darbas

Kiek valandų per dieną naudojatės mobiliuoju telefonu ir kaip reaguotumėte, jeigu darbe vadovas tai uždraustų? Anot teisininkės, darbdavys tokią teisę turi. Ji pataria, ką daryti, jeigu nesutinkate su jo taisyklėmis. Advokatė Evelina Kiznė socialiniame tinkle pastebėjo, kad darbdaviai gali sugalvoti daugybę taisyklių. „Vienos jų gali pasirodyti absurdiškos, bet reikalingos, kitos, nors ir protingos, bet konkrečiame darbe visai neaktualios.

Švietimo sektoriaus darbuotojai yra vyriausi Lietuvoje, jų amžiaus vidurkis – 50 metų, antri – sveikatos sektoriaus atstovai, kurių vidurkis – 48 m. teigia „Sodros“ statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė. Taip pat, anot jos, šiuose sektoriuose dirba daugiausiai asmenų, kuriems per 60 metų, švietime jie sudaro 26 proc. darbuotojų, o sveikatos sektoriuje – 25 proc.

Užimtumo tarnybos atlikta pajūrio darbdavių apklausa atskleidė, kad Klaipėdos regione kvalifikuotų darbuotojų poreikis nuosekliai auga, o didžiausius iššūkius veiklai įmonės sieja su augančiomis išlaidomis ir darbuotojų trūkumu. Skelbiama, kad Klaipėdos apskrityje vidutinis metinis nedarbas 2023 metais išliko mažiausias tarp visų šalies apskričių ir siekė 7,5 proc. (šalyje – 8,6 proc.). Potencialas plėtrai ir darbuotojų poreikiui toliau išlieka stabiliai aukštas.

Darbo kodekso 56 str. numato baigtinį sąrašą svarbių priežasčių, kada darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, o įspėti darbdavį tokiu atveju darbuotojui privalu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Nurodomos keturios pagrindinės priežastys. Darbuotojas gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimą dėl svarbių priežasčių esant Darbo kodekso 56 str.

Šiuolaikinės darbo rinkos dinamika neabejotinai keičiasi, o su ja gimsta ir naujos darbo formos, tokios, kaip laikinasis įsidarbinimas per interneto platformas. Šios įsidarbinimo galimybės pritraukia tiek jaunimą, tiek ir patyrusius darbuotojus. Tačiau kartu kyla ir klausimų dėl darbuotojų teisių užtikrinimo bei saugumo.

Tikriausiai dažnas, paklaustas apie tai, kokios interneto svetainės į galvą ateina vos pagalvojus apie darbo paieškas, įvardintų Lietuvoje esančius skelbimų puslapius ir… „LinkedIn“ darbo skelbimus.  „LinkedIn“ – tai kiek nestandartinis socialinis tinklas, skirtas ieškoti naujų profesinių kontaktų, dalintis karjeros pasiekimais, tobulėti savo srityje ir ieškoti darbo pasiūlymų.

Nepaisant nuolatinių perspėjimų ir švietimo apie saugos darbe svarbą, metų pradžia jau tragiškai paženklinta žūtimis darbe. Šią savaitę užfiksuota informacija apie du mirtinus įvykius darbe. Šįkart abi nelaimės įvyko atliekant krovimo darbus. Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas sako, kad dažniausiai mirtinos nelaimės įvyksta statybų sektoriuje, statybvietės – pavojingiausios darbo vietos.

Užimtumo tarnybos atlikta Lietuvos įmonių ir organizacijų apklausa atskleidė, ryškėjančius personalo elgsenos pokyčius. Apklausos duomenimis, Lietuvoje mažėja darbuotojų lojalumas darbdaviui, darbuotojai linkę rinktis darbo vietas užsienyje. Skelbiama, kad kas antras (48,5 proc.) apklausoje dalyvavęs darbdavys pripažįsta, kad pastaraisiais metais vis sunkiau pavyksta prisikviesti kandidatų į darbo pokalbį. Kiek daugiau nei trečdalis (37,7 proc.

Gyventojai keičia darbus dėl įvairių priežasčių. Tačiau, priklausomai nuo išėjimo priežasties, skiriasi ir darbuotojo atidirbimo laikotarpis, kurį jis turi atidirbti. Anot teisininkų, atidirbimo laikotarpį sutrumpina ir darbuotojo atostogos ar liga. Šie laikotarpiai irgi įsiskaičiuoja į atidirbimo laikotarpį. Portalo tv3.lt skaitytojai dalijosi istorijomis apie keičiamus darbus. Vilnietė Laura pasakojo, kad ketino rašyti prašymą išeiti iš darbo, tačiau netikėtai susirgo.

Darbuotojų skaičiaus šiais metais keisti neketina 72 proc. apklaustų įmonių, o penktadalis tikisi didinti darbuotojų skaičių, steigdami darbo vietas ar užpildydami esamus etatus, rodo kasmetinė Užimtumo tarnybos apklausa. Šios apklausos duomenimis, personalo augimą daugiau (32,4 proc.) numato didžiausi šalies darbdaviai, kurių įmonėse dirba daugiau kaip 250 darbuotojų. „Apklausa rodo, kad optimistiškiau nusiteikę didesni darbdaviai.

Ketvirtadienį Seime numatomas Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisų pateikimas, kurį inicijavo parlamento Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis. Jomis siūloma GPM neapmokestinti kelionių išlaidų į darbą ir iš jo, darbdaviui nusprendus savo darbuotojams apmokėti keliones išlaidas, nepriklausomai nuo pasirenkamo kelionės būdo.  Jei darbdavys renkasi skatinti darbą iš namų, siūloma neapmokestinti darbo vietos namuose įsirengimo.

Vieniems viršvalandžiai yra retenybė, o kitiems – įprasta norma. Dalis darbuotojų yra įsitikinę, kad norint uždirbti daugiau, tenka ilgiau ir dirbti. Tačiau darbuotojų atstovai ir teisininkai primena, kad ilgesnės darbo valandos turi būti kompensuojamos pinigais arba atostogomis, nesvarbu, kokį atlyginimą gauna darbuotojai. Štai viename iš socialinių tinklų vilnietė teiravosi, kur ir kaip susirasti aukštos kvalifikacijos darbą, kuriame darbdavys nereikalautų dirbti viršvalandžių.

Teisinis reguliavimas, kuriuo nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš jo nepripažįstami draudžiamaisiais įvykiais vien tik dėl asmens būsenos, net jeigu tokia asmens būsena apskritai nelėmė ir negalėjo lemti pakenkimo jo sveikatai, prieštarauja Konstitucijai, nusprendė Konstitucinis Teismas (KT). KT antradienio nutarimu pripažino, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostata, kad „nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo nepripažįstam...

Artėjant Vasario 16-ajai VDI primena, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė trumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus. Akcentuotina, kad darbo dienos trukmė trumpinama viena valanda visiems darbuotojams, t. y. dirbantiems visą ir ne visą darbo laiką, suminės darbo laiko apskaitos režimu, budint ir kt., kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nepriklauso dirbti sutrumpintu darbo laiku.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį skelbs nutarimą byloje dėl nelaimingų atsitikimų vykstant į darbą ar iš jo. Teismas aiškinosi, ar Konstitucijai neprieštarauja įstatymo norma, jog nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš jo nepripažįstami draudžiamaisiais įvykiais, jeigu apdraustasis asmuo buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Tokiu atveju asmuo negali tikėtis gauti draudimo išmokos. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Ne paslaptis, kad už šiurkščius pažeidimus, pavyzdžiui, pravaikštas ar neblaivumą darbo vietoje, darbdavys gali atleisti iš karto be jokios išeitinės išmokos. Vis tik nutraukti darbo sutartį darbdavys gali ir dėl tokių smulkesnių darbuotojo pažeidimų, kaip naršymas internete ar kalbėjimas telefonu. Tačiau, pasak specialistų, tokiais atvejais svarbu atsižvelgti, kas yra nurodyta įmonės vidaus tvarkos taisyklėse, kurios kiekvienoje darbovietėje yra skirtingos.

56 metų Troy'us Deneau vasario 1 dieną nusipirko loterijos bilietą vietinėje parduotuvėje ir buvo priblokštas laimėjimo dydžio suma. 5 milijonus dolerių loterijoje laimėjęs vyras turi kuklių planų likti dirbti savo ilgametėje darbovietėje. Žmogus, laimėjęs didžiulį loterijos aukso puodą, po 30 metų toliau dirbs toje pačioje įmonėje.

Užimtumo tarnyba praneša, kad  sausio mėnesį darbo pasiūlymų skaičius augo beveik visose savivaldybėse bei daugiau nedirbančių gyventojų pradėjo dirbti. „Šiemet suaktyvėjusi darbuotojų paieška sąlygojo ūgtelėjusius grįžtančiųjų į darbo rinką srautus. Intensyvesnis grįžimas į darbo rinką fiksuotas 55 šalies savivaldybėse“, – išplatintame pranešime cituojama Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja J. Zemblytė.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė džiaugėsi, kad keturių darbo dienų savaitės klausimas Lietuvoje skamba vis dažniau. Pasak pašnekovės, kai ji prieš ketverius metus iškėlė šią idėją, dauguma tik sukiojo pirštus prie smilkinio. Dabar ekspertai sutaria, kad tai – tik laiko klausimas. Kaip artimiausiu metu gali pasikeisti darbo kultūra, I. Ruginienė teigė, kad keturių darbo dienų savaitė yra realu jau dabar, tačiau tai patinka ne visiems darbdaviams.

Keičiant darbą, svarbu įvertinti daugybę veiksnių, kurie daro įtaką šiam svarbiam gyvenimo sprendimui. Daugelis žmonių susiduria su klausimu, kada yra geriausias tai padaryti. Naujų karjeros perspektyvų ir asmeninio tobulėjimo poreikis arba nepasitenkinimas esamu darbu gali pastūmėti žengti žingsnį. Sprendimui keisti darbą įtaką gali daryti daug skirtingų faktorių.

Pasaulyje didelės įmonės ima eksperimentuoti – trumpina darbo savaitę iki ketvirtadienio. Eksperimento rezultatai pradžiugino vadovus – tai leido padidinti pajamas ir smarkiai sumažinti darbuotojų perdegimo ir išėjimo iš darbo lygį. Kai Islandija 2015 m. pradėjo bandomąją keturių dienų darbo savaitės programą, kuri truko ketverius metus, didesnės šalys ir didžiosios korporacijos ne visiškai atkreipė į tai dėmesį.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo nustatyti ilgesnį terminą, per kurį nuo karo pabėgusiems ir Lietuvoje įsidarbinusiems ukrainiečiams būtų privaloma išmokti lietuvių kalbą.

Vilnietė Evelina Trukšinienė – stereotipus laužanti advokatė. Ji pirmoji pradėjo kurti šviečiamojo pobūdžio vaizdo įrašus apie įvairius darbo teisės klausimus „TikTok“. Šiuo metu Evelina turi daugiau nei 33 tūkstančius sekėjų „TikTok“ ir dalijasi, kokiais darbo teisės klausimais sekėjai į ją kreipiasi dažniausiai. Advokatė rašė, kad apie darbo teisę pasakoja taip, kad supranta net maži vaikai.

Matant užsieniečius Lietuvoje neretai galima pagalvoti, kad iš ypač tolimų kraštų atvykusiems, visiškai svetimų kalbų ir kultūrų žmonėms čia turėtų būti itin sunku – tiek dėl kalbos barjero, tiek netgi dėl oro. Tačiau vis daugiau įmonių įdarbina, pavyzdžiui, Afrikos piliečius, o šiems čia, apart šaltų orų, labai patinka. Kartais afrikiečius galima pastebėti kasančius sniegą ar netgi vairuojančius autobusą. Tačiau Lietuvoje oficialiai dirbančių jų yra beveik 1 tūkst.

Darbuotojas išėjo iš darbo po to, kai jo viršininkas bandė taikyti nepagrįstą ir neteisėtą pietų pertraukos taisyklę. Vadovaujantis direktorius Benas Askinsas neseniai gavo anoniminį pranešimą iš biuro darbuotojo, kuriam viršininkas uždraudė daryti pietų pertrauką dėl didelio komandos darbo krūvio. Pastebėjęs, kad darbuotojas nedirba, vadovas iš karto nusiuntė jam žinutę, kurioje teigė, kad jis turi grįžti nedelsiant ir kad tai yra nesvarstytina, rašo dailymail.co.uk.

Metų pradžioje įsigaliojus kvotų darbuotojams su negalia reikalavimui viešajame sektoriuje, Užimtumo tarnyba siūlys pagalbą su šia naujove susidūrusiems darbdaviams ir darbuotojams. „Įmonės turėtų objektyviai įvertinti darbo vietas, kuriose galėtų dirbti žmonės turintys negalią, jų pritaikymo galimybes, išgryninti funkcijas, paskelbti laisvas darbo vietas ir nurodyti, kad jos tinkamos tokiems kandidatams.

Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius pernai, lyginant su 2022 m., sumažėjo 4 atvejais (arba 19 proc.), o sunkių – 24 atvejais (18 proc.), skelbia Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Per 2023 m. VDI, neįskaičiuojant įvykių sąlygotų kelių eismo saugos taisyklių pažeidimų, buvo gauta 17 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 106 pranešimai apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai.

Naujo darbo ieškantys darbuotojai susiduria su įvairiomis problemomis. Tačiau nesėkmės darbo rinkoje nebūtinai yra susijusios su kompetencijų ar patirties trūkumu. Priešingai – kartais aukšta kvalifikacija ir darbo patirtis gali trukdyti įsidarbinti. Kodėl taip nutinka ir ką tokiais atvejais daryti? Portalo tv3.lt skaitytoja Rugilė skundėsi, kad negavo darbo dėl to, kad buvo per gera kandidatė. „Darbdavys tikino, kad mano per didelė kvalifikacija. Todėl darbo ir negavau.

Seimo Teisės departamentas kritiškai įvertino siūlymą naujiems darbuotojams nuo trijų iki vieno mėnesio sumažinti Darbo kodekse numatytą bandomąjį laikotarpį. „Svarstytina, ar siūlomas maksimalus vieno mėnesio išbandymo terminas leis tiek darbdaviui, tiek pačiam darbuotojui realiai įvertinti (įsivertinti) atitiktį darbui keliamiems reikalavimams“, – savo išvadoje Darbo kodekso pataisoms pažymi Seimo teisininkai.

Siūloma naujiems darbuotojams nuo trijų iki vieno mėnesio sumažinti Darbo kodekse numatytą bandomąjį laikotarpį. Tai numatančias kodekso pataisas įregistravęs Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas teigia, kad dažniausiai piktnaudžiavimą trijų mėnesių išbandymo laikotarpiu patiria jauni, dar darbo patirties neturintys darbuotojai.

Nedarbas lapkritį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje augo 0,4 punkto, o per mėnesį nepakito ir lapkritį siekė 6,5 procento. Darbo neturėjo 104 tūkst. žmonių, iš jų 15 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 0,7 punkto iki 13,3 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,6 proc. – 0,3 punkto mažiau nei prieš metus, bet 0,1 punkto daugiau nei prieš mėnesį. Estijoje – 6,1 proc.

Šiemet pirmą kartą Lietuvoje į pensiją išeis daugiau žmonių, negu į darbo rinką įsilies naujų darbuotojų – tai darys neigiamą įtaką rinkai, sako Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius Boguslavas Gruževskis. Tuo metu ekonomistas Romas Lazutka tokios statistikos pernelyg nesureikšmina ir sako, kad gelbės technologinė pažanga, imigrantai. Pasak B. Gruževskio, senėjančios visuomenės tendencija formavosi jau nuo 20-ojo amžiaus pabaigos.

Po šventinio laikotarpio į darbus grįžti sunku ne visiems, nes kai kurie tiesiog... negrįžo. Štai Seimo rūmai praktiškai tušti, dirba vos vienas kitas parlamentaras. O kai kurie tautos išrinktieji nusprendė poilsio dienas pratęsti. Dalis namuose, kiti ir turistaudami užsienyje. Ištuštėjusiuose Seimo rūmuose pritemdytos šviesos, retkarčiais praeina tik vienas kitas politikų patarėjas arba pačios Seimo kanceliarijos darbuotojas. „— Laba diena. — Laba diena.

20 didžiausių pasaulio bankų 2023-aisiais iš viso panaikino beveik 62 tūkst. darbo vietų – daugiausiai nuo tarptautinės 2007-2008 metų finansų krizės laikų, rašo „Financial Times“, remdamasi bankų ataskaitomis bei paties leidinio skaičiavimais.

Gamyba tradiciškai laikoma „vyrišku“ sektoriumi, o tokiose įmonėse dirbančių moterų dalis sudaro apie trečdalį visų darbuotojų. Tai iš dalies lemia stereotipas, kad gamybinės profesijos netinka moterims, tačiau pačios šiame sektoriuje dirbančios specialistės yra kitokios nuomonės, rašoma pranešime spaudai.

Mažiau uždirbantiems Lietuvoje yra sumažinama pajamų mokesčio našta, dėl ko gyventojai turi galimybę gauti didesnes pajamas. Vis tik tiems, kurie nusprendžia prisiimti daugiau darbų ar ką nors parduoti, pinigų atitenka mažiau. Tad jų alga „į rankas“ būna santykinai mažesnė nei bendradarbių.

Artėjant šventinėms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija primena, kad dirbantieji turi pasinaudoti šiomis dienomis pailsėti, susitikti su šeima ir draugais. Visgi yra tokių gamybos ir aptarnavimo sektorių, kur darbas negali sustoti net ir šventinėmis dienomis, teigiama pranešime žiniasklaidai. Valstybinė darbo inspekcija primena, ką būtina žinoti apie darbą per šventes.

Moteris sulaukė beširdiškos vadovo reakcijos, kai dėl šeimoje įvykusios nelaimės ji norėjo paprašyti vieno laisvadienio. Moteriai paskambino mama ir pasakė, kad jos senelis nukrito ir patyrė rimtų sužalojimų. Ji nekantravo jį aplankyti, bet jai reikėjo paprašyti laisvos dienos. Jenna parašė vadovui žinutę, kurioje papasakojo apie savo bėdą. „Net negalvok, – atrašė jis. – Iki Kalėdų liko savaitė. Gali darbe daugiau nesirodyti.

Siekdami patraukti darbuotojus, Lietuvos verslai darbuotojams siūlo įvairius nefinansinius priedus – nemokamus užkandžius, sporto klubų narystes, renginius. „CV-Online marketingo vadovės Ritos Karavaitienės teigimu, labiausiai darbuotojai vertina galimybę dirbti nuotoliu, lanksčias darbo valandas. Darbo rinkos puslapio „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė išskyrė kelias dažniausiai minėtame portale sutinkamas darbdavių siūlomas naudas.

Darbdaviams skundžiantis darbuotojų trūkumu, pagalbą siūlo profesinės mokyklos. Nors pusė darbdavių su jomis nenori turėti jokių reikalų, šios tvirtina galinčios paruošti reikalingus specialistus. Profesinės mokyklos siūlosi bendradarbiauti ir dabar ypač siūlo pameistrystę – kai paauglys ar suaugusysis dieną mokosi, o po pamokų už atlyginimą dirba. Vienoje duonos, užkandžių ir šaldytų produktų gamybos įmonėje Marijampolėje šiuo metu dirba beveik 2 tūkst. darbuotojų. Tačiau įmonei jų maža.

Nedarbo lygis Švedijoje lapkritį pakilo nuo 6,4 proc. tuo pat mėnesiu metais anksčiau iki 7,1 proc., parodė šalies statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Bedarbių skaičius palyginamuoju laikotarpiu padidėjo 42 tūkst. iki 400 tūkst., rašo portalas „Trading Economics“. Vyrų nedarbas paskutinį rudens mėnesį siekė 7,2 proc., o moterų – 6,9 procento. Tuo tarpu užimtumas, palyginti su 2022 metų lapkričiu, nepakito ir sudarė 5,260 mln. žmonių, o tai atitinka 69,2 proc. užimtumo lygį.

Darbo paieškos nėra malonios daugeliui: įtempti darbo pokalbiai, atsakymo laukimas, stresas ir nežinia. Būna ir taip, kad atsakymo tenka laukti mėnesiais arba darbdavys, pažadėjęs darbo vietą, tiesiog apsigalvoja. Taip yra todėl, kad, pasirodo, darbdaviai iki sutarties pasirašymo turi visišką laisvę su kandidatais elgtis kaip tik nori. Anot pašnekovų, jų elgesio nereglamentuoja jokie įstatymai ir nėra taikomos jokios taisyklės, išskyrus draudimą diskriminuoti dėl lyties, rasės ir kt.

Atlikėjos, verslininkės Natalija Bunkė ir Simona Nainė – neišskiriamos draugės, turinčios daug panašumų ne tik dėl to, kad yra stiprios ir turinčios nuomonę, bet ir dėl savo panašios istorijos. Sėkmė moterims nenukrito iš dangaus – abi turėjo daug dirbti, kad ją pasiektų.

Nors beveik keturiasdešimt metų Pasvalio „greitojoje“ išdirbusi joniškėlietė Dalia Ukockienė prieš pusantrų metų išėjo į pensiją, prisipažįsta iki šiol krūpčiojanti išgirdusi greitosios medicinos pagalbos automobilių sirenas.  „Per širdį nueina virpuliukai. Mintyse įsivaizduoju, kaip kalbuosi su vairuotoju. Tariamės, kas ką paims, ką darys… Paskui susivokiu, jog ne aš, o kolegos skuba į iškvietimą“, – sako moteris.

Jau dabar kiekvienas Lietuvos gyventojas, aktyviai besidomintis technologijų raida, gali įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią profesiją. Dar daugiau – kone kasdien naujomis mokymo programomis pasipildantis sąrašas Užimtumo tarnybos klientams padeda keisti profesinį gyvenimą, o darbdaviams susirasti šiuolaikinių kompetencijų turintį darbuotoją, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Artėjant didžiausioms metų šventėms, „Lidl Lietuva“ tradiciškai pasveikins savo darbuotojus ir jų vaikus. Šiemet kolektyvo narius ir jų atžalas džiugins saldžios staigmenos, žaidimai ir 100 eurų vertės „Lidl“ dovanų kortelės apsipirkimui. Dovanos yra ne vienintelė gera žinia darbuotojams – nuo Naujųjų metų įmonė didins atlyginimus parduotuvių ir logistikos centro darbuotojams, darbo užmokestis jiems augs nuo 4 iki 9 procentų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Svarstant siūlymą papildomai remti 16-24 metų (vietoj 29 metų dabar) ir vyresnius negu 50 metų (vietoj 45 metų) įsidarbinusius bedarbius, nesiekiama siaurinti šių grupių – jas norima suderinti su bendromis taisyklėmis Europos Sąjungoje, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė.  „Neturėjome tikslo siaurinti grupes. Turėjome ilgą, daugiau nei metus diskusiją su Konkurencijos taryba, su Europos Komisijos ekspertais.

Vyriausybės nurodymu atsisakant sveikatos priežiūros Vilniaus socialinių paslaugų centras nuo kitų metų kovo atleis 35 slaugytojus, jų padėjėjus ir kineziterapeutus. Savivaldybė sako, jog jiems bus pasiūlytas kitas darbas, o gyventojams paslaugas teiks medicinos įstaigos.  Centro viešųjų ryšių specialistė Eglė Užkuraitė BNS nurodė, jog dalies paslaugų atsisakoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pakeitus socialinės globos darbuotojų laiko sąnaudų normatyvus.

Technologijų gigantės „Microsoft“ įkūrėjas Bilas Gatesas sako, kad idėja dėl 3 dienų darbo savaitės nėra bloga ir tai galima pasiekti. Pasak B. Gateso, mažai tikėtina, kad technologijos visiškai pakeis žmones, tačiau tai gali padėti įgyvendinti idėją, kad 3 darbo dienos per savaite taptų realybe, rašo „Business Insider“. Prognozuoja, ko galime tikėtis Milijardierius, tinklalaidėje „Kas Dabar?“ paklaustas, kokią grėsmę darbo vietoms ateityje gali kelti dirbtinio intelekto plėtojimas, pasa...