darbas

Pastarąją parą ugniagesiai visoje Lietuvoje toliau šalino stipraus vėjo sukeltus padarinius – ant važiuojamosios dalies nuvirtusius medžius. Nuo pirmadienio 6 val. ryto iki antradienio 6 val. ryto ugniagesių pajėgos medžių vyko šalinti 30 kartų. Klaipėdos apskrityje tokių darbų buvo 18, Vilniaus ir Telšių apskrityse po vieną, Kauno, Alytaus ir Tauragės apskrityse – po du, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Šiais metais atlyginimai kils greičiau nei prekių ir paslaugų kainos. Tokias prognozes pateikia Lietuvos bankas. Tačiau atlyginimai ne visiems augs vienodai. Kol vieniems darbuotojams atlyginimai kils daugiau nei dešimtadaliu, kitiems dėl algos gali ir iš viso nedidėti. Kokių specialybių atstovai, o džiaugsis, o kurių – liūdės? „Šiaip pakilo nemažai, dabar gaunu gerokai virš tūkstančio“, – sako stiklo grūdinimo specialistas Airidas Eidintas.

Darbo jėgos imigracija šiemet turėtų augti, sako sako Migracijos departamento vadovė. Pasak Evelinos Gudzinskaitės, pernai ji sugrįžo į ikipandeminį lygį ir netgi buvo šiek tiek didesnė.  „Imigracija darbo pagrindu šiemet turėtų augti. (...) Ta imigracija darbo pagrindu pernai sugrįžo į ikipandeminį laikotarpį ir netgi buvo šiek tiek didesnė“, – penktadienį po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen BNS sakė E. Gudzinskaitė.

Kai vaikų klausia, kuo jie nori būti užaugę, tikrai sunku įsivaizduoti, kad atsakymas bus „laidojimo namų direktoriumi“. Tačiau „TikTok“ vartotojai Lauren dirbti šioje srityje buvo sena svajonė, kuri išsipildė, kai ji įsidarbino laidojimo namuose. Tačiau po nesutarimų su bosu, Loren darbą metė ir nusprendė socialinėje žiniasklaidoje atskleisti keletą mažai žinomų savo darbo paslapčių ir atsakyti į net ir neįprastus sekėjų klausimus, rašo thesun.co.uk.

Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, talentų paieška ir konkurencingo darbo užmokesčio užtikrinimas  –  su šiais iššūkiais susiduria šalies darbdaviai. Vilniaus mieste registruoto nedarbo lygis sausio pradžioje buvo 1,1 proc. mažesnis nei Lietuvos vidurkis ir siekė 9,1 proc. Sostinės apskrityje susitelkę 40 proc. šalies darbdavių, tačiau darbo ieškantieji čia pakankamai išrankūs ir neužpildo visų laisvų darbo vietų.

Prognozės apie mokamų testų didelį poveikį darbo rinkai nepasitvirtino. Intensyviai metų pabaigoje aptariamas mokamas darbuotojų testavimas pabrėžiant esą išaugsiančius klientų srautus Užimtumo tarnyboje, norintiems dirbti žmonėms neuždarė durų į darbo rinką, rašoma pranešime spaudai.  Šalyje įsigaliojus naujai darbuotojų testavimo tvarkai, situacija aktyviai buvo vertinama dėl perduotos atsakomybės nesiskiepijusiems darbuotojams.

Ilgą laiką dirbant šaltoje aplinkoje, gali išsivystyti kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių, odos ligos. Be to, kyla sušalimo ir kūno dalių nušalimo rizika. Kaip saugiai dirbti šaltyje, patarė TV3 televizijos laida „Sveikata.lt“. Tinkamai apsirenkite. Rinkitės aprangą, skirtą dirbti šaltyje. Drabužius sluoksniuokite, apsaugokite ausis, veidą, rankas. Užsidėkite akinius nuo saulės – taip išvengsite ultravioletinių (UV) spindulių žalos. Odą tepkite kremu nuo šalčio.

Policijos reforma vyksta toliau – Vilniuje bus naikinami trys policijos padaliniai ir jungiami į vieną – Reagavimo valdybą.  Policijos vadovybė sako, kad šiais pokyčiais norima dar labiau sumažinti vadovaujamų pareigybių skaičių, kabinetuose dirbusius pareigūnus siųsti į nusikaltimų vietas nukentėjusiems žmonėms padėti ir ieškoti įtariamųjų, taip pat kelti pareigūnų kvalifikaciją, tuo pačiu – darbo užmokestį.

„Pastaruoju metu vis dažniau girdžiu kalbas apie galimą karantiną Lietuvoje. Pasirodo, ne tik reanimacijos lovų užimtumas bus skaičiuojamas, bet ir specialistų resursai bei kiti dalykai. Aš ir vėl, kaip eilinė taisyklių besilaikanti pilietė, ruošiuosi jam, tačiau, deja, kai kuriems žmonėms tokie ribojimai ar uždarymai – nė motais“, – tv3.lt atsiųstame laiške rašo šiaulietė Milda. Praėjusią savaitę buvau grožio salone.

2021-aisiais su darbuotojų trūkumu susidūrė daugiau nei pusė Užimtumo tarnybos apklaustų darbdavių. Praėjusių metų pabaigoje vykdytoje apklausoje nuomonę išreiškė 2,5 tūkst. šalies įmonių, rašoma pranešime spaudai.  Kas antra (50,5 proc.) apklausoje dalyvavusi įmonė nurodė 2021 m. susidūrusi su darbuotojų trūkumu ar patyrė sunkumų, siekdama užpildyti laisvas darbo vietas. 2020 m. tokių įmonių buvo kiek daugiau nei trečdalis (34,1 proc.

Užsienio reikalų ministerija praneša, kad, padėčiai Kazachstane stabilizuojantis, nuo sausio 13 dienos bus atnaujinamas VFS (ang. Visa Facilitation Services Global) vizų centrų Nur Sultane ir Almatoje darbas. Konsulinės funkcijos Lietuvos piliečiams bus teikiamos pilna apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kad iki sausio 19 dienos Kazachstane įvesta nepaprastoji padėtis bei komendanto valanda, toliau galioja Užsienio reikalų ministerijos rekomendacija nevykti į Kazachstaną.

Pasaulinis augimas šiais metais „smarkiai sulėtės“, o visame pasaulyje sparčiai plintantis koronaviruso omikron variantas gali dar labiau pasunkinti padėtį ir padidinti darbo jėgos trūkumą bei tiekimo grandinių trikdžius, antradienį pranešė Pasaulio bankas. Naujausioje savo ataskaitoje apie pasaulinės ekonomikos perspektyvas bankas prognozuoja, kad pasaulinis augimas sulėtės nuo 5,5 proc. 2021 metais iki 4,1 proc. šiemet.

Užimtumo tarnyba turi keistis, kad būtų ne bedarbių registravimo ir išmokų mokėjimo, o jų įdarbinimo agentūra, pareiškė Valstybės kontrolė, atlikusi įstaigos auditą.  „Auditas parodė, kad Užimtumo tarnybai, nepaisant pastangų siekti tikslų, reikia daugiau pokyčių, kad pateisintų esminį lūkestį – didėjantį užimtumą. Šiuo metu tarnyba dažnai siejama su bedarbių registravimu dėl išmokų mokėjimo, o ne jų įdarbinimu“, – pranešime sakė Valstybės kontrolės auditorė Eivida Šlamė.

Nedarbas lapkritį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 3,2 punkto, o per mėnesį – 0,5 punkto ir lapkritį buvo 6 procentai. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6,5 proc. – atitinkamai 0,9  ir 0,2 punkto mažiau, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 7,3 proc. – 0,8 punkto mažiau nei prieš metus, bet 0,3 punkto daugiau nei prieš mėnesį. Estijoje jis buvo 5 proc.

Į rankas – trys, keturi ar penki tūkstančiai eurų, o dirbti nėra kam. Su valstybės įmonių ar viešųjų įstaigų vadovų trūkumu Lietuva susiduria jau seniai, tačiau, augant algoms privačiame sektoriuje, kandidatų nedaugėja. Arba, kaip pastebi darbuotojų atrankos bendrovės, vadovauti valstybės įmonėms siūlosi tie, kurie paprasčiausiai darbo neranda kitur. Dėl viso to kenčia viešųjų paslaugų kokybė.

Pernai pirmojo pusmečio pabaigoje Lietuvoje darbą turėjo daugiau kaip 44 000 žmonių su negalia, didžioji jų dalis dirbo atviroje darbo rinkoje, socialinėse įmonėse – apie 10 proc. Siekiant pagelbėti negalią turintiems žmonėms įsidarbinti ir sėkmingai dirbti, suteikiamos darbo rinkos paslaugos, taip pat pagalba kuriant darbo vietą sau, o darbdaviams teikiamos subsidijos įdarbinant žmones su negalia.

Europos darbo rinkos esminius parametrus fiksuojanti organizacija praneša apie neigiamas tendencijas. Darbo rinkos barometras gruodį šeštą kartą iš eilės sumažėjo 1,2 balo. Paskutinį metų mėnesį jis siekė 101,2 balo. Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) pagrindinis rodiklis signalizuoja apie darbo rinkos nuosmukį, o bendra situacija jau primena 2020 m. balandį, kuomet pasauliui smogė pirmoji pandemijos banga, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Graži ir išpuoselėta veja - aktualus reikalas ne tik nuosavų namų bei sodybų savininkams, tačiau ir profesionaliems sodininkams, kurie rūpinasi milžiniškais žemės plotais bei įvairiais reljefais ištisus metus. Be jokios abejonės, puiki veja reikalauja daug ir intensyvios priežiūros, kuria privalu užsiimti nepaisant metų laikų. Taigi, itin svarbiais aspektais tampa šių priežiūros būdų lankstumas, greitis bei ekonomiškumas.

Artėja galimybė papildomais laisvadieniais nuo darbo džiaugtis ir po vieną vaiką auginantiems tėvams. Tiesa, tėvadienį ar mamadienį tėvai gautų kartą per tris mėnesius, jei augins vaiką iki dvylikos metų. Darbuotojai džiaugiasi, o darbdaviai skaičiuoja, kiek milijonų tokie papildomi vyriausybė siūlomi laisvadieniai darbdaviams kainuos. Kultūros srityje dirbantis klaipėdietis Tomas kartu su žmona augina devynerių Adelę. Vyras pasakoja, kad jo dukra savarankiška.

Pandemijos metu vis daugiau gyventojų ėmė kaupti atostogų dienas. Specialistai įspėja, kad tai kelia grėsmę darbuotojų emocinei būklei. Nepailsėjusiems darbuotojams gresia perdegimas. Psichologai pataria atostogas planuoti iš anksto. O buhalteriai suskaičiavo, kada labiausiai atostogauti ir apsimoka, kuriais mėnesiais bus mokami didžiausi atostoginiai. Dažniausiai gyventojai atostogauja su šeima, o geriausiai pailsi – kelionėje, pakeitę aplinką.

Po mažai ilsėtis leidusių 2021 metų, 2022-ieji Lietuvos darbuotojus džiugins ilgaisiais savaitgaliais. O patys apsukriausi turės ne vieną progą su viena ar pora atostogų dienų savo savaitgalius prailginti ir iki penkių dienų. Kitąmet Lietuvoje išpuola penki ilgieji savaitgaliai – vienu daugiau nei šiemet. Tiesa, pirmojo ilgo savaitgalio teks palaukti iki kovo, nes Naujieji metai 2022 m. minimi šeštadienį, sausio 1-ąją, o Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena – trečiadienį.

2022 metais rekordiškai, beveik 14 proc., didės minimali mėnesinė alga, ūgtels bazinis pareiginės algos dydis, mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai kils bent 100 eurų. Prognozuojama, kad kitąmet vidutinis šalies darbo užmokestis didės daugiau kaip 9 procentais. „Pajamų augimą kitąmet turėtų pajusti dauguma dirbančiųjų, tiek gaunantys minimalią algą, tiek biudžetinių įstaigų darbuotojai.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Netaisyklingai vartojamas priešdėlis „pra-“, nes pravažiuoti galima pro ką nors (pro šalį).  ...

Nuo ateinančio pirmadienio Velse darbuotojams grės bauda, jeigu jie vyks į darbą, nors galėtų dirbti namuose. Kaip žinoma, iki šiol galiojo tik gairės, raginančios dirbti iš namų.

Kitais metais kas antra įmonė susidurs su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo ir konkurencingo darbo užmokesčio pasiūlymo iššūkiais – tokias darbdavių nuotaikas rodo Užimtumo tarnybos kasmet atliekama darbdavių apklausa. Šiais metais nuomonę apklausoje išreiškė 2,5 tūkst. šalies įmonių, rašoma pranešime spaudai.  Darbdavių apklausos metu 49,2 proc. įmonių tikėtinu personalo valdymo iššūkiu 2022 m. įvardijo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, 47,3 proc.

Į Lietuvą perkelti Afganistano piliečiai pasklido po visą šalį: kai kurie jau pradėjo dirbti, kiti darbų dar ieškosi. Iš 87 atvykėlių, vasarą registruotų Raseiniuose, savivaldybės Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuje, čia dar liko 45. Septynios moterys atsisakė darbo rinkos paslaugų, nes neplanuoja dirbti dėl nėštumo arba mažamečių vaikų priežiūros, rašoma pranešime spaudai.

66 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų nedirba jau daugiau nei metus. Nuo vasaros palaipsniui jų mažėja, tačiau ilgalaikių bedarbių skaičius vis dar yra 1,3 proc. didesnis nei prieš metus. Tai –  37,5 proc. visų Užimtumo tarnybos klientų.  Šios grupės socialinę struktūrą ir dinamiką nagrinėjantys Užimtumo tarnybos specialistai pastebi tam tikrų istorinių dėsningumų.

Lietuvoje laisvų darbo vietų trečiąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai 28-iose Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis Lietuvoje antrąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 2 proc. visų pozicijų, arba 0,4 proc. punkto mažiau nei vidutiniškai ES (2,4 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys.

Per 11 šių metų mėnesių Valstybinė darbo inspekcija fiksavo vos 3 pažeidimus, kuomet įmonės darbo skelbimuose nenurodė siūlomo darbo užmokesčio. Vertinant pagal pažeidimų kiekį tai bene tvarkingiausiai įgyvendinamas Darbo kodekso straipsnis, praneša VDI. „Reikalavimas skelbti siūlomą darbo užmokestį darbo skelbimuose įsigaliojo beveik prieš 2,5 metų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo panaikinti bedarbio statusą, jei žmogus be svarbių priežasčių du kartus per vienerius metus atsisakytų siūlomo jam tinkamo darbo. Anksčiau svarstyta tam numatyti šešis mėnesius. Bedarbio kvalifikaciją ir kompetenciją atitinkantis darbas jam būrų siūlomas devynis mėnesius,  pranešė ministerija. Užimtumo įstatymo pataisos numato, kad žmogui siūlomas darbo užmokestis pirmus tris mėnesius turėtų siekti bent 80 proc.

Siekiant mažinti nelegalų darbą ir didinti jo kontrolę, ketinama stiprinti Darbo inspekciją, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.   „Reikia kontrolės ir reikės, nes informacinių technologijų sistemos tik padeda spręsti problemas, bet jų neišsprendžia“, – pirmadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete teigė viceministras.

Nepasiskiepijusiems darbuotojams nuo gruodžio privalant patiems susimokėti už testus ir daliai žmonių grasinus dėl to išeiti iš darbo, atleidimų statistika tokios tendencijos kol kas nerodo, sako „Sodros“ vadovė. Pasak Julitos Varanauskienės, gruodžio pradžioje atleista beveik dukart mažiau žmonių, nei prieš mėnesį.

Kai darbdaviai viešai kalba, kaip jiems trūksta darbuotojų, vyresnio amžiaus, kvalifikuotus, bet darbo neturinčius žmones suima juokas. Kartu aplanko ir kartėlis. Vyresni, išsilavinę gyventojai jaučiasi nepageidaujami darbo rinkoje, bet nenori eiti dirbti nekvalifikuoto darbo, mat žinių su amžiumi niekas neatėmė, o ir fizinė sveikata ne visiems leidžia lakstyti ar sunkiai kilnoti.

Vilniaus pataisos namai informavo, kad paskelbta nuteistojo Viktoro Aksionovo, gimusio 1990 metais, paieška. V. Aksionovas bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose, jam suteikta teisė išvykti be sargybos ir be palydos. 2021 m. gruodžio 9 dieną nuteistasis buvo išleistas į darbą Molėtų rajone, tačiau buvo pranešta, kad į darbo vietą ji neatvyko.

Vidutinis nedarbo lygis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse spalį sumažėjo iki 5,7 proc. nuo 5,8 proc. rugsėjį. Nedarbas EBPO mažėjo šeštą mėnesį iš eilės, pažymima organizacijos pranešime. Palyginti su praėjusių metų vasariu – mėnesiu prieš prasidedant COVID-19 pandemijai – nedarbo lygis šioje valstybių grupėje šiemet spalį buvo 0,4 procentinio punkto didesnis. Bedarbių EBPO narėse per mėnesį sumažėjo 0,2 mln. iki 38,3 mln., bet buvo 2,8 mln.

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) trumpina oficialią darbo savaitę iki keturių su puse dienos, o savaitgalio dienas perkelia į šeštadienį ir sekmadienį, taip siekiant padidinti šalies konkurencingumą, antradienį pranešė šalies pareigūnai. Naujosios oficialios darbo savaitės nuo sausio 1 dienos privalės laikytis valstybinės įstaigos. Islamo penktadienio vidurdienio pamokslai ir maldos, paprastai vykstantys, kai saulė atsiduria zenite, prasidės 13.15 val.

Europos Sąjungos planai iki 2035-ųjų faktiškai uždrausti automobilius su vidaus degimo varikliais kelia grėsmę pusei milijono darbo vietų, tvirtina Europos automobilių tiekėjai. Toks pareiškimas papildė perspėjimų sąrašą apie pasekmes dėl pernelyg skuboto perėjimo prie nulinės CO2 emisijos technologijų. Remiantis Europos automobilių tiekėjų asociacijos „Clepa“ atlikta beveik šimto įmonių apklausa, daugiau kaip du trečdaliai iš šių 501 tūkst.

Klaipėdoje gyvenantis Valentinas jau yra sulaukęs pensijos amžiaus, bet negali džiaugtis ramia senatve, nes paprasčiausiai neišgyventų. Todėl vis stengiasi dirbti – ir ne tik kad prisidurtų prie mikroskopinio dydžio pensijos, bet ir dėl to, kad nuo atlyginimo sumokamos socialinio draudimo įmokos kasmet didina jo senatvės pensiją, ilgina stažą.

Vokietijoje ir Nyderlanduose kelerius metus nekvalifikuotą darbą dirbę Indrė ir jos vyras nusprendė grįžti į Lietuvą ir pradėjo darbo paieškas savo gimtoje šalyje. Kadangi viešai kalbama, kad Lietuvoje labai trūksta dirbti norinčių darbuotojų, Indrė tikėjosi, jog darbo paieškos eisis kaip iš pypkės. Bet turėjo pripažinti, kad arba teiginiai apie darbuotojų trūkumą yra laužti iš piršto, arba darbdaviai nesuvokia, jog susitarimų su darbuotojais reikia laikytis.

Kitų metų biudžete suplanuotas darbuotojų pajamų ir pensijų augimas turėtų didinti žmonių perkamąją galią ir kompensuoti kylančias kainas, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė.  „Lygindami tai, kaip kyla mūsų minimali alga, darbo užmokestis, neapmokestinamas pajamų dydis ir kitos pajamos, tikrai matome, kad augimas bus spartesnis negu infliacija“, – Žinių radijui sakė Monika Navickienė.

27-erių Emily Kathleen bijojo blogiausio – ji buvo ką tik atleista iš darbo ir baiminosi, jog neteks ir savo būsto. Nepaisant visų sunkumų, jauna mergina nusprendė nestovėti vietoje ir save realizuoti kitaip. Mergina pasakojo, jog iš nevilties ėmė kurti įvairius vaizdo klipus internete bei per kamerą bendrauti su klientais. Emily šiuo metu uždirba 120 tūkst. svarų per metus ir gyvena prabangiame name.

72 procentais – tiek per penkerius metus padaugėjo mūsų šalyje darbo ieškančių užsieniečių, kurie nėra Europos Sąjungos narės arba Europos laisvosios prekybos asociacijos narės piliečiai, rašoma pranešime spaudai.  Gavę leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, atvykėliai įgyja teisę ne tik dirbti, bet ir gauti kitas mūsų šalies piliečiams prieinamas paslaugas. Užimtumo tarnybos  duomenimis, lapkričio 1 d. buvo registruota 1,6 tūkst. darbo neturinčių trečiųjų šalių piliečių.

Praėjo jau beveik trys mėnesiai, kai rugpjūčio pabaigoje į Lietuvą atskraidinti lietuvių kariams Afganistane talkinę vertėjai. Sulaukę leidimų gyventi mūsų šalyje užsieniečiai dabar susiduria su niūria kasdienybe. Jiems sunkiai sekasi ieškoti būsto ir darbo, mat lietuviai bijo ir vengia savo butus nuomoti migrantams. Darbo net ir nekvalifikuoto kol kas niekam nepavyko gauti: „Trys žmonės gyvena viename kambaryje, trys kitame.

Nelaimė Šakių rajono esančiame ūkiniame pastate – darbo metu mirtinas sužalotas vyriškis, praneša šalies policija. Lapkričio 26 d. apie 18 val. 30 min. Šakių r., Giedručių k., ūkiniame pastate, grūdų elevatoriaus volas, įtraukė ir mirtinai sužalojo prie konvejerio dirbusį vyrą (g. 1989 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 176 str.

Su pandemijos iššūkiais organizuojant darbą per nuotolį susidūrusiose organizacijose visame pasaulyje vis labiau įsitvirtina hibridinis darbo modelis. Panašu, kad nemažai daliai jų tai tampa naujo biuro gyvenimo status quo. Šie pokyčiai iš dirbančiųjų gali pareikalauti skirtingų dalykų. Vadovams reikės pademonstruoti daugiau pasitikėjimo savo komanda, o iš darbuotojų bus tikimasi daugiau savarankiškumo ir iniciatyvos sprendžiant įvairius klausimus.

Lietuvos transporto ir logistikos bendrovė „Girteka“ praneša samdysianti daugiau nei 100 verslo procesų, analizės ir IT specialistų. Į plėtrą ir skaitmenizavimą bendrovė iki 2026 metų ketina investuoti apie 50 mln. eurų. „Ypatingą dėmesį bendrovė telks duomenų analitikų, dirbsiančių su finansinių duomenų analize, paieškai. Šiuo metu „Girteka“ ieško per 30 tokių specialistų“, – rašoma „Girtekos“ pranešime.

Vidutinės darbuotojų pajamos trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, padidėjo 11,4 proc., arba 161 euru – iki 1572 eurų, rodo naujausia „Sodros“ apžvalga. Vidutinės darbo pajamos „į rankas“ padidėjo 95 eurais (10,5 proc.) iki 998 eurų. Vien rugpjūtį jos siekė 1000 eurų.

Išbandymu tapusi pandemija skaudžiausiai  darbo rinkoje palietė vyresnio amžiaus žmones. Šalyje gyvena 282 tūkst. 50-64 metų amžiaus darbingo amžiaus gyventojų, o rudenį į darbo paieškas įsitraukė net 78 tūkst. žmonių, kuriems yra daugiau nei 50 metų. Užimtumo tarnybos vyresnių klientų struktūroje daugumą (68,1 proc.) sudaro  vyresni nei  55 metų amžiaus asmenys, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime spaudai.

Lietuvoje šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje buvo 26,7 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 45,3 proc., arba 8,3 tūkst. daugiau nei praėjusių metų rugsėjo pabaigoje. Laisvų darbo vietų per ketvirtį – šių metų rugsėjo pabaigoje, palyginti su birželio pabaiga – padaugėjo 8 proc., arba 2 tūkst., pranešė Statistikos departamentas. Per ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius labiausiai padidėjo prekybos įmonėse – 0,6 tūkstančio. Pramonės įmonėse jų buvo 0,4 tūkst.