Dainius Vilčinskas

Plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) generalinis direktorius Dainius Vilčinskas teigiant, kad priemonei „Milijardas verslui“ jau gauta apie 40 paraiškų 1,3 mlrd. eurų sumai, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžia, kad tai, jog vos per 10 dienų nuo starto buvo pateikta daugiau paraiškų finansavimui, nei priemonei skirta lėšų, rodo sudėtingą verslo prieigos prie kapitalo situaciją Lietuvoje.

Plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) generalinis direktorius Dainius Vilčinskas teigiant, kad priemonei „Milijardas verslui“ jau gauta apie 40 paraiškų 1,3 mlrd. eurų sumai, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžia, kad tai, jog vos per 10 dienų nuo starto buvo pateikta daugiau paraiškų finansavimui, nei priemonei skirta lėšų, rodo sudėtingą verslo prieigos prie kapitalo situaciją Lietuvoje.

Valstybės valdoma finansų bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) keičia pavadinimą į ILTE – „Investicijos Lietuvos ekonomikai“, antradienį pranešė bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. „Invega“ turės naują vardą, ir šios dienos viena svarbiausių žinių, kad nuo rudens „Invega“ keis savo vardą į ILTE – Investicijos Lietuvos ekonomikai“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė įmonės vadovas. Jis pabrėžė, kad didieji pokyčiai prasidės rudenį.

Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) valdomo Pagalbos verslui fondo vadovas sako, kad ateityje fondas galėtų gelbėti ne tik dėl pandemijos nukentėjusias įmones, bet ir teikti papildomą finansavimą investicijoms, obligacijoms ar kitokią pagalbą.

Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą, sudarė 2 mln. eurų vertės paskolos sutartį su garsiausiu šalies krepšinio klubu – Kauno „Žalgiriu“. „Dėl galiojusių ribojimų masiniams renginiams, sporto ir kultrūros sektoriai itin skaudžiai pajuto pandemijos poveikį. „Žalgiris“ negavo suplanuotų pajamų už bilietų pardavimus, sumažėjo iš partnerysčių bei reklamos gaunamos pajamos. Taip atsirado didesnis apyvartinių lėšų poreikis.

Tokioje mažoje ir bręstančioje finansų rinkoje kaip Lietuva, šiuo metu veikia net kelios tarpusavio skolinimo platformos. Jos populiarėja ir tarp norinčiųjų pasiskolinti, ir tarp ieškančiųjų papildomų investavimo būdų. Tarpusavio skolinimo platformos vis dažniau tampa alternatyva tiems gyventojams, kurie siekia refinansuoti turimą brangesnį kreditą ar restruktūrizuoti savo skolas. Taip pat šiuo būdu dažnai skolinamasi vartojimo reikmėms: būsto remontui, automobilio įsigijimui ir panašiai.

Lietuvos įmonės tik 1 proc. mokėjimų atlieka banko padaliniuose, o likę 99 proc. verslo pavedimai atliekami internetu, rodo šių metų pirmųjų keturių mėnesių „Swedbank“ duomenys. Mokėjimų internetu apimtys sparčiai auga – lyginant su atitinkamu laikotarpiu 2013-aisiais, per keturis šių metų mėnesius mokėjimų internetu skaičius išaugo 34 procentais.

Prieš lapkričio pirmąją ar­ti­mie­ji skubėjo į ka­pi­nes, dar­bo pa­dau­gė­jo ir ka­pų tvar­ky­mo įmo­nėms. Ak­men­ka­liai pa­ste­bi, kad Lie­tu­vo­je žmo­nės dau­giau pi­ni­gų ski­ria mi­ru­sių­jų ka­pams ne­gu vai­kų moks­lams. Et­no­lo­go pro­fe­so­riaus Li­ber­to Klim­kos nuo­mo­ne, žmo­nių rū­pes­tis ka­pais yra per­dė­tas. Pa­mink­lai ma­žė­ja Ser­ge­jus Gu­ze­je­vas, ka­pų tvar­ky­mu už­sii­man­čios įmo­nės sa­vi­nin­kas, sa­ko, kad pi­ni­gų ka­pams žmo­nės iš­lei­džia vis dau­giau.

Verslininkai, siūlydami galimybę mokėti kortele, pritraukia daugiau klientų, jaučiasi saugiau ir sprendžia aptarnaujančio personalo efektyvumo klausimus, rodo „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktas Lietuvos verslo ir gyventojų nuomonės tyrimas.