dabartinė vyriausybė

 Vyriausybė niekaip nesugalvoja, ką daryti su Visagino atominės elektrinės (VAE) projektu, jau kainavusiu šimtus milijonų litų. Aplink jau statomos ir planuojamos statyti naujos jėgainės. Po paskutinių Seimo rinkimų ir kartu su jais vykusio patariamojo referendumo, kuriame dauguma balsavusiųjų pasisakė prieš atominę energetiką, Lietuvos valdžia lūkuriuoja ir nurodo vis naujas datas, kada apsispręs – tęsti ar ne praėjusios Vyriausybės pradėtą branduolinį projektą.

Dabartinė Vyriausybė, priešingai negu elgėsi kitų Europos valstybių vadovai, finansiniu sunkmečiu nepagrįstai kėlė mokesčius ir iki šiol nepradėjo ekonomikos gaivinimo programų. Dėl to biudžeto įplaukų lygis krito beveik perpus ir susidarė milžiniškas biudžeto deficitas, jau viršijantis 10 proc.

Jau praėjo Vyriausybės darbo metai, o jos programa iki šiol nevykdoma. Mokesčiai daug didesni, nei ministrai žadėjo, algos daug mažesnės, korupcija ir biurokratizmas nesuvaldytas. Matydama, kad pažadų tesėti nepavyks, Vyriausybė svarbiausius reikalus atideda. Pažadas: be mašinų! Perskaičius Vyriausybės programą, pernai patvirtintą Seimo, atrodo, kad Lietuvoje - tikras rojus. Tiksliau, būtų rojus, jei tai, kas įrašyta į šį dokumentą, būtų išpildyta. Deja, viskas taip toli nuo realybės.

Piniginės pagalbos iš Vyriausybės prašantys padegėliai ar kiti bėdų prispausti gyventojai vilties teikiančio atsakymo nesulaukia. Rezervas, skirtas nelaimių padariniams kompensuoti ir kitiems nenumatytiems sunkumams įveikti, nejudinamas. Netikėtai atsiradusioms išlaidoms padengti skirtą Vyriausybės rezervo fondą šiemet pasiekė gerokai mažiau pinigų nei ankstesniais metais. 2008-ųjų gruodį tvirtinant valstybės biudžetą šiam reikalui vietoj įprastų 40 mln. litų buvo numatyta skirti 30 mln. litų.

Didžiausia valdančioji partija - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) - dar nėra apsisprendusi, ką rems per prezidento rinkimus. Kai kurie šios partijos skyriai kandidatais norėtų matyti Vytautą Landsbergį arba Laimą Andrikienę. Pastaroji neseniai savo kandidatavimą atšaukė V.Landsbergio naudai. Daugelis konservatorių-krikdemų, tarp jų ir partijos pirmininkas Andrius Kubilius, mieliau paremtų eurokomisarę Dalią Grybauskaitę.

Filmo „Žalgiris - geležies diena“ nebus, jei per šiuos ir kitus metus kūrėjai iš valstybės biudžeto negaus planuotų 12 mln. litų, teigia filmo prodiuseris Arūnas Stoškus. „Viskas nuo biudžeto priklauso. (...) Jeigu bus skiriamas finansavimas, tai ir bus filmas“, - BNS sakė A.Stoškus. Filmui „Žalgiris - Geležies diena“ praėjusi Vyriausybė buvo numačiusi 12 mln. litų, iš kurių 9 mln. litų turėjo būti skirti 2009-aisiais.

Prasidėjus potvyniui Nemuno deltoje nuo stichijos labiausiai nukentėtų Rusnė ir jos gyventojai. Tačiau miestelio žmones skriaudžia ne tik gamta, bet ir pažadų netesinti Vyriausybė. Pagal 2006 metų Gedimino Kirkilo ministrų kabineto patvirtintą „Klaipėdos ir Tauragės apskričių pasirengimo potvyniams ir potvynių padariniams šalinti 2007-2015 metų programą“ dar pernai Rusnėje turėjo būti įsteigta priešgaisrinė tarnyba. Jau aišku, kad to nebus padaryta ir šiemet.

Praėjusią savaitę paskelbtoje 2008 m. pagrindinių mokslo, technologijų ir konkurencingumo rodiklių ataskaitoje pirmą kartą apžvelgta, kokia pažanga padaryta 2000–2006 m. ES investuojant į mokslinius tyrimus ir kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę. Ataskaitos duomenimis, Europoje dirbančių mokslininkų skaičius didėja, o sąlygos užsienio mokslininkams ir privačioms JAV investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą (MTP) ES tampa vis palankesnės.

Lietuvos kaime pastaraisiais metais nesugebėta susieti spartaus ekonomikos augimo su socialinės atskirties, skurdo mažinimu, užimtumo didinimu, alternatyvių paslaugų ir verslo skatinimu. Kas laukia kaimo krizės metais? Dabartinė Vyriausybė žada siekti, kad kaime prioritetas būtų teikiamas vidutinių, šeimos pagrindu veikiančių ūkių plėtrai.

Kadenciją baigiančios Vyriausybės premjeras Gediminas Kirkilas atmeta kaltinimus, neva jis nuo būsimojo premjero ir žmonių nuslėpė tikrąją šalies ūkio padėtį. G.Kirkilas gina ir dabartinei Vyriausybei duomenis teikiantį Statistikos departamento direktorių Algirdą Šemetą, kuris siūlomas į naujosios centro-dešinės koalicijos finansų ministrus. „Tai absurdiški kaltinimai - jokios padėties Lietuvoje negalima nuslėpti, mes esame viešoje erdvėje, Europos Sąjungoje.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Andrius Kubilius, laukdamas antrojo Seimo rinkimų turo rezultatų, kurie gali ryškiai sustiprinti partijos pozicijas Seime, dar nepuola dėlioti galimų koalicijų. Tikras yra tik tuo, kad vadovaus naujajai Vyriausybei. Kaip ir 1999-aisiais, vienais sunkiausių šaliai metų.

Jaunasis Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Davidas Milibandas ketina iš posto išstumti premjerą Gordoną Browną, bet šis dar tikisi pučui užkirsti kelią, rašo „Respublika“. Tarp T.Blairo ir G.Browno Tai įvyko paskutiniame Leiboristų partijos suvažiavime: Gordonas Brownas baigė kalbėti ir klausėsi ovacijų tarsi karvedys, pasirengęs išjoti pro miesto vartus. Koridoriuose delegatai liaupsino jo kalbą, kurioje jis banaliais pažadais bandė įsiteikti rinkėjams.

Gyvename tarsi ant rūkstančio ugnikalnio: ekonomika kol kas sparčiai plėtojasi, vis dar geri tokie svarbūs rodikliai kaip bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimas, mažmeninės prekybos augimas ir panašiai. Tačiau daugelis finansų ir ekonomikos žinovų jau išsijuosę baugina atslenkančiu sunkmečiu. Jau šį rudenį.

Taip ilgai dirbti valstybei dar neteko per visą šalies istoriją. Rekordiškai nutolusi laisvės nuo mokesčių diena šiemet ateina 12 dienų vėliau nei pernai. Tam, kad išlaikytų besiplečiantį valstybės aparatą vidutinis Lietuvos pilietis turės dirbti 151 dieną. Laisvės nuo mokesčių diena – tai simbolinė diena metuose, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda dirbti sau.

Šiuo metu Lietuvoje vien žodis „reforma“ daugumai kelia alergiją ir daug kas pasakys, kad „užteks mums tų reformų“, geriau jau „rami ir normali“ evoliucija. Kai vieną kartą bandžiau pasiteirauti apie „kai kurias“ Rusijos problemas pagal mainų programą metams į Ameriką atvažiavusios rusės studentės, ji liūdnai į mane pasižiūrėjo pavargusiu žvilgsniu: „O tai ką daryti... Ką vėl kokią revoliuciją?“ Tuomet supratau, kad Rusijoje kiekviena reforma yra revoliucija.

Konservatorių manymu, kadenciją baigiančią Algirdo Brazausko Vyriausybę yra už ką pagirti, tačiau yra ir už ką peikti. Koalicinės socialdemokratų ir socialliberalų Vyriausybės pasiekimus ir nesėkmes pirmadienį spaudos konferencijoje apžvelgė Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius. Pirmiausia A. Kubilius išvardijo tuos A. Brazausko Vyriausybės darbo akcentus, už kuriuos, konservatorių nuomone, ją reikia pagirti.