darželiai

Pirmadienį dalis Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų atvėrė duris atžaloms tų tėvų, kurie privalo dirbti ir negali likti namuose. Šiuo metu ikimokyklinio ugdymo įstaigose galioja griežti reikalavimai vaikų tėvams ir darbuotojams, tačiau tebėra neaišku, kaip darželiai dirbs panaikinus karantiną. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikisi, kad bent griežtas asmens higienos normas pavyks išsaugoti. „Sudėtinga pasakyti kol kas, koks tas reikalavimas išliks, panaikinus karantiną.

Vyriausybei sušvelninus karantino sąlygas ir leidus veikti didesnei daliai šalies įmonių bei įstaigų, namie nebegalinčių dirbti tėvų vaikus Vilniuje ir Klaipėdoje priims daugiau nei pusė darželių. Kaune veiks dvi įstaigos. Taip pat darbą, bent jau sostinėje, atnaujins kai kurios mokyklos, nes savivaldybės nuo pirmadienio privalo užtikrinti ir pradinukų priežiūrą.

Dalis šalies miestų nuo pirmadienio atveria duris dirbti privalančių tėvų vaikams. Tačiau ir tėvai, ir darželių darbuotojai įpareigojami laikytis griežtų higienos taisyklių, kad pavyktų išvengti koronaviruso plitimo vaikų priežiūros įstaigose. Vilnius ir Klaipėda nuo pirmadienio žada įgyvendinti Vyriausybės reikalavimus ir atveria darželius dirbančių tėvų vaikams, Kaunas sako dar lauksiantis detalesnių centrinės valdžios išaiškinimų.

Plačiau atsiveria jau ne tik parduotuvės, bet ir vaikų darželiai. Nors oficialiai karantinas ugdymo įstaigoms dar neatšauktas, į darželius vesti savo atžalas vyriausybė jau leidžia ne tik medikams ir pareigūnams, bet ir kitų profesijų dirbantiesiems. Tiesa, su sąlyga, kad dirbate ne iš namų. Tad Vilniaus savivaldybė žada netrukus atverti visus savo darželius. Dalį darželių vaikams atvers ir Šiauliai.

Po Vyriausybės priimtų sprendimų dėl karantino sąlygų švelninimo ir leidimo artimiausiu metu atsidaryti visoms parduotuvėms, o nuo pirmadienio ir lauko kavinėms, grožio salonams, bibliotekoms ir kitoms įstaigoms, kai kuriems tėvams kilo dilema su mažamečiais vaikais: kur juos palikti. Premjeras trečiadienį pranešė, kad tuo turės pasirūpinti savivaldybės, tačiau jos teigė nesulaukusios oficialaus nutarimo ir nurodymų, todėl elgiasi skirtingai.

Švelninant karantiną ir leidus daugiau verslų atverti savo duris, vis daugiau tėvų galės grįžti į darbus, tačiau daliai jų rūpesčiu taps atžalų priežiūra, kol neveikia darželiai ir mokyklos, o ugdymas vyksta nuotoliniu būdu. Premjeras Saulius Skvernelis tokiems tėvams savo vaikus siūlo vesti į vaikų dienos centrus. „Bus, aišku, išskirtinių atvejų, kai nebus, kur palikti vaikus.

Vienos Europos šalys jau stengiasi grįžti į gyvenimą iki koronaviruso ir atvėrė darželių duris, tačiau su griežtais apribojimais. Kitos šalys stebi, kuo tai gali baigtis ir klauso Pasaulinės sveikatos organizacijos perspėjimų, kad skubėti nutraukti karantiną gali būti pragaištinga. Norvegija teigia, kad jau suvaldė naujojo koronaviruso protrūkį, nuo pirmadienio pradėjo atidarinėti mėnesį nedirbusias ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

Karantino pabaigos dar teks palaukti. Vyriausybė nusiteikusi pratęsti visuotinį karantiną iki gegužės 11-os dienos. Tiesa, laisvės turėtų atsirasti šiek tiek daugiau. Galbūt pradės veikti kirpyklos, lauko kavinės, muziejai, bibliotekos. Kalbama ir apie planinių operacijų sugrįžimą, ir apie darželius, kurių likimas spręsis gegužės mėnesį.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos Lietuvoje savo veiklą galės atnaujinti vos tik pasibaigs karantinas. Ir nors tebėra neaišku, kiek dar gali būti pratęsiamas kol kas iki balandžio 27 dienos imtinai truksiantis karantinas, šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigos jau pradeda priimti mažuosius ir planuoti savo veiklą.

Norvegija, teigianti, kad jau suvaldė naujojo koronaviruso protrūkį, nuo pirmadienio pradeda atidarinėti mėnesį nedirbusias ikimokyklinio ugdymo įstaigas, pranešė vienas naujienų agentūros AFP korespondentas. Tarnybos sako, kad šis atidarymas tapo įmanomas, nes vaikai yra mažiau veikiami koronaviruso infekcijos COVID-19, nors kai kurie tėvai šį sprendimą vertina atsargiai. „Lankyti darželius yra saugu“, – prieš atidarymą sakė švietimo ministrė Guri Melby.

Koronaviruso grėsmė lietuvių poilsiautojų kol kas neatbaido nuo kelionių į saulėtąjį Egiptą. Tačiau jau dabar kai kurios šalies ugdymo įstaigos sunerimo dėl vaikų, kurie su tėvais žada keliauti ar jau grįžo iš šios šalies. Socialiniuose tinkluose tėvai skelbia, kad kai kurios mokyklos ir darželiai po atostogų Egipte prašo vaikų nevesti į ugdymo įstaigas. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad tokių reikalavimų negali būti, mat ši šalis nėra koronaviruso židinys.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai gavo trijų vaikų moters skundą dėl Kauno savivaldybės sprendimo branginti vaikų darželius ne miestiečių vaikams. Kaip BNS informavo teismas, moteris skundžia pernai spalį priimtą Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą.

Sostinės darželinukams, sergantiems tris dienas ir ilgiau, už maitinimą mokėti nereikės, trečiadienį nusprendė sostinės taryba.  Vis dėlto, jei vaikas sirgs tik dvi dienas ar dieną, mokestis, kaip ir iki šiol, už šias dienas bus skaičiuojamas. Pakeitimai priimti, nes nuo sausio 1-osios įsigaliojusi tvarka papiktino dalį tėvų: iki šiol net vaikui sergant savaitę ar ilgiau, už pirmąsias dvi dienas vis tiek tekdavo susimokėti.

Kauno taryba antradienį atmetė Vyriausybės atstovo teikimą, kuriuo reikalauta keisti tarybos nustatytą didesnį mokestį ne mieste registruotų tėvų vaikams. „Vienas iš tokių motyvų yra tas, kad visiems nustatomas vienodas mokestis – 9 eurai 20 centų. Antra, ikimokyklinis ugdymas ne visiems yra privalomas.

Kauno savivaldybė nesutinka atsisakyti darželių branginimo kitų rajonų vaikams: vasario pradžioje planuojama atmesti Vyriausybės atstovo reikalavimą dėl šio sprendimo pakeitimo. „Lengvatos mokamos išimtinai iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšų, t.y. iš dalies Kauno miesto gyventojų sumokamų mokesčių, todėl absoliučiai pagrįsta, kad, kaip ir dalies kitų lengvatų, kompensacijų atveju šios lėšos gali būti panaudotos Kauno miesto gyventojų reikmėms“, – rašoma tarybos sprendimo projekte.

Tėvai pasipiktinę naująja sostinės valdžios sumanyta tvarka – nors vaikas neina į darželį dėl ligos, tėvai vis tiek privalo mokėti už jų maitinimą. Vilniaus valdžia aiškina, kad tokiu būdu bando kovoti su išaugusiu tėvų piktnaudžiavimu. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi dviejų vaikų mama, kurios atžalos eina į valstybinius darželius Vilniaus mieste.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Seime svarstomam siūlymui vaikų priėmimą į mokyklas ir darželius organizuoti per centralizuotą prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinę sistemą. Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, rengusios Vyriausybės išvadą Seimui, centralizavus priėmimą į mokyklas būtų užtikrintas didesnis skaidrumas, sumažėtų korupcijos ir šališkumo tikimybė.

Klaipėdoje, pasklidus kalboms apie miesto savivaldybės planus vieną vasaros mėnesį uždaryti visus darželius, tarp tėvų kilo nemenkas sąmyšis. Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Aušra Zarambienė teigia, kad iš pasipiktinusių tėvų per pastarąsias kelias dienas sulaukė krūvos laiškų ir skambučių su klausimais, kur reikės dėti vaikus.

Vilniaus miesto savivaldybė ketvirtadienį pareiškė, kad šiemet patvirtintame valstybės biudžete lėšų neformaliajam vaikų švietimui nebuvo nenumatyta. Tačiau Švietimo ministerija teigia, kad lieka galioti ta pati būrelių finansavimo tvarka, tik prioritetą ragina skirti specialiųjų poreikių turinčių vaikų neformaliam švietimui. Sostinės savivaldybė tvirtina, kad esant dabartiniam finansavimui 21 tūkst.

Nuo kitų metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija užsimojo keisti prioritetus, kokiems būreliams bus skiriamas neformaliojo vaikų švietimo krepšelis. Ministerija prioritetu laiko mokslo, inžinerijos, technologijų, robotikos, o ne šokių ar sporto būrelius. Pasipiktinę tėvai tikina, kad kiekviena šeima pati apsisprendžia, kokius užsiėmimus lankyti jų vaikams. O įvairių būrelių rengėjai sunerimo – esą tokios krepšelių dalybos išvis atims iš vaikų galimybę lankyti trokštamus būrelius.

Sostinėje gyvenantiems tėvams teks patuštinti piniginę – Vilniaus miesto valdžia nusprendė pakelti vaikų maitinimo darželiuose kainą ir ugdymo mokestį. Valdininkai tvirtina, kad beveik dešimtmetį nekeistos kainos pokytis nežymus, tačiau tėvai piktinasi, kad apie netrukus įsigaliojančius pokyčius sužinojo iš žiniasklaidos. Vilniaus miesto savivaldybės taryba gruodžio 4 d. patvirtino naujas darželių maitinimo kainas ir pakėlė ugdymo mokestį.

Vyriausybės atstovas iki vasario mėnesio pratęsė Kauno savivaldybei terminą pakeisti sprendimą dėl mokesčio už vaikų darželius ne miesto gyventojams, tačiau savivaldybės atstovai sako bent kol kas to daryti neplanuojantys. „Mėnesiui laiko jie paprašė nukelti ir lauksime vasario pradžioje jų sprendimo. Jeigu jo nebus, tada jau į teismą eisim“, – BNS antradienį sakė Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius.

Seimas pritarė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teiktiems siūlymams: nuo kitų metų gegužės leidimas-higienos pasas galės būti išduodamas ne tik įstaigoms, kurios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo veiklą vykdo patalpose, bet ir toms, kurios veikia lauko sąlygomis, t. y., vadinamiesiems lauko darželiams. Ministro A. Verygos teigimu, tokių darželių veikla pripažinta ir sėkmingai vystoma ne vienoje šalyje.

Klaipėdoje svarstoma galimybė vieną vasaros mėnesį uždaryti visus vaikų darželius, rašo „Vakarų ekspresas“. Pasak dienraščio, uostamiesčio vaikų darželiuose vykdomos apklausos, kurį mėnesį tėvai galėtų nevesti vaikų į ugdymo įstaigą.  „Vienur tik prašoma išsirinkti iš dviejų vasaros mėnesių, kurį jie atostogaus ir vaiko neves į darželį, o kitur tiesiai šviesiai teigiama, kad ši apklausa vykdoma dėl to, kad ateinančią vasarą Klaipėdoje nebeveiks pakaitiniai (budintys) darželiai.

Didžiuosiuose miestuose viena iš aktualiausių problemų – vietų stoka vaikų darželiuose ir net ikimokyklinėse grupėse, o mažesniuose rajonuose, pavyzdžiui Kėdainiuose, situacija visiškai kita – čia visuomenė sparčiai sensta, o darželiuose ir mokyklose vaikų kasmet būna vis mažiau. Tačiau šie metai Kėdainių rajonas – išimtis. Kai kuriose Kėdainių krašto ugdymo įstaigose šiemet yra įsteigtos net papildomos grupės vaikams.

Seime juda į priekį sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pasiūlytas lauko darželių įteisinimas. „Tai yra sprendimas, kuris leidžia tvarkingai įteisinti ir reglamentuoti lauko darželius, kurie de facto ir dabar egzistuoja, bet negali iš tiesų gauti higienos paso“, – šią savaitę Seime ragindamas balsuoti už pataisas sakė ministras. Seimas apsvarstęs pritarė projektui, kuris įtvirtintų galimybę higienos pasą išduoti ne tik pastatui, bet ir žemės sklypui.

Kauno valdžia nusitaikė į vaikų tėvus, kurie savo atžalas leidžia į miesto darželius, bet yra prisiregistravę ne mieste, o rajone. Tokiems tėvams keliamas ugdymo mokestis net iki 16 kartų brangesnis. Tėvai išsigandę kosminių kainų ir sako, kad jau dabar yra priešinami tarpusavyje. Kauno valdantieji nekreipia dėmesio ir į Vyriausybės atstovo pastabas, kad toks sprendimas esą pažeis vaikų teises.

Kauno miesto savivaldybės taryba antradienį nusprendė smarkiai pabranginti mokestį už vaikų darželius mieste neregistruotų tėvų vaikams. Iki šiol 58 centus siekęs dienos mokestis už darželį keliamas iki 9,2 euro. Miestiečių vaikams šis mokestis bus kompensuojamas, todėl jie ir toliau mokės tik 58 centus, tačiau tiems tėvams, kurie mieste nedeklaruoti, reikės mokėti visą kainą. „Paimta vidutinė reikšmė ir padalinta iš dienų skaičiaus, kiek lanko vaikas.

Kauno miesto savivaldybei ketinant naikinti vaikų darželių lengvatą tėvams, kurių gyvenamoji vieta nėra deklaruota mieste, Vilnius šiuo pavyzdžiu sekti neketina. Tuo metu Klaipėda Kauno sprendime mato ir privalumų, ir trūkumų. Kaip penktadienį pranešė Kauno miesto savivaldybė, viena diena darželyje ne Kauno gyventojams kainuos visą kainą – 9,2 euro. Jei mieste gyvenamąją vietą deklaravo tik vienas iš tėvų, jie mokės mažiau – 4,9 euro.

Seimas po pateikimo pritarė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos siūlymui  reglamentuoti lauko darželių veiklą. Siūlomu Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimu būtų sudarytos sąlygos išduoti leidimą-higienos pasą veiklai, kuriai naudojamas žemės sklypas, o ne patalpos.

Konkursą laimėjusi didmeninės prekybos bendrovė „Pontem“ gali tiekti pieną ir jo produktus Vilniaus darželiams, nusprendė teismas. 1 mln. eurų vertės sutartis su įmone turėtų būti pasirašyta vieneriems metams. Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę atmetė kitos konkurso dalyvės bendrovės „Žemaitijos pienas“ ieškinį – ji prašė panaikinti sprendimą laimėtoja paskelbti „Pontem“ ir nutraukti konkurso procedūras. „Žemaitijos pienas“ teismui teigė, kad savivaldybė skelbė pirksianti 3,2–3,5 proc.

Koncerno „Icor“ valdoma bendrovė „City Service“, prižiūrėjusi Vilniaus darželių ir mokyklų šilumos ūkį, miestui turi sumokėti 10,3 mln. eurų, nutarė teismas. Bendrovė teismo sprendimą ketina skųsti. Generalinė prokuratūra ir savivaldybė siekė įrodyti viešojo intereso pažeidimą – kad „City Service” nuo 2002 metų iki 2012 metų padarė 20,591 mln. eurų nuostolį miestui.

Kas ketvirtame vaikų darželyje Lietuvoje – bent po vieną perpildytą grupę, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atliktas vertinimas. Sausakimšos grupės didina užkrečiamųjų ligų išplitimo riziką, gali lemti didesnę traumų tikimybę bei kitaip neigiamai paveikti vaikų sveikatą.

Vyriausybė nusprendė, kad lietuvių kalbos tautinių mažumų priešmokyklinės ir ikimokyklinės ugdymo įstaigose turi būti daugiau. Ministrai netgi siūlo konkretų valandų skaičių, kiek per savaitę kitataučių mažyliai turėtų mokytis taisyklingos valstybinės kalbos.

Kalėdinės šventės darželiuose ir mokyklose – bene laukiamiausios ne tik vaikams, pas kuriuos pagaliau ateina Kalėdų senelis, bet ir tėveliams, kurie turi progą pamatyti, ko išmoko vaikai, kokius spektaklius stato su auklėtoja ir kaip elgiasi su savo draugais. „Vis dėlto šiais metais kalėdinė šventė darželyje apkarto“, - laiške tv3.lt redakcijai rašo skaitytoja iš Kauno ir tvirtina negalinti tylėti dėl to, ką pamatė šventės metu.

Lapkričio pirmosiomis dienomis kapines užlieja gėlių ir žvakių jūra. Taip lietuviai išreiškia pagarbą savo išėjusiems artimiesiems. Tačiau ar toks dėmesio demonstravimas iš tiesų atitinka mūsų tradicijas, kuriomis taip didžiuojamės? Juk plastikinės gėlės, indeliai, kurie lieka sudegus žvakėms, užteršia mūsų aplinką taip, kad aplinkosaugos specialistai vis garsiau prabyla apie kapinėse tiksinčią ekologinę bombą.

Inspektoriams ėmus krėsti Vilniaus valstybinius ir privačius darželius, paaiškėjo pažeidimai – tiek valstybiniai, tiek privatūs darželiai viršija vaikų grupių normas bei kuria nelegalių darželių tinklą. Maža to, darželių auklėtojai į darbą vaikšto nepasitikrinę sveikatos ir galimai platina itin pavojingas ligas. Šiuo metu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) Vilniuje pirmą kartą atlieka tokio didelio masto privačių ir valstybinių darželių patikrinimus.

Tėvai gauna sąskaitas Meniu pagal Verygą atsisuka kitu galu

Šį rugsėjį mokyklose įsigaliojus naujai, kur kas griežtesnei vaikų maitinimo tvarkai, moksleivių tėvai negaili kritikos pokyčių rengėjams, pastebėdami, kad nei jie, nei jų atžalos neturėjo pakankamai laiko pasiruošti mitybos pokyčiams. Be to, tėvų teigimu, sunku vaikams paaiškinti, kodėl namie jie gali šlamšti saldumynus, o mokykloje tai draudžiama. Tačiau dietologai pastebi, kad nesveikas maistas mokykloje ne draudžiamas, o nerekomenduojamas, viskas priklauso nuo tėvų pasirinkimo.

Vilniuje sparčiai kyla gyvenamieji namai, tačiau mokyklos ar darželiai taip sparčiai šalia neatsiranda. Gyventojams tenka vaikus vežioti toliau, o taip didėja ir spūstys mieste. Nekilnojamojo turto analitikas teigia, kad patys statytojai daugiau turėtų prisidėti prie šios problemos sprendimo, o investuotojų atstovas – kad ir taip projektų vystytojai prisideda, tačiau surinktas lėšas Vilniaus miesto savivaldybė nukreipia ne ten.

Rugsėjo mėnesį darželinukai ir moksleiviai naujus mokslo metus pradėjo su naujovėmis – jų laukė pokyčiai mitybos racione. Ir nors daugelis tėvų ir ekspertų džiaugiasi, kad mažamečiai bei paaugliai galės maitintis sveikiau, vis dėlto kai kurie tėvai tokiais pokyčiais nėra patenkinti.  Nuo šio rugsėjo darželiuose ir mokyklose itin pasikeitė mitybos racionas.

Į ugdymo įstaigas sugrįžusius moksleivius pasitiko ne tik mokytojai, bet ir vis dar tebesitęsiantys remonto darbai. Ši situacija, anot tėvų, gal ir neerzintų, jei ji nesikartotų kiekvienais metais. Užsitęsę statybų darbai, trukdo ugdymo organizavimui. Kai kurių darželinukų paprašyta į ugdymo įstaigą dar neateiti.

Visi jau nekantriai laukiame rugsėjo. Kaip visada, mokyklose ir darželiuose – nemažai pasikeitimų, o tarp jų ir maitinimo srityje. Pagrindinius vaikų maitinimo pokyčius mokymo įstaigose apžvelgia sveikatai palankios vaikų mitybos iniciatorė, knygos „Sveikatai palankus technologinių kortelių ir valgiaraščių rinkinys“ autorė, maisto technologė Raminta Bogušienė. Praeitą savaitę daug diskusijų sukėlė nauji reikalavimai dėl pieno produktų vaikų mityboje.

Nuo šių metų rugsėjo Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) inicijuoja projektą, kurio metu du Ukmergės darželiai pradeda unikalią maitinimosi programą, kai vaikams maistas bus gaminamas iš produktų, užaugintų vietiniuose ekologiniuose ūkiuose. Jei praktika pasiteisins, ŽŪM numato, jog ją būtų galima pritaikyti visuose Lietuvos darželiuose. Net 360 vaikų kasdien gaus šviežią ir ekologišką maistą.

Nuo rugsėjo darželių ir mokyklų valgiaraščiai vaikams turės keistis. Siekiant, kad darželinukai ir moksleiviai gautų daugiau kalcio, iki pilnametystės jie kiekvieną dieną privalės gauti po stiklinę, apie 200 mililitrų, pieno, o įvesti pieno prievolę ugdymo įstaigose siūlo Sveikatos apsaugos ministerija, pirmadienį pranešė LNK „Žinios“. Ugdymo įstaigos naują tvarką kritikuoja – mano, kad toks reikalavimas dėl pieno tiekimo yra perteklinis ir bus švaistomi valstybės lėšos.

Vilniuje eilės į savivaldybės darželius nuo rugsėjo laukia dar apie 1,9 tūkst. vaikų, tuo metu įstaigose yra dar apie 500 laisvų vietų. Kaip BNS nurodė Vilniaus savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Alina Kovalevskaja, laukiančiųjų darželio skaičius didėja, kadangi tėvai kasdien registruoja naujus prašymus. „Priskyrimas į grupes vyksta nuolat, nes darželių tinklas mieste plečiasi, nuolat atsiranda patalpų, kuriose įrengiamos darželių grupės“, – atsakyme BNS teigė ji.

Seime nugulė visų tėvų svajonė – idėja, atrodytų, turinti išgelbėti besikamuojančius ir išspręsti vietų darželiuose trūkumą. Siūloma leisti kurti „šeimos darželius“, kur vienas asmuo galėtų prižiūrėti iki penkių vaikų. Tačiau edukologai skambina pavojaus varpais – tokios vietos neužtikrins tinkamo vaikų ugdymo. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė įregistravo įstatymo pataisas, siūlančias leisti namuose įrengti mažus vaikų darželius.

Antradienį vyksiančiame tarybos posėdyje Kauno savivaldybės taryba svarstys reorganizuoti keturias mokyklas ir du vaikų darželius, kuriuos norima prijungti prie kitų mokymo įstaigų. Reorganizavimo planas mokyklų bendruomenėms pristatytas gruodį. Kaip BNS šią savaitę sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Putrienė, po pristatymo atsisakyta planų dėl Kauno Antano Smetonos gimnazijos prijungimo prie Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijos.

Vilniaus savivaldybė skirs 177 tūkst. eurų elektroninės registracijos į darželius ir mokyklas sistemai atnaujinti. Sistemą atnaujins ir trejus metus prižiūrės jos diegėjas – bendrovė Nacionalinis švietimo centras, vienintelė dalyvavusi konkurse. Pasak savivaldybės atstovų, konkurso terminai buvo atidėti net kelis kartus, tačiau daugiau dalyvių neatsirado.