d. kuolys

Pirmasis nepriklausomos Lietuvos kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys teigia, kad trys nesmagūs dalykai ima ryškėti Lietuvos gyvenime, Rusijai įsiveržus į Ukrainą.

Rugpjūčio mėnesį mitingas prie Seimo baigėsi riaušėmis, o kitam mitingui leidimas kol kas neišduotas. LGBTQ atstovams reikėjo nueiti ilgą kelią, kad pagaliau pavyktų surengti eitynes Kaune. Kodėl Lietuvoje įsikeroja vis didesnė neapykantos kultūra? Kas ją skatina? Nebeturime Konstitucijos? Šiame moderniame amžiuje, kai visi drąsiai gali reikšti savo nuomonę, atsiranda ir didžiulė terpė visuomenės susiskaldymui.

Prieš trisdešimt metų septyniolika skirtingo amžiaus ir patirčių vyrų, vadovaujami pirmosios Lietuvos premjerės moters, suformavo pirmąją nepriklausomos Lietuvos Vyriausybę. Kremliaus spaudimas, ekonominė blokada, gyventojų nepasitenkinimas ir viską gaubianti nežinia – turbūt nė vienai po to dirbusiai vyriausybei neteko patirti tiek iššūkių, kiek jiems, mena tuometiniai ministrai.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) sulaukė kritikos dėl milijoninės vertės viešojo pirkimo, skirto pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosioms programoms atnaujinti. Kultūros istorikas, partijos „Lietuvos sąrašas“ vadovas Darius Kuolys sako, kad pirkimu per itin trumpą laiką užsimota iš esmės keisti visą ugdymo turinį, tačiau nei visuomenė, nei akademikai, ekspertai apie tai informacijos neturi.

Lietuvos sostinė, besirengianti 2023-iaisiais minėsimam 700 metų jubiliejui, sieks akcentuoti sostinės atvirumą bei lauks visuomenės idėjų, kaip atšvęsti sukaktį.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) šią savaitę svarstys, ar pritarti Gruzijos originaliam pavadinimui. Pakeisti pavadinimą į Georgiją arba Sakartvelo, taip atskiriant nuo rusiškos valstybės pavadinimo versijos, prašė šalies prezidentas Georgijus Margvelašvilis. VLKK ketvirtadienį svarstys, ar pritarti sulietuvintam pavadinimo variantui – Kartvelija arba Sakartvelas. „Komisijos narių – 17, nuomonės yra įvairios.

Žinių radijas Buvęs Pilietinės visuomenės instituto vadovas, visuomenininkas Darius Kuolys sako, kad šie prezidento rinkimai yra surežisuoti – esą didžiosios Lietuvos partijos susitarė dėl rinkimų baigties. „Trys didžiausios partijos – Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, socialdemokratai ir liberalai – yra susitarę dėl rinkimų baigties. Tai yra nelabai doras scenarijus visuomenės, tautos, demokratinės valstybės atžvilgiu. Tai – rytietiškas scenarijus.

Vilniaus 2-osios apylinkės teismas pripažino Darių Kuolį kaltu ir skyrė buvusiam Kultūros ministrui minimalią 500 litų baudą. Teisėja A. Valinskienė nustatė, jog birželio 1 dieną sostinės Vytenio gatvėje, priešais Valstybės saugumo departamentą surengęs mitingą Darius Kuolys pažeidė  Susirinkimų įstatymą, nes  piketavo neturėdamas savivaldybės išduoto leidimo. Šios faktinės aplinkybės nustatytos remiantis byloje surinktais faktiniais duomenimis, o būtent, policijos pareigūno.

Vilniaus 3-iosios apylinkės teismui buvęs Kultūros ministras, kuris kaltinamas pažeidęs Susirinkimų įstatymą, aiškino, kuo skiriasi apeigos nuo pilietinės akcijos. Tęsiant administracinės bylos, kurioje Darius Kuolys kaltinamas gegužės 3 dieną prie Seimo surengęs neteisėtą akciją, nagrinėjimą teismas apklausė liudytojus.

Liepos pradžioje įkurta nauja politinė partija „Lietuvos sąrašas“ nedalyvaus Seimo rinkimuose, trečiadienį pranešė jos vadovas. D. Kuolio teigimu, „Lietuvos sąrašas“ Seimo rinkimuose rems kai kuriuos kitų partijų keliamus kandidatus. D.Kuolys neatskleidė, kuriuos kandidatus partija rems, bet sakė, kad jų yra keliolika. Tiesa, kol kas neatmetama galimybė, kad kai kurie „Lietuvos sąrašo“ partijai priklausantys asmenys gali išsikelti savarankiškais kandidatais, 15min.lt.

Pulkininko Vytauto Pociūno šeštosiose žūties metinėse dalyvavęs visuomenininkas Darius Kuolys pažėrė kritikos dėl tam tikrų pareigūnų nesugebėjimo ištirti iki šiol aistras kurstančios bylos. D. Kuolys taip pat suabejojo, ar tauta tikrai gyvena laisvoje Lietuvoje, nes, anot jo, panašu, kad viską valdo anoniminės grupuotės. – Kas šiuo metu žinoma dėl V. Pociūno žūties tyrimo? – Balsas.lt paklausė D. Kuolio. – Iš tikrųjų mes tiksliai nežinome nieko.

Prabėgo trys mėnesiai nuo gegužės 17-osios, kuomet iš savo senelių namų Garliavoje buvo paimta ir perduota motinai L. Stankūnaitė Drąsiaus Kedžio dukra. Po šių įvykių per šalį nusirito mitingų, eitynių ir protestų akcijų bangą. Rugpjūčio 17-ąją prie Prezidentūros vyko dar viena pilietinė akcija, kurios buvo ištiesta simbolinė „kaldrytė“, kurią laikė guminėmis pirštinėmis mūvintys žmonės, taip primindami Garliavos šturmo įvykius.

Emocijos neblėsta. Nors Lietuvą sukrėtę gegužės 17-osios įvykiai Garliavoje šiek tiek aprimo, tačiau pasekmės bei tolesni veiksmai plėtojasi sparčiai ir be atokvėpio. Šįkart solidus žingsnis žengtas Laimutės Stankūnaitės advokato Gintaro Černiausko, kuris dėl kelių žmonių viešų pasisakymų kreipėsi į prokuratūrą. Į juodąjį G. Černiausko sąrašą pakliuvo visuomenininkas Darius Kuolys, Seimo narė Aurelija Stancikienė ir televizijoje dirbanti žurnalistė Rūta Janutienė.

Alantoje vykstančiame 19-jame Santaros-Šviesos suvažiavime savo pranešimą skaitė ir filosofas bei visuomenininkas Darius Kuolys. Po pranešimo „Santaros politika: nuo švelnių iki pakeltų rankų“ auditorija kalbėtojui uždavė keletą klausimų, o vienas jų buvo apie tai, kodėl iš D. Kuolio pasisakymo, kuriame buvo peržvelgta organizacijos raida bei kultūrinis ir politinis kontekstas, buvo jaučiamas didelis nusivylimą Lietuvos šiandiena.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnis skelbia: „Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus<...>Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką.“ Tačiau  tai, kas šiomis dienomis vyksta mūsų šalyje, kelia didžiulį susirūpinimą.

Seimo Audito komitetas gavo vidaus reikalų ministro Artūro Meliano kreipimąsi, kuriame prašoma ištirti, ar Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pagrįstai ir teisėtai skyrė 4 milijonus litų „Pilietinės visuomenės institutui“, kuriam vadovauja aktyvus visuomenės veikėjas Darius Kuolys. Įtariama, kad šie pinigai gali būti skirti politinei propagandai. Didžioji dalis lėšų, skirtų šiam institutui, yra gaunami iš Europos Sąjungos (ES) fondo, likusią dalį apmoka Lietuvos valstybė iš savo biudžeto.

Ketvirtadienį Simono Daukanto aikštėje prie prezidentūros visuomeninis judėjimas „Už teisingumą“ surengė improvizuotą spaudos konferenciją po atviru dangumi.

Ketvirtadienio vidurdienį S. Daukanto aikštėje prie prezidentūros rūmų, grojant Lietuvos kariuomenės pučiamųjų orkestrui, iniciatyvinės grupės „Už teisingumą“ nariai ant prezidentūros rūmų kolonų ir rūmų prieigose užrišo žalias vilties juosteles. Taip jie tęsia trečiadienį pradėtą pilietinę „Vilties ir apsivalymo“ akciją. Šiandien akcijoje dalyvavo visuomeninių ir nevyriausybinių organizacijų, kultūros ir religinio pasaulio atstovai: L. Pociūnienė, N. Sadūnaitė, mons.

Koks likimas laukia baltų tautų? Kodėl išliko tik lietuviai ir latviai. Ar sugebėsime atsilaikyti prieš globalizacijos vėjus? Į šiuos ir kitus baltiškai kultūrai ir pasaulėjautai aktualius klausimus bandė atsakyti įvairių sričių ekspertai sostinės Knygų mugės metu vykusioje diskusijoje, pavadinimu „Ar baltų laikas jau praeityje?“ Diskusiją moderavęs kultūros istorijos tyrinėtojas ir visuomenės veikėjas Darius Kuolys jos pradžioje sakė: „Šios dienos diskusijos tema – „Ar baltų laikas jau praeit...

(Papildyta 12:57 val.) Apie valandą trukusiame minėjimo renginyje dalyvavo žinomi šalies politikai, aktyvūs kultūros ir visuomenės veikėjai, Vytauto Pociūno našlė Liudvika Pociūnienė. Pulkininko V. Pociūno atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Minėjimo metu skambėjo klasikinės muzikos kūriniai, o minėjimo dalyvių atsineštos trispalvės buvo perrištos juodais kaspinais.