d. trečiakauskas

Karantinui pasibaigus, Lietuvos tėvų forumas ruošiasi į teismą paduoti valstybę dėl dalies tėvų karantino metu neva patirtos žalos. Ką konkrečiai paduos į teismą, dalies tėvų atstovai nepatikslina. Taip pat nelabai aišku, kuriam teismui adresuos skundą. Savo ruožtu ir buvusios, ir dabartinės valdžios atstovai į grasinimą teismu reaguoja ramiai ir ketinimą vadina kvailyste.

Savaitgalį Vilniaus Vingio parke įvyko kontroversiškai įvertintas „Didysis šeimos gynimo maršas“, o TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ šiandien bus paliesta tema, kuri, atrodo, Lietuvą padalijo į dvi dalis – kodėl žmonės niekaip negali rasti sutarimo dėl šeimos vertybių? Apie tai pirmadienio vakarą diskutuos ir savo nuomonėmis dalinsis Lietuvos tėvų forumo vadovas Darius Trečiakauskas ir garsi aktorė, signatarė ir visuomenės veikėja Nijolė Oželytė.

Siūlymai keisti šių metų brandos egzaminų eigą ir atsisakyti lietuvių kalbos įskaitos suskaidė švietimo bendruomenę. Kol vieni tokią iniciatyvą sveikina, kitiems kyla klausimas – ar to tikrai reikėjo? Ne ką mažiau šurmulio kelia ir neišsipildę norai egzaminų atsisakyti iš viso – jie esą jau seniai nebeatitinka šių dienų realybės.

Į Kaišiadoryse esantį lopšelį-darželį „Spindulys“ skubėjo policijos pareigūnai. Buvo pranešta, kad darbe yra saviizoliacijos taisyklių nesilaikanti įstaigos direktorė. Kaip tv3.lt pavyko išsiaiškinti, direktorė buvo užsikrėtusi koronavirusu, tačiau dėl skubių reikalų vyko į darbą. Tėvų ir pedagogų bendruomenės tokio elgesio nesupranta ir jį smerkia.

Nuo kitos savaitės Lietuvos moksleiviai galės savaitę džiaugtis rudens atostogomis. O štai nuo lapkričio 3-osios vėl teks kibti į mokslus. Tiesa, ne visiems vienodai – vyresnėliams pamokos vyks nuotoliniu būdu, o priešmokyklinukai ir pradinukai grįš į klases. Šis sprendimas baugina dalį tėvų, nes mokyklose vaikams gali būti nesaugu. Tuo metu pradinių mokyklų vadovai ramina – kai įstaigose liks tik pradinukai, jų saugumą užtikrinti bus paprasčiau.

Mokiniai ir jų tėvai laukia žinios, ar nuo rugsėjo vaikai galės eiti į mokyklas, ar jau ruoštis naujiems mokslo metams. Apie tai kalba ir Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tv3.lt sako, kad naujiems mokslo metams rengiamasi, jie tikrai prasidės rugsėjo pirmąją.

Nuo rugsėjo 1-osios visi Lietuvos priešmokyklinukai ir pirmokai, nepriklausomai nuo šeimos pajamų, mokyklose gaus nemokamus pietus. Kol tėvai džiaugiasi, kad jų atžalos bus pavalgiusios, mokyklų vadovai nemokamus pietus laiko priešrinkiminiu triuku, kritikuoja, kad vieno vaiko maitinimui skiriama per maža suma, ir abejoja, kaip pavyks įgyvendinti naująją tvarką. Visgi, tėvus vienijančių organizacijų atstovai sako, kad iš dalies bus išspręsta ir patyčių problema.

Lietuvos paaugliams klasės ir namų darbai kelia daugiausiai streso tarp visų bendraamžių Europoje. Nors tai nereiškia, kad Lietuvos moksleiviai Europoje išsiskiria gausiausiais namų darbais, šalies pedagogai vis tiek atkreipia dėmesį, kad šių dienų paaugliai patiria nemažą krūvį.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrui Algirdui Monkevičiui paskelbus, kad dėl karantino šiemet mokslo metai bus trumpinami, Lietuvos tėvų forumo (LTF) nariai teigė, kad dauguma mokytojų, moksleivių ir tėvų apsidžiaugė šiuo dalyku, tačiau ne visiems ši žinia džiugi. Kai kurios mokyklos puikiai organizuoja nuotolinį ugdymo procesą, kai kurie mokiniai atrado erdvę kūrybiškumui atsiverti, todėl tolimesnei ugdymo kokybei mokslo metų trumpinimas gali turėti nemažai reikšmės.

Mokyklos bando nutrūkusį mokymo procesą tęsti nuotoliniu būdu, tačiau tėvai ir švietimo atstovai pripažįsta, kad jaučiamas didžiulis chaosas. Vieni tėvai piktinasi, kad pamokos „online“ jų mokykloje iš viso nevyksta, tik įmetamos užduotys mokiniams, bet mažesni vaikai jų negeba atlikti savarankiškai. Kiti tėvai antrina, kad retas jų mokyklos mokytojas prisijungia prie „online“ tinklo, dažniausiai tik pateikia užduotis.

Vienas vaiko pinigų iniciatorių, valstietis Tomas Tomilinas, dar 2017 metų pabaigoje tvirtino, kad išmokos tėvams prisidės prie gimstamumo Lietuvoje didėjimo. Deja, realybė, bent kol kas, atrodo niūresnė, nes per dvejus metus, kol išmokami vaiko pinigai, teigiamų demografinių pokyčių nepastebėta. Maža to, ir tėvai, ir demografai tvirtina, kad išmokos tėvams nepaskatins jų susilaukti daugiau vaikų.

Socialdemokratų siūlymas įvesti privalomus skiepus nuo poliomielito, tymų, raudonukės, kuriam po pateikimo Seimas pritarė vos vieno balso persvara, toliau kelia audras tiek tarp tėvų, tiek tarp seimūnų. Tačiau kol vieni, piktindamiesi sugrąžinta privalomų skiepų idėja, parlamentarus atakuoja laiškais, teisininkai gi tvirtina, kad toks siūlymas gali būti pateisinamas.

Lietuva nėra pigiausia šalis, planuojantiems vaikus. Čia porai, norinčiai užauginti du vaikus, tenka atriekti nemažą dalį savo atlyginimo. Nors lietuviams priklauso daug įvairių išmokų už jų atžalas, tėvai pasigenda didesnio valdžios dėmesio ne patiems mažiausiems, o jau kiek paūgėjusiems vaikams.

Jau mėnesį galiojanti naujoji vaiko dėl ligos praleistų pamokų pateisinimo tvarka spėjo pasėti nemažai chaoso. Dalis ikimokyklinukų tėvelių skundžiasi, kad net ir esant nedideliam vaiko negalavimui jie yra vis tiek priversti kreiptis į gydytojus, mat kitu atveju už praleistas dienas turės susimokėti. Medikai taip pat kraipo galvomis: išrašą e.sistemoje šie gali pateikti ne visada, o jei mokykloje tėvams leis pateisinti vos kelias dienas, nauji pokyčiai netenka prasmės.

Kiekvieni mokslo metai patuština moksleivių tėvų kišenes – reikia pirkti ne tik kanceliarines priemones, uniformas, kuprines, bet ir pasirūpinti pratybomis ir kitomis mokyklinėmis prekėmis. Kasmet per brangiomis moksleivių pratybomis besiskundžiantiems tėvams ir ministerija, ir mokytojai primena, kad jos nėra privalomos, o mokyklos gali jų atsisakyti. Tuo metu tėvų atstovai ministeriją ir mokytojus ragina keisti požiūrį į moksleivių ugdymą.

Didelis, ypač didžiųjų miestų, tėvų galvos skausmas – kur dėti viduryje dienos pamokas baigiančius pradinukus ar priešmokyklinio amžiaus vaikus. Vienas tokių sprendimų – visos dienos mokyklos, suteikiančios vaikams galimybę ugdymo įstaigoje leisti laiką iki tol, kol jų tėvai baigs darbą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, praėjusiais mokslo metais 38-iuose Lietuvos mokyklose paleidusi bandomąjį visos dienos mokyklos projektą, paskelbė žadanti šią iniciatyvą plėsti.

Seimo nariai konservatoriai Vytautas Juozapaitis ir Edmundas Pupinis Seime įregistravo Švietimo įstatymo pakeitimą, siūlantį įteisinti mokymosi šeimoje sąvoką ir įtvirtinti, kad toks mokymas galimas pasirašius sutartį su mokykla. Ir nors tėvai tvirtai palaiko tokią idėją, edukologai įspėja, kad ne visi tėvai gali suteikti savo vaikams išsilavinimą, o nelankydami mokyklos vaikai nepramoks socializuotis. Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2019 m. rugsėjo 1 dienos.

Mažametės įvaikinimo į Naująją Zelandiją drama tęsiasi, Vilniaus apygardos teisme buvo sprendžiamas 9-metės likimas, tačiau teismas atidėjo sprendimo priėmimą ir jį skelbs vėliau.  "Teismas išnagrinėjo tarptautinio įvaikinimo bylą ir nusprendė atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą sausio 16-tai dienai“, – ketvirtadienį baigiantis darbo dienai būriui laukusių žurnalistų pranešė Vilniaus apygardos teismo atstovė Rūta Trimailovienė. Uždaras teismo posėdis truko daugiau nei tris valandas.

Sutuoktinių pora iš Naujosios Zelandijos Nigelas ir Raewyn McClymontai ruošiasi teismo posėdžiui, kurio metu bus svarstoma, ar leisti šeimai įsivaikinti 9-metę mergaitę iš Lietuvos. Trečiadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išplatino ministro komentarą, kuriame teigiama, kad globos namai turi žinių apie mergaitės gąsdinimą, o su ja susitiko ne tik brolis, bet ir Tėvų forumo pirmininkas Dalius Trečiakauskas.

 Tėvų forumo tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas antradienį pareiškė, kad tęsiantis mokytojų streikams ugdymo procesas šalyje yra sužlugdytas. „Tėvus neramina tai, kas vyksta, nes būtent, ko gero, tėvai ir jų vaikai šiuo atveju yra tie kraštiniai, kurie dėl buvusios ministrės (Jurgitos Petrauskienės – BNS) arogancijos, nenoro ir negebėjimo tartis priėjo prie situacijos, kad ugdymo procesas yra sužlugdytas“, – LRT radijui sakė D. Trečiakauskas.

Cukraus kiekis jogurtuose, kurie skirti vaikams ir tiekiami ugdymo įstaigoms per programą „Pienas vaikams“, bus mažinamas palaipsniui, teigia Sveikatos apsaugos ministerija. Bus taikomas pereinamasis penkerių metų laikotarpis, per kurį kasmet nuo 2018 iki 2023 metų cukraus kiekis mažės po 1 gramą 100 mililitrų jogurte.