, kad stipri kava ar net „Kruvinosios Meri“ kokteilis išgelbės tavo alkoholiu aplaistytos nakties rytą. Tačiau ekspertai nustatė, kad „Sprite“ yra tas gėrimas, kuris galėtų pagerinti  tragišką savijautą, jeigu jau ištiko tokia nelaimė. Kinų mokslininkai tyrė 57 gėrimus – pradedant žolelių arbata ir baigiant gazuotais gėrimais – ir nustatė, kad citrinos ir žaliosios citrinos gėrimas funkciją atliko geriausiai.

Tokį klausimą moterys, stovėdamos prieš veidrodį, sau užduoda kiekvieną rytą. Šiandien, remdamosi ekspertų patarimais, galime išvengti ar bent jau sumažinti šiuos nemalonius simptomus. Jei netikėtai atsirado ryškūs ratilai po akimis... Tai gali būti alerginė reakcija ar požymis, rodantis inkstų ligas. Jei kartu pasireiškia kiti simptomai, pavyzdžiui, karščiavimas, odos išbėrimas ar pasunkėjęs kvėpavimas, nedelsdamos pasitarkite su gydytoju.

Karštomis vasaros dienomis, daug judant ir geriant mažai vandens, organizme susikaupia šilumos perteklius. Šilumos smūgis ištinka tuomet, kai kūnas prakaituodamas nepajėgia išgarinti šilumos. Tai pavojinga būklė, kurią sukelia ilgas buvimas karštyje, ypač sportuojant. Ištikus šilumos smūgiui kūno temperatūra gali pakilti iki 40 laipsnių karščio.

Priežiūros lygis Didžiosios Britanijos senelių namuose pavadintas katastrofiškai žemu, nes paskelbti statistiniai duomenys atskleidė, kad per praėjusius penkerius metus daugiau nei 650 žmonių juose mirė dėl dehidratacijos.

Ką daryti, jei vakar vakare siautėte iki nukritimo? Štai galimų išeičių iš pagirių variantai. Penkta vieta Išgerk vandens prieš. Penktoji vieta skirta būtent tam vyrui, kuris galvoja prieš įvykstant tam, kas turi neišvengiamai įvykti – alkoholio vartojimą.