danske

Praėjusį kartą aptarėme komunikacijos svarbą apyvartinio kapitalo valdymui. Šį kartą panagrinėsime, kaip įmonės kolektyve sukurti lėšų valdymo kultūrą, kad kiekvienas darbuotojas, pats to nejausdamas, nuolat rūpintųsi įmonės lėšomis. Darbuotojų elgesį įmonėje dažnai nulemia vadovybės rodomas pavyzdys ir konkrečiai kiekvienam darbuotojui taikoma motyvavimo sistema.

„Snoro“ nacionalizavimo išvakarėse savaitraštis „Ekonomika.lt“ nusprendė atlikti eksperimentą ir patikrinti, ar sunku priėmus atsakingo skolinimosi taisykles 2000 litų atlyginimą (atskaičius mokesčius) gaunančiam lietuviui pasiskolinti pinigų naujam būstui. Šešių būsto paskolas išduodančių bankų („Snoras“, „Danske“, „Nordea“, DNB, „Swedbank“, SEB ) darbuotojams pasakiau, kad ketinu pirkti realiai egzistuojantį 230 tūkst.

Ekonomistai sutaria, kad 2011 m. sulėtėjęs pasaulio ekonomikos augimo tempas 2012 m. daugelyje valstybių gali virsti recesija. Vertinant Lietuvos padėtį, ekspertų teigimu, ją gerina tai, kad šalis nėra susaistyta didesnių finansinių įsipareigojimų, gali laisviau priimti fiskalinės politikos sprendimus. Tačiau Lietuvai reikėtų stabilizuoti viešųjų finansų padėtį ir sumažinti valstybės deficitą, nedarbo lygį.

„Danske“ banko analitikės Violetos Klyvienės teigimu, „Snoro“ veiklos sustabdymas mūsų šalies bankų paveikti neturėtų: „ Negalime sakyti, kad problemos su šituo banku turėtų dramatišką poveikį: kreditavimo politikoje šito banko dalis yra labai nedidelė, o kokią dalį indėlių jis turi - nežinau.

Praėjusį kartą baigėme pažintį su apyvartinio kapitalo valdymo rodikliais. Šį kartą panagrinėsime, kaip tinkamas įmonės vidinės ir išorinės komunikacijos valdymas gali padėti optimizuoti apyvartinio kapitalo rodiklius ir „išlaisvinti“ lėšas. Be vidinės ir išorinės komunikacijos įmonėje sustotų dauguma procesų, tačiau smulkiose ir vidutinėse įmonėse tai bene mažiausiai valdoma sritis.

Kada paskutinį kartą girdėjote solo griežiant kontrabosininką? Ieškant atsakymo į šį klausimą, daugeliui, ko gero, reikėtų pasukti galvą. Todėl nepraleiskite svečio iš Danijos - Jimmio Rogerio Pederseno pasirodymo, kuriame jis pademosntruos neįtikėtinas kontraboso galimybes! Įprasta manyti, kad kontrabosininkai yra neatskiriama orkestro, džiazo ar kitokio ansamblio dalis. Išties – solinei karjerai ryžtasi vienetai.

Vėl apie kėdę Seime svajojančiam prieštaringos reputacijos politikui Algimantui Matulevičiui, dar visai neseniai vadintam solidžiu milijonieriumi, iškilo pavojus netekti nuosavų namų, rašo „Lietuvos rytas“. Organizacijai „Tautos ateities forumas“ vadovaujantis ir „tautos naikintojų“ sąrašus garsiai skelbiantis 63 metų A.Matulevičius rimtai įklimpo teismuose.

Pasaulio ekonomika vis labiau skyla – JAV atsigauna, tikimasi, kad Kinija taip pat atsigaus, o euro zonoje laukiama recesijos paskutinįjį šių metų ir pirmąjį 2012 m. ketvirtį. Nors dėmesys sutelktas į euro zonos nestabilumą, tikima, kad stiprėjanti JAV ir Kinijos galia sumažins rizikos tikimybę per ateinančius ketvirčius. Pagrindinė nežinomybė – euro zonos krizės plėtra. Kinija per artimiausius ketvirčius turi galimybę tapti varomąja pasaulio ekonomikos jėga.

„Danske“ bankas sukūrė paslaugų rinkinį jaunimui, į kurį įeina ir mokėjimo kortelė, skirta 7-18 metų amžiaus vaikams. Banko teigimu, rinkinys padės tėvams mokyti vaikus finansinio raštingumo ir atsakomybės. Rinkinį jaunimui sudaro mokėjimo kortelė, banko sąskaita ir Danske eBankas, o vyresni negu 14 metų vaikai turės ir galimybę dėti indėlius. Stebėti, kaip vaikai valdo savo finansus, tėvai galės per savo Danske eBanką arba SMS žinutėmis.

Daugiau kaip pusė tėvų nori, kad vaikai finansų valdymo pagrindų mokytųsi naudodamiesi keletu priemonių. Kas antras tėvas (55 proc.) mano, kad geriausiai vaikai išmoksta elgtis su pinigais turėdami ir grynųjų, ir banko kortelę, 35 proc. mano, kad tam užtenka tik grynųjų. Tai rodo Danske banko užsakymu atlikto tyrimo rezultatai. „Labai svarbu, kad pinigų tema šeimoje nebūtų ignoruojama - juk būtent vaikystėje formuojasi vaikų požiūris ir įpročiai, kuriuos vėliau keisti labai sunku.

Įkurti ir sėkmingai valdyti verslą nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Neužtenka vien geros verslo idėjos, kad įmonė sklandžiai ir pelningai veiktų. Kasdienėje veikloje vadovams tikru iššūkiu tampa sėkmingas apyvartinių lėšų cirkuliacijos organizavimas. Juk nuo to, ar sėkmingai įmonėje valdomos apyvartinės lėšos, priklauso laiku vykdomi kiti finansiniai įsipareigojimai.

Didžiosios būstų įsigijimo karštligės, kai beveik visi suskubo imti paskolas keliasdešimčiai metų, pasekmės daug kam buvo skaudžios – neįvertinę ekonominio nuosmukio rizikos ir užklupti finansinės krizės žmonės nebesugebėjo vykdyti įsipareigojimų. Atsakingo skolinimo nuostatai, kuriuos parengė Lietuvos bankas, turėtų apsaugoti žmones nuo per didelės finansinių įsipareigojimų naštos ir ugdyti atsakingo skolinimosi įpročius.

Investavimas yra neatskiriama privačios bankininkystės sritis. Investicinių tikslų iškėlimas ir jų vykdymas, rizikos ir išlaidų mažinimas, asmeniniai finansiniai sprendimai, investicijų parinkimas ir priežiūra – privačios bankininkystės kasdienybė. Apžvelkime, nuo ko prasideda investavimas, kaip jis vykdomas privačioje bankininkystėje, ką kiekvienam iš mūsų naudinga žinoti apie investavimą ir ko galima pasimokyti.

Vartotojai vis dažniau elektroninę bankininkystę naudoja apsipirkimui elektroninėse parduotuvėse. Šių metų pirmąjį pusmetį, lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, atsiskaitymų elektroninėse parduotuvėse per elektroninę bankininkystę kiekis padidėjo 71 proc. Lyginant su 2009 m. pirmuoju pusmečiu atsiskaitymų kiekis padidėjo daugiau kaip tris kartus. Tai rodo Danske banko eBanko operacijų statistika. „2009 m. pirmasis pusmetis buvo labai sudėtingas visai mažmeninei prekybai.

Šiuo metu Lietuvos gyventojai, planuojantys imti būsto paskolą, pirmiausia atsižvelgia į savo norus, asmeninę ir šeimos situaciją, o ne į rinkos veiksnius. Šiuo metu daugiausia gyventojų (80 proc.) paskolą būstui ima dėl būtinybės įsigyti būstą. Tik 15 proc. žmonių planuoja tai daryti dėl nekilnojamojo turto kainų, 11 proc. – dėl pagerėjusios asmeninės finansinės situacijos, o 6 proc. – dėl palankių būsto kreditavimo sąlygų.

Lėtėjanti pasaulio ekonomika yra ženklas, kad Lietuvos, o kartu ir visos Rytų Europos augimas taip pat lėtės. Lietuvos BVP rezultatai šių metų II ketvirtį buvo šiek tiek prastesni nei prognozuota, tačiau spartūs mažmeninės prekybos bei eksporto augimo tempai leidžia tikėtis pakankamai gerų rezultatų. Visgi rizika, kad besiplečianti valstybių skolų krizė ir mažėjanti išorinė paklausa privers visas Rytų Europos ekonomikas įjungti žemesnę greičio pavarą, šiuo metu yra padidėjusi.

„Danske“ bankas 30 proc. didina palūkanas už terminuotus indėlius eurais ir litais. Šiuo metu Lietuvoje tai didžiausios komercinių bankų fiziniams asmenims siūlomos palūkanos už 3 ir 6 mėn. terminuotus indėlius eurais bei vienos didžiausių palūkanų litais. „Operatyviai reaguojame į vis didėjantį saugesnių investicinių instrumentų poreikį ir siūlome gyventojams nuo 1,6 iki 2,1 proc.

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 5,3 proc., tokius preliminarinius duomenis pranešė Latvijos centrinis statistikos biuras. Antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su pirmuoju metų ketvirčiu, Latvijos ekonomika padidėjo 2,2 proc. Patikslinti duomenys apie BVP prieaugį antrąjį ketvirtį bus paskelbti rugsėjo 8 dieną.

Vyrai dažniau kreipiasi į banką norėdami pasiskolinti pinigų, o moterys – juos taupyti. Šiuo metu vyrai dažniau nei moterys išsiima kreditinę kortelę, ima vartojimo paskolą ir sudaro lizingo sutartį. Tuo tarpu moterys dažniau nei vyrai banke laiko indėlius. Tai rodo „Danske“ banko klientų paslaugų pasirinkimo duomenys. Pastaraisiais metais šiek tiek keitėsi vyrų ir moterų paslaugų pasirinkimo įpročiai.

Ne kartą naujojo Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko išsakyta kritika, kad už tarpininkavimą atliekant tam tikras paslaugas bankai susižeria per daug komisinių, jau pasiekė bankų ausis, rašo „Kauno diena“. Trejus metus trukusį bankų įkainių kilimą prieš 2 savaites nutraukė „Danske“ bankas - sumažino įmokų priėmimo įkainius banko skyriuose.

Jeigu tik pradedate domėtis investavimu, žodžiai „meškos“ ir „buliai“, nors ir intriguoja, turbūt nieko jums nesako. Vis dėlto tai - vieni svarbiausių investavimo simbolių, kuriais dažnai iliustruojami įvairūs pranešimai ir rinkų informacija. Puolantis bulius lengviausiai atpažįstamas kaip Volstryto – pagrindinio JAV finansų rajono - simbolis.

Pirmąjį šių metų pusmetį ir didžiųjų miestų, ir mažiausių miestelių gyventojai ekonomiką vertino pozityviausiai, teigė leidžiantys pinigus drąsiau bei taupantys mažiau nei per pastaruosius trejus metus. Tokias tendencijas atskleidė pastarųjų trejų metų gyventojų nuomonės tyrimų palyginimas. Lyginant su 2009-ųjų antruoju pusmečiu, lietuvių, manančių, kad ekonomika išgyvena nuosmukį, sumažėjo beveik penktadaliu ir didžiuosiuose miestuose, ir kaimuose. 2009 m. antrąjį pusmetį beveik 60 proc.

Lietuvoje pristatoma pirma nemokama skaičiuoklė verslo įmonėms, padėsianti optimizuoti finansinius srautus ir išvengti mokumo problemų. Danske banko ekspertų sukurta speciali priemonė leis nemokamai įvertinti įmonės apyvartinio kapitalo optimizavimo galimybes, taip pat palyginti savo finansinę situaciją su kitomis rinkos įmonėmis remiantis Statistikos departamento duomenimis.

„Danske“ banko duomenimis, vidutiniškai pusė klientų, kurie užsako naują mokėjimo kortelę anksčiau laiko, priversti kreiptis į banką dėl pamiršto PIN kodo. Nuo šiol prisiminti slaptažodį bus lengviau, nes mokėjimo kortelių turėtojai galės nemokamai pakeisti savo kortelių PIN kodus ir pasirinkti sau kažką reiškiančias skaičių sekas. „Pastebėjome, kad pamirštas kortelės PIN kodas yra aktuali problema, sukelianti klientams daug nepatogumų.

Kas antras tėvas nurodo, kad su vaikais apie pinigus kalbėti sunku. Tai paaiškėjo po „Danske“ banko užsakymu „SIC Gallup Media“ atlikto tyrimo, kuris taip pat parodė, kad tėvai pageidautų daugiau pagalbinių mokomųjų priemonių, kaip kalbėtis su vaikais apie pinigus. Maždaug pusė apklaustų tėvų teigė, kad jų mažamečiai (penkerių–septynerių metų) supranta, kas yra pinigai, tačiau aštuoni iš dešimties tėvų mano, kad jų atžaloms naudingiau būtų apie šiuos dalykus sužinoti kur kas daugiau.

Finansų ministerija, leisdama Vyriausybės vertybinius popierius (VVP), per šių metų liepą pasiskolino 761,8 mln. litų. Per aukcionus buvo išplatinta litais nominuotų VVP, už 180 mln. litų (vidutinis svertinis pelningumas – 8 proc.). Finansų ministerija siekdama užtikrinti, kad valstybės išlaidos ir skoliniai įsipareigojimai būtų finansuojami skolintomis lėšomis kuo mažesnėmis sąnaudomis ir priimtina rizika, naudoja  neviešą skolinimąsi.

„Parex“ bankas pasirašė sutartį, kurios pagrindu jungiasi prie „Nordea“, „Danske“ ir „Ūkio banko“ bendro grynųjų pinigų bankomatų tinklo, kurį valdys ir prižiūrės elektroninių paslaugų bendrovė „First Data Lietuva“. „Parex“ bankas dabar esantį trijų bankų apie 140 bankomatų tinklą papildys 63 bankomatais. Visi „Parex“ banko bankomatai prie jau veikiančio „Nordea Bank Lietuva“, „Danske banko“ ir „Ūkio banko“ bendro tinklo bankomatų palaipsniui bus prijungti per šių metų vasarą.

Kaip ir vasario mėnesį, kovą Lietuvoje veikiantys bankai nedidino metinių indėlių eurais palūkanų. Litais priešingai – keturi bankai metinių indėlių palūkanų normas padidino, o jei mažino, tai nežymiai. Tokius duomenis pateikia palūkanų palyginimo sistemos indeliai.lt atstovai. Kovo mėnesį palūkanas metiniams indėliams eurais mažino 5 iš 12 indeliai.lt sistemoje savo palūkanų normas skelbiantys bankai. Labiausiai palūkanų normą sumažino „Swedbank“ ir SEB bankas – po 0,7 proc. punkto.

Aukštosios mokyklos tvirtina, kad, įsigaliojus reformai, bus priverstos studijų programas pabranginti kone dvigubai. O keliasdešimties tūkstančių litų kreditus studentams žadama dalyti be užstato. Kiek po reformos pirmakursiui kainuos vieni metai studijų, priklausys nuo to, kokią specialybę jis pasirinks. LŽ gautame projekte Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) numatytos studijų kainos skiriasi priklausomai nuo jų krypties. Už studijas mokės dvigubai.

Nepakeldami slegiančios finansinės naštos JAV gyventojai griebiasi ginklo. Lietuvos bankai ramina, kad tokio scenarijaus tikėtis nėra pagrindo. Aplink pasaulį ir toliau skrieja šiurpios žinios iš JAV - šalies ekonomikai nusiritus žemyn, būsto paskolų įmokų bankams neišgalinčius mokėti amerikiečius apniko masinė psichozė. Prasidėjo masinės savižudybės ir ištisų šeimų žudynės.

„Danske“ banko skelbiamoje savaitinėje ataskaitoje euro zonos šalims prognozuojamas neigiamas ketvirčio BVP augimas, o tai būtų jau trečias neigiamas ketvirtis iš eilės. JAV, nors nuotaikos ir ne tokios pesimistinės, nepavyks išvengti mažmeninės prekybos smukimo. Euro zonos šalyse situacija tikrai prasta: eksportas gerokai sumažėjęs, investicijos smukusios, o gyventojų vartojimas dėl sugriežtėjusių kreditų ar gyventojų baimės būti atleistiems ženkliai nusiritęs žemyn.

Visus praėjusius metus fiksuotas mažėjantis noras pirkti būstą šiemet sausį virto apatija, byloja pirminė Registrų centro nekilnojamojo turto sandorių statistika. Perkančiųjų mažėja ne keliais procentais, o kartais.

Du Lietuvoje veikiantys bankai šiandien paskelbė finansines metų ataskaitas. SEB ir „Danske“ bankų pelnai gerokai sumažėjo. Preliminariais duomenimis, SEB banko grupė Lietuvoje pernai uždirbo 257,8 mln. litų neaudituoto grynojo pelno, t. y. 49,4 proc. mažiau negu 2007 metais, kai SEB banko grupės audituotas grynasis pelnas buvo 509,7 mln. litų. Tarptautinės SEB grupės 2008 metų veiklos pelnas buvo 12,471 mlrd. Švedijos kronų (2007 metais – 17,018 mlrd.

Tiesioginės rinkodaros būdu knygas pardavinėjanti bendrovė pateko į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) akiratį. Gavus daugybę skundų nutarta išsiaiškinti, iš kur prekybininkai gavo gyventojų asmens duomenis. Informacija apie vyksiantį žaidimą, kurio pagrindinis prizas - 100 tūkst. litų, praėjusią savaitę pasiekė nemažai žmonių. Pasak siuntėjų, kiekvienas iš gavusiųjų tokį pranešimą - potencialus prizo laimėtojas, kruopščiai atrinktas iš visų Lietuvos gyventojų.

Pačiame Kauno centre, Laisvės alėjoje įsikūręs „Danske“ banko skyrius penktadienį perkeliamas į prekybos ir pramogų centrą „Akropolis“. „Danske“ banko atstovas spaudai Rolandas Kajokas Verslosavaite.lt patvirtino, kad ketvirtadienis (sausio 15 d.) yra paskutinė Laisvės skyriaus darbo diena. „Priežastis labai paprasta – po Kauno „Akropolio“ atidarymo pagrindiniai žmonių srautai mieste persiskirstė.

Finansų analitikai perspėja, kad 2009-ieji Lietuvai bus labai sunkūs, tačiau metų pabaigoje galima tikėtis tam tikrų atsigavimo požymių. Sunku bus visiems „Dnb NORD“ banko vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka atkreipia dėmesį į tai, kad apie artėjantį ūkio lėtėjimą buvo kalbama jau seniai (nuo 2006 m.), tačiau skolinimosi ir vartojimo apsukos nebuvo mažinamos. „Iki šiol Lietuvoje galima buvo matyti tik pirmuosius krizės ženklus, o jos „vaisius“ skinsime šiemet.

Dar visai neseniai - vos prieš metus - bankai pinigus dalino į kairę ir į dešinę, turėjo jų ir toliau nuo finansinio sektoriaus esančios įmonės. Tačiau it mostelėjus burtų lazdele ekonomikos varikliu vadinama prekė kažkur prapuolė. „Respublika“ aiškinosi - kur? Pirmieji gandai apie pasaulinę finansų krizę, kuri gali užgriūti ir Lietuvą, mūsų šalį pasiekė 2007-ųjų pradžioje. Tuomet tik maža dalis lietuvių bent iš dalies suprato, kaip ji kilo.

86 mln. litų paramos iš Europos Komisijos (EK) daugiabučių modernizavimui užteks tik pusei panašią ją norinčiųjų gauti namų bendrijų, ką jau kalbėti apie tą didžiąją daugumą, kurios tokio prašymo nepateikė. Spalio pabaigoje EK pritarė, kad iš Ignalinos atominės elektrinės (IAE) paramos fondo 25 mln. eurų (apie 86 mln. litų) būtų panaudoti įgyvendinant daugiabučių namų modernizavimo programą.

Lietuvoje didėjant interneto skvarbai, taip pat ir aptarnavimo mokesčiams bankuose, auga ir poreikis dažniau naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis, rašo „Respublika“. Internetas gali padėti tiems, kurie smarkiai pašokus aptarnavimo mokesčiams nori sutaupyti. Ir nors daugėja elektronine bankininkyste besinaudojančių žmonių - neseniai „Swedbank“ internetiniame banke buvo sulaukta milijonojo vartotojo, Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio.

Nemaža dalis įmonių savininkų, aukščiausio ir vidutinio lygio vadovų, specialistų ir tarnautojų mano, kad ekonominės krizės akivaizdoje patikimiausias Lietuvoje veikiantis bankas yra SEB bankas. Tai rodo verslo naujienų portalo Verslosavaite.lt užsakymu atliktas rinkos tyrimų kompanijos „Synopticom“ tyrimas, vykdytas šių metų spalio 23–28 dienomis. Tyrimu siekta išsiaiškinti, kurie Lietuvoje veikiantys bankai šiuo metu atrodo patikimiausi. SEB banku labiausiai pasitiki 40 proc.

Žymų būsto pigimą kitąmet žadanti Finansų ministerija sulaukė aršios kritikos. Finansų ministerija prognozuoja žymų nekilnojamojo turto (NT) kainų smukimą, tačiau tokioms prognozėms rinkos specialistai negaili kritikos ir jų autorius kaltina neprofesionalumu, rašo „Respublika“. Finansų ministerija prognozuoja, kad 2009 m. kainos NT rinkoje gali mažėti 15-20 proc. – taip skelbiama naujausioje makroekonominių rodiklių apžvalgoje.

Naujai susikūrusi nevyriausybinė organizuoja Baltijos vizijos grupė (Baltic Vision Group), kurią sudaro prestižinės Londono ekonomikos mokyklos (London School of Economics - LSE) studentai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, organizuoja pirmąją apskritojo stalo diskusiją Lietuvos ambasadoje Londone.

Jau gerą pusmetį kalbama, kad gyvenimas skolon nėra geriausia išeitis siekiant materialinės gerovės, tačiau augantys vartojimo paskolų portfeliai bankuose ir kitose kredito įstaigose rodo, jog Lietuvos gyventojams skolos dar neapkarto ir jie nekantrauja viską gauti tuoj pat. O skolintojai neriasi iš kailio siūlydami jiems vartojimo kreditus.

Taip mano „Respublikos“ infliacijos orakulai: Violeta Klyvienė, vyresnioji „Danske Bank“ analitikė Padidėjusios energijos kainos metinę infliaciją vėl kilstelės 11,1 % „Danske“ banko prognozėmis, rugsėjis visose trijose Baltijos šalyse pasižymės kaip infliacijos kreivės krypties žemyn mėnuo. Pagrindiniu infliacijos varikliu pastaruosius metus (maždaug nuo 2007 m. vidurio) šiose valstybėse buvo naftos ir maisto produktų kainų augimas.

Vokietijos Oldenburgo mieste prasidėjo teismo procesas, kurį įdėmiai stebi ne tik šios šalies visuomenė ir teisėsaugininkai, tačiau ir „Danske“ banko Lietuvoje atstovai. Teisiama tarptautinių aferistų grupuotė, iš banko antrinės įmonės „Sampo banko lizingas“ (dabar – „Danske lizingas“) išviliojusi 1,2 mln. eurų. Lietuvos teisėsaugininkai savo ruožtu domisi „Danske lizingo“ darbuotojų veiksmais.

Rinkų ekspertai yra vieningos nuomonės - šiuo metu visos trys Baltijos šalių ekonomikos leidžiasi, skiriasi tik pagreitis. „SEB“ banko prezidento patarėjo G. Nausėdos teigimu, Lietuva džiaugsis šiais metais dar palyginus sparčiu ekonomikos augimu (5-5,5%). Tuo tarpu kitose Baltijos šalyse situacija atrodo kiek prasčiau: Latvijos augimas sukiosis apie 0%, o Estija kitais metais patirs klasikinę recesiją, t.y. augimas bus neigiamas.

Dar neseniai masiškai perkantys butus lietuviai kreipdavosi į bankus paskolos, tačiau nesuvokdami skolinimosi rizikos patys sau paspendė spąstus - po pusmečio pakitusios palūkanos dažnai sukelia šoką, bet su tuo tenka susitaikyti. Dabar tokių klientų mažiau, rašo pirmadienio „Respublika“. Imdami būsto kreditą, lietuviai dabar vis dažniau pasidomi kredito įmokų draudimu, kurios apsaugo nuo rizikos priverstinai netekus darbo arba laikinai tapus nedarbingam dėl nelaimingo atsitikimo.

Lietuviai neskuba susivilioti kelionių išsimokėtinai siūlomomis paslaugomis - už keliones moka iš savo santaupų. Bankų ir kelionių agentūrų atstovai teigia, kad Lietuvos gyventojai nesiveržia skolintis pinigų kelionėms. Bankams sugriežtinus vartojamųjų paskolų išdavimo tvarką, norinčiųjų atostogauti „skolon“ dar labiau sumažėjo. Lietuvos banko (LB) duomenimis, vartojimo ir kitoms paskoloms taikomų standartų išdavimo sąlygas šį pusmetį bankai sugriežtino 64 procentais.

Gegužės infliacijos rodikliai optimistiškesni net už Statistikos departamento išsakytas prognozes. Vis dėlto iki kainų mažėjimo Lietuvoje dar toli, rašo „Respublika“. Statistikos departamentas vakar pranešė, kad gegužę vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,8 proc. (Statistikos departamento buvo numatytas 0,9 proc. kainų augimas). Tam didžiausią įtaką turėjo 3,0 proc. pabrangusios transporto grupės prekės ir paslaugos, 0,8 proc. - maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 0,6 proc.