degalai

Degalų kainų augimas Baltijos valstybėse praėjusią savaitę sulėtėjo iki 1,5-4,5 proc. nuo 3-7 proc. savaite anksčiau, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. 95 markės benzino litras „Circle K“ degalinėse Vilniuje per praėjusią savaitę brango 1,5 proc. iki 2,089 euro, Rygoje – 3,9 proc. iki 2,124 euro, Taline – 2,4 proc. iki 2,169 euro. 98 markės benzino kainos – atitinkamai 2,188 euro, 2,164 euro ir 2,219 euro už litrą. Dyzelino litras pabrango 4,3 proc. iki 1,919 euro Vilniuje, 3,6 proc.

Sulaikyta grupė asmenų, įtariamų degalų vagystėmis iš sostinės degalinių. Kratų metu rasta degalų talpa, skirtingų valstybinio numerio ženklų lentelės ir augalinės kilmės galimai narkotinės medžiagos. Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnai birželio 9 d. apie 18 val. 30 min. sulaikė grupę asmenų, įtariamų degalų vagystėmis iš Vilniaus degalinių.

Siekdama aprūpinti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę Šiauliuose reikalinga oro uosto technika, Krašto apsaugos ministerija perdavė Aviacijos bazei  65 kub. m. aviacinio kuro pildytuvą.  Jis padės aprūpinti Aviacijos bazėje dislokuotus orlaivius aviaciniais degalais, taip pat bus naudojamas kuro pervežti ir laikyti. Naujuoju kuro pildytuvu bus galima aprūpinti degalais keletą naikintuvų arba didelį transporto orlaivį Aviacijos bazėje.

Ketvirtadienį kai kuriose Lietuvos degalinėse benzino kainoms perkopus 2 eurų ribą, BNS kalbinti analitikai ir degalinių verslo atstovai sako, jog Europos Sąjungos (ES) lyderių susitarimas dėl šeštojo sankcijų Rusijai paketo, kuriame numatytas embargas tanklaiviais gabenamai rusiškai naftai, nėra pagrindinė degalų kainų augimo priežastis – jį lemia pasaulinės naftos rinkos tendencijos.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Vyriausybė neketina sekti kitų Europos šalių pavyzdžiu ir mažinti degalų akcizų, taip reaguojant į sparčiai kylančias jų kainas. „Dauguma valstybių daro priešingai. Anksčiau turėjome tikslą didinti akcizus iškastiniam kurui, o dabar daromi žingsniai atgal, nes energijos kainos labai aukštos.

Ugniagesiams gelbėtojams pavyko surinkti išsiliejusius degalus iš vienos eismo juostos Tūkstantmečio gatvėje, ją rengiamasi atidaryti eismui. Tai prieš 11 val. BNS pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė. Pasak jos, ugniagesiams pavyko surinkti 600 litrų degalų, į pagalbą taip pat atvykęs avariją patyrusio vilkiko įmonės automobilis.

Vokietijoje benzinas pigesnis nei Lietuvoje – jo kaina už litrą krito keliasdešimt centų, kai valdantieji vasarai nusprendė sumažinti akcizus, tad dabar litrą vokiečiai gali įsipilti ir už 1,85 centus. O Lietuvoje degalų kainos jau siekia naujus rekordus. Štai benzino litras perkopė 2 eurų ribą. Mūsų vyriausybė Vokietijos pavyzdžiu sekti neketina ir sako, kad brangimą stengiasi kompensuoti šį mėnesį įvykdytu pensijų, pašalpų ir mažiausių algų, vaiko pinigų padidinimu.

Pasaulyje į seniai regėtas aukštumas šokus naftos kainoms rekordiniai skaičiai žiebiasi ir Lietuvos degalinėse. Už benziną Vilniuje vairuotojai jau moka 2 eurus be dešimtoisios dalies cento. Dažnam vairuotojui šiaušiasi plaukai, o ekonomistai net nebando guosti ir ragina ruoštis dar didesniam degalų kainų augimui. Degalų kainos Lietuvoje toliau kopia aukštyn. Psichologiškai svarbią dviejų eurų už litrą kainą per plauką jau pasiekė populiariausias 95-os markės benzinas.

Kaunietė pasidalijo šį antradienį užfiksuotomis kuro kainomis Karaliaus Mindaugo prospekte esančioje „Viada“ degalinėje. Čia benzino kaina siekė daugiau nei 2 eurus. „VIADA degalinėje jau po 2 eurus kuras. Sakė operatorius kad pabrango prieš 2 valandas“, – stebėjosi ji. Užfiksuotoje švieslentėje matyti, kad benzino kaina siekia 2,02 eurus už litrą, o dyzelinas 1,86 eurus už litrą. Kaunietė spėliojo, kad tai gali reikšti, jog ir kitose degalinėse greitu metu galime pamatyti kainų augimą.

Kosmiškai augančios degalų kainos verčia susimąstyti – gal apsimoka vietoje automobilio rinktis dviratį? Užsienio šalių gyventojai taip ir daro, tačiau Lietuvoje situacija skiriasi kaip diena ir naktis. Dviratininkų bendrijos vadovas sako, kad Lietuva nuo Nyderlandų atsilieka bene 40 metų. Čia vaikai kasdien numina ir po 20 kilometrų, o vidutinė kelionė dviračiu mūsų šalyje siekia tik 7,5 kilometro – dėl to kalta nepatogi infrastruktūra.

Vengrijos valdžia ėmėsi priemonių vadinamajam „degalų turizmui“ pažaboti, skelbia Serbijos visuomeninė transliuotoja RTS. „Vengrijos vyriausybė nusprendė nuo penktadienio leisti degalinėse subsidijuotomis kainomis pilti degalus tik šioje šalyje registruotiems automobiliams, o užsieniečiai už juos mokės brangiau – rinkos kainomis“, – teigiama RTS pranešime.

Degalų kainos gegužę vėl augo – A95 benzinas per mėnesį vidutiniškai pabrango 9 proc., dyzelinas – 3 proc., o per metus – atitinkamai 48 proc. ir 60 proc., skelbia portalas pricer.lt Pricer.lt atstovo Arūno Vizicko teigimu, gegužės mėnesį benzino kaina vėl viršijo dyzelino kainą, kaip buvo įprasta iki karo Ukrainoje pradžios.   „Gegužės mėnesį litras A95 benzino Lietuvos degalinėse, palyginti su balandžiu, brango 15 centų (9,1 proc.) bei buvo 59 centais (47,6 proc.

Benzino kainos Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje gegužės 9-13 dienomis didėjo 2-8 centrais už litrą, o dyzelinis kuras visur, išskyrus Lietuvą, pigo iki 5 centų už litrą, skelbia Lietuvos energetikos agentūra. Lietuvoje dyzelinio kuro litras praėjusią savaitę vidutiniškai brango 2 centrais ir kainavo 1,79 euro, teigiama agentūros pranešime.

Prie Ukrainos degalinių formuojasi eilės, o visoje šalyje ypatingai trūksta degalių. Pasak Ukrainos ekonomikos ministrės, šalyje yra tiek kuro, kad jo užtektų artimiausioms kelioms dienoms. Ukrainos ministrų kabineto posėdis šiandien sprendė, kaip elgtis šioje situacijoje, praneša „24t.ua“. Šalies ekonomikos ministrė Julija Sviridenko teigė, kad valstybė imasi būtinų priemonių ir iki mėnesio pabaigos Ukrainą turėtų pasiekti 350–360 tonų degalų.

Po trumpalaikio stabtelėjimo degalinių švieslentėse į viršų vėl ėmė kopti benzino ir dyzelino kaina. Vairuotojai skundžiasi, kad degalų kaina auga kone kasdien po kelis centus. O paskutinę balandžio savaitę „Orlen Lietuva“ didmeninės dyzelino kainos pakilo apie 15 centų už litrą, įkandin augo ir didmeninės benzino kainos. Pasak degalinių atstovų, toks degalų kainų šuolis atsispindi ir švieslentėse.

Degalai praėjusį mėnesį Baltijos valstybėse dar kiek pabrango, o pigiausi išliko Lietuvoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Vidutinė populiariausio 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje pakilo 4,1 proc. iki 1,759 euro, Rygoje – 0,5 proc. iki 1,824 euro, Taline – 2,1 proc. iki 1,899 euro. 98 markės benzino litro kainos - atitinkamai 1,858 euro, 1,844 euro ir 1,949 euro už litrą. Dyzelino litras Vilniuje per mėnesį pabrango 2,8 proc.

Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato pareigūnai maždaug 30 degalų degalų vagysčių visoje Lietuvoje įvykdžiusį vyrą. Kaip penktadienį pranešė policija, paaiškėjo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, be to, ieškomas už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas. Pasak policijos, TV3 laidoje „TV pagalba“ vyras prisistatė „Dievo kūriniu“. Per mėnesį įtariamasis sugebėjo įvykdyti apie 30 degalų vagysčių visoje Lietuvoje. Dėl vagysčių pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Lietuvai bei Vidurio ir Rytų Europos šalims aktyviai siekiant, kad Europos Sąjunga (ES) įvestų sankcijas Rusijos naftos ir dujų importui, o Vokietijai pranešus apie ketinimus atsisakyti rusiškos naftos iki šių metų pabaigos, BNS kalbinti ekspertai sako, jog toks embargas sukeltų nepatogumų kai kurioms Bendrijos valstybėms.

Degalų kainos balandžio mėnesį po didelio šuolio kovą truputį smuko, skelbia portalas pricer.lt  Pricer.lt atstovas Arūnas Vizickas teigia, kad nors naftos pasiūlos perspektyvos turi daug neapibrėžtumo, balandį benzino ir dyzelino kainos pasuko vairuotojams palankesne kryptimi. „Balandį litras A95 benzino Lietuvos degalinėse, palyginti su kovo mėnesiu, pigo 10 centų (5,7 proc.), o dyzelinas – 13 centų (7,2 proc.

Europos Sąjungai sprendžiant, ar atsisakyti rusiškos naftos importo, ekonomistai piešia kelis galimus scenarijus, kaip naftos embargas paveiktų degalų kainas Lietuvoje. Pasak ekonomistų, benzinas ir dyzelinas gali perkopti dviejų eurų ribą, blogiausiu atveju, pasiekti ir 2,5 euro už litrą. Nors toks kainų šuolis būtų didelis, tačiau trumpalaikis. O kai kurie kalbinti žmonės tikina, kad mokės tiek, kiek reikės, pasak jų, tokia laisvės kaina.

Degalų kainos Baltijos valstybėse, Lenkijoje ir Vokietijoje balandžio 4-11 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo, atpigus ir žaliavinei naftai, skelbia Lietuvos energetikos agentūra. Benzinas labiausiai atpigo Estijoje – 3,2 proc. (5,8 cento už litrą), dyzelinas – Lenkijoje – 5,0 proc.

Dažnai žmonės degalams išleidžia daugiau pinigų nei būsto nuomai ar maistui, o naftos kainoms staiga pakilus į neregėtas aukštumas, situacija darosi ypač sudėtinga. Todėl automobilių specialistai siūlo keletą sprendimų, kurie padės sutaupyti degalų. Automobilių istorijos patikros platformos „carVertical“ automobilių specialistas Matas Buzelis dalinjasi 7 sprendimais, kurie padės sumažinti išlaidas degalams.

Ekonomistas Raimondas Kuodis ragina Vyriausybę mažinti automobilių greitį automagistralėse. Jo įsitikinimu, didžiausias leistinas greitis Lietuvoje turi būti 90 km/val. Taip mašinos sudegins mažiau degalų ir bus švaresnis oras, ir Rusija gaus už naftą, degalus ir dujas mažiau pinigų, kuriais finansuoja karą ir žudynes. Tačiau Lietuvos Vyriausybė tokį siūlymą ignoruoja ir ragina pačius vairuotojus sąmoningai rinktis mažesnį greitį, o ne įvedinėti naujus draudimus.

Degalai kovo mėnesį smarkiai pabrango visose trijose Baltijos valstybėse, tuo tarpu dyzelino kainos augo gerokai sparčiau nei benzino. Pigiausi degalai regione – Lietuvoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Vidutinė populiariausio 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje pakilo 8,5 proc. iki 1,689 euro, Rygoje – 12,4 proc. iki 1,814 euro, Taline – 9,4 proc. iki 1,859 euro.

Prasidėjus karui Ukrainoje naftos kaina pasaulinėje rinkoje, kartu ir degalų kainos, šovė į neregėtas aukštumas. Kainos degalinėse brango po kelis kartus per dieną. Šią savaitę naftos kaina pasaulinėje rinkoje sugrįžo į pradinę padėtį, tačiau degalinės mažinti kainų neskuba. Sako, toks verslas akcizų ar PVM lengvatų neskuba daryti ir valdžia. Ekonomistai ragina neskubėti su lengvatomis ir laikytis įsipareigojimų.

Vienos Šiaulių vairavimo mokyklos instruktoriai per dieną moko 5–6 būsimuosius vairuotojus. O per dieną su jais prisuka apie 150 kilometrų, pilnus bakus pripila kas keturias–penkias dienas. Nepilsi – nevažiuosi. Būtent degalai sudaro didžiąją dalį vairavimo mokyklų išlaidų, tad už B kategorijos kursus klientai jau dabar moka brangiau nei prieš porą mėnesių ir kaina dar didės. „Praeitų metų pabaigoj kainavo 350 eurų. Šiuo metu turim 380 eurų.

Pusšimtis parlamentarų Seimui siūlo priimti rezoliuciją dėl energetikos išteklių embargo iš šalių, vykdančių ar remiančių karinę agresiją prieš Ukrainą. Dokumentą inicijuoja visoms parlamentinėms partijoms priklausantys parlamentarai.  Liberalas Eugenijus Gentvilas siūlo neapsiriboti tik Rusija ar ją palaikančia Baltarusija, bet nepirkti ir iš tų šalių, kurios remia agresorius.  „Tų valstybių, kurių pozicijos nėra aiškios, pavyzdžiui, Serbija tik šią savaitę uždarė oro erdvę Rusijai.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainas Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje. Anot jos, šiuo metu pigiausi degalai Lenkijoje, o brangiausi – Vokietijoje.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį per susitikimus su Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) vadovais pradeda lobistines pastangas, kad šios Persijos įlankos regiono šalys išgautų daugiau naftos ir nuramintų Rusijos karo Ukrainoje supurtytas rinkas.

Vyriausybės atstovams prakalbus apie svarstymus mažinti degalų akcizus ir taip sumažinti jų kainas, kai kurie ekonomistai sako, kad tai būtų logiškas žingsnis, tačiau labiau politinis, o ne ekonominis. Tuo metu kiti pastebi, kad jei kartu būtų mažinamas ir pridėtinės vertės mokestis (PVM), tai galėtų duoti gerą efektą. Vis dėlto kai kurie analitikai nepritaria idėjai mažinti degalų akcizus ir sako, kad svarbiau yra mažinti naftos, ypač rusiškos, paklausą.

JAV etaloninės naftos rūšies „West Texas Intermediate“ (WTI) kaina pirmadienį smuktelėjo prekeiviams reaguojant į Ukrainos ir Maskvos derybas, o Kinijos technologijų centre Šendžene paskelbus didelio masto karantiną dėl COVID-19 protrūkio. WTI kaina nukrito beveik 5,1 proc. iki 103,80 JAV dolerio už barelį, tuo metu Europos etaloninės „Brent“ naftos kaina sumenko 4 proc. iki 108,13 JAV dolerio už barelį.

SEB ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad reikia būti pasiruošus nemažiems naftos kainų svyravimams. Pasak jo, staigų degalų kainos kilimą lėmė labai pabrangęs dyzelinas, nes didelė jo dalis į Europą  importuojama iš Rusijos, tačiau analitikas mano, kad didelės jo maržos yra trumpalaikės.  „Orlen Lietuvos“ atstovas sako, kad milijoną tonų rusiško dyzelino greitai pakeisti kitų pasaulio regionų žaliava yra mažai tikėtina.

Prancūzijos vyriausybė paskelbė apie 2 mlrd. eurų (2,2 mlrd. JAV dolerių) vertės paketą, skirtą padėti vartotojams, susidūrusiems su sparčiai didėjančiomis degalų kainomis. Pasak ministro pirmininko Jeano Castexo paramos paketas reiškia, kad benzino ir dyzelino kainos bus sumažintos 15 centų už litrą. Šia suma sąskaitos sumažės po to, kai transporto priemonių savininkai atsikaitys už degalus – tuomet valstybė kompensuos degalinių savininkams skirtumą.

Dėl karo Ukrainoje ir Vakarų sankcijų Rusijai pasaulyje itin sparčiai brangstant žaliavoms ir naftai, o kartu ir kuro kainoms degalinėse, Lietuvos verslas prašo valdžios paramos, pavyzdžiui, sumažinant degalų akcizą. Vyriausybė sako to daryti neketinanti.  BNS kalbinti kai kurių įmonių atstovai bei analitikai sako, kad dalis šio brangimo bus perkelta į produkcijos kainas, todėl sumažės vartojimas, kris įmonių pelnas.

Degalai Baltijos valstybėse nuo šio mėnesio pradžios, Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą fone, pabrango 15-25 proc., rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Mažmeninės dyzelino kainos augo gerokai sparčiau nei benzino, o Lietuvoje dyzelinas tapo brangesnis už populiariausią 95 markės benziną. 95 markės benzino litras „Circle K“ degalinėse Vilniuje kovo 12-ąją kainavo 1,799 euro – per 15 proc. daugiau nei praėjusio mėnesio pabaigoje. Jo kaina Rygoje pakilo daugiau nei 18 proc.

Ir benzino, ir dyzelino kainoms artėjant prie dviejų eurų už litrą, degalinių atstovai kamuolį meta valdžiai – esą ši turi imti pavyzdį iš Lenkijos, mažinti akcizą ir leisti naudoti mažiau švarių ir užtat brangių biodegalų. Tai kainą esą leistų sumažinti bent keliasdešimt centų. Premjerė Šimonytė aiškina, kad naudą pajustų visai ne vairuotojai, tad pokyčių nesiims. Kiek dar tęsis šį Rusijos užkurta mėsmalė ir naftos kainų šuoliai – ekonomistai gerų žinių neturi.

Galite sutaupyti pinigų benzinui naudodami tik dubenį vandens, teigia automobilių lizingo įmonės „Vanarama“ ekspertai. Jie pasidalino geriausiais patarimais, kaip sutaupyti kurą. Vienam protingam triukui tereikia vieno paprasto dalyko – dubenėlio vandens. Anot „Vanarama“, norint taupyti degalus, labai svarbu vairuoti atsargiai. Kiekvieną kartą stabdant energija prarandama dėl šilumos, kurią sukuria stabdžių kaladėlės ir diskai, rašo mirror.co.uk.

Gyventojai skundžiasi, išaugusiomis degalų kainomis, ypač dyzelino. Energetikos ministerija įtaria, kad degalinių atstovai siekia pasinaudoti susidariusia padėtimi ir išaugusia degalų paklausa. Tuo metu ekonomistai ir degalinių atstovai sako, kad augant paklausai auga ir degalų kaina, o Vyriausybei siūlo ieškoti būdų kaip kainas mažinti, pavyzdžiui taikyti PVM lengvatas ir mažinti degalų akcizus. Portalo tv3.lt skaitytojai pasakojo, kad degalų kainos auga beveik kasdien.

Litras degalų šiandien kai kur perkopė 1,6 euro, nors dar prieš savaitę, prieš pat Rusijai užpuolus Ukrainą, kainos buvo net keliolika centų žemesnės. Vairuotojai ironizuoja, kad benzinas ir dyzelinas pradės brangti jau ne dienomis, o valandomis. Skaičiai švieslentėse užkliuvo ir energetikos ministrui. Dainius Kreivys mano, kad degalinės piktnaudžiauja padėtimi ir lupikauja, esą kainas didinti jos pradėjo nė neišpardavusios dar iki karo mažesne kaina nusipirktų degalų rezervų.

Lenkijai sumažinus akcizą degalams, lietuviai pigesnio kuro patraukė į kaimyninę šalį. Lietuvos vežėjai ir degalinių atstovai neslepia pasipiktinimo dėl tokios situacijos ir ragina mūsų šalį žengti tokiu pat žingsniu. Tuo metu apsukresni tautiečiai jau kurpia planus, kaip būtų galima uždirbti įvežant pigesnio kuro ir jį parduodant už didesnę kainą mūsų šalyje. Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) perspėja negudrauti.

Lenkijai įvedus vadinamąjį antiinfliacinį skydą, t. y. sumažinus akcizą ir PVM kurui, degalų kainos šioje kaimyninėje šalyje smarkiai atpigo. Degalinės Lietuvoje praneša apie staiga sumenkusias kuro pylimo apyvartas. Lenkijos degalinės dalina vežėjams ir lojalumo korteles, kad kuro pylimasis Lenkijoje taptų ilgalaikiu įpročiu.

Lietuviškos degalinės grasina valdžiai, kad jeigu ši nieko nesiims, jos pakels degalų kainas. Mat kai kurių pardavimai krito perpus – ypač esančių pasienyje ir negalinčių konkuruoti su Lenkija. Tačiau aukštos degalų kainos Lietuvoje vasarį palyginti su sausiu augo ir toliau. Kainų stebėtojų duomenimis, pigiausiu kuru Lietuvoje prekiaujančioje degalinėje, benzino kaina pakilo beveik 10 centų. Tačiau tai – toli gražu ne pabaiga.

Automobilių degalų kainos vasario mėnesį, palyginti su sausiu, toliau augo, nurodo portalas pricer.lt  Pricer.lt atstovas Petras Čepkauskas teigia, kad veikiama geopolitinių įtampų, augančio vartojimo bei gavybos ribojimų, naftos kaina verčia rinkos ekspertus diskutuoti apie 100 JAV dolerių už barelį ar dar aukštesnį kainų lygį, todėl neprognozuojama, kad kaina mažėtų ir mažmeninėje prekyboje. „Pricer.

Pasaulyje augant naftos ir degalų kainoms, o Lietuvos degalinėse mažėjant klientų, šio verslo atstovai mano, kad Vyriausybė turėtų sekti Lenkijos pavyzdžiu bei mažinti degalams taikomus mokesčius.     Tuo metu „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad mažindama akcizų ar PVM tarifus Lenkija pažeidžia Europos Sąjungos teisę. Jo nuomone, naftos kaina galėtų kristi antroje metų pusėje, jeigu augtų jos pasiūla ir ypač jei JAV didintų investicijas į skalūnų naftos gavybą.

Lietuvos degalinės su siaubu stebi situaciją Lenkijoje, kur degalai pusmečiui ženkliai atpigo, valdžiai prieš rinkimus sumažinus PVM. Milžiniškus nuostolius patiriantys Lietuvos verslininkai planuoja net trumpinti degalinių darbo laiką ir naktimis net riboti apšvietimą, nes lietuviai važiuoja degalų į Lenkiją. Degalų savikaina esą ir toliau sparčiai kyla, tad neatmetama, kad gali priartėti ir prie dviejų eurų.

Degalai per pirmąjį šių metų mėnesį pabrango visose trijose Baltijos valstybėse, o Lietuvoje – mažiausiai, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Pigiausias 95 markės benzinas tapo Lietuvoje, tuo tarpu pigiausias dyzelinas išliko Latvijoje. Brangiausi degalai – Estijoje. Vidutinė populiariausio 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje pakilo 2 proc. iki 1,506 euro, Rygoje – 5,4 proc. iki 1,547 euro, Taline – 5,1 proc. iki 1,639 euro.

Kauno policija aiškinasi, ar virš miesto skridęs karinis sraigtasparnis laistė degalus ant namų ir žmonių. „Vakar sulaukėme pranešimo iš gyventojo, kuris teigė, jog virš jo namų teritorijos skrido ir, jo įtarimu, degalais aplaistė jo augintinį, teritoriją“, – BNS trečiadienį sakė Kauno apskrities policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė. „Šią informaciją fiksavome, šiuo metu tikslinamos aplinkybės, kas ten iš tikrųjų įvyko“, – pridūrė ji.

Augant degalų kainoms, energijos kaštams bei infliacijai, šiemet brangs ir oro bendrovių skrydžiai, teigia Lietuvos oro uostai.  Pasak  Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, jau ne viena skrydžių bendrovė bei dauguma Europos oro uostų ne tik planuoja, bet ir pakėlė įkainius. „Degalų kainų augimas per 2021 metus padidėjo per 20 proc., bendrame sąnaudų ir oro bendrovių kaštų krepšelyje degalų kainos gali sudaryti apie 40-50 proc. skrydžio kaštų.

Lietuva neseks Lenkijos pavyzdžiu ir nemažins mokesčių degalams bei energijos šaltiniams, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Mažindami mokesčius kažkurioje vietoje, automatiškai turime galvoti, kur nukirpsime – kurioje vietoje mažinsime (valstybės išlaidas – BNS). Šiandien priešingai – yra kalbama, kad mokesčius reikia padidinti, kad pagerintume mūsų (valstybės paslaugų – BNS) kokybę“, – ketvirtadienį Žinių radijui teigė D. Kreivys.