būstų kainos

Jungtinėje Karalystėje būsto kainos šį mėnesį, palyginti su pernai birželiu, nukrito vidutiniškai 3,5 proc. – labiausiai nuo 2009-ųjų liepos, skelbia hipotekos kompanija „Nationwide Building Society“, remdamasi reguliariai atliekamų rinkos tyrimų duomenimis. Analitikai pranašavo solidesnį šio kainų indekso metinį kritimą – iki 4 proc. nuo 3,4 proc. gegužę, skelbia „Trading Economics“. Būstas per metus atpigo visuose Jungtinės Karalystės regionuose, išskyrus Šiaurės Airiją.

Prasidėjus karui Ukrainoje, statybininkams teko atsisakyti rusiškų ir baltarusiškų medžiagų, tad statybos pabrango. Statybininkų atstovai įspėja, kad dalis pastatų taip ir liks nebaigti statyti, o išaugusius būstų kainų kaštus įmonės perkels ant pirkėjų pečių. Tačiau vystytojai tikina, kad turi ir gerų žinių – netrukus būstų kainų augimas sustos.  Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas tikino, kad, dalis statybos projektų bus sustabdyti.

Praėjusiais metais Lietuva tapo viena valstybe, kurioje nekilnojamo turto kainos padidėjo bene labiausiai visoje Europos Sąjungoje. Pakilusios būstų kainos neįtiko klientams, o itin išaugusi paklausa kėlė galvos skausmą statybų įmonėms. Kalbama, kad situacija artimiausiu metu negerės. Ekspertai kalba, kad nekilnojamo turto kainos neturėtų kristi dėl aukštos būstų paklausos, o didžiuosiuose Lietuvos miestuose pasiūla tapo itin maža.

Šiais metais Lietuvos didmiesčiuose ir kurorte matomas dviženklis nekilnojamojo turto kainų augimas. Jis itin ryškus pajūryje – kai kurių būstų kainos yra aukštesnės nei užsienio kurortuose.  Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialinio tinklo asmeninė paskyroje pasidalijo įrašu apie kylančias būstų kainas Baltijos pajūryje.

Pirmojo 2020-ųjų ketvirčio duomenimis, būsto kainos daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių, priešingai nei buvo prognozuojama dėl kilusios koronaviruso pandemijos, išaugo. Net 55 iš 56 šalių nekilnojamas turtas brango, skelbia rinkos analitikai. Vienintele šalimi, kurioje vidutinė nekilnojamo turto kaina sausio-kovo mėnesiais krito yra Suomija (1,2 proc. lyginant su praėjusių metų vidurkiu). Kainų augimo lydere tapo Turkija, kur būstai brango 15 proc.

Atėjus savaitgaliui žmonės plūsta į pajūrį. Kuršių nerijoje skelbiamas vasaros sezonas. Tiesa, nakvynės kaina čia kone dvigubai didesnė nei Palangoje. Vietos verslininkai nemano, jog užkeltos nakvynės ir paslaugų kainos atgraso turistus. Esą žmonės Kuršių neriją aplenkia dėl vietinės rinkliavos, kuri šiuo metu – 20 eurų. Kuršių nerija labiau vilioja užsienio turistus: vokiečius, prancūzus ar skandinavus. Anot vietos verslininkų, lietuviai kol kas čia – reti svečiai.

Brangstantis nekilnojamasis turtas ir spekuliacijos apie butų pigimą – mėgstama daugelio lietuvių pokalbių tema. Ir nors Vilniuje NT kainos yra bene aukščiausios visoje šalyje, bet ir čia, labai norint, kartais galima įsigyti būstą ir už kelioliką tūkstančių eurų. Naujienų portalas tv3.lt nusprendė pasižvalgyti po parduodamų pigiausių butų sostinėje pasiūlymus ir išsiaiškinti, kokią nuosavą pastogę Vilniuje galima įsigyti kišenėje turint 20 tūkstančių eurų? Tam pasitelkėme alio.lt ir aruodas.

Didžiojoje Britanijoje atlikta apklausa parodė, kad pirmąjį savo būstą statistiškai britai išgali įsigyti prieš sulaukdami 40 –ties metų, rašo dailymail.co.uk. Per pastaruosius 50 metų pirkėjo amžius itin šoktelėjo dėl išaugusių nekilnojamojo turto (NT) kainų. Būtent dėl šios priežasties dauguma jaunų britų yra priversti gyventi su tėvais arba būstą nuomotis. Apklausą atlikę specialistai taip pat atkreipė dėmesį, kad 1960-1970 metais vidutinis būsto pirkėjo amžius siekė 24-erius metus.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų rugpjūčio mėnesį smuktelėjo 0,1%. Birželį ir liepą buvo stebimas toks pats sumažėjimas. Palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuose kito 1,3% žemyn.

Būsto ieškantieji, pradėję domėtis tam tikra nekilnojamojo turto rūšimi, pastebi skirtingų tendencijų, kainų ar pasiūlos pokyčių. Vieni mano, kad turtas pinga, kitiems kaip tik atrodo, kad siūlomos kainos yra didesnės nei anksčiau. Taip pat matyti skirtumų tarp parduodamo ir nuomojamo nekilnojamojo turto objektų. Pasak daugumos būsto ieškančiųjų, parduodamo nekilnojamojo turto kainos pastaruoju metu yra stabilios (29 proc. Aruodas.lt respondentų), tačiau beveik tiek pat (28 proc.

„Ober-Haus“ Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų gegužės mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo nežymią kainų korekciją aukštyn Rygoje ir Taline, tuo tarpu Vilniuje ir Varšuvoje stebimas kainų sumažėjimas. Rygoje kainos kilo 0,6%, Taline – 0,9%.  Ryškiausias kainų kritimas gegužę buvo fiksuojamas Varšuvoje – 1,2 %, Vilniuje, kaip žinome, kainos kito -0,4%. Statistiniai duomenys rodo, kad Rygoje ir Taline fiksuojami  ir ryškiausi teigiami metiniai butų kainų pokyčiai.

Nors Vilniuje būstų kainos dažnai lenkia kaimynų estų ir latvių, provincijos miesteliuose galima rasti nekilnojamojo turto (NT), kainuojančio kapeikas. Naujojoje Akmenėje galima nusipirkti butą už 5 tūkst. litų.  Vilniuje už tokią sumą  pavyktų įsigyti vos vieną  kvadratinį metrą naujos statybos būsto centre arba prestižiniuose miesto rajonuose. Kaip pastebi „Akmenės nekilnojamasis turtas“ direktorius Tadas Mokasėnas, būstas Akmenėje už  5 tūkst.

SEB banko užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad keturi iš dešimties (39 proc.) 15-74 metų Lietuvos gyventojų tikisi būsto kainų kilimo per ateinančius 12 mėnesių, penktadalis (20 proc.) mano, kad būsto kainos Lietuvoje kris, o trys iš dešimties (31 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad būsto kainos liks tokios pat. Dešimtadalis (10 proc.) respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Pernai beveik penktadaliu paaugusi ir 2,6 mlrd. Lt metinę apyvartą pasiekusi Lietuvos būsto rinka 2012-uosius pradėjo nežymiu būsto kainų indekso smukimu sostinėje ir nuosaikiu indekso padidėjimu likusioje šalies dalyje. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Vilniaus mieste perleistų senesnės statybos butų vidutinė kaina, preliminariais duomenimis, siekė vidutiniškai 3689 Lt/kv. m ir buvo 0,6 proc. mažesnė nei paskutinį 2011-ųjų ketvirtį.

Praėjusiais metais dažniausiai parduodami butai Vilniuje nesiekė 250 tūkst. litų, Kaune – iki 140 tūkst. litų, o Klaipėdoje – iki 215 tūkst. litų. Išanalizavęs metinius skelbimų duomenis, 2011 m. parduodamų butų tendencijas pateikia lankomiausias nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt. Sostinėje brangiausi – Senamiestis ir Užupis Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.

Artėjantis šildymo sezonas ne vieną priverčia pasukti galvą, kaip būtų galima sutaupyti. Vieni sumažina šildymo intensyvumą ir renkasi namuose dėvėti šiltesnius megztinius, o kiti, kaip parodė nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt rugpjūčio mėnesio pradžioje atlikta portalo lankytojų apklausa, ieškosi mažesnio būsto. Net 69 procentai apklausos dalyvių teigė dėl šildymo kainų būsią priversti ieškoti mažesnio, pigesnio nuomojamo būsto. Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.

UAB „Ober-Haus“ duomenimis, per antrąjį 2011 m. ketvirtį butų kainos Lietuvos didmiesčiuose ūgtelėjo tik 0,3%, tačiau vertinant viso pusmečio rezultatus buvo fiksuojamas 0,2% dydžio kainų sumažėjimas. UAB „Ober-Haus“ rinkos specialistai, įvertinę pirmojo 2011 metų pusmečio rezultatus, teigia, jog Lietuvos būsto rinkoje didesnių permainų tikėtis dar per anksti: „Situaciją būsto rinkoje galima vadinti stabilia, be didesnių atsigavimo ar nuopuolio požymių.

Šių metų vasario „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indeksas (OHBI) rodo, kad penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) butų kainos sumažėjo 1,4 proc. (2010 metų sausį buvo užfiksuotas 0,8 proc. mėnesinis kainų sumažėjimas). Per paskutinius 12 mėnesių butų kainos sumažėjo 23,2 proc. (2010 metų sausį metinis kainų sumažėjimas siekė 24,5 proc.). Vasarį labiausiai butai atpigo Kauno mieste – 2,9 proc.