dainoras lukas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo švelninti COVID-19 valdymo priemones mokyklose. Kalbama apie srautų valdymo ir kaukių pradinukams atsisakymą, taip pat sprendimus dėl vaikų testavimo ir jų izoliacijos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) Sveikatos apsaugos ministerijai jau įteikė prašymą dėl švelnesnių COVID-19 valdymo priemonių. Ministerija tikisi, kad sprendimai bus priimti iki kovo 1 dienos.

Moksleiviai periodiškai testuojami, dėvi kaukes, skirstomi jų srautai, tačiau COVID-19 protrūkių žemėlapyje ugdymo įstaigos absoliučiai pirmauja. Kai ribojimų tiek, kodėl užsikrėtimų mokyklose daugėja? Mokyklų vadovai pabrėžia, kad užkratas į įstaigas dažniausiai atkeliauja iš namų, tad pirštus beda į moksleivių atsipalaidavimą ir tėvų neatsakingumą. Vis dėlto ministerija aiškina, kad mokyklos pirmauja testavimo apimtimis, tad natūralu, kad atvejų čia nustatoma daug.

3,5 tūkst. – tiek iš trečiadienį nustatytų 9,5 tūkst. užsikrėtimų patvirtinta mokyklinio amžiaus vaikams. Mokyklų vadovai sako, kad pastarosiomis dienomis situacija blogėja praktiškai ne dienomis, o valandomis. Serga ne tik moksleiviai, bet ir mokytojai, kai kur juos pavaduoja psichologai, bibliotekininkai ir logopedai. Situacijai stipriai prastėjant girdisi ne tik specialistų, bet ir pačių mokyklų vadovų raginimų pereiti į nuotolinį ugdymą.

Lietuva ieško sprendimo, kaip nuraminti savo vaikus dėl COVID-19 testuoti bijančius tėvus. Tam į pagalbą ketinama pasitelkti čiulpiamus saldainius primenančius koronaviruso testus vaikams, kurie jau naudojami dalyje Europos Sąjungos valstybių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau nuo praėjusių mokslo metų bando įsigyti „čiulpinukais“ vadinamų COVID-19 testų, kurie tiktų testuoti vaikus.

Epidemiologinei situacijai ir toliau kaistant, mokyklos viena po kitos skelbia ankstinančios rudens atostogas, dėl to ministerija ketina kalbėtis su ekspertais. Neseniai iš paankstintų atostogų grįžo viena Joniškio mokykla, šią savaitę atostogauja Šiaulių „Rasos“ progimnazijos moksleiviai. Abu mokyklų direktoriai sako, kad atostogas paankstinti reikėjo dėl to, jog COVID-19 susirgo dalis mokytojų. Epidemiologinė situacija Šiauliuose išlieka įtempta.

Tarptautinę mokytojų dieną Lietuvos pedagogai pasitinka su ne pačiomis linksmiausiomis nuotaikomis. Vienus kamuoja klausimai dėl COVID-19 situacijos, kitus – vis dar nebaigtas spręsti jų atlygio klausimas. Mokytojai praneša, kad jie nebūtinai sužino apie tai, kad jų moksleiviai suserga koronavirusu, nes tėvai apie tai pranešti neprivalo.

Nuo mokslo metų pradžios dar neparėjo nei trys savaitės, o ugdymo įstaigose liepsnoja beveik du šimtai koronaviruso židinių, saviizoliacijoje keli tūkstančiai šalies moksleivių. Dalis jų skundžiasi, kad pajautus simptomus ir nusprendus likti namie, vienintelė išeitis jiems – mokytis savarankiškai. Ministerijos žadėtos hibridinės klasės kol kas dar nėra įgyvendintos, bet ministerija žada, kad įranga hibridinėms pamokoms savivaldybes pasieks dar šį rudenį. Koronavirusas toliau plinta.

Vienas iš reikalavimų ugdymo įstaigoms, dirbančioms šiuo metu – užtikrinti, kad patalpos būtų tinkamai vėdinamos. Patalpų vėdinimas yra viena iš prevencinių priemonių, galinčių padėti apsisaugoti nuo koronaviruso. Vis dėlto kai temperatūra už lango nukrito, o šildymas įjungtas dar ne visur, gali atsirasti keblumų patalpas vėdinti ir neperšaldyti klasėse sėdinčių moksleivių.

Karantinui pasibaigus, Lietuvos tėvų forumas ruošiasi į teismą paduoti valstybę dėl dalies tėvų karantino metu neva patirtos žalos. Ką konkrečiai paduos į teismą, dalies tėvų atstovai nepatikslina. Taip pat nelabai aišku, kuriam teismui adresuos skundą. Savo ruožtu ir buvusios, ir dabartinės valdžios atstovai į grasinimą teismu reaguoja ramiai ir ketinimą vadina kvailyste.

Nepaisant smunkančių moksleivių pasiekimų, privalomas matematikos valstybinis brandos egzaminas abiturientams ne tik nebus išbraukiamas iš privalomųjų sąrašo, bet dar ir ketinamas įtvirtinti įstatymu. Panašias pataisas rengia ir Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pernai beveik trečdalis abiturientų – 32,39 proc.

Pradinukų mokslo metai truks savaite ilgiau, nei planuota – iki birželio 15-osios, BNS informavo švietimo, mokslo ir sporto ministrės atstovas spaudai Dainoras Lukas. Pasak jo, savaite mokslo metai pailgės dėl savaitės papildomų atostogų pradinukams gruodį. „Tikslios pradinukų atostogų datos pasakyti negalime, mokyklos skaičiuojasi pačios ir datos gali skirtis. Tai priklauso nuo mokyklose vykdytos veiklos. Tačiau daugumos pradinukų atostogos prasidės maždaug birželio 15 dieną.

Nenumaldomai artėjant brandos egzaminams, abiturientai susiduria su dideliu stresu. O kur dar pandemijos keliama įtampa. Visai neseniai paaiškėjo, kad abiturientai gali nuo Covid-19 skiepytis prioritetine tvarka, tačiau, panašu, kad skiepo bent jau dalis abiturientų bijo, mat jų galvose – krūvos neatsakytų klausimų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) surengė diskusiją, kurios metu atsakė į abiturientams kylančius klausimus dėl vakcinavimo.

Trečiadienį visuomenę apskriejo liūdna žinia – mirė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos fakulteto 5 kurso studentė.  Žinią portalui patvirtinęs LSMU Rinkodaros ir komunikacijos tarybos vadovas Dainoras Lukas sakė, kad kol kas mirties priežastis nėra žinoma. „Viena medicinos fakulteto 5 kurso studentė yra mirusi, tačiau nesame tikri dėl jos mirties priežasties.

Liberalų ir centro sąjunga išplatino pareiškimą, kuriuo piktinasi leidinyje „Geros Kauno žinios“ publikuojama informacija. Pasak politikų, leidinys klaidina kauniečius ir liaupsina konservatorių valdžios sprendimus Kauno savivaldybėje. Liberalcentristams nepatinka, kad straipsniuose „nuolat puikuojasi konservatoriaus Andriaus Kupčinsko nuotraukos ir pagyros apie miesto valdžios esą nuveiktus darbus,“ - rašoma pranešime.

LTV rodytame trijų serijų filme „Kompanija“ paminėtas Vilniaus vardas. Filme teigiama, kad iš Lietuvos kilusio žydo sūnus, dirbęs Centrinėje žvalgybos valdyboje (CŽV), buvo tas išdavikas, kuris sužlugdė ne vieną JAV slaptą operaciją, rašo dienraštis „Klaipėda“.Filme pasakojama apie CŽV veiklą šaltojo karo metais, parodoma šios žvalgybos įtaka per Vengrijos revoliuciją, Kubos krizę, SSRS žlugimą.CŽV įtaria, kad kelios operacijos žlugo dėl išdaviko, kuris perduoda slaptą informaciją rusų KGB.

Populiarumą išbarstęs buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas neslepia, kad artėjantys Seimo rinkimai Liberalų ir centro sąjungai bus labai svarbūs. Partijos lyderis dideles viltis puoselėja laikinojoje sostinėje ir teigia neatsisakysiąs Vilniaus ir Kauno dvimiesčio idėjos, rašo „Kauno diena“. – Ir Kauno, ir Vilniaus politikai primiršo jūsų iškeltą dvimiesčio idėją.

Nacionalinį diktantą rašė 243 kauniečiai. Vietoj tingaus rytmečio raštingumo varžybas pasirinko įvairaus amžiaus lietuvių kalbos entuziastai, rašo „Kauno diena”. Ankstesnius pramiegojo Diktoriaus Juozo Šalkausko skaitomas diktantas buvo transliuojamas per Lietuvos radiją ir televiziją, taip pat internetu. Tai – specialiai rašytojo Vytauto V.Landsbergio sukurtas tekstas „Senolio pranašystė“. Kaune diktantas buvo rašomas miesto savivaldybėje ir netoliese esančioje „Aušros“ gimnazijoje.

Vicemeras Steponas Vaičikauskas, nuolat dingstantis ministerijose sostinėje, laikinai vadovaus Kaunui. Savivaldybės koridoriuose juokaujama, kad bent dabar jis turės dirbti savo kabinete, rašo „Kauno diena”.Merą pavaduos rėmėjasVasario pradžioje į komandiruotes išvykus Kauno merui Andriui Kupčinskui, jį pavaduos vicemeras S.Vaičikauskas, neretai stebinantis savo poelgiais.

Vilniaus valdančiųjų liberaldemokratų kaltinimai, kad sostinės stadionui skirtus pinigus bandoma nukreipti Kaune planuojamai statyti arenai, sukėlė kauniečių pyktį, pirmadienį rašo „Kaino diena“. Apsimėtė kaltinimais Politines rietenas Vilniaus savivaldybėje sukėlė Tėvynės sąjungos atstovo Viliaus Navicko mestas kaltinimas, kad sostinę valdantys liberaldemokratai per stadiono statybą bandys partijai parūpinti beveik 400 mln. litų.

Kauno vairuotojai perspėjami, kad Jonavos ir Nuokalnės gatvėse sumažintas leistinas transporto eismo greitis, rašo „Kauno diena“.Jonavos gatvėje leistinas transporto priemonių greitis sumažintas nuo dabar leidžiamo 80 kilometrų per valandą (atkarpoje nuo „Liūdesio” laidojimo namų iki P.Kalpoko gatvės) iki 50 kilometrų per valandą dienos metu nuo 7.00 iki 20.00 val.

Septynių Kauno ugdymo įstaigų vadovai puolė dėkoti prezidentui už milijonus, kurių akyse nėra regėję. Prezidentūra aiškina, kad šalies vadovas Valdas Adamkus siūlė ne tai.

Apsvaigę darbuotojai trikdo statybos, prekybos ir transporto bendrovių veiklą. Firmų vadovai priversti elgtis kaip policininkai, tačiau pavaldiniai randa būdų, kaip išvengti nemalonumų. rašo "Kauno diena". Į tarnybą – tik blaivūs Kasdien savo blaivumą turi įrodyti ne tik vairuotojai. Vis daugiau bendrovių vadovų reikalauja, kad pavaldiniai papūstų į alkotesterio vamzdelį. Tarnybos „Jungtis“ darbuotojams tokią procedūrą tenka atlikti kasdien.

Prieš dvejus metus pradėtas Kauno filharmonijos remontas gali sustoti, jei nepavyks gauti reikiamų lėšų, rašo "Kauno diena". Įstaigos vadovas Justinas Krėpšta pranešė miesto vadovams, kad atidaryti koncertų salę būtų galima kitų metų pabaigoje, jei remonto darbams būtų skirti 7 milijonai litų. Tačiau kitų metų šalies biudžete filharmonijai remontuoti numatyti 2 milijonus litų. Dar tiek pat planuoja rasti ir miesto savivaldybė. Tačiau to nepakanka.

Prie Lietuvos banko kasos Kaune vakar rytą eilėje stovėjo apie trys šimtai žmonių, norinčių įsigyti auksinių monetų, skirtų Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui.Iš gryno auksoLietuvos bankas į apyvartą išleido pirmąją 100 litų proginę monetą iš serijos, skirtos Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui. Jos tiražas – 5000 vienetų, kaina – 750 litų. Monetos pagamintos iš 999,9 prabos aukso. Jų skersmuo - 22,30 milimetro, masė – 7,78 gramo.

Nemuno prieplaukų statybos išvystymo projektas jau baigtas, tačiau kol kas prieplaukomis beveik niekas nesinaudoja, rašo "Kauno diena". Reklama nepadėjo Pagal PHARE remtą projektą „Nemuno turistinės trasos pilotinis infrastruktūros išvystymas“ Nemuno pakrantėse pastatyta 18 prieplaukų - 6 stacionarios ir 12 mobiliųjų. Projektas buvo įtrauktas į Valstybės investicijų programą, finansuotas iš Lietuvos biudžeto ir PHARE lėšų. Bendra jo vertė - 2,67 mln. eurų (9,2 mln.

Lietuvos žemdirbiai nuo lapkričio mėnesio pagaliau galės apdrausti pasėlius nuo daugelio rizikų. Pusę draudimo įmokų žada kompensuoti valstybė, rašo "Kauno diena".Turės drausti viskąTai ketvirtadienį paskelbė specializuota Vokietijos pasėlių draudimo bendrovė „Vereinigte Hagel“. Ji siūlo kompleksinį draudimą nuo daugelio rizikų: šalnų, krušos, liūties, katastrofiškos sausros.

Gruzijos kalnuose apvogti Lietuvos turistai užpuolikų išmeldė palikti bent pasus. Diplomatai įspėja, kad į Svanetijos regioną be policijos palydos geriau nekeliauti, rašo "Kauno diena". Užpuolė keturiese Lietuvos turistai Svanetijos regiono kalnuose nukentėjo praėjusį trečiadienį. Po kelių dienų jie Gruzijos policijai įteikė pareiškimą. Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, vėliau ir Lietuvos žiniasklaida pranešė, kad lietuviai buvo apvogti.