darbuotojų paieška

Dar prieš metus darbo rinką veikė pandemija. Šiuo metu tiek daug kandidatų, kiek anksčiau, siūlantys darbą nebesulaukia. Reikalingiausius darbuotojus jie vilioja didesniais atlyginimais. Vis dėlto daugiausia uždirba tie žmonės, kurie dirba užsienyje arba namuose. Taip pat paklausūs tapo saulės elektrinių montuotojai. Ketvirtadienį portalo cvbankas.lt vadovas Tomas Toleikis apžvelgdamas Lietuvos darbo rinką pasakojo, kad dabartiniais duomenimis nedarbo lygis siekia 4,9 proc.

Nedarbas Lietuvoje siekia šiek tiek daugiau negu 10 proc. Tačiau darbdaviai tikina, kad susiduria su darbuotojų trūkumu. Tai pastebi ir Užimtumo tarnyba, anot jos, darbo ieškantiems žmonėms įsidarbinti trukdo motyvacijos ir kvalifikacijos stoka. Darbdaviai įspėja, kad susidariusi situacija gali atnešti rimtų pasekmių ateityje. Užimtumo tarnybos duomenimis 2021 metais su darbuotojų trūkumu susidūrė daugiau nei pusė apklaustų darbdavių.

Prekybos tinklai naujų darbuotojų ieško nuolat. Vieniems trūksta kelių dešimčių, o kitiems ir kelių šimtų naujų darbuotojų. Dėl jų prekybos tinklai konkuruoja ne tik atlyginimais, bet ir papildomomis naudomis – sveikatos draudimu, nemokamų apgyvendinimu, transportu ar pietumis.  Vis tik prekybos tinklų atstovai tikina, kad labiausiai darbuotojus motyvuoja geras atlyginimas. O jis – ne visada siekia ir algų vidurkį Lietuvoje.

Giedrė Sankauskaitė  Sunkus Sizifo darbas ridenti akmenį į kalną visą amžinybę. Iki šiol jis tą akmenį Hade ridena. Panašiai kaip Lietuva vis tempiasi savąją problemą – struktūrinį nedarbą. Tik Lietuvai, priešingai nei Sizifui, laikui bėgant akmuo tampa vis sunkesnis. Vis dar gerėjant šalies ekonominiams rodikliams, atrodytų, daugiau žmonių turėtų susirasti darbą. Tačiau ekonomistai vis dažniau prabyla apie tai lemiančią problemą, kuri tik aštrėja, – apie struktūrinį nedarbą.

Aukštos ar specifinės kvalifikacijos darbuotojų nerandantys darbdaviai vis dažniau jų ieško ne Lietuvoje, o kitose ne Europos Sąjungos šalyse — Ukrainoje, Baltarusijoje, Rusijoje. Darbuotojų trūkumas stabdo Lietuvos įmonių plėtrą ir paslaugų eksporto augimą, todėl atsigaunant ekonomikai atsivežamų darbuotojų paklausa tik augs, skaičiuoja tiesioginės darbuotojų paieškos specialistai.

Nedarbo lygiui šalyje siekiant per 13 proc., jaunimui, ypač neturinčiam patirties, susirasti darbą pagal specialybę vis dažniau tampa neįmanoma misija. Mat potencialūs darbdaviai vis dažniau ieško specialistų, jau turinčių bent kelių metų patirtį tam tikroje srityje. O tie, kurie krimto sunkius mokslus universitetuose ir neturėjo laiko dirbti, „išmetami“ iš darbo rinkos, net neįsigilinus į jų kompetenciją ir nedavus progos parodyti, ką gali.

Liepos 14 dieną 23 didžiausios Lietuvoje veikiančios įmonės lauks gyvenimo aprašymais nešinų lietuvių. Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime veiks Karjeros mugė, kurioje jaunų, į karjeros aukštumas Lietuvoje pasiryžusių kopti specialistų tikisi sulaukti įvairiausia veikla užsiimančios įmonės – bankai, geležinkeliai, maisto pramonės įmonės, universitetai, teisininkų kontoros, valstybinės ir privačios kompanijos. „Tokios mugės labai prisideda prie jaunimo nedarbo mažinimo Lietuvoje.

Restoranų tinklą valdanti bendrovė „Čili Holdings“ daugiau kaip prieš pusantro mėnesio paskelbė, kad  papildomai kuria šimtą darbo vietų. Per šį laikotarpį pavyko atrinkti apie 70 naujų žmonių, kurie „Čili“ restoranuose pradėjo dirbti padavėjais, barmenais ar virtuvės darbuotojais, tačiau šie džiuginantys rezultatai netrukus sumenko, kai didžiulė emigracijos banga trūkstamų darbuotojų skaičių vėl grąžino į pradinį tašką.

Darbuotojai neretai skundžiasi, kad, išsiuntę savo motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą, nebūna pakviesti į pokalbį dėl darbo, o darbdaviai kartais įžvelgia problemą, kad pagal pateiktą darbo skelbimą gauna gausybę laiškų, kuriuose tikrai ne kiekvienas pretendentas tinkamas konkrečiam siūlomam darbui.