darbdaviai

Nuo 2017 metų siūloma įteisinti mokesčio lengvatą darbdaviams, skatinantiems darbuotojus rūpintis savo sveikata - išlaidos, skirtos darbuotojų abonementams į sporto ar sveikatingumo klubus, nebūtų apmokestinamos. Pasak lengvatos iniciatorių, tokia lengvata skatintų darbdavius labiau rūpintis savo darbuotojų sveikata. Verslo atstovai sako, kad pataisos įteisintų legalų būdą sumažinti darbo jėgos apmokestinimą.

Įsivaizduokite situaciją, jog Jūsų darbdavio vadovaujama įmonė per mėnesį uždirbo 100 tūkst. eurų pelno. Verslo sėkme pasidžiaugęs vadovas tris ketvirtadalius pelno pasiima sau, o likusią dalį atiduoda Jums ir Jūsų kolegoms, siekdamas paskatinti Jus dirbti dar efektyviau. Ir taip – kiekvieną kartą. Tokią tvarką nori numatyti parlamentaras Vytautas Antanas Matulevčius, pateikęs pasiūlymą šiuo metu Seime svarstomam naujam Darbo kodekso projektui.

Personalo valdymo specialistai pastebi, kad vis didesnę dalį rinkos užima nauja darbo jėgos karta Y. Nors dar neseniai „ygrekai” buvo vasaros praktikantai, studentai arba tik pirmuosius karjeros žingsnius žengiantys darbuotojai, tačiau šiandien jie keičia įmonės ir darbuotojo santykį. Y karta apibūdinama kaip turinti aukštus standartus, siekianti nuolatos tobulėti, norinti pripažinimo ir įdomių užduočių. Šalia visų savirealizacijos aspektų labai svarbią dalį užima ir pinigai.

Sulaukus 45 m. susirasti darbą yra gan sudėtinga, nes darbdaviai vos ne automatiškai pageidauja 25-35 m. kandidato, „Žinių radijui“ sakė „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė. „Brėžiama viršutinė amžiaus riba – 45 m. Tai yra aukso viduriukas, į ką orientuojasi darbdaviai.

Sakoma, kad karjerą keisti niekada nevėlu. Vis dėlto, priimtas toks sprendimas gali turėti įtakos ne tik finansinei padėčiai, bet ir sveikatai, požiūriui į gyvenimą. tv3.lt kalbina Lietuvos personalo atrankos ir darbuotojų paieškos agentūrų atstoves, kurios pasakoja, kaip nesuklysti pasukus kitu karjeros keliu. Lietuvos personalo atrankos agentūrų atstovės atskleidžia, kad specializacijos sritį keisti tampa vis labiau įprasta.

Šiuo metu kas septintas šalies gyventojas svarsto per artimiausius metus keisti darbą, rodo bendrovės „Lietuvos draudimas“ užsakymu atliktas tyrimas. Tiesa, tie darbuotojai, kurie yra nepatenkinti dabartiniu darbdaviu, apie darbo keitimą artimiausiu metu galvoja net 5 kartus dažniau negu savo darbdaviu patenkinti respondentai.

Šiandieninės tendencijos rodo, kad vis daugiau darbo santykių užsimezga už organizacijų ribų – konferencijose, parodose, karjeros dienų mugėse. „Šiuolaikinė dinamiška darbo rinka lemia tai, kad planuoti karjerą ir kaupti vertingas patirtis pradedama vis anksčiau ir šis procesas tęsiasi visą gyvenimą. Tradicinių darbo paieškos būdų, pavyzdžiui, CV siuntimo elektroniniu paštu, jau nebeužtenka.

Dirbantys Lietuvos gyventojai iš gero darbdavio pirmiausia tikėtųsi didesnio negu įprastai siūloma darbo rinkoje atlyginimo, parodė atliktas tyrimas. Šį kriterijų kaip pagrindinį geram darbdaviui įvardijo kas antras (46 proc.) respondentas. Antroje ir trečioje vietoje pagal reikalavimų geram darbdaviui svarbą – sudarytos karjeros galimybės (39 proc.) ir lanksčios darbo sąlygos (34 proc.

Daugiau nei pusė dirbančių Lietuvos gyventojų per pastarąjį pusmetį svarstė keisti savo esamą darbo vietą. „Geros dienos darbe“ tyrimas parodė, kad lietuviai yra mažiausiai lojalūs darbuotojai iš visų tirtų Baltijos, Skandinavijos ir Vakarų Europos valstybių. Tiesa, gerokai ištikimesni savo esamiems darbdaviams yra statybų sektoriuje dirbantys Lietuvos gyventojai. Tik kiek daugiau nei du penktadaliai (42 proc.) jų per paskutinius pusę metų svarstė galimybę pakeisti darbą.

Darbo rinkoje trūksta tam tikrų sričių darbuotojų, tad įmonės plečia jų paieškos lauką ir sudaro galimybes žmonėms į darbą atvykti ir iš visai kitų regionų. Tiesa, kad darbuotojas pasiryžtų kasdien iki darbo važinėti kelias dešimtis ar net šimtą kilometrų, darbdavys turi pasižymėti nepriekaištinga reputacija ir, žinoma, siūlyti patrauklų atlyginimą. Pasak darbo rinkos specialistų, pastaruoju metu tai vis svarbesnės priežastys, kodėl darbuotojai sutinka ar nesutinka dirbti konkrečioje įmonėje.

Internetas daugumai yra neatsiejama gyvenimo ir darbo dalis, taigi nestebina, kad ir darbuotojai, ir darbdaviai vieni apie kitus ieško informacijos internete. Prieš dvejus metus atliktas ir šiemet pakartotas panašus tyrimas atskleidė, kad ši tendencija ne blėsta, o kaip tik ryškėja, taip pat atsiranda vis daugiau darbuotojų, pasveriančių, ką viešinti apie save internete, o ko vis dėlto neskelbti. 7 iš 10–ies darbuotojų nuolat ieško informacijos apie darbdavius.

Tokį klausimą uždavė dar viena, visiškai nesena (š. m. vasario 12 d.) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aiškindama nekonkuravimo susitarimus. Ir panašu, kad atsakymas yra „taip“. Faktinės aplinkybės Darbuotojo darbo sutartyje buvo nustatyta sąlyga, kad, dirbdamas įmonėje, darbuotojas įsipareigoja be išankstinio raštiško įmonės leidimo tiesiogiai ar netiesiogiai nedirbti, nedalyvauti ir neveikti jokioje įmonėje ar versle už įmonės ribų.

 Darbdaviui nevykdant darbo ginčų komisijos arba teismo įpareigojimų, ateityje jis galėtų būti baudžiamas iki 500 eurų bauda, siūlo naujojo socialinio modelio kūrėjai. Dabar tokia bauda nėra numatyta. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, trečiadienį svarstydamas naujos redakcijos Darbo kodekso projektą, nepritarė, kad bauda būtų mažinama iki 300 eurų – tokią baudą siūlė darbdaviai ir keli parlamentarai. Ją palaikė tik trys komiteto nariai iš 8 -ių balsavusiųjų.

 Nauji verslo poreikiai ir lūkesčiai informacinėms technologijoms kelia iššūkius programinės įrangos kūrėjams. „Axence“ atstovai įsitikinę, kad nepriklausomų sistemų vizija, kai IT administratorius įmonėje atlieka tik stebėtojo rolę, netrukus bus reali. Tą sąlygoja ir besikeičiantis verslo požiūris į IT infrastruktūros valdymo programinę įrangą. Praėjusiame dešimtmetyje svarbiausias IT aspektas buvo standartizavimas, dabar pirmenybė teikiama apsaugai.

Statistikos departamento skelbiama informacija apie Lietuvoje fiksuojamą kainų mažėjimą stebina gyventojus. Kasdieniame gyvenime dažnas mato, kad įvedus eurą prekės ir ypač paslaugos pabrango. O pastaruoju metu itin brango būsto nuomos, restoranų ir grožio paslaugų kainos. Specialistai teigia, kad žmonės pirmiausia pastebi brangstančius dalykus, o atpigusius ignoruoja, dėl to dažnai kylanti pasipiktinimo banga yra dviprasmiška.

Paskelbus šauktinių sąrašą jį puola tikrinti ne tik kiekvienas jaunuolis, bet ir darbdaviai. Mat tiek pašaukto jaunuolio, tiek savanoriškai einančio į karinę tarnybą, darbo vieta privalo būtų saugoma. Tai įmonėms gali ne tik papildomai kainuoti, bet ir sukelti problemų randant laikinus darbuotojus. UAB „Talent Lab“ direktorė Laura Gylienė pasakoja, kad paskelbus šauktinių sąrašą – darbinimosi rinkoje įsivyrauja stresas.

Pirmadienį paskelbus šauktinių sąrašus, viešojoje erdvėje vėl užvirė diskusijos apie tai, kokiais būdais jaunuoliai yra atrenkami į privalomąją pradinę karo tarnybą, kaip elgtis tiems šauktiniams, kurie dirba ir turi finansinių įsipareigojimų. 25 metų vilnietis Tomas savo pavardę šauktinių sąraše surado tarp pirmųjų 3000 jaunuolių. Vaikinas pasakoja palaikantis šauktinių atkūrimo idėją ir teigia neketinantis verkšlenti, jei jam teks paragauti kario duonos.

Atleidimo lapelis kelia baimę visiems, tačiau šias baimes gali sumažinti žinojimas, kokias teises turi atleidžiamas darbuotojas ir ko darbdavys negali atleisti. Statistika rodo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį buvo virš 262 tūkst. atleidimu, o lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, atleidimų padaugėjo 4 procentais.

Seime organizuojama diskusija, ar gali jauni europiečiai įsidarbinti Europos Sąjungoje, su kokiomis problemomis jie susiduria ir kaip jas galima išspręsti. Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas tikina, kad šiandieninė darbo rinka jaunuoliams jau neapsiriboja tik Lietuva, todėl vietos darbdaviai turi vis labiau konkuruoti tarpusavyje.

Verslo įmones vienijanti asociacija Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK) siūlo neapmokestinti papildomai darbuotojams suteikiamų socialinių garantijų. LDK generalinis direktorius Danas Arlauskas teigia, kad jei siūlymas būtų valdžios priimtas, tai reikštų revoliuciją. Anot jo, šiuo metu bendrovės turi galimybę skirti lėšų darbuotojų sveikatai, sportui ir kitoms išlaidoms, tačiau jos yra apmokestinamos.

Stambieji reikalauja įstatymo, pagal kurį visos įmonės privalėtų skelbti savo darbuotojų atlyginimus. Bent vidurkius. Tai dabar privalo tik valstybinės įmonės ir institucijos. Bet su tuo nesutinka smulkieji verslininkai. Stambiosios įmonės įtaria, kad smulkesnieji verslininkai viešumo bijo ne dėl komercinių paslapčių ar gerbdami darbuotojų teises. Bet dėl to, kad jie atlyginimus galimai moka vokeliuose.   „Labai aiškiai matytųsi, kurios įmonės moka, o kurios nemoka vokeliuose.

2015 metų gegužės mėnesį CV-Online teiravosi trijų Baltijos valstybių darbuotojų, ieškančiųjų darbo apie darbą užsienyje, o darbdavių apie darbuotojus iš užsienio. Bendras apklausos dalyvių kiekis - 7400 respondentų. Bendra išvada yra ta, kad Baltijos šalyse ketinančių ieškoti darbo užsienyje mastai mažėja, o darbdaviai atsargiai vertina darbuotojų iš užsienio pritraukimą. Dar šiais metais iš Lietuvos planuoja išvykti dirbti į užsienį 17% respondentų.

Nieko keisto, kad darbuotojai priešinasi liberalesnius darbo santykius įteisinti turinčiam Darbo kodeksui, o darbdaviai jį palaiko. Nuostaba kiltų, jei būtų atvirkščiai. Tačiau didžiausia bėda ta, kad nė viena pusė nenori savęs įsivaizduoti kitos vietoje. Antradienį posėdžiavusi Trišalė taryba bene pirmą kartą rado kompromisą svarstomame naujo Darbo kodekso projekte. Sutarimas pasiektas dėl išeitinių išmokų atleistiems darbuotojams mokėjimo iš specialaus fondo, kurį kauptų visi darbdaviai.

Šiuo metu stebime įprastą pavasarinį reiškinį – darbo rinkos suaktyvėjimą. Darbdaviai registruoja daugiau laisvų darbo vietų, iš kurių nemaža dalis yra sezoniniams darbams. Kovo ir balandžio mėnesiais labiausiai darbo rankų reikia žemės ūkio, statybos sektoriuose, vėliau, nuo gegužės mėnesio, sezoninius darbus pradeda siūlyti įvairios paslaugų sektoriaus, prekybos įmonės, viešbučiai, restoranai, maitinimo įstaigos.

Darbdaviai gali nepritarti minimalios algos (MMA) didinimui nuo liepos, jei jis nebus paremtas ekonomine logika. Darbdavių konfederacija tokiam sprendimui pritarti žada tik su tokia išlyga. „Labai aiškiai pasakome - jei bus protokolinis sprendimas (antradienį - BNS), kad MMA paskutinį kartą didiname remdamiesi gera valia, tuomet didinimui pritarsime. Priešingu atveju MMA didinimo klausimui konfederacija paskelbs moratoriumą“, - BNS sakė Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.

Jau kuris laikas darbdaviai atkreipia dėmesį, jog tam tikrose sektoriuose jiems trūksta tinkamai kvalifikuotų darbuotojų. Prisidėdama prie šio problemos sprendimo, Lietuvos darbo birža įgyvendina projektą „Nekvalifikuotų asmenų kompetencijų didinimas“, kurį finansuoja Europos socialinis fondas. Projekto metu ketinama parengti 14 tūkst. kvalifikuotų specialistų. Šiuo metu 39 proc. Lietuvos darbo biržoje registruotų bedarbių – neturintys kvalifikacijos bei profesinio pasirengimo asmenys.

Kaip ir kasmet, šiandien, vasario 24 d., Kaune vyksta didžiausia Baltijos šalyse karjeros kontaktų mugė – Kauno technologijos universiteto (KTU) karjeros dienos. Vienas didžiausių darbdavių šalyje – prekybos tinklas „IKI“, dalyvaujantis karjeros dienų renginyje, atskleidė, kodėl studentai turi didelius šansus įsidarbinti – jie turi tokių savybių, kurios labai naudingos karjeros pradžioje.

 Pernai darbo rinka buvo aktyvi: darbdaviai kūrė naujų darbo vietų, ieškojo įvairių darbuotojų, patys darbuotojai jautėsi saugesni, taigi drąsiau žvalgėsi naujų iššūkių ir perspektyvų – svarstė darbo keitimo galimybę. Pernai tam tikros darbo sritys darbo ieškančiuosius traukė labiau nei anksčiau, pastebėta ir išaugusi tam tikrų darbuotojų paklausa, o tam tikrų – sumažėjęs poreikis.

Prognozuojama, kad šiemet darbdaviai įregistruos 220–240 tūkst. naujų darbo pasiūlymų, o darbuotojų paklausa bus panaši kaip ir pernai. Tai paaiškėjo Lietuvos darbo biržai paskelbus 2015 m. įsidarbinimo galimybių barometrą. Manoma, kad daugiausiai laisvų darbo vietų atsiras paslaugų sektoriuje. Pasiūlymai dirbti šiame sektoriuje turėtų sudaryti net 60 proc. visų darbo pasiūlymų.

 2014 metai ieškantiems darbo buvo dėkingi ir produktyvūs. Sparčiai mažėjo registruoto nedarbo rodikliai, didėjo įregistruotų darbo vietų skaičius. Taip pat Lietuva džiaugėsi dideliu užsienio investuotojų skaičiumi, kurie šimtams gyventojų tapo puikiais darbdaviais. Lyginant su 2013 m. Lietuvoje bedarbiais tapo 12 proc. mažiau asmenų.

Dalis Lietuvos darbdavių yra pasiryžę ugdyti savo darbuotojus ir išmokyti darbui reikalingų kompetencijų, jei tik šie mokės dvi ir daugiau užsienio kalbų. Pasak vienos didžiausių globalių kompanijų Lietuvoje „Western Union Processing Lithuania“ personalo direktorės Živilės Valeišienės, labiausiai vertinami darbuotojai, mokantys anglų ir dar vieną užsienio kalbą, kaip pavyzdžiui, vokiečių, ispanų, prancūzų, italų, portugalų.

Lietuvos „Carito“ socialiniai darbuotojai sako, kad kova su prekiautojais žmonėmis mūsų šalyje kol kas pralaimima. Neseniai Klaipėdos apygardos teismas prekiautoją, vežusį vyrą vogti į užsienį, išteisino. Tačiau su prekyba žmonėmis kovojantys teisėsaugininkai rankų nuleisti neketina – nuosprendis bus apskųstas aukštesnės instancijos teismui. Apie tai ir daug kitų klausimų diskutavo įvairių institucijų darbuotojai, pareigūnai.

Jei nepavyksta ilgai rasti darbo, gali būti, kad kaltos ne asmeninės savybės ar patirties trūkumas, o netinkama, rinkoje nepaklausi profesija. Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras siekia padėti spręsti būtent šią problemą – suteikti galimybes ilgalaikiams bedarbiams įgyti naują, paklausią kvalifikaciją ir rasti įmones, kurioms žmonių su tokiais įgūdžiais trūksta. Plačiau apie tai „Kryptis karjerai“ kalbina mokymo centro direktorių Mindaugą Černių.

Salomėja Pranaitienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vis daugiau įmonių skundžiasi darbuotojų trūkumu. Pasak analitikų, šiemet Lietuvoje užimtų darbo vietų padaugėjo 3,5 procento, o laisvų darbo vietų skaičius išaugo beveik dešimtadaliu. Pramonininkai siūlo keisti Darbo kodeksą, supaprastinti įdarbinimo procedūras, taip pat suteikti daugiau galimybių dirbti užsieniečiams. Čiužinius ir lovas Juodelių kaime greta Širvintų gaminanti įmonė visą savo produkciją eksportuoja.

Jei šį tekstą skaitote savo išmaniojo telefono ekrane ir bent sykį siuntėtės į šį įrenginį abejotiną programėlę, stipriai rizikuojate, perspėja bendrovės „Synergy Consulting“ atstovai. Incidentų sparčiai daugėja Pasak jų, dar sudėtingiau, jei tai yra telefonas, kuriuo naudojatės darbo tikslais, tvarkote svarbius organizacijos reikalus, jungiatės prie įmonės banko sąskaitos.

Pirmasis darbas, ypač jei jis susijęs su pasirinkta specialybe ar trokštama profesija, yra labai svarbus karjerai. Visų pirma dėl to, kad daugelis darbdavių labiau nei išsilavinimą vertina praktinę darbinę patirtį. Portalo CVbankas.lt 2012 m. atlikta darbdavių apklausa parodė, kad 35 proc. darbdavių didžiausią dėmesį atkreipia į kandidato patirtį, o išsilavinimas ir kandidato prisistatymas pokalbio metu svarbiausi 23 proc. darbdavių.

Viena vertus, biurų darbuotojams visi pavydi: dienas leidžia šiltoje, šviesioje, jaukioje patalpoje, ir darbas – ne griovius juk kasti. Kita vertus, ši iš pažiūros nerūpestinga ir net privilegijuota visuomenės dalis turi aibę savų problemų. Dažnas biuro darbuotojas tiesiai šviesiai prisipažins, kad net susirgęs normaliai sveikti negali – nedarbingumo lapeliai dažnoje įstaigoje, švelniai pasakius, nelaukiami, – ir viršininkas dažnai būna tikras žvėris.

Kaip nėra vienodų pirštų atspaudų, taip nėra ir vienodų gyvenimo aprašymų, todėl, ieškodami darbo, užuot kreipęsi į specialistą, CV turėtumėte parašyti patys. Taip pataria darbdavio įvaizdžio ekspertė Inesa Daugintaitė. Tačiau, anot specialistės, CV nereikėtų siųsti vos tik pamačius skelbimą – prieš tai pasidomėkite darbdaviu ir paskambinkite nurodytu kontaktiniu telefonu.

Jaunimo nedarbo lygis Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, vis dar aukštas. Tai reiškia, kad mokslus baigusiam jaunam žmogui darbą susirasti gali būti nelengva, o šis procesas neretai užtrunka ne vieną mėnesį. Ką daryti, jei atsidūrėte būtent tokioje situacijoje? Ko imtis, jei išsiuntus net keliasdešimt gyvenimo aprašymo niekas neatsiliepia? Pagalbą ir patarimus jauniems darbo ieškantiems žmonėms teikia visoje Lietuvoje įsteigti Jaunimo darbo centrai.

Žinių radijas Nesurandantys programuotojų verslininkai tikina „gaudantys“ net pirmųjų kursų studentus. Tai „Žinių radijo“ laidoje „Tinklas“ patvirtino Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto dekanas profesorius Aleksandras Targamadzė: „Pradedam rekomenduoti studentus, kurie mokosi antrame kurse. Jie su darbdaviais bendrauja, rašo kartu baigiamuosius, firmoms atlieka tam tikrus darbus.

Jolanta Grubliauskaitė Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų pabaigoje profesinės sąjungos vienijo 98,8 tūkst. narių, arba 8,3 procento samdomųjų darbuotojų. Paaiškėjo, kad per metus narių skaičius sumažėjo 6,4 procento. Tuo metu Šiaulių profsąjungų atstovai tvirtina, kad mūsų mieste profsąjungos nebyra.

Žinių radijas Maži atlyginimai yra Lietuvos problema ne vienerius metus, profsąjungų lyderis Artūras Černiauskas šios problemos šaknis labai aiškiai įvardino „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“. „Viena iš tokių priežasčių yra turbūt darbdavių nenoras mokėti didelio darbo užmokesčio ir būtent mokant mažą algą norima pasiekti maksimalų rezultatą.

Giedrė Sankauskaitė  Sunkus Sizifo darbas ridenti akmenį į kalną visą amžinybę. Iki šiol jis tą akmenį Hade ridena. Panašiai kaip Lietuva vis tempiasi savąją problemą – struktūrinį nedarbą. Tik Lietuvai, priešingai nei Sizifui, laikui bėgant akmuo tampa vis sunkesnis. Vis dar gerėjant šalies ekonominiams rodikliams, atrodytų, daugiau žmonių turėtų susirasti darbą. Tačiau ekonomistai vis dažniau prabyla apie tai lemiančią problemą, kuri tik aštrėja, – apie struktūrinį nedarbą.

 Rizikos kapitalo fondas „Nextury Ventures” investavo į dar vieną lietuvių vystomą idėją – socialinę darbuotojų paieškos sistemą „Sharecruit”. Startuolis suteikia galimybę įmonėms patogiau supažindinti kandidatus su konkrečia darbo vieta ir kolegomis bei įgalina darbuotojus dalintis netradiciniu skelbimu socialiniuose tinkluose.

Po brandos egzaminų didžiausias abiturientų galvos skausmas – kur studijuoti: Lietuvoje ar užsienyje? Apie studijas užsienio universitetuose susiformavo jau ne vienas stereotipas, pavyzdžiui, kad studijos užsienyje geresnės, kokybiškesnės, modernesnės, geriau vertinamos darbdavių ir t. t. Tačiau ar iš tiesų taip yra? Apie studijas Lietuvoje ir užsienyje kalbinu Martyną Liukumaitę.

Nors visi gerai žinome, kad sveikata – brangiausias žmogaus turtas, dažnai šią amžinąją tiesą prisimename tik tada, kai sveikata staiga sušlubuoja. Neretai pasireiškia tokie sveikatos sutrikimai, kurie susiję su mūsų darbu. Juk darbe mes praleidžiame didelę laiko dalį ir tos sąlygos, kuriomis dirbame daro didelę įtaką mūsų būklei. O neturėtume laukti ligos, reikėtų tikrintis profilaktiškai.

Lietuvos darbdaviai į jaunąją kartą dažnai linkę žiūrėti neigiamai. Jaunuosius – po 1990 metų gimusius – darbuotojus jie neretai laiko tinginiais bei save įsimylėjusiais svajotojais, kurie impulsyviai trokšta greitų rezultatų, tačiau jų siekdami dirbti nenori. Laikas šių stereotipų atsisakyti – tai pats geriausias būdas atskleisti vadinamosios Z kartos potencialą ir sukurti tvirtą ryšį su jaunais darbuotojais, kurie pasaulį mato visiškai kitaip nei prieš tai buvusios kartos.

Albinas Čaplikas Gerumo niekada nebus per daug, meilės niekada nebus per daug, dėmesio niekada nebus per daug, juoko niekada nebus per daug, vyrams – automobilių ir meškerių, o moterims – suknelių ir papuošalų, ir apskritai, daug ko niekada nebus per daug. Bet pabandykite geroje kompanijoje pasakyti, kad darbo niekada nebus per daug, ir jus nutildys, liksite nesuprastas, mintyse išjuoktas, geriausiu atveju būsite palaikytas darbomanu.

Šiandien pristatyta dvejų metų trukmės kampanija, skirta padėti darbdaviams ir darbuotojams sėkmingai valdyti ir mažinti stresą bei psichosocialinę riziką darbe. Naujausi Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros tyrimai atskleidė, kad su stresu darbe susiduria 51 % darbuotojų, o keturi iš dešimties teigia, kad stresas jų organizacijoje nėra tinkamai valdomas. Dėl to lietuviai ir graikai yra vieni nelaimingiausių darbuotojų ES. Savo darbu nepatenkinti net 29 proc.