dalia grybauskaitė

Pasvaidė akmenėlių tiek į kairę, tiek į dešinę, bet ir jie nebuvo itin kampuoti. Taip prezidentės Dalios Grybauskaitės vakar Seime perskaitytą metinį pranešimą įvertino partijų atstovai. „Pranešimas buvo puikus.“ Taip D.Grybauskaitei nusilenkė opozicinių partijų lyderiai, kurie po rinkimų tikisi jos paramos formuojant naują Vyriausybę.

Opozicinių partijų atstovai pasidalino savo nuomone apie prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą. Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius šį pranešimą įvertino teigiamai dėl to, kad buvo kalbama apie ekonominius, socialinius ir teisinius dalykus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ketvirtadienį skaitydama jau trečiąjį savo metinį pranešimą, priešingai nei ankstesniais metais, bandė susitapatinti su tauta, ir pagrindinė žinia, kurią norėjo pasakyti šalies vadovė, buvo pradėtų darbų tęstinumas pasikeitus valdžiai, mano politinės komunikacijos ekspertas, Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto (KF) Medijų tyrimų laboratorijos vadovas dr. Andrius Šuminas.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė mano, kad Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime, palyginti su kitais metiniais pranešimais, labiau atsispindi priešrinkiminės nuotaikos. „Metinis pranešimas, lyginant su kitais metiniais pranešimais, daugiau atspindi priešrinkimines nuotaikas.

„Lietuvoje įsigali prasta praktika daryti konspektinius pranešimus, kurie trunka 25–28 minutes. Aš manau, kad tai daroma sąmoningai, kad būtų išvengta svarbiausių valstybės gyvenimo klausimų“, – po prezidentės metinio pranešimo portalui Balsas.lt sakė ekonomikos profesorius, buvęs užsienio reikalų ministras Povilas Gylys. Pritrūko konkretumo „Nebuvo laiko rimčiau aptarti žmogaus teisių pozicijos, antidemokratinės tendencijos, ekonominės, energetinės situacijos.

Išklausęs prezidentės Dalios Grybauskaitės ketvirtadienį Seime skaitytą metinį pranešimą, finansų analitikas Gitanas Nausėda Balsas.lt sakė atkreipęs dėmesį į tai, kad buvo raginama ieškoti ne priešų, o sutarimo. „Kompromiso paieškos ypač svarbios dabar, kai artėja nauji rinkimai. Kai kurie projektai yra tęstiniai ir nesvarbu, kokios jėgos suformuos naują valdančiąją koaliciją, svarbu, kad strateginiai Lietuvos projektai būtų tęsiami.

Skaitydama metinį pranešimą, šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė išskyrė socialinės atskirties didėjimo problemą. „Dėl uždelstų reformų ir padarytų klaidų šalyje daugėja socialiai pažeidžiamų žmonių. Todėl socialinė politika ir toliau reikalauja sutarimo. Tačiau pasiūlymai pasirodė tik prieš mėnesį, Vyriausybės kadencijai einant į pabaigą“, - pažymėjo ji.

Šiandien prezidentė Dalia Grybauskaitė atvyko į Seimą, kad perskaitytų savo metinį pranešimą. Išklausyti pranešimo taip pat atvyko premjeras Andrius Kubilius, prezidentas Valdas Adamkus, įvairių teismų pirmininkai, užsienio šalių diplomatai, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, miestų merai ir kiti garbingi svečiai. D. Grybauskaitė savo kalbą pradėjo nuo tęstinumo svarbos ir stokos klausimo.

Trečiąjį savo metinį pranešimą Seime prezidentė D.Grybauskaitė skaitys šiandien.  Lietuvoje prezidento pranešimai paprastai susilaukia reikiamo, gal net su kaupu dėmesio, tokio dėmesio tikrai nestokojo pirmieji D.Grybauskaitės pranešimai Seime papildomai, kaip atrodo, dar ir dėl daugelį suerzinusios, o kitiems patikusios šiurkštokos retorikos (vieni galėjo sakyti, jog prezidentė kalba nevyniodama žodžių į saldainio popieriukus, kiti įžiūrėdavo vos ne plūdimosi tendencijas). Kita vertus, jei...

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį Seime skaitys savo metinį pranešimą. Seime perskaityti metinį pranešimą prezidentui yra konstitucinė pareiga. Pranešime paprastai apžvelgiama politinė, ekonominė, socialinė, kultūrinė šalies padėtis, Lietuvos vidaus ir užsienio politika. Valstybės vadovas teikia siūlymus, kaip spręsti įvairias problemas.

Praėjusį savaitgalį įvykusioje pilietinio judėjimo „Pro Patria“ organizuotoje sueigoje buvo inicijuota Lietuvos savigynos lyga. Tai dar viena įdomi pilietinė iniciatyva, kuri turėtų paįvairinti mūsų visuomenės gyvenimo peizažą. Taip pat išgirdome apie kitą iniciatyvą – judėjimas „Už teisingumą“ piliečiams siūlo patiems sudaryti savo „Lietuvos sąrašą“, kurio atstovai rudenį kandidatuotų į parlamentą.

Ekspertų teigimu, savo teisinį imunitetą N. Venckienė naudojo ne profesiniais tikslais, todėl jis turi būti panaikintas. Teisėja Neringa Venckienė, galima sakyti, ilgai pjovusi šaką, ant kurios pati sėdi, sulaukė logiško savo veiksmų įvertinimo. Dar 2010 metais jai neįtikusius kolegas teisėjus apkaltinusi korupcija ir iškrypėlių klano dengimu, praėjusią savaitę ji įsidrąsino smogti policijos pareigūnui, vykdžiusiam teismo sprendimą.

Tęsiant atvirų erdvių renginius Prezidentūros vidiniame kieme sekmadienį vyko vaikų ir jaunimo folkloro šventė „Saulytė“. Jo dalyvius pasveikino Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Jaunimas – tradicijos tęstinumo garantas. Daugybė dalyvaujančių, šokančių, grojančių ir dainuojančių jaunų žmonių – geriausias įrodymas, kad tėvų dainos, šokiai bei papročiai jau tapo Jūsų savastimi“, – sveikinime „Saulytei“ pabrėžė Prezidentė.

2010 m. gegužę Vilniaus apygardos administraciniam teismui sprendžiant – ar leisti sostinės gatvėse homoseksualistų propagandos akciją, ką tik iškepta valstybės prezidentė Dalia Grybauskaitė griebėsi spaudimo, viešai pareikšdama, jog ši akcija turi įvykti. Pažeistas demokratinis valdžių atskyrimo principas, teismų suverenitetas, sulaužyti 109-asis ir 114-asis Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniai. 2012 m. gegužę – lygiai po dvejų metų – prezidentės laikysena staiga pasikeitė.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse yra vienas geriausių išmaniosios gynybos pavyzdžių ir akivaizdus NATO solidarumo ženklas, pabrėžė NATO vadovų susitikime, Šiaurės Atlanto Taryboje, Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šiaurės Atlanto Taryboje buvo aptariami gynybos taupymo sąlygomis klausimai, saugumo aplinka, naujos grėsmės ir iššūkiai.

Viešumoje nerimsta aistros dėl ketvirtadienį Garliavoje įvykdyto mergaitės perdavimo motinai Laimutei Stankūnaitei. Per šalį nusirito mitingų ir protestų banga. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ dalyvavęs visuomenininkas Darius Kuolys į laidos vedėjos Edmundo Jakelaičio klausimą, kokia Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės situacija turint omenyje pastarųjų dienų įvykius, sakė: „Prezidentės padėtis labai kebli.

Planuojama, jog NATO vadovų susitikime Čikagoje dalyvaujanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį susitiks su Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentu Baracku Obama. Susitikime, pasak Prezidentės spaudos tarnybos, taip pat dalyvaus Latvijos Prezidentas Andris Berzinis ir Estijos Ministras Pirmininkas Andrusas Ansipas. Su Jungtinių Valstijų Prezidentu ketinama aptarti Baltijos šalių gynybos, oro policijos, Kaliningrado militarizacijos, kitus svarbius saugumo klausimus.

Prieš pat  prezidentės Dalios Grybauskaitės kelionę į NATO susitikimą Čikagoje gegužės 17 dieną, ketvirtadienį, žmonės rinkosi prie Prezidentūros, taip protestuodami ir rodydami nepritarimą tą dieną įvykusiam Drąsiaus Kedžio dukros perdavimui motinai.

Po įvykdyto teismo sprendimo Garliavoje, kuomet iš globėjos Neringos Venckienė namų paimta mergaitė perduota motinai Laimutei Stankūnaitei, šalyje kilo protestų banga. Su protestuotojais teko susitikti ir šiuo metu JAV viešinčiai prezidentei Daliai Grybauskaitei. Dalyvaudama susitikime su vietos lietuvių organizacijų ir bendruomenės atstovais, prezidentė teigė, kad kaltę dėl situacijos Garliavoje turi prisiimti abi pusės.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo santaupas investuoja į Lietuvą. Bet ne į Lietuvos įmones, o į pačią valstybę – perka vyriausybės vertybinius popierius. Vien šiemet prezidentė įvykdė du nemenkos vertės sandorius. Vyriausiajau tarnybinės etikos komisijai pateiktoje deklaracijoje D. Grybauskaitė pažymėjo, kad sausio 26 d. pirko vertybinių popierių už 515 tūkst. Litų, o vasario 13 d. įvykdė dar vieną sandėrį. Tiksli pastarojo pirkimo suma nenurodyta, tačiau pažymėta, kad išleista nuo 150 tūkst.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl teisėjo vardo pažeminimo atleido iš pareigų Kauno miesto apylinkės teismo teisėją Almantą Lisauską ir Vilniaus apygardos teismo teisėją Ryšardą Skirtuną. Atitinkamus dekretus Prezidentė pasirašė atsižvelgdama į Teisėjų tarybos patarimą.

Nežinau, kaip seimo narė ir visuomenės veikėja Agnė Zuokienė nupasakotų savo eilinę darbo dieną, bet po poros valandų, praleistų jos namuose, išėjau su mintimi, kad joje minutės poilsiui neįskaičiuotos. Tik grįžusi iš Gruzijos Agnė jau bendravo su manimi, o per pokalbį jos telefonas skambėjo be perstojo, dar kažkas paskambino į duris ir pakvietė darbo reikalais šnektelėti čia pat, per slenkstį. Tuo metu per kambarį keletą kartų prašlubčiojo neseniai į skaudžią avariją patekęs sūnus Domantas.

Ukraina atsižvelgia į užsienio politikų nuomonę dėl buvusios premjerės Julijos Tymošenko, bet nenori būti žeminama. Tai pirmadienį pareiškė šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius. Prezidentas patikino, jog nors raginama boikotuoti Ukrainoje turinčias įvykti Europos futbolo čempionato rungtynes, jos šalyje bus sužaistos. „Politikavimas yra neatskiriama politikos dalis. Noriu pasakyti, kad mes visi esame atviri. Kas panorės atvažiuoti į Ukrainą, tas bus sutiktas su džiaugsmu.

Premjeras Andrius Kubilius vakar Seimui pristatė Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitą. Tiesa, pristatymas labiau panėšėjo į vyrų pašnekesį aludėje. Ministras pirmininkas į pagalbą pasitelkė ironiją, sarkazmą, mat ataskaitoje buvo gausu sunkiai įrodomų dalykų, kuriuos trumpai galima apibendrinti vienu sakiniu: Lietuvoje pernai buvo labai gera gyventi, mat Vyriausybė dirbo labai gerai.

Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Algis Čaplikas teigia, kad vadinamojo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) skandalo verpete liberalcentristai liko valdančiojoje koalicijoje dėl to, kad to paprašė prezidentė Dalia Grybauskaitė, rašo delfi.lt. FNTT skandalas kilo, kai tuometinis Vidaus reikalų ministras R. Palaitis atleido šios žinybos vadovus, apkaltinęs juos dėl, esą, nutekintos žiniasklaidai informacijos apie „Snoro" banko uždarymą.

Kas vis dėlto privalo nuspręsti, kaip valstybės institucijos turi įvykdyti teismo sprendimą perduoti Laimutei Stankūnaitei dukterį? Atsakomybės besikratančią policiją kontroliuojantis naujasis vidaus reikalų ministras liberalcentristas Artūras Melianas ir jo partija mano, kad sprendimą dėl policijos panaudojimo turės priimti jų politinių priešininkų konservatorių lyderis premjeras Andrius Kubilius, rašo „Lietuvos rytas“. Poziciją, kad policijos ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atsakomybė d...

Versijos gali padėti užlipti ant kelio, pasišviesti į priekį visiškoje tamsoje, tačiau, kaip žinome, ne visos versijos galop pasiteisina. Išsakydamas „savo įvykių versiją“ žmogus iš esmės deklaruoja savo nuomonę, nors, galimas daiktas, nuomonės vadinimas versija jau yra savotiškas tokios nuomonės titulavimas, pakėlimas į aukštesnį rangą, įsipareigojant ne tik tuščiai pliaukšti liežuviu, bet ir, jeigu yra tokia galimybė, ieškoti faktų bei loginių sąsajų, leidžiančių pagrįsti didesnį ar mažesnį nu...

Daugiau kaip prieš mėnesį įvestos papildomos ES sankcijos Aliaksandro Lukašenkos režimui, vienų nuomone, yra būtina priemonė represijoms Baltarusijoje pažaboti, kitų manymu – visiškai neveiksmingas Vakarų žingsnis siekiant priversti diktatorių sušvelninti opozicijos persekiojimą, paleisti iš kalėjimų politinius kalinius ir kitus jo oponentus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą dėl Artūro Meliano paskyrimo vidaus reikalų ministru. Jis pakeitė iš posto atsistatydinusį partijos kolegą Raimundą Palaitį. Patikimas ir padorus Nors A. Melianas visą laiką palaikė R. Palaitį ir sakė, jog jis teisingai pasielgęs, kad atleidęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus, teigiama, kad iš esamų kandidatūrų pasirinkti jį buvusi mažiausia blogybė.

Nepaisant aštrių diskusijų ir įvairių siūlytų datų, Lietuvoje pirmalaikių Seimo rinkimų nebus. Taip nutarė Seimas, antradienį nepriėmęs tokio nutarimo projekto. Už šį dokumentą ypatingos skubos tvarka, kurią pasiūlė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, balsavo tik 50 Seimo narių, 24 buvo prieš, 25 parlamentarai susilaikė. Kad pirmalaikių Seimo rinkimų idėja būtų įgyvendinta, už tai turėjo balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

Lietuva Katarui yra įdomus klientas, nes čia būtų galima tiekti suskystintas gamtines dujas (SGD), sako Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. Kaip praėjusią savaitę pirmoji paskelbė naujienų agentūra ELTA, balandžio pabaigoje Prezidentė Dalia Grybauskaitė su darbo vizitu lankysis Artimuosiuose Rytuose, Katare. Šalies vadovės vizito tikslas – aptarti galimybes užsitikrinti dujų tiekimą iš šios valstybės.

Antradienį Seimas ketina toliau svarstyti siūlymą surengti pirmalaikius rinkimus. Nors Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo paskelbė eilinių Seimo rinkimų datą – šių metų spalio 14 dieną, Seimo nariai toliau teikia vis naujas galimas pirmalaikių rinkimų datas.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Branduolinis šnipštas“. Seime kelią skinasi referendumas dėl Visagino atominės elektrinės statybos. Rimtos ir atviros diskusijos visuomenėje šia tema taip ir nebuvo, o abejojantieji laikomi valstybės priešais. O juk reikėtų apsispręsti dėl saugumo ir rizikos. Lietuva – ne Ukraina ir ne Japonija, Fukušimos ir Černobylio masto katastrofos padariniai 95 tūkst.kv.km ir 3 mln.

Atrodytų, kad tarp 1940-ųjų – Lietuvai politiškai lemtingų nepriklausomybės praradimo ir 2012-ųjų – politiškai lyg ir stabilių, nepriklausomybei niekuo negresiančių metų tikrai sunku būtų surasti ką nors bendra. Vis dėlto, tam tikrų paralelių net ir neilgai ieškojus galima rasti. Kas buvo Lietuvai 1940-ieji, o tiksliau tų metų birželis? Tai buvo nepridengtos agresijos laikas, prasidėjęs žinomu Maskvos birželio 14 d. ultimatumu.

Prezidentė D. Grybauskaitė: „Viešai įsipareigoju siekti skaidrumo visose valstybės gyvenimo srityse. Tai – esminė nuostata ir būtina sąlyga tam, kad išguitume veidmainystę, išvaduotume politiką iš oligarchinių grupių įtakos, atkurtume socialinį ir ekonominį teisingumą.“ Jūsų Ekscelencija, Internetiniame portale Prezidentas.

Mirusio Drąsiaus Kedžio aštuonmetės dukros neatiduoti motinai Laimutei Stankūnaitei ketinama siekti pasitelkus tarptautinius kozirius. Nors iki šiol bandant užmegzti ryšius su užsienio šalių atstovais apčiuopiamos naudos nebuvo, šį kartą viliamasi, kad situacija pasikeis. Prieš pedofiliją kovojantys ir įvykius Garliavoje sekantys Amerikos lietuviai šiuo metu patvirtino rašantys laišką – pagalbos prašymą žinomai aktorei Angelinai Jolie.

Valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė svarsto, vetuoti ar pasirašyti įstatymą, kuris atvertų kelią į Seimą per apkaltą iš prezidento posto pašalintam Rolandui Paksui.

2012 Kovo 18 vakare paleidau apklausą apie tai, kaip vertinami paskutiniai įvykiai, prasidėję nuo Snoro ir straipsnių spaudoje, įsisiūbavę, kai Raimundas Palaitis kažkodėl nusprendė atleisti FNTT vadovus ir virtę Vyriausybės krize po to, kai Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisakė atleisti vidaus reikalų ministrą, nors tokį sprendimą priėmė ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Karas dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), valdžios krizė labiausiai paveikė Prezidentės Dalios Grybauskaitės reitingus.Žmonių, vertinančių šalies vadovę palankiai, per mėnesį sumažėjo daugiau kaip 10 proc., o vertinančių nepalankiai padaugėjo 6,2 proc. Šiuokart mažiau apklausos dalyvių nei anksčiau yra įsitikinę, kad D. Grybauskaitė geriausiai atstovauja jų interesams. Kovą taip manė 27,7 proc. respondentų, prieš mėnesį – 34,4 proc.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kovo 26–27 dienomis dalyvaus Pietų Korėjos sostinėje Seule vyksiančiame Branduolinio saugumo viršūnių susitikime. 53 valstybių vadovai ir tarptautinių organizacijų atstovai aptars, kaip sutelktomis pastangomis užtikrinti branduolinį saugumą, kad pasaulyje plačiai naudojamos branduolinės medžiagos nepatektų į kontrabandininkų ir teroristų rankas.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino pakartotiniam Seimo svarstymui Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis numatomos viešųjų pirkimų išimtys politinėms partijoms. Šalies vadovės teigimu, priimtos pataisos pažeistų Europos Parlamento ir Tarybos priimtą direktyvą, todėl sukeltų grėsmę Lietuvai susilaukti rimtų Europos Sąjungos institucijų sankcijų.

Seimo pirmininkės Irenos Degutienės kalbos apie pirmalaikius rinkimus ir graudenimai, apkartinti jos šeimos narių interesų pėdsakais banke „Snoras“, klibina tautos mamytės įvaizdį. Praėjusios Seimo kadencijos metu tautą pasvaičiojimais apie pirmalaikius parlamento rinkimus linksmindavo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) premjeras Gediminas Kirkilas. LSDP frakcija registruodavo paleidimo projektus, o paskui jos nariai išbildėdavo „dirbti su rinkėjais“, kad nereikėtų balsuoti.

Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) pirmininkas Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Povilas Gylys vadinamąjį FNTT (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba) skandalą ir tai, kas šiuo metu vyksta politiniame šalies gyvenime, vadina „kova be taisyklių“, kuri kažkuriai politinei jėgai reikalinga sukelti „dūmų uždangos“ efektui. Vertinant šį skandalą iškyla daugybė paradoksalių faktų, o tai, kaip su juo tvarkomasi, neatitinka jokių tarptautinių politikos standartų ir veda į valdymo krizę.

Jeigu į paprastą ir aiškų klausimą – „kiek valandų?“ – jums oriai atsakys, kad laikrodžių taisykla už kampo, o jūsų batai nemadingi – ką pamanysite apie tokį atsakinėtoją? Arba asilas, arba išsidirbinėja. Nors,... gal ir labai gudrus? Panašiai reiktų manyti ir apie tarsi rimtus valstybės vyrus, etatinius politologijos ir teisės viešuosius giedorius bei vargonininkus. Ir kas blogiausia – ne pirmą kartą.

Artėjant rinkimams Seimas neturi leisti, kad politinės ambicijos užgožtų valstybei svarbiausius darbus, sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš Seimo pavasario sesiją tradiciškai svarbiausias įstatymų iniciatyvas aptarusi su Seimo valdybos nariais.

Prezidentė atleis Raimundą Palaitį, liberalcentristai neišeis iš valdančiosios koalicijos, deleguos naują kandidatą į vidaus reikalų ministrus, o juo greičiausiai taps Regimantas Čiupaila. Tokios įvykių sekos neatmeta dauguma politikų ir politologų. Svarstė situaciją Spėjama, kad nors valdančiosios koalicijos sutartis gali būti nutraukta, pati koalicija nesužlugs ir sugebės šleivodama pasiekti dabartinio Seimo kadencijos pabaigą.

Atrodo, kad Lietuvos prezidentė mažai domisi darbo reikalais. Mūsų vadovai, beskubėdami visomis keturiomis įsijungti į nuvažiuojantį Europos Sąjungos valiutos euro traukinį (ir atsisakyti lito), tesirūpina, kaip sumažinti šalies biudžetą, suteikdami didžiules lėšas verslui (atseit skatina ekonomiką), tačiau mažai prižiūri, kiek tie verslininkai yra atsakingi prieš valstybę ir savo darbuotojus.

Premjeras Andrius Kubilius antradienį apsisprendė: jis įteikė siūlymą prezidentei Daliai Grybauskaitei atleisti iš posto vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį. „Tai padariau vertindamas tai, kad, mano įsitikinimu, ministras elgėsi klaidingai, skubotai atleisdamas FNTT vadovus iš pareigų, įvertinau, be abejo, ir Seimo Antikorupcijos komisijos tyrimo pateiktas išvadas, taip pat koalicijos partnerių išsakytas nuomones“, – vakar sakė A. Kubilius.

Seismografas neužmuš žmogaus, jeigu tas nenustvers apnuoginto laido plikomis rankomis. O poligrafas žudo valdininkus. Po smūgio poligrafu žmogus veikiausiai liks gyvas, bet iš posto gali išlėkti. Politikoje viskas šiek tiek kitaip nei gamtoje. Kada žemė dreba, prietaisai tą drebėjimą matuoja. O Lietuvoje matavimo prietaisas gali pats sudrebinti valstybės pamatus.