daugiabučiai

Panašu, kad Vilniuje, Lazdynų mikrorajone, nukritęs balkonas išgąsdino visus – tiek daugiabučių gyventojus, tiek namų administratorius. Netrukus net neįspėjus gyventojų imta tvarkyti senus balkonus kitame sostinės rajone. O kiek tiksliai tai kainuos, nežino nei už tai mokėsiantys gyventojai, nei namo administratorius. Naujosios Vilnios gyventoja Marija pasakoja, kad šiuo metu jos daugiabutyje prasidėjo fasado ir balkonų remonto darbai.

Nuosekliai augant atnaujinamų daugiabučių skaičiui, daugelį gyventojų pirmiausia domina renovacijos kaina, o vėliau pasiekti energijos sąnaudų sutaupymai ir kiti aspektai. Investicinio renovacijos plano vertė didžiąja dalimi priklauso nuo renovuotino pastato būklės, kuri savo ruožtu lemia konkrečių renovacijos priemonių pasirinkimą, todėl iš pirmo žvilgsnio panašių daugiabučių modernizacijos kaštai gali ženkliai skirtis.

Visuomenei viešai prieinamas, geoinformacinių technologijų (GIS) pagrindu veikiantis Lietuvos renovacijos žemėlapis pasižymi daugiafunkcinėmis galimybėmis – sukurti filtrai leidžia ne tik stebėti modernizacijos projektų statusą, bet ir sekti renovuotų ar šiuo metu renovuojamų pastatų rodiklių pokyčius, projektų įgyvendinimo trukmę ar investicinių projektų vertę. Aplikacija turi ir daugiau naudingų funkcijų, atskleidžiančių išsamius modernizacijos rodiklius, kurie pagrindžia renovacijos naudą.

Norint užtikrinti didesnį gyventojų saugumą, pradedami keisti dujų balionai, naudojami maistui gaminti daugiabučiuose. Jie valstybės lėšoms bus pakeisti kitais šaltiniais – elektra arba dujomis.  Parama vienam butui sieks iki 600 eurų, iš viso tam šiemet skirta 15 mln. eurų, skelbia Energetikos ministerija.

Teisinės spragos apsunkina gyventojus pasirenkant karšto vandens tiekimo daugiabučiams būdą, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), įvertinusi karšto vandens tiekimo daugiabučiams parinkimo būdus ir su tuo susijusią karšto vandens kainodarą.

Energetikos ministerija ketvirtadienį pristatys finansinę paramą, skirtą atsisakyti suskystintų naftos dujų (SND) balionų daugiabučiuose namuose. Tam šiemet numatyta skirti 15 mln. eurų, o kitąmet – dar 10 mln. eurų.  „Tai pirmas kartas Lietuvoje, kai nacionaliniu mastu yra įgyvendinama programa atsisakyti balionų daugiabučiuose, kurie, pažeidžiant nustatytas tvarkas, iki šiol eksploatuojami rizikuojant savo bei aplinkinių saugumu“, – argumentuoja ministerija.

Žmonių išradingumui ribų nėra – po daugiabučių langais ant valstybinės žemės gyventojai ne tik susikasa daržus, augina agurkus, bulves ar pomidorus, bet dar ir užsiveisia bičių. Sostinėje miegamojo rajono daugiabučio gyventojai apstulbo po balkonu išvydę bičių avilius ir aplink langus dūzgiančias darbštuoles. Kai kurie žmonės baiminasi, kad bitės gali sugelti aplink lakstančius vaikus ar alergiškus kaimynus.

Sostinės senamiestį užpildė smuiko garsai. Koncertą filharmonijos balkone surengė pasaulinio lygio virtuozas Sergejus Krylovas. Jau daugiau nei du mėnesius Lietuvoje dėl pandemijos įstrigęs muzikas dalijosi ne tik garsių kompozitorių muzika, bet ir mintimis apie lietuviškąjį karantiną. Kiek apniukusią, tačiau šiltą popietę sostinės širdyje sklinda garsai priverčiantys stabtelėti ir pakelti akis. Nacionalinės filharmonijos balkonėlyje koncertuoja smuiko virtuozas Sergejus Krylovas.

Seimas spręs, ar supaprastinti bendro naudojimo patalpų senuose ir nerenovuotuose daugiabučiuose pritaikymą neįgaliesiems. Siūloma leisti tokiems gyventojams įsirengti specialią įrangą be kitų savininkų rašytinio sutikimo.      Seimas antradienį priėmė svarstyti tokią septynių „valstiečių“ parengtą Statybos įstatymo pataisą. Toliau ją Seimas svarstys birželio pabaigoje, gavęs Vyriausybės išvadą.    „Neįgalieji susiduria su dideliais nepatogumais.

Kovo mėnesį trukęs Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) organizuotas konkursas „Metų renovacijos projektas 2020“ supažindino su 2018-2019 m. renovuotų daugiabučių istorijomis bei, įvertinus visuomenės balsus, pristatė laimėtojus.

Vilniaus daugiabučiai, kuriuose gyvena užsikrėtę koronavirusu žmonės, iki šiol nėra dezinfekuoti, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) neteikiant duomenų apie susirgusius nei sostinės valdžiai, nei dezinfekavimo įmonėms.  Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas BNS  nurodė, kad savivaldybė iki šiol negavo adresų, kur gyveno užsikrėtę koronavirusu vilniečiai.

Baigusi vertinti 2019 m. rugpjūčio mėn. skelbto Aplinkos ministerijos paskelbto kvietimo daugiabučiams modernizuoti gautas paraiškas iš Lietuvos gyventojų, Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) dalinasi šio kvietimo statistika bei tendencijomis. Iš 480 gautų paraiškų, po vertinimo, tinkamomis buvo pripažintos 457. Informuojama, kad bendra jų įgyvendinimo investicijų suma sieks kiek daugiau nei 200 mln. eurų.

Vilniuje, Pilaitės mikrorajono Mažvydo gatvėje nekilnojamojo turto (NT) plėtros ir statybos bendrovė „Eika“ pradeda plėtoti gyvenamąjį daugiabutį namą „Mažvydo 2“. Planuojama pastatyti 95 butus, numatytų investicijų suma siekia 5,3 mln. eurų. Statybų pradžia numatoma 2020 m. kovo mėnesį, pabaiga – 2021 m. pirmoje pusėje. Butai pasiūlyti rinkai bus šių metų balandį. Bendras planuojamas pastato plotas – kiek daugiau nei 4800 kv. m, jį sudarys du korpusai, vienas septynių, kitas aštuonių aukštų.

Sostinėje uždrausta naudoti dešimtis senuose daugiabučiuose žmonės vežiojančių liftų. Prižiūrėtojai sako, kad daugelis liftų yra kritinės būklės: surūdijusiais dugnais, susidėvėjusiais mazgais. Esą tokie liftai tiesiogiai pavojingi žmogaus gyvybei ir sveikatai, todėl jiems toliau veikti jokių galimybių nebus. Gyventojai pasipiktinę, mat už naujus liftus tenka kloti dešimtis tūkstančių eurų. Daugiabutyje Vilniaus Lazdynų mikrorajone esantį liftą prižiūrėtojai jau praminė mirtininku.

Daugiabučių namų gyventojų gyvenimą turėjęs palengvinti įstatymas susilaukia kritikos lavinos. Daugiabučius ir jų gyventojus vienijančios organizacijos tikina, kad įstatymas yra parengtas paslapčiomis, bandant gudrauti, o pats įstatymas gali tarnauti verslo interesams.

Startuoja Metų renovacijos projekto rinkimai 2020 – Lietuvos gyventojai kviečiami įvertinti šalyje renovuotus daugiabučius namus ir išrinkti metų renovacijos projektą. Atnaujintus daugiabučius kviečiama vertinti ne tik pagal išorę – atsižvelgti į sutaupomą energiją, indėlį aplinkosaugai ir kitus kriterijus.

Respublikos gatvės daugiabučių namų kvartalo kompleksinis atnaujinimas, kurio projektas buvo parengtas dar 2018-aisiais, tačiau įgyvendinamas tik dabar, įžiebė gyventojų aistras. Į projektą patenkančių ir kelių J. Basanavičiaus gatvės namų gyventojai nebesitveria pykčiu. Projektas, kuris, kaip jau minėta, buvo parengtas 2018 metais, neatitinka gyventojų lūkesčių. Žerdami kaltinimus ankstesnės valdžios aplaidumui ir nesiskaitymui su gyventojais, žmonės tikisi pagalbos iš dabartinių valdančiųjų.

Artėja daugiabučių valdymo reforma. Aplinkos ministerija žada, kad gyventojams bus paprasčiau atsisakyti blogai dirbančių ir jų pinigus švaistančių administratorių ir bendrijų pirmininkų. Šie jau ima drebėti dėl savo ateities ir reikalauja palikti ligšiolinę tvarką. Antraip grasina patys atsistatydinti ir palikti daugiabučius be priežiūros – esą tegu savivaldybės su gyventojais patys tvarkosi savo griūvančiuose daugiabučiuose.

Sausio pabaigoje pasibaigus paraiškų daugiabučiams atnaujinti terminui skaičiuojama, kad buvo gauta 480 paraiškų iš 51 šalies savivaldybės, o bendra investicijų suma, preliminariais skaičiavimais, sieks apie 210 mln. eurų. Tokie šio kvietimo rezultatai, anot Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktoriaus Valiaus Serbentos, išryškino net keletą svarbių dabartinio renovacijos proceso aspektų.

Daugiabučių namų gyventojų gyvenimą turėjęs palengvinti įstatymas susilaukė kritikos lavinos. Daugiabučius ir jų gyventojus vienijančios organizacijos tvirtina, kad politikai paslapčiomis parengė „niekam nereikalingą“ įstatymo projektą, kuris gali tarnauti verslo interesams.

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo atnaujinta daugiau nei 300 daugiabučių, o labiausiai išsiskyrė mažosios savivaldybės. Renovacijos tempą šalyje palaikyti skatina ne tik gyventojų noras pajusti būstų modernizavimo naudą, bet ir būtinybė laikytis jau šiemet įsigaliosiančios Europos Sąjungos (ES) direktyvos, numatančios, kad iki 2050 m. visi ES pastatai privalės būti pertvarkyti į beveik energijos nevartojančius pastatus.

Šiukšlių šachtų daugiabučiuose era eina link pabaigos. Vilniaus miestas užsimojo panaikinti atliekų šachtas dėl nesibaigiančių problemų namo gyventojams – besiveisiančių žiurkių, nepakeliamos smarvės. Tiesa, ne visi miestiečiai tuo patenkinti. Esą per šitiek metų žmonės įprato išmesti šiukšles nekišdami kojos į lauką. Esą labiausiai pokyčių bijo senyvo amžiaus žmonės.  Šiurpą keliantis vaizdas buvo užfiksuotas praėjusį pavasarį viename sostinės daugiabutyje.

Daugiabučių gyventojai vis dar turi laiko pasiryžti kompleksinei savo būsto renovacijai – Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) padaliniuose paraiškų lauks iki sausio 31 d. Be to, iki liepos 1 d. gyventojai gali teikti paraiškas ir mažajai renovacijai ir jos metu modernizuoti daugiabučių namų karšto vandens ir vidaus šildymo sistemas.  Vidutiniškai, pilnai atnaujintas daugiabutis sutaupo apie 50-60 proc.

Prie sostinės Vingio parko esančioje buvusios gamyklos teritorijoje, kur iškils naujas „Akropolis", jau šiemet turėtų prasidėti ir naujų daugiabučių statybos. Apie naują prekybos centrą, administracines ir gyvenamosios paskirties pastatų statybas prie populiaraus parko kalbama jau seniai. Tačiau panašu, kad realūs statybos darbai šioje teritorijoje prasidės jau šiemet. Dėl „Akropolis Group“ planuojamo prekybos centro tikslesnių žinių žadama paskelbti kitą savaitę.

Kovoje su triukšmingais kaimynais kartais padėti gali tik policija. Tačiau triukšmautojai yra opi problema ne tik daugiabučių gyventojams, bet ir policijos pareigūnams. Susitarti su piktybiškais triukšmautojais beveik neįmanoma, o piniginių baudų jie nebijo. Todėl policija primygtinai siūlo su triukšmaujančiais kaimynais bandyti susitarti taikiai. Tačiau tai pavyksta toli gražu ne visiems. Vilnietė Raimonda su triukšmaujančiais kaimynais kovoja beveik pusmetį.

Nieko keisto, kad senų daugiabučių gyventojams reikia taisyti ar keisti seną vandentiekio sistemą. Tačiau kai daugiabutį administruojančios įmonės siūlomi remonto darbai gerokai viršija rinkos kainą, kyla įtarimų, kad įmonė nori pasipelnyti. Socialiniame tinkle „Facebook“ Vilniaus miesto Fabijoniškių mikrorajono gyventojas pasidalino bendrovės „Fabeta“ atsiųstu balsavimo biuletiniu. Jame pateikti du klausimai.

Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kviečia gyventojus teiki paraiškas mažajai renovacijai, kurios metu bus modernizuojamos daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos. Šio kvietimo metu planuojantiems diegti energinio efektyvumo didinimo priemones valstybė numatė 30 proc. paramą.

Daugiabučių renovacija vienose savivaldybėse įgyvendinama sėkmingiau, kitose ne taip sėkmingai. Kokios priežastys lemia, kad kai kuriuose miestuose namai renovuojami greičiau nei kituose? Lietuva daugiabučių renovacijos programą turi jau ne vienerius metus, metams bėgant keitėsi ir jos sąlygos.

Nuo ateinančių metų įsigaliosianti ES Pastatų energinio efektyvumo direktyva (toliau – Direktyva) numato, jog didžioji dalis pastatų ne vėliau kaip iki 2050 m. turi tapti neutralūs anglies dioksido išmetimui ir ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik nulinės energijos, t.y. beveik nevartojančius energijos pastatus.

Atsinaujinantys energijos šaltiniai (AEŠ) darosi vis populiaresnė energijos ir gamtos tausojimo priemonė. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamoje Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai savo pastatuose gali įsirengti šias priemones ir nušauti du zuikius vienu šūviu – ne tik dar labiau sumažinti savo šildymo ir elektros energijos sąskaitas, bet ir prisidėti prie aplinkos saugojimo.

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos metu nuo 2013 m. šalyje atnaujinta daugiau nei 2300 daugiabučių pastatų. Juose įgyvendintos tokios kompleksinės energiją taupančios priemonės kaip sienų ir stogų šiltinimas ar šildymo sistemų modernizavimas. Skaičiuojama, kad atnaujintame daugiabutyje vidutiniškai suvartojama 50-60 proc. mažiau energijos.

Daugiabučius renovuojantys gyventojai dažniausiai tai daro dėl noro pagerinti pastato energinį efektyvumą ir sumažinti šildymo sąskaitas. Tačiau Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa tuo neapsiriboja. Būsto renovacija gali tapti gera išeitimi užkirsti kelią artėjančiai nelaimei su šildymu nesusijusiose sistemose ar jas atnaujinti bei pagerinti pastato išorinę ir vidinę estetinę išvaizdą.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia pasinaudoti galimybe susigrąžinti dalį sumokėto nekilnojamojo turto mokesčio. Gautas lėšas galima panaudoti daugiabučių namų ir negyvenamosios paskirties pastatų atnaujinimui: susitvarkyti daugiabučio pastato stogą, atnaujinti fasadą, įsirengti apšvietimą, atnaujinti santechniką ar lietaus nuvedimo sistemas. Savivaldybė tam planuoja skirti 110 tūkst. eurų, rašoma pranešime spaudai.

Šešiolikmetė moksleivė iš Švedijos Greta Thunberg sukėlė visą pasaulį ant kojų kalbėdama apie neišvengiamas klimato kaitos problemas bei būtinybę imtis radikalių veiksmų. Atliekų rūšiavimas, plastiko atsisakymas, elektromobilių gaminimas ir atsinaujinančių energijos išteklių vartojimas – tai tik keletas būdų, vedančių prie švaresnės gamtos ir šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijos mažinimo.

Praeityje daugiabučiuose įrenginėti elevatoriniai šilumos punktai yra gerokai atgyvenę, todėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai turėtų pagalvoti apie jų keitimą naujais ir daug našesniais automatizuotais šilumos punktais. Atliekant viso namo renovaciją, specialistai rekomenduoja šilumos punktą modernizuoti, nes jį reikia pritaikyti prie naujo namo šilumos energijos poreikio.

Renovuojant daugiabučius, šildymo sistemos atnaujinimas - ne tik galimybė reguliuoti temperatūrą kambaryje. Lygiai tiek pat svarbus ir šios sistemos balansavimas, radiatorių keitimas. Kartu su šildymo sistema galima atnaujinti ir karšto vandens sistemą, kuri padės sutaupyti dar daugiau bei pagerinti pastato energinį efektyvumą.

Maloni kambario temperatūra namuose – vienas svarbiausių privalumų žiemos metu. Senuose, dar sovietmečiu statytuose daugiabučiuose, gyventojai pasirinkimo neturi – butų savininkai dažnai arba kenčia nuo karščio, arba kalena dantimis iš šalčio. Gyventojai dalyvaujantys Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje atnaujinę šildymo sistemą po renovacijos kambario temperatūrą gali reguliuoti patys.  Daugumoje senų daugiabučių yra įrengtos vienvamzdės šildymo sistemos.

Seime užregistruotas naujas įstatymas, kuris, jo rengėjų teigimu, turėtų palengvinti daugiabučių namų gyventojų kasdienybę. Įstatymas turėtų suteikti daugiau teisių gyventojams ir leistų, pavyzdžiui, nuomonę apie namo renovaciją pareikšti mobiliuoju telefonu.

Viena iš amžinų problemų butuose – švaraus oro trūkumas, kuri šildymo sezono metu pasireiškia dar labiau. Žiemą senus, nerenovuotų daugiabučių kambarius būtina vėdinti atidarius langus, taip prarandant dalį šilumos. Tuo tarpu gyventojai, dalyvaujantys Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje gali susidurti su kita problema – apšiltinus pastatą ir jų butui tapus sandariam, vėdinti patalpas reikia dar aktyviau. Šį galvosūkį išspręsti gali padėti rekuperatoriai.

Nepaslaptis, kad daugiabučiai daugiausia šilumos netenka per stogą, sienas, langus, duris ir kitas nesandariausias pastato vietas. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai turėtų itin daug dėmesio skirti šiltinimo priemonių pasirinkimui ir nebijoti į jas investuoti, nes daugiausiai potencialo padidinti energinį efektyvumą slypi būtent čia.

Daugiabučio renovacija neabejotinai ne tik pakelia namo vertę, bet ir suteikia dar daug kitų naudų visiems daugiabučio gyventojams. Visgi viena pagrindinių naudų – ženkliai sumažėjusios šildymo sąskaitos. Priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, daugiabučio atnaujinimas gali padėti sutaupyti apie 50 proc. pastato šildymui naudojamos energijos.

Dauguma Lietuvos gyventojų (65 proc.) teigia, kad renovuotas namas ir sutvarkyta aplinka paskatina ir kaimyninių namų gyventojus imtis iniciatyvos renovuoti daugiabutį, rodo BETA (Būsto energijos taupymo agentūra) atliktas tyrimas. Visgi gyventojai dažnai nesiryžta renovuoti būstą, nes iš pirmo žvilgsnio šis procesas atrodo sudėtingas. Kita vertus, kad namo renovacija įvyktų, gyventojai turi ištarti du „taip“. Visa kita – renovacijos projekto administratoriaus darbas.

Prasidėjus daugiabučio renovacijos darbams, gyventojai, dalyvaujantys Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamoje Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, turėtų būti susipažinę, kaip atpažinti darbų broką, kur kreiptis pastebėjus statybininkų klaidas bei kas už jas atsako pasibaigus pastato renovacijai? Pagal projekto administratoriaus sudarytą sutartį, už atliekamų darbų kokybės priežiūrą yra atsakingas techninis prižiūrėtojas.

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojama Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa dalinai yra finansuojama valstybės. Ji ne tik teikia galimybę gauti finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms priemonėms, bet ir leidžia gyventojams pasinaudoti paskolomis su lengvatinėmis palūkanomis.

Viena daugiausiai klausimų sulaukianti Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojama Daugiabučių namu atnaujinimo (modernizavimo) programos dalis yra kreditavimas, finansinių institucijų keliamos sąlygos, įsipareigojimai ir daug kitų detalių. Šiame straipsnyje bus pateikiama visa gyventojams aktuali informacija susijusi su paskolos gavimu.

Konkurencijos taryba pripažino bendroves „Būsto aplinka“ ir „Mano Būsto priežiūra“ solidariai atsakingomis už kliudymą institucijos įgaliotiems pareigūnams atlikti patikrinimą ir gauti tyrimui reikalingus dokumentus – kol inspektoriai laukė, dalis jų buvo ištrinta. Už Konkurencijos įstatymo pažeidimą bendrovėms, priklausančioms „City Service SE“ įmonių grupei, skirta 1 074 416 Eur bauda. 2017 m. gruodžio mėn.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį nepritarė siūlymams uždrausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose ir terasose tais atvejais, jeigu tam prieštarauja bent vienas gyventojas.  Komitetas siūlo grąžinti pataisas iniciatoriams tobulinti. Už tai balsavo devyni komiteto nariai, du siūlė pataisas atmesti, o liberalas Eugenijus Gentvilas balsavime nedalyvavo.  Galutinį siūlymą Seimui suformuluos Sveikatos reikalų komitetas.

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai dažniausiai tai daro ne tik dėl noro estetiškai renovuoti savo gyvenamąjį pastatą, bet ir sutaupyti, sumažinant šildymo sąskaitas. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojama renovacijos programa siūlo visą pluoštą energinį efektyvumą didinančių priemonių. Lietuvoje dauguma daugiabučių yra pastatyti iki 1993 m. Jų inžinerinės sistemos yra susidėvėjusios, o pastatams dažnai reikia renovacijos.

Pastaraisiais metais vis populiarėjančios aplinkos apsaugos idėjos skatina miestus investuoti į energinio efektyvumo didinimą. Vienas tokių būdų – neefektyvių būstų modernizavimas gyventojams leidžia ne tik prisidėti prie aplinkos tausojimo, bet ir sumažinti šildymo išlaidas.