darbdaviai

Lietuvos pramonininkų konfederacija pastebi, kad įvairūs šalies pramonės sektoriai jau spindi optimizmu, tačiau darbo rinkoje teigiamų pokyčių kol kas nematyti. Pavasarį prognozuojama ir dar viena emigracijos banga. Šįkart - į Vokietiją, rašo „Vakarų ekspresas". „Darbo rinka - vienas skausmingiausių dalykų šiandien. Bedarbių skaičius didėja, emigracija irgi. Rekordiškai aukštas jaunimo nedarbas - beveik 40 procentų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paruoštas naujasis įstatymo projektas dėl nelegalaus darbo papiktino kai kuriuos verslininkų atstovus. Anot jų, įstatymas yra būtinas, tačiau dabartinis jo projektas visą atsakomybę „užkrauna“ darbdaviams, nors atsakyti turėtų ir nelegaliai įsidarbinantys darbuotojai. „Nematau, kad už nelegalų darbą būtų atsakingas darbuotojas, numatyta neadekvati atsakomybė darbdaviui, ir jokios atsakomybės darbuotojui.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje teko aptikti net kelis vienas į kitą panašius straipsnius, kuriose transporto ar statybos sektoriaus atstovai vienu balsu kartoja, kad nors ir bedarbių Lietuvoje virš 18 procentų , tačiau jų įmonės nesulaukia kvalifikuotų darbininkų.

Užsakovas nori kuo greičiau gauti krovinį, paslaugos teikėjas – kuo greičiau gauti pinigų iš užsakovo, o vairuotojas nori pailsėti, nes jau kelintą dieną yra verčiamas nusižengti darbo ir poilsio režimui. Vairuotojo kasdieninio vairavimo trukmė negali būti ilgesnė nei 9 val. Darbo laiką du kartus per savaitę galima pailginti iki 10 val. Po 4,5 val. darbo vairuotojas, jei nepradeda ilsėtis, turi padaryti ne trumpesnę kaip 45 min. pertrauką.

Jau vasarą darbo rinką užplūsta diplomais nešini aukštųjų mokyklų absolventai, pretenduojantys į darbo vietas. Specialistus parengusios aukštosios mokyklos neretai išsako poziciją, kad darbdaviai, užuot skundęsi dėl ką tik studijas baigusių naujokų nesugebėjimo dirbti realioje darbo vietoje, turėtų patys aktyviau įsitraukti į studijų procesus. Šiai pozicijai pritaria įmonių vadovai, nuolat dalyvaujantys Kauno kolegijos studentų baigiamųjų darbų vertinimo komisijose.

Ne kiekvienas darbuotojas yra patenkintas savo darbu – kai kuriems džiaugsmo nekelia darbo specifika, kitiems – darbo sąlygos ar kiti dalykai. Kokios priemonės paskatintų būti bent šiek tiek labiau patenkintiems darbu? Ar skiriasi darbuotojų ir darbdavių supratimas, kaip turėtų būti motyvuojami darbuotojai, kad dirbdami jaustųsi gerai? Pasak darbuotojų, dalyvavusių darbo paieškos CVbankas.

Darbdaviai, pirmą kartą pagal darbo sutartį įdarbinę samdomo darbo patirties neturėjusius asmenis, bus atleisti nuo dalies socialinio draudimo įmokų mokėjimo. Seimas trečiadienio posėdyje priėmė atitinkamas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama paskatinti darbdavius priimti į darbą patirties neturinčius asmenis.

Norint įsidarbinti, yra dalykų, kurie garantuoja ar bent jau teikia vilties gauti darbo vietą. Nors kiekvienas darbdavys turi savo prioritetų, pagal kuriuos atsirenka darbuotojus, tačiau yra keli pagrindiniai dalykai, į kuriuos bemaž kiekvienas atsižvelgia, kurie labiau ar mažiau daro įtaką, ar kandidatas gaus darbą. Darbo paieškos portalo CVbankas.

Seimas antradienį pritarė Vyriausybės siūlytam darbo santykių liberalizavimui, tačiau atmetė Darbo kodekso pataisą, kuri būtų leidusi darbdaviui savo valia atleisti darbuotoją iš karto su dvigubo dydžio išeitine kompensacija. Už Vyriausybės teiktas Darbo kodekso pataisas be minėtos nuostatos balsavo 58 Seimo nariai, prieš - 18, susilaikė 31 parlamentaras.

Seimas priėmė Užimtumo rėmimo įstatymo pataisas, kurios skatins darbdavius įdarbinti jaunimą, o bedarbiams padės lengviau pradėti individualią veiklą. Penktadienį už šio įstatymo pataisas balsavo 87 Seimo nariai, prieš - 1, susilaikiusių nebuvo. Priimtomis pataisomis nutarta darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų sąrašą papildyti darbingo amžiaus jaunimu (iki 29 metų) bei pirmą kartą pradedančiaisiais darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją.

Darbuotojai savo vadovus ir darbdavius vertina gana skirtingai. Tai rodo šį pavasarį atlikta apklausa. "Mano darbdavys yra unikali moteris. Ji žino pagrindinius dalykus apie kiekvieną iš savo darbuotojų – nuo gydytojo iki valytojos – ir sutikusi netgi ne darbo vietoje paklausia, kaip tau sekasi, ar nėra problemų, ir čia pat jas išsprendžia.

Šimtai darbdavių, prispausti sunkumų, neria į krūmus palikdami savo darbuotojus likimo valiai. Šie negali nei įsidarbinti kitur, nei gauti išmokų. Valdžia pagaliau susiprato įstatymus keisti, kad dingus darbdaviui žmogus būtų “paleistas". Tačiau darbuotojų atstovai tvirtina, jog tuo žmonių problemos dar nesibaigia.

„Aš nešiku pinigais”, – tokį „mandagų” argumentą vilnietei Viktorijai tėškė ne bičiulis vakarėlio metu, o darbdavys, kai ne tik ją atleido, neišmokėjo jos uždirbtos algos, bet ir tinkamai nesutvarkė atleidimo dokumentų. Maža to, atleidimo dieną paaiškėjo, kad jis merginos net nebuvo oficialiai įdarbinęs. Tokių ir panašių istorijų, kai darbdaviai piktybiškai apgaudinėja savo darbuotojus, ekonominiu sunkmečiu pasitaiko vis daugiau.

Perspektyviausių Šiaulių universiteto studentų įvairiose srityse nominacijos ir apdovanojimai išliko kaip vienas tradicinių renginių per visą savaitę trukusias "Karjeros dienas". Organizuojant jas šeštus metus, šiemet buvo atsisakyta įprastos karjeros mugės, kai prisistatydavo potencialūs darbdaviai, o studentai galėdavo su jais tiesiogiai bendrauti, palikti gyvenimo aprašymą, motyvacinį laišką, vykdavo net atrankiniai pokalbiai.

Lietuvio darbas Europos Sąjungoje yra vertinamas kone pigiausiai, rodo Lenkijos kompanijos „Sedlak&Sedlak“ atliktas tyrimas. Vieno darbininko išlaikymas pigiau kainuoja tik Bulgarijoje, Rumunijoje ir Latvijoje, o mūsų šalis rikiuojasi 4 vietoje. Lietuvoje darbdaviui vieno darbuotojo išlaikymas per mėnesį kainuoja 921 eurą, teigia „Sedlak&Sedlak“ analitikai pasiremdami oficialiais „Eurostat“ duomenimis.

Sunkmečiu darbdaviams įstatymo raidė svarbiau nei žmoniškumas, nors dar visai neseniai jie užsimerkdavo prieš teisės aktų nurodymus. Tikėtis, kad darbdavys apmokės artimo žmogaus laidotuvėse sugaištas dienas, gali nebent valdininkai arba profesinių sąjungų ginami pavaldiniai. Kad net mirus mamai nemokamos atostogos neišvengiamos, įsitikino Panevėžio dailės mokykloje daugiau nei tris dešimtmečius bibliotekininke išdirbusi Salomėja Normantienė.

Socialinės neįgaliųjų įmonės sunkiai skinasi kelią į visuomenę. Tokių įmonių vadovai tikina, kad darbo rinkoje neįgaliaisiais nepasitikima, o šalies įstatymais deklaruojama pagalba ir parama šioms įmonėms kol kas yra tik popieriuje. "Kai klesti nedarbas, o už darbdavio durų stovi eilė sveikų bedarbių ir nėra skatinamųjų priemonių, neįgaliųjų integracija ir darbo paieškos šiems žmonėms tampa nepakeliama našta", - sako socialinės neįgaliųjų įmonės "Lyderio akademija" vadovas Gintaras Lubauskas.

Ekonomikos sunkmečiu girdima nemažai komentarų ir nuomonių apie pablogėjusias darbo sąlygas, apie sunkias darbo vietos paieškas. Darbo paieškos portalas CVbankas.lt atliko darbdavių apklausą, kad į situaciją būtų galima pažvelgti darbdavių akimis ir išanalizuoti,  kaip jie vertina darbo užmokesčio bei darbuotojų motyvavimo sąlygas savo įmonėse. Nors teigiama, kad krizė paveikė daugumą įmonių ir jose mažėjo atlyginimai, CVbankas.

Į didžiausias nuo Nepriklausomybės atkūrimo aukštumas šoktelėjęs nedarbas didina darbdavių savivalę, ir ji kartais virsta niekuo nepridengtu diktatu. Anot „Respublikos” kalbintų kai kurių nukentėjusiųjų, toks elgesys primena baudžiavos laikus, kai ponas galėjo viską, o jo baudžiauninkas buvo šuns vietoje. Tikriausiai niekam ne naujiena įvairiausios istorijos, kaip sunkmečiu darbdaviai žemina savo darbuotojų orumą.