defliacija

Lietuvos banko ekonomistai, atsižvelgdami į naujausias vidaus ir užsienio rinkų raidos tendencijas, prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs lėčiau, nei prognozuota. Vis dėlto užimtųjų skaičius ir vidutinis darbo užmokestis toliau didės, o mažėjant bendram kainų lygiui, gyventojų perkamoji galia augs. „Kylantis darbo užmokestis ir vartotojams palankūs kainų pokyčiai skatina vartojimą, kuris kartu su investicijomis tebėra pagrindiniai šalies ūkio varikliai.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota mėnesinė infliacija 2015 m. liepos mėn., palyginti su 2015 m. birželio mėn., tikėtina bus neigiama ir sudarys –0,4 proc., prognozuoja Lietuvos statistikos departamentas. 2015 m. liepos mėn. metinė infliacija gali būti neigiama ir sudaryti –0,2 proc. Vidutinė metinė infliacija taip pat gali būti neigiama ir sudaryti –0,3 proc. 2015 m. birželio mėn. metinė infliacija buvo neigiama ir sudarė –0,2 proc.

Statistikos departamentui paskelbus, kad Lietuvoje užfiksuota tiek sausio mėnesio, tiek ir metinė defliacija, „Nordea“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas „Žinių radijui“ penktadienį nurodė, kad, nors vartotojai kainų mažėjimu ir džiaugiasi, Lietuvos ekonomikai tai nėra gera žinia.     „Vartotojams bet kuriuo atveju kainų mažėjimas yra tikrai teigiama žinia.

Žinių radijas Pirmą kartą per penkerius metus užfiksuota metinė defliacija euro zonoje. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijui teigė, nors defliacija euro zonoje pristatoma kaip bloga naujiena, tačiau tai nėra labai blogas reiškinys, žvelgiant iš vartotojo pusės. „Tai yra susiję su kainų mažėjimu ir gyventojų perkamoji galia didėja. Už tas pačias pajamas, gyventojai gali nusipirkti daugiau prekių“,- sakė N.Mačiulis.

Jurgita Čeponytė, LRT Radijas, LRT.lt Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnyba prognozuoja, kad euro zonos ekonomikoje prasideda defliacija – bendro kainų lygio mažėjimas. Antradienį paskelbtoje negalutinėje gruodžio mėnesio infliacijos ataskaitoje užfiksuotas kiek didesnis kainų kritimas, nei spėjo ekspertai. Baiminamasi, kad, užsitęsus šiai padėčiai, Europoje mažės ne tik kainos, bet ir atlyginimai, lėtės ekonomika.

Jurgita Čeponytė, LRT Radijas, LRT.lt Trečiadienį Europos Sąjungos statistikos tarnyba skelbs naujausius duomenis apie infliacijos lygį euro zonoje. Ekonomistai spėja, kad bus fiksuojama defliacija, tai yra bendro kainų lygio mažėjimas. Jei spėjimai pasitvirtintų, euro kursas dolerio atžvilgiu gali dar labiau kristi. Gruodį Vokietijoje užfiksuotas lėčiausias kainų augimas per penkerius metus. Jos nedidėja arba krinta ir kitose Bendrijos šalyse.

Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Apžvalgininkai nerimauja, kad Rusijos ir Europos Sąjungos konfrontacija bei abipusės sankcijos dar labiau susilpnins bendrijos kėlimąsi iš skolų krizės, kurį Europos centrinis bankas ir taip vadina silpnu bei trapiu. Pagal „Eurostat“ agentūros atnaujintus duomenis, antrą šių metų ketvirtį euro zonos ūkio augimas visai sustojo, bendras šalių BVP rodiklis palyginti su pirmuoju ketvirčiu lygus nuliui.

Šių metų lapkritį Švedijoje, palyginus su analogišku mėnesiu prieš metus, vartotojų kainos nukrito 0,1 proc., remdamasi šalies statistikos tarnybos duomenimis praneša verslo naujienų agentūra "Bloomberg". Defliacija Švedijoje užregistruota pirmą kartą per trejus metus. Vartotojų kainos sumažėjo dėl smukusios Švedijos eksporto paklausos kitose Europos šalyse.

Šiandien Lietuvos statistikos departamentas paskelbė, kad birželio mėnesį metinė Vartotojų kainų indekso (VKI) infliacija nepakito ir sudarė 2,5 proc. Per mėnesį vartojimo kainos sumažėjo 0,1 proc. Didžiausią poveikį vartojimo kainų mažėjimui turėjo dėl sezoninio veiksnio pigę drabužiai ir avalynė bei kritusios benzino kainos.

Birželį fiksuota 0,1 proc. defliacija – tiek palyginti su gegužės mėn., sumažėjo vartojimo prekių ir paslaugų kainos. Buvo prognozuota 0.2 proc. defliacija. Gegužč buvo fiksuota 0,6 proc. infliacija. Per mėnesį daugiausia atpigo transporto prekės ir paslaugos - 1,7 proc., pabrango alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai - 1,2 proc.

Gegužę vartotojų kainos padidėjo 0,1 proc., o metinė infliacija sumažėjo iki 2,5 proc. „Swedbank“ prognozuoja, kad šiemet infliacija ir toliau mažės, o visą vasarą netgi bus fiksuojama defliacija - kainų mažėjimas. „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, labiausiai gegužę pabrango avalynė, drabužiai, tabako gaminiai ir komunalinės paslaugos, o dauguma maisto produktų ir transportas atpigo.

Penktadienį Valstybės Tarybos Plėtros Tyrimų Centro ekonomistas įspėjo, kad antroje šių metų pusėje vartojimo produktų kainos gali kristi. „Kinija ketvirtajame 2011-ųjų metų ketvirtyje peržiūrėjo perdėtą savo monetarinės politikos suvaržymą, tačiau pokyčių intensyvumas ir greitis buvo nepakankamas“, – Vyriausybės pranešime „China Economic Times“ rašė Wu Qingas. Jis prognozuoja tipiškos defliacijos atsiradimą, jei Vyriausybė nesiims ryžtingų veiksmų.

Pagrindinė ekonomikos kuluarų pokalbių tema – artėjanti antroji krizė. Tačiau garsus Rusijos ekonomistas ir publicistas Michailas Chazinas  tvirtino, kad krizė, apie kurią kalbama, nėra nauja, tik tebetrunkanti senoji, iš peties kirsianti mažoms valstybėms. Vis daugiau ekonomistų pranašauja antrąją finansinę krizę. Koks tolesnis scenarijus laukia pasaulio? Iš tiesų naujoji krizė, apie kurią kalbama, yra senoji. Ji prasidėjo 2008 metais ir nesibaigia.

Pasaulio ekonomika – rizikingoje padėtyje. Riaušės Vidurio Rytuose, revoliucijos Šiaurės Afrikoje, branduolinė nelaimė Japonijoje – investuotojai susiduria su iššūkiais kone visuose frontuose. Ko reikėtų baimintis labiausiai, klausia JAV portalas „Business Insider“. Pateikiame 10 dalykų, keliančių didžiausią pavojų pasaulio ekonomikai. 10. Infliacija kylančiose rinkose didėja, griežtinama finansų politika.

Statistikos departamentas prognozuoja, kad 2010 metų birželį, palyginti su 2010 metų geguže, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuotos infliacijos nebus užfiksuota, t. y. ji sudarys 0,0 procento. Metinė infliacija birželį, tikėtina, sudarys 0,8, o vidutinė metinė – 0,9 procento.

Statistikos departamentas prognozuoja, kad pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija 2010 metų gegužę, palyginti su 2010 metų balandžiu, sudarys 0,1 procento. Metinė infliacija gegužę, tikėtina, sudarys 0,4, o vidutinė metinė – 1,1 procento. Gegužę prognozuojamai infliacijai įtakos turės kylančios kuro kainos transporto prekių grupėje bei socialinės apsaugos kainos įvairių prekių ir paslaugų prekių grupėje.

Statistikos departamento duomenimis, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota 2010 metų balandžio vidutinė metinė infliacija sudarė 1,5 procento ir buvo 0,3 procentinio punkto mažesnė negu apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). Metinė infliacija (2010 metų balandį, palyginti su 2009 metų balandžiu) sudarė 0,2 procento ir buvo 0,1 procentinio punkto mažesnė negu apskaičiuota pagal VKI.

Nemėgstu skaičiuoti svetimus pinigus, bet tenka. Ir visai neseniai teko skaičiuoti svetimus pinigus, ir spėti kas bus ateityje. Aišku tie spėjimai tai tiesiog laiko švaistymas, bet vien dėl gero tikslo užkabinome klausimą susijusi su defliacijos ir infliacijos vertinimo. Taigi šie veiksmai įtakoja – verslą, fizinį asmenį ir valstybės biudžetą. Pradėkime nuo defliacijos. Pirmiausia reikia susitarti, kad defliacija jau yra pasekmė.

ES ekonomika palaipsniui atsigauna, tačiau vis dar susiduriama su priešpriešiniu vėju. 2009 m. trečią ketvirtį realusis BVP vėl pradėjo augti – taip baigėsi ilgiausias ir giliausias ekonomikos nuosmukis ES istorijoje. Išskirtinės krizei įveikti skirtos priemonės, kurių ėmėsi ES, atliko svarbų vaidmenį gaivinant ekonomiką. Tačiau, kaip buvo numatyta 2009 m. rudens prognozėje, ketvirtą ketvirtį pradėjus silpnėti kai kurių laikinųjų veiksnių poveikiui augimas sulėtėjo.

Statistikos departamentas prognozuoja, kad pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija 2009 metų gruodį, palyginti su 2009 metų lapkričiu, tikėtina, sudarys -0,2 procento. Metinė infliacija gruodį, tikėtina, sudarys 1,3, o vidutinė metinė – 4,2 procento. Gruodžio mėnesio infliaciją turėtų mažinti dėl sezoninių išpardavimų pingantys drabužiai ir avalynė, ši grupė pasižymi ryškiu sezoniškumu, susijusiu su vasaros ir žiemos išpardavimais.