danske bank

Euro zonoje šią savaitę pasirodys rugsėjo infliacijos duomenys. Šį rodiklį rinkos stebės labai akylai – vis didėja spaudimas Europos centriniam bankui (ECB) spartinti kiekybinio skatinimo programos apimtis. Defliacija, bet laikina „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad dėl kritusių naftos kainų ir keliomis savaitėmis vėluojančių degalų kainų mažėjimo rugsėjo infliacija euro zonoje ir vėl krito į neigiamą teritoriją. Prognozuojama, kad fiksuota 0,2 proc. defliacija.

Lietuva nuo krizės Rusijoje ir šios šalies paskelbto embargo maisto produktams nukentėjo labiausiai iš visų Baltijos šalių. Nenuostabu, kad didžiausių praradimų, nepaisant naujų rinkų paieškos, patyrė maisto pramonė bei žemės ūkis. Tačiau itin sėkmingai atsilaikė transporto sektorius. Pavykus įsitvirtinti naujai užkariautose rinkose, kitąmet eksportas ir vėl turėtų grįžti į 4-5 proc. augimo zoną.

Paaiškėjus apie „Danske Bank“ ir „Swedbank“ pasirašytą mažmeninės bankininkystės perleidimo sutartį, klientai nerimauja, kokių pokyčių gali sulaukti. Tuo tarpu Bankų klientų asociacija yra susirūpinusi dėl tolimesnės Lietuvos bankų rinkos ateities ir jos artėjimo prie monopolijos. Į Lietuvos bankų klientų asociaciją jau kreipiasi „Danske Bank“ klientai su nerimu, kaip bus su jų paskolomis.

Antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ sprendimas parduoti mažmeninės bankininkystės verslą Lietuvoje turės neigiamos įtakos rinkai, teigia Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. Pasak Stasio Kropo, jį galėjo paskatinti griežtėjantis bankų veiklos reguliavimas. Tuo metu asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys mano, jog dėl sandorio rinkoje dar labiau padidės koncentracija.

„Danske Bank” pasirašė sutartis su „Swedbank” padaliniais Lietuvoje ir Latvijoje dėl mažmeninės bankininkystės verslo pardavimo. Sandoris apima banko mažmeninės bankininkystės klientų sąskaitas, indėlius, paskolas, mokėjimo korteles ir vertybinius popierius. Artimiausiu metu dokumentai bus perduoti Konkurencijos tarybai, kurios leidimas yra būtinas sandorio įvykdymui, bei atitinkamai institucijai Latvijoje.

Euro zonoje trečiadienį bus skelbiamas rugsėjo gamintojų pasitikėjimo indeksas (angl. PMI). Rinkos dalyviai akylai stebės šio rodiklio dinamiką, ir bandys įžvelgti, kiek Kinijos ekonominio sulėtėjimas turės realaus poveikio euro zonos ekonomikai. Prognozuoja smukimą Nepaisant JAV ir Kinijoje susilpnėjusių PMI rodiklių, euro zonos gamintojų pasitikėjimo rodiklis iki šiol išsilaikė palyginti aukštame lygyje. Vis tik labiau tikėtina, kad rugpjūčio euro zonos PMI jau galėjo smukti.

JAV centrinis bankas (FED) ketvirtadienį , kaip daugelis rinkos dalyvių ir tikėjosi, nepakėlė bazinės palūkanų normos. Negana to, spaudos konferencijos žinutė ir išsakytas požiūris skambėjo gana niūriai. Akivaizdu, kad mūsų lūkestis, jog FED verčiau pasirinks suklysti, pradėdamas kelti palūkanas per vėlai, negu kad per anksti, buvo teisingas – tai patvirtina FED vadovės Janet Yellen komentaras po sprendimo.

Pagrindinis šios savaitės įvykis, kurio laukia finansų rinkos bus ketvirtadienį, kai baigsis JAV Federalinio rezervų banko (FED) posėdis. Laukiama, kaip FED įvertins naujausią ekonominės situacijos vertinimą. Rinkos analitikų vertinimu, tikimybė, kad palūkanos būtų keliamos 0,25 proc. punkto jau rugsėjį šiuo metu yra apie 30 proc. „Danske Bank“ analitikų vertinimu, labiau tikėtina, kad FED palūkanų normą gali nuspręsti kelti šių metų gruodį.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino populiarumas pradės tirpti, jeigu naftos kaina kris iki 30 dolerių už barelį, mano analitikai, kuriuos apklausė „Bloomberg“. O jeigu jos kaina nukris iki 22,5 dolerio – grius visa šalies finansų sistema, praneša agentūra. Leidinys pabrėžia, kad pateikiama 30 ekonomistų rugpjūčio 24-26 dienomis atliktos apklausos duomenų mediana. „Brent“ naftos kaina pastarosiomis dienomis pakilo iki 47 dolerių už barelį.

Nors po 2008-2009 metų krizės Vidurio Europos šalys – Lenkija, Slovakija, Čekija, Vengrija – ne vienerius metus gerokai nusileido Baltijos šalims pagal ekonomikos augimo tempą, pastaruoju metu situacija jau verčiasi aukštyn kojom. Vidurio Europos šalių augimą į priekį stumia sparčiai atsigaunanti euro zona, o Baltijos šalis žemyn – krizė Rusijoje. Lėtas augimas po krizės Pagrindinis veiksnys, neleidęs Vidurio Europos valstybėms greitai atsigauti po krizės, buvo sunki situacija euro zonoje.

Tv3.lt iš skaitytojų gavo pranešimą, kad į jų banko sąskaitas kėsinasi sukčiai. „Danske bank“ klientai gavo laiškus su tekstu „Gerbiamas kliente, gavote pranešimą. Prisijunkite prie Danske eBanko.“. Paspaudus ant laiške esančios nuorodos atsidaro suklastota svetainė, kurioje reikia suvesti elektroninės bankininkystės duomenis. Tv3.lt kreipėsi į „Danske Bank“ dėl šių klaidinančių pranešimų. Banko atstovė ryšiams su visuomene patvirtino, kad tai yra klastotės ir paragino klientus į tai nereaguoti.

Lietuviai ne veltui vis dar vadinami „grynųjų visuomene“. Lietuvos banko duomenimis, keturios iš penkių mažmeninių mokėjimų operacijų Lietuvoje atliekamos grynaisiais pinigais. Visgi, vartotojų elgsenos pokyčiai leidžia prognozuoti naują internetinės bankininkystės proveržį, o jo varikliu, tikėtina, taps elektroninio parašo plėtra. 97 proc. visų pavedimų Bankų klientai vis labiau įpranta prie internetinės bankininkystės. Pavyzdžiui, daugiau kaip 60 proc.

 Euro zonoje prognozuojamas gamintojų nuotaikų gerėjimas. „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad euro zonos gamybos sektoriaus pasitikėjimo indeksas pagerės nuo 51 vasarį iki 51,5 kovą. Efektas – ir BVP augimui Minėtas gamybos sektoriaus pasitikėjimo indeksas (PMI) bus skelbiamas antradienį.

40 proc. – tiek traukėsi Rusijos importas sausio mėnesį, palyginti su praėjusių metų sausiu. Dėl tokio didžiulio importo susitraukimo nukenčia visos į Rusiją eksportuojančios šalys. Tačiau kai kurios iš jų sąmoningai nusisuka nuo Rusijos rinkos, nes vertina ją kaip nepatikimą ir rizikingą. Būtent tokios strategijos vis labiau laikosi Estijos eksportuotojai. Eksportas į Rusiją traukiasi Sausio mėnesį eksportas į Rusiją traukėsi visose Baltijos šalyse, tačiau nevienodais tempais.

Neapibrėžtumas eksporto rinkose šiuo metu daro didelę įtaką įmonių plėtros sprendimams. Geopolitinis veiksnys tiek praėjusiais metais, tiek, prognozuojama, ir šiais metais išliks pagrindinis lūkesčių formuotojas. Tikėtina, kad įmonių plėtra išliks paremta organiniu augimu, o didesnius investicinius projektus išvysime tik tuomet, kai bus itin tvirtas jų komercinės sėkmės pagrindimas.

 Nuo 2010 metų gegužės Vilniuje IT paslaugų centrą įkūrusiam Didžiosios Britanijos banko „Barclays“ technologijų centrui Lietuvoje vadovaus buvusi užsienio investicijas skatinančios agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė.

Pagal kainų defliaciją Lietuva priartėjo prie visų laikų kainų kritimo rekordo. Vienintelį kartą infliacija buvo labiau neigiama tik 2003 metų pradžioje, kuomet metinis kainų kritimas siekė 2 procentus. Naujausi vasario mėnesio Statistikos departamento duomenys rodo, kad kainos Lietuvoje krenta jau trečią mėnesį iš eilės. Sausio mėnesį Lietuvoje fiksuota 1,5 proc. defliacija, o vasarį defliacija dar pagilėjo iki 1,8 proc. – vos 0,2 proc. punkto mažiau nei visų laikų rekordas.

Antros pagal turtą Šiaurės Europos finansų paslaugų grupės „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad pirmadienį Europos Centrinio Banko (ECB) pradėta ilgai laukta obligacijų supirkimo programa turėtų kelti Europos bendrovių akcijų vertę bei mažinti valstybių obligacijų pajamingumą. Obligacijų pajamingumas mažės Pirmadienį ECB pradėjo ilgai lauktą obligacijų supirkimo programą, vadinamąjį kiekybinį skatinimą. Kiekvieną mėnesį rinkai bus pasiūlyta 60 mlrd.

 Tarptautinis kapitalo ir finansų rinkų žurnalas „Euromoney“ šiemet pripažino „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialą geriausiai teikiančiu privačios bankininkystės paslaugas šalyje. Greta šio pagrindinio laimėjimo, „Danske Bank“ aukščiausią pripažinimą gavo dar keturiose kategorijose – už paslaugas, teikiamas stambiems klientams, už valdomo turto alokacijos sprendimus ir kitose.

Tęsiantis neaiškiai geopolitinei situacijai Rytuose ir mažėjant eksportui į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną ir iš dalies į Ukrainą, ekonomistai sako, kad Lietuvos ūkis šiemet augs ne tiek, kiek prognozuota 2014 metų pabaigoje. Bet finansų ministras ramina, kad, nors kovą teks mažinti BVP augimo prognozę, bendro biudžeto surinkimo tai nepaveiks, nes ir toliau laukiama vidaus vartojimo, atlyginimų augimo ir darbo rinkos plėtros.

Jevgenijus Bardauskas, Giedrė Baltrušytė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Bankai mažina šių metų BVP augimo prognozę, šalies ekonomika patirs 0,5 mlrd. litų nuostolį. Skamba nelabai guodžiamai. Beveik visi praradimai susiję su Rusija.

 Euro zonoje šią savaitę bus skelbiamas 2014 metų ketvirtojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo rodiklis. Prognozuojama, kad dėl paspartėjusio privataus vartojimo euro zonos BVP augo 0,4 proc., palyginti su trečiuoju ketvirčiu (trečiąjį ketvirtį fiksuotas 0,2 proc. augimas). Didžiosios ekonomikos augo Manoma, kad didžiausios euro zonos ekonomikos Vokietijos BVP ketvirtąjį ketvirtį augo 0,4–0,5 proc.

 Finansų grupė „Danske Bank“ keičia savo veiklos strategiją Baltijos šalyse. Bankas dabar orientuosis į verslo klientus. Tuo pat metu „Danske Bank“ Lietuvos filialo generalinis direktorius Gintautas Galvanauskas „Žinių radijui“ pabrėžė, kad asmeninės bankininkystės paslaugų neatsisakoma: „Mes nesitraukiame iš asmeninės bankininkystė, keičiame tik savo prioritetus.

Euro zonoje šią savaitę laukiama kelių svarbių rodiklių – gruodžio mėnesio PMI gamybos indekso bei mažmeninės prekybos rodiklių paskelbimo. Prognozuojama, kad mažmeninė prekyba euro zonoje gruodį, palyginti su lapkričiu, augo 0,3 proc. Spartų mažmeninės prekybos augimą skatina žemos energetinių produktų kainos bei dėl to sparčiau augančios realios gyventojų pajamos.

Per 48 darbo valandas pensijas, minimalią mėnesio algą atstačiusi bei į darbo vietas viešojo sektoriaus darbuotojus sugrąžinusi Graikija taip temps keletą mėnesių, o tada supras, kad nebeturi pinigų, sako „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė. SEB banko prezidento patarėjo teigimu, naujos krypties neišsižadėjusi Graikija gali vėl atsidurti padėtyje, kokia buvo jos krizės piko metu, tik šįkart Europos Sąjunga noro vėl ją gelbėti nedemonstruos.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį oficialiai paspaudė pinigų spausdinimo mašinos įjungimo mygtuką. Plačiai diskutuota ir po slankstelį išnarstyta programa reiškia, kad per artimiausius pusantrų metų, iki 2016 metų rugsėjo, ECB kas mėnesį supirks po 60 mlrd. eurų vertės skirtingų valstybių ir įmonių skolos vertybinių popierių. Tokiu būdu ECB didins savo balansą bei į rinką išleis naujai sukurtą pinigų masę.

Europos Teisingumo Teismui praėjusią savaitę paskelbus išankstinę nuomonę, kad 2012 metų Europos Centrinio Banko (ECB) vykdyta valstybių obligacijų supirkimo programa neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, dar labiau išaugo tikimybė, kad centrinis bankas ketvirtadienį paskelbs apie kiekybinio skatinimo (angl. quantitative easing – QE) pradžią. Pradės supirkinėti obligacijas Tikimasi, kad ECB pradės supirkinėti beveik visų euro zonos šalių (išskyrus Graikiją ir Kiprą) išleistas obligacijas.

Krentanti naftos kaina bei defliacija euro zonoje ir toliau išliks pagrindiniai veiksniai darantys įtaką žemam infliacijos lygiui Baltijos šalyse. Nors 2015 m. prognozuojama aukštesnė infliacija nei 2014 m., tikėtina, kad pirmoje metų pusėje kainų augimas ir toliau laikysis arti nulio ir pradės kilti tik metų pabaigoje. „Danske Bank“ prognozuoja, kad metinė infliacija Lietuvoje 2015 m. sieks 1,3 proc., Latvijoje – 1,6 proc., Estijoje – 1,7 procento.

Euro zonoje rinkos dalyviai lauks šią savaitę pasirodysiančių infliacijos duomenų – baiminamasi, kad pirmą kartą nuo 2009-ųjų metų kainų pokytis galėjo būti neigiamas. Tuo tarpu didžiausia pasaulio ekonomika JAV šią savaitę skelbs nemažai makroekonominių duomenų. Nuotaikos už Atlanto išlieka geresnės. Kylanti defliacijos grėsmė Defliacija – viena iš galimų grėsmių Europai šiais metais. Antradienį bus paskelbta, kaip gruodžio mėnesį vartojimo kainos per metus kito vieningos valiutos zonoje.

„Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė sako, kad šiais metais nesulaukus reikšmingo pasaulinės ekonomikos augimo, proveržio tikimasi ateinančiais metais.   „Dalis tų lūkesčių, kuriuos turėjome metų pradžioje vis dėlto nepasiteisino ir pirmiausia kalbame apie tai, kad pasaulinis ekonomikos augimas nebuvo toks spartus, kokio buvo laukta. Buvo laukta akivaizdaus išsiveržimo iš po krizinių metų, tačiau tai dar šiemet nenutiko.

Šie besibaigiantys metai turėjo būti pasaulinės ekonomikos proveržio metai, turėjome sulaukti įtikinamo pasaulinės ekonomikos augimo po kelerius ankstesnius metus trukusių linksmųjų kalnelių. Kartu tai turėjo būti geros žinios finansų rinkoms – naujųjų 2014 metų išvakarėse į investavimo perspektyvas žvelgėme vis bandydami nusiimti rožinius akinius.

Nors 2014 metais 2,9 proc. sieksiantis Lietuvos ūkio augimas turėtų būti didžiausias tarp Baltijos šalių, kitąmet šalies augimo tempai turėtų sulėtėti iki 2,7 proc. – tai Lietuvai leis aplenkti Estiją (2,3 proc.), tačiau sparčiausio augimo titulą Lietuva turės perleisti Latvijai (2,9 proc.). „Danske Bank“ prognozuoja, kad pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis kitais metais bus augsianti vidaus paklausa – panašu, kad vartotojai vis plačiau atveria pinigines.

Iki euro likus vos kelioms savaitėms, prasidėjo tikrasis darbymetis. Įmonės jau rūpinasi grynųjų eurų atsargomis, kad sausio 1-oji neužkluptų nepasiruošus, o gyventojai tiesiog graibsto išankstinius euro monetų rinkinius. Vien „Danske Bank“ skyriuose per pirmą prekybos dieną monetų rinkinių pardavimai viršijo pusantro tūkstančio vienetų ir pralenkė net drąsiausias prognozes.

Informaciją parengė Kęstutis Celiešius, „Danske Bank“ Finansų maklerio skyriaus vadovas Verslo pasitikėjimas euro zonoje smunka, tiesa, nežymiai. Vienos didžiausių Šiaurės Europoje finansų paslaugų grupės „Danske Bank“ analitikai mano, kad mažėjantis užsakymų gamybai skaičius ir augančios atsargos tiesiogiai darys įtaką prastėjančioms gamintojų nuotaikoms.

9 proc. Lietuvos gyventojų teigia, jog jiems teko susidurti su sukčiais, bandžiusiais išvilioti elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodžius. 8 proc. teigė, kad duomenų sukčiams neatskleidė, tačiau 1 proc. respondentų nurodė, kad nukentėjo nuo tokio tipo sukčių. Tai atskleidė „Danske Bank“ užsakymu atliktas bendrovės „Rait“ tyrimas, sakoma „Danske Bank“ pranešime. „Artėjant euro įvedimui gyventojams būtina dar kartą priminti: neužkibkite ant sukčių kabliuko.

 Santūrieji estai vėl ruošiasi nustebinti pasaulį – šį kartą suteikdami e. rezidento statusą užsienyje gyvenantiems žmonėms ir taip pradėdami precedento neturintį projektą, virtualiai išplėsiantį valstybės sienas. Estijos parlamentas antradienį priėmė įstatymą, atveriantį kelią skaitmeninę ID išduoti ne Estijos piliečiams ir rezidentams. Pirmosios kortelės, turėjusios pasirodyti šių metų pabaigoje, atrodo, Estijos atstovybėse užsienyje bus pradėtos dalyti tik po metų.

Lietuvos gyventojai, antroje pensijų pakopoje pasirinkę maksimalų pensijų kaupimo būdą dėl valstybės paskatos kaupia beveik du kartus daugiau, negu to nepadariusieji. Atrodytų, pasirinkimas po pensijų reformos kaip ir aiškus. Vis dėlto, ar galime teigti, kad valstybės politika pasiteisino? Pažvelkime giliau.   Pajamų pokytis – nepastebimas   „Danske Bank“ užsakymu tyrimų bendrovės RAIT rugpjūtį atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 64 proc.

Informaciją parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Vienos pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių Rusijos kredito reitingai gali dar mažėti. Penktadienį reitingų agentūra „Moody’s“ sumažino Rusijos kredito reitingą nuo Baa1 iki Baa2, išlaikydama neigiamą reitingo prognozę. Baa2 yra antras pagal žemumą investicijų reitingas.

Informaciją parengė Kęstutis Celiešius, „Danske Bank“ Finansų maklerio skyriaus vadovas Prognozuojama, kad Europoje skelbiami rodikliai šią savaitę toliau nedžiugins. Euro zonos pramonė rugsėjį, prognozuojama, traukėsi. „Danske Bank“ analitikai mano, kad po prastų Vokietijos pramonės produkcijos duomenų (4 proc. kritimas), antradienį skelbiamas euro zonos pramonės produkcijos pokytis bus neigiamas – tikimasi 0,7 proc. mažėjimo, palyginti su praėjusiu mėnesiu.

 Trečius metus iš eilės Lietuvoje paskelbtos „Best Employers“ titulus pelniusios organizacijos. Geriausiais darbdaviais 2014 m. tapo bendrovės „Adform“, „Cramo“ ir „Lietuvos draudimas“. „Best Employers Study“ suteikia galimybę darbdaviams pažvelgti į savo veiklą darbuotojų akimis. Stipria organizacine kultūra pasižyminčios organizacijos pasiekia 20-30 proc. geresnių veiklos rezultatų, lyginant su kultūriškai neišsiskiriančiomis.

Informaciją parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Sausra Brazilijoje, lemianti nežinomybę dėl būsimo kavos pupelių derliaus, kelia šios žaliavos kainą. Vasarą kavos pupelių kaina buvo maždaug 25 proc. žemesnė nei yra dabar, šiuo metu kaip tik yra pasiektas naujas dvejų metų kainos rekordas, o nuo metų pradžios kaina yra pakilusi apie 84 proc. Grūdinių kultūrų kainos pasaulio biržose, kurios svarbios ir Lietuvos augintojams, priešingai – žemumose.

Informaciją parengė Kęstutis Celiešius, „Danske Bank“ Finansų maklerio skyriaus vadovas Viena svarbiausių Europos ūkio variklių Vokietija, manoma, šią savaitę toliau nerodys optimistinių gyvybingumo ženklų. Vokietijos pramonei prognozuojamas smukimas ir viena to priežasčių – užsitęsęs Ukrainos konfliktas. Santūrios naujienos prognozuojamos ir kaimyninės Lenkijos pramonei.

Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Atsinaujinusi naftos gavyba Libijoje, sulėtėjęs Kinijos ekonomikos augimas ir staigiai pabrangęs JAV doleris. Tai trys pastarųjų dienų įvykiai, lėmę, jog „Brent“ rūšies naftos kaina smuko žemiau 95 JAV dolerių už barelį kartelės – šiuo metu ji yra nukritusi iki 92 JAV dolerių. Toks kainų lygis pasiektas pirmą kartą nuo 2012 metų vasaros.

Informaciją parengė Kęstutis Celiešius, „Danske Bank“ Finansų maklerio skyriaus vadovas Euro zonoje ši savaitė bus kupina įvykių. Ketvirtadienį įvyks Europos Centrinio Banko (ECB) posėdis, kur ECB valdančioji taryba turės spręsti nemenkus uždavinius. Nepaisant ECB veiksmų, euro zonos rodikliai vis dar nedžiugina, taigi tikėtina, kad ECB retorika ir toliau atspindės susirūpinimą – tiek dėl ekonomikos augimo, tiek dėl infliacijos. Kiek priešingų nuotaikų tikimasi JAV.

Informaciją parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Ketvirtadienį sulauksime Europos Centrinio Banko (ECB) vadovo Mario Draghi apsilankymo Lietuvoje. Tai pirmasis aukščiausio rango ECB pareigūno vizitas šalyje, žymintis artėjantį Lietuvos įsiliejimą į euro zoną. Kartu vizitas simboliškai patvirtina, kad euro diena labai greitai artėja, ir skatina įvardyti naudas, kurias Lietuvos ekonomika ilgainiui patirs, būdama euro zonos nare.

Informaciją parengė Kęstutis Celiešius, „Danske Bank“ Finansų maklerio skyriaus vadovas Nepaisant silpnėjančio euro, lūkesčių augimo Europoje dar teks palaukti – silpnėjantis euras ilgesniu laikotarpiu turėtų po truputį skatinti euro zonos eksportą, tačiau šis efektas bent jau rugsėjo mėnesį dar neatsispindės verslo lūkesčiuose. Euro zonos, kaip ir euro zonos milžinės Vokietijos, gamintojų nuotaikos rugsėjį, prognozuojama, blogėjo.

Informaciją parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Praėjusios nakties Škotijos nepriklausomybės referendumas baigėsi taip, kaip daugelis ir tikėjosi. Tiesa, suvokimas, kas nutiktų Škotijos atsiskyrimo atveju, rinkas gerokai gąsdino. Artėja kiti rinkimai Nors visų apygardų duomenys penktadienį ryte dar nebuvo aiškūs, galutinis rezultatas, prognozuojama, sieks apie 55 proc. „prieš“ atsiskyrimą ir 45 proc.

Informaciją parengė Kęstutis Celiešius, „Danske Bank“ Finansų maklerio skyriaus vadovas Šią savaitę visų investuotojų akys bus nukreiptos į JAV centrinio banko (FED) susirinkimą ir Škotijos referendumą. Pastarajame didelių netikėtumų nelaukiama, tačiau manoma, kad net ir Škotijos atsiskyrimo atveju ypatingai blogų ilgalaikių pasekmių finansų rinkos nepatirtų.

Ankstyvą sekmadienio rytą viešuoju sostinės transportu į bažnyčią ar į turgų keliavę senjorai negalėjo atsistebėti: iš kur tiek daug sportininkų, kurie spraudžiasi į autobusus ir troleibusus. Netrukus viešajame transporte pasigirdo kalbos apie bėgimą, sveiką mitybą ir pasiruošimą maratonui. Bėgimo mylėtojai rinkosi prie Katedros, kur 9 val. startavo pirmieji - 10 km - distancijos neišsigandę bėgikai.