burbulas

Kalbama, kad per kelias savaites virtualią valiutą „Bitcoin“ pabrangino investuotojai, nusivylę realiomis pasaulio valiutomis. Tačiau ši virtuali valiuta, nepaisant panašumo į auksą, visai neprimena saugaus užutėkio. „Bitcoin“ valiuta arba tiesiog bitkoinai skiriasi nuo kitų virtualių valiutų. Visų pirma, nėra juos prižiūrinčios įstaigos ar organo. Programinę įrangą, kuria galima gaminti bitkoinus, gali parsisiųsti kas tik nori.

Krizė, nuo kurios vis dar neatsitokėjo mūsų ekonomika, buvo dramatiška, tačiau tikrai ne išskirtinė. Vienu momentu buvo madinga sudarinėti garsiausių pasaulio krizių dešimtukus. Tie dešimtukai beveik vienodi, o pirmoje jų vietoje visada puikuojasi „tulpių krizė“, kurią olandai vadina „tulpenmanie“. Paprastai apie šią beveik 400 metų senumo krizę parašoma keliais žodžiais, bet tulpių istorija tikrai įdomi, tad ją verta pristatyti šiek tiek plačiau, juolab kad ji susijusi su nerealiais skaičiais.

Pastaraisiais mėnesiais žiniasklaidoje pasklido gandų apie „Apple“ ketinimus sukurti išmanųjį laikrodį „iWatch“. Krentant „Apple“ akcijų kainai toks įrenginys galėtų tapti išsigelbėjimu investuotojams, kuriems pastaruoju metu neliko nieko kito tik stebėti kaip „Apple“ akcijų bubulas pamažu bliūkšta. „iWatch“ tokiems investuotojams suteikia viltį, jog bendrovė dar kartą sugebės sukurti visiškai naują rinką iki tol neregėtam produktui ir taps šios nišos lydere.

Nerimą kelianti tendencija ta, kad visuomenės masiškai palaiko taupymo politiką, tvirtina vienas įtakingiausių pasaulio ekonomistų, lietuviškų šaknų turintis Jeilio universiteto ekonomikos profesorius Robertas Shilleris. Prieš porą savaičių lankėtės Davoso Pasaulio ekonomikos forume (PEF). Kokį įspūdį paliko šių metų renginys? Pamenu, kad 2009-aisiais vykstant forumui Europos skolų krizė tik pradėjo vystytis ir buvo visų dėmesio centre.

Europoje žmonės tiki, kad kažkas privalo sumokėti už jų „nemokamus pietus“. Toks ydingas naratyvas ir priveda prie skolų krizės. Tokią mintį išsakė žymus ekonomistas Robertas Shilleris, Jeilio universiteto profesorius, nuspėjęs du pastaruosius finansinius burbulus. Žymus ekonomistas R. Shilleris nenori spėlioti, kur galime sulaukti ateinančio finansinio burbulo. Vis dėlto ekonomistas yra įsitikinęs, kad nauji burbulai bus.

Pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie sezoninį gripą, itin intensyviai gyvenantys tv ekranų veidai bei aktoriai elgiasi skirtingai: vieni imasi veiksmingų priemonių jau ligai užklupus, kiti stiprina savo organizmą kovai su virusais. TV laidomis išgarsėjęs IKI virtuvės šefas Linas Samėnas, šiuo metu besifilmuojantis tv seriale „IKI pasimatymo, mama!" sako, kad šiais laikais aktyvus žmogus nebeturi teisės susirgti.

Rugsėjo pirmą savaitę Kinijos vyriausybė paskelbė apie naujus būsimus šalies infrastruktūros projektus. Kinija žada aktyviai šalyje vystyti metro sistemą, nutiesiant daugiau kaip 2000 km metro linijų, investuoti į aplinką, susijusią su metro sistemos vystymu.

Maža, turtinga, į Vakarus palinkusi Slovėnija 2004 m. Europos Sąjungoje buvo sutikta išskėstomis rankomis, o po trijų metų ji beveik nepastebimai prisijungė ir prie euro zonos. Tačiau po penkerių metų, du milijonus gyventojų turinti šalis gali tapti pirmąja buvusia komunistine ES valstybe, kuriai prireiks finansinės paramos, rašo „The New York Times“. Slovėnijos premjeras Janezas Jansa praeitą mėnesį įspėjo, kad bėdos dėl skolų gali priversti jį kreiptis į ES pagalbos.

2008 m. finansų krizės metu Kinijos valdžia puikiai susitvarkė su sunkumais panaudodama ekonomiką skatinančias priemones. Tačiau šį kartą, kaip praneša „Caixin“, Kinijos valdžia nebeturės tiek lengvų pinigų, rašo „The Telegraph“. Pasaulio banko teigimu, Centrinės vyriausybės pajamos iš mokesčių augo 8 proc., tačiau išlaidos padidėjo 37 proc. Markas Williamsas, iš „Capital Economics“ sako, kad fiskalinio skatinimo priemonės šį kartą yra tik miražas.

Visai neseniai turėjome progą stebėti „Facebook“ akcijų vertės nuomukį. Šis įvykis verčia prisiminti „dot-com“ burbulą, rašo BBC. Vos tik atsiradus internetinėms technologijoms investuotojus apėmė euforija. Pinigai plūdo kone į visus IT „startup'us“, tačiau netrukus paaiškėjo, kad daugelio tokių bendrovių idėjos yra nevertos nė sudilusio skatiko, tad burbulas sprogo. „dotcom“ burbulas su savimi nusinešė 5 trln. JAV dolerių.

Kinijos ekonomikos augimo lėtėjimas, nežadantis nieko gero viso pasaulio ekonomikai, tampa vis ryškiau pastebimas. Statistika rodo, kad Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2012 m. II ketvirtį augo tik 7,6 proc. Tai mažiausias rodiklis nuo 2009 m., kai siautėjo pasaulinės finansų krizės pirmoji banga. Todėl Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sumažino Kinijos BVP augimo prognozę iki 8 proc. Nuo išorės į vidų Ekonomikos ekspertų nuomone, lėtėjimas susijęs su vidaus vartojimu.

Silicio slėnis pagaliau susilaukė dėmesio, kuriuo jau seniai lepinasi piktos namų šeimininkės ir jaudinantys virtuvės šefai. Slėnyje kuriamas realybės šou. Tačiau technologijų pasaulis dar nėra iki galo pasiruošęs žvilgsniui iš arti, rašo „The New York Times“. Kai pasirodė pirmosios detalės apie šou paprastu pavadinimu „Silicio slėnis“, daugelis įsižeidė ir teigė, kad šou supaprastins sunkų ir svarbų slėnyje atliekamą darbą.

Viešbučių būna įvairiausių – iš ledo, konteineriuose, po vandeniu ir panašiai. Estijoje siūloma pabūti labai arti gamtos – naktį praleisti pripučiamame burbule. Pripučiamas burbulo formos viešbutis įsikūręs Matsalu nacionaliniame parke prie Baltijos jūros, apie 150 kilometrų nuo Talino. Tokiam viešbučiui vieta labai svarbi. Burbulas pusiau permatomas, tad reikia užtikrinti, kad nebūtų klientams trukdančių smalsuolių, o burbulo gyventojai galėtų mėgautis jūra ir žvaigždėmis.

Volstritas ieško kaltų dėl „Facebook“, rašo „New York Times“. Antrą prekybos dieną kritus akcijų vertei bankininkai, investuotojai ir analitikai svarstė, kas nutiko su „Facebook“ pirminiu viešu siūlymu (IPO) – labiausiai lauktu technologijų debiutu. Kai kurie pirštais bado į „Morgan Stanley“ – pagrindinį IPO banką, o kiti kritikuoja „Nasdaq“ ir net patį „Facebook“. Po įvykio kritikai teigė, kad „Facebook“ pradinė kaina buvo per aukšta arba, kad buvo parduota per daug akcijų.

Prieš keletą metų jie žadėjo kelti baigtuvių vainikus ant stogų ir kviesti apsigyventi naujakurius. Prasidėjo sunkmetis ir šių nekilnojamojo turto projektų plėtotojai sustojo tarsi įbesti: vietoj langų žioji kiaurymės, stogai neuždengti, sienos nepastatytos, būstai neįrengti. Beveik visi šie projektai turi vieną ypatybę – jie buvo pradėti plėtoti prieš pat nekilnojamojo turto (NT) burbulo sprogimą – 2007–2008 metais.

„Facebook“ už 1 mlrd. JAV dolerių įsigijo įmonę, kuri turi tik tuziną darbuotojų, dar neatšventė dviejų metų jubiliejaus bei neneša pelno. Ar tai naujas interneto burbulas? Ar tikrai nuotraukų dalinimosi mobiliųjų telefonų programėlė „Instagram“, turinti 30 mln. vartotojų, kurie kasdien įkelia 5 mln. nuotraukų, verta 1 mlrd.

Praėjusiais metais ekonofizikos atstovai iš Šveicarijos federalinio technologijų instituto atidžiai išstudijavo galimą kompanijos „Facebook“ akcijų kainą. Pastaroji šiuo metu vertinama 65-100 mlrd. JAV dolerių. Šveicarų teigimu, tai visiškas absurdas, atsižvelgiant į tai, kokius pinigus „Facebook“ gali gauti iš 750 mln. savo socialinio tinklo vartotojų (tiek jų buvo pradedant tyrimą). Mokslininkai pasiūlė daug realistiškesnį įvertinimą – 15-30 mlrd.

„Startup“ – pradedančiųjų verslų – bendruomenės grandas Jonathanas Bradfordas mažą Lietuvos rinką vadina pranašumu ir tikina, kad šalis eina tinkamu keliu. Daugiau nei dešimtmetį „startup“ bendruomenėse besisukiojantis, žymiausių akceleratorių Europoje įkūrėjas J. Bradfordas atvykęs į renginio „Startup Monthly Vilnius“ pristatymą sako, kad jo tikslas – padaryti žmones nebeįdarbinamus. Be to, jis giria Lietuvos progresą, o pagrindine naujųjų verslininkų klaida laiko nesidalijimą idėjomis.

Planuojamas „Facebook“ didžiausias pirminis viešas akcijų siūlymas interneto istorijoje milijonieriais pavers net bendrovės priešus ar jos biuro sienas tapiusius dailininkus. Praėjęs ketvirtadienis „Facebook“ būstinėje buvo neišskirtinis: darbas vyko įprastu ritmu, pietums darbuotojai valgė trintą omarų sriubą, troškintą jautieną su marokietišku kuskusu ir prancūzišką obuolių pyragą su grietinėle bei medumi desertui.

Planuojamas „Facebook“ didžiausias pirminis viešas akcijų siūlymas interneto istorijoje milijonieriais pavers net bendrovės priešus ar jos biuro sienas tapiusius dailininkus. Praėjęs ketvirtadienis „Facebook“ būstinėje buvo neišskirtinis: darbas vyko įprastu ritmu, pietums darbuotojai valgė trintą omarų sriubą, troškintą jautieną su marokietišku kuskusu ir prancūzišką obuolių pyragą su grietinėle bei medumi desertui.

Po pirmosios šio sezono Lietuvos krepšinio lygos grandų dvikovos, kurioje „Žalgiris“ Vilniuje nugalėjo „Lietuvos rytą“ 82:72, Kauno klubo savininkas Vladimiras Romanovas teigė: „Nors prieš šias rungtynes buvo daug melo, propagandos, visa tai prilygo tik muilo burbului – „Lietuvos rytas“ nepajėgė atsilaikyti „Žalgiriui“ skelbia kaunodiena.lt. Mūsų treneriai kontroliavo žaidimą, todėl nebuvo jokios panikos ir jokių galimybių vilniečiams nugalėti. Jautėsi, kad žalgiriečiai buvo stipresni.

Kinijos planuotam švelniam ekonomikos nusileidimui kyla rimta grėsmė. Panašu, kad trejus metus pūstas kreditų burbulas gali sprogti. „Potenciali grėsmė tikrai didelė“, - sakė buvęs Kinijos pareigūnas Zhu Minas, šiuo metu užimantis pareigas TVF. Anot jo, paskolų santykis Kinijoje lyginant su BVP išaugo iki 200 proc. Tuo tarpu iki „Lehman“ katastrofos šis skaičius tesiekė 100 proc. Esant tokiam staigiam atotrūkiui kyla panaši grėsmė, kokią jau regėjo vakarų ekonomikos.

Abiejų rankų pirštų neužtektų suskaičiuoti, kiek kartų Lietuvoje vėl ir vėl diskutuojama apie nekilnojamojo turto mokestį gyventojams. Vieną kartą diskusija netgi priėjo iki konkrečių Finansų ministerijos pateiktų alternatyvų, kurios parodė, kad iš šio mokesčio biudžetas galėtų gauti nuo 40 iki 73 mln. litų. Lyginant su 20 milijardų litų nacionalinio biudžeto pajamų, šis nė pusės procento nesiekiantis derlius, atrodė, atšaldė mokesčio entuziastus.

Australija – bene vienintelė valstybė, kurios nekilnojamojo turto rinkos nesupurtė krizė. Kanados bankas „Scotiabank“ pateikia informaciją apie būklę kitose šalyse. Praėjusiais metais kai kuriose nekilnojamojo turto (NT) rinkose prasidėjo gijimo procesas. Kanadoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Didžiojoje Britanijoje jau buvo fiksuojamas NT kainų augimas, rodantis šių rinkų atsigavimą. Japonijoje, Italijoje ir Airijoje kainos toliau krito.

Butas, kuriam įsigyti užteko santaupų. Ko gero, toks būstas praėjusiais metais buvo perkamiausias. Lietuvoje jau šypsosi būsto pardavėjai, bet dar ne statytojai. Senos statybos butų buvo parduota net penkis kartus daugiau nei naujų, rašo „Lietuvos rytas“. Vilniuje 2010 m. parduota kone pusantro karto daugiau būstų nei praėjusiais metais, tačiau kainos, palyginti su 2009-aisiais, vidutiniškai smuko 10 procentų. Vis dėlto nuo praėjusių metų sausio būstų kainos Vilniuje ūgtelėjo – 3 procentais.

„Lietuvos ryto“ televizijos žaidime „Burbulas“ dalyvaujantis Merūnas Vitulskis džiaugiasi pagaliau radęs laiko suplanuoti būsimas vestuves. Kokios turėtų būti tuoktuvės su ilgamete drauge Erika, jam padėjo apsispręsti kartu su juo gyvenę du projekto dalyviai. Žaidime tenoras padarė išvadą, kad į viską žiūri pro rožinius akinius.

Vakar  prekybos ir pramogų sostinėje „KAUNO AKROPOLIS“ pasiektas Lietuvos rekordas  – magų pasirodymo metu  išpūstas didžiausias šalyje muilo burbulas.  Pasaulinio garso mago Enriko Pecolli kūrinio ilgis siekė 5 metrus, o diametras net 1 metrą.  Įspūdingą šou „Burbulų opera“  stebėjo 10 tūkstančių kauniečių. „Pūsti gigantiškus  muilo burbulus nėra paprasta. Be stiprių plaučių kiekvienas magas turi specialaus tam skirto skysčio receptą, kurį laiko paslaptyje.

„Jūs net neįsivaizduojat, kaip aš noriu praleisti tris dienas be mobilaus telefono!“ – lyg susitarę kartojo visi atvykusieji pirmai atrankai į netrukus startuosiantį „Lietuvos ryto“ televizijos  žaidimą „Burbulas“. Pasiūlymas tris dienas pailsėti nuo telefono, interneto, spaudos, radijo ir televizijos  daugeliui susirinkusiųjų pasirodė net svarbiau nei galimybė laimėti žaidimo prizą.

Šiemet sparčiai atsigaunančios Švedija, Suomija ir Norvegija gali vėl įkristi į duobę, jei šiose šalyse sprogs nekilnojamojo turto burbulas. Rizika, kad taip atsitiks, gana didelė, užsienio spaudą cituoja dienraštis „Lietuvos rytas“. „Aš esu labai susirūpinęs. Gali būti, kad Suomijoje pučiasi būsto kainų burbulas. Yra rizikos, kad būsto paskolų palūkanos yra per mažos", – teigė Suomijos finansų ministras Jyrki Katainenas.

Žymus investuotojas Jimas Rogersas laukia obligacijų rinkos burbulo sprogimo ir teigia, kad bankams užpildžius rinkas grynaisiais pinigais, kurie turėjo padėti išeiti iš krizės, pasaulio ekonomika susidurs su dar rimtesnėmis problemomis, skelbia CNBC. Pasak J. Rogerso, šiuo metu padėtis yra daug prastesnė nei finansų krizės pradžioje, o rinkas netolimoje ateityje užklups daug sunkumų. Investuotojas teigia, kad obligacijų rinka yra vienas iš keleto šiuo metu besivystančių pasaulio burbulų.

Tarptautinė verslo rizikos vertinimo bendrovė „Coface“ pagerino 20 pasaulio šalių reitingus, o Baltijos šalių reitingus paliko stabilius. Apie tai bendrovė pranešė sausio mėnesį vykusios 14-tosios Šalių rizikos vertinimo konferencijos metu. Taip pat „Coface“ prognozuoja, kad 2010 metais pramoninės šalys pradės atsigauti, tačiau šį atsigavimą gali silpninti įvairūs ekonominiai faktoriai.

Statybinių medžiagų pardavėjai Tauragę vadina išskirtiniu miestu. Kai kitur jau pasigirsta skundų apie mažėjančias statybų apimtis, Tauragėje statybinių medžiagų pardavimai auga ar bent prekybos apimčių sumažėjimo nejaučiama. Pardavėjų nuomone, dabar pats palankiausias metas įsigyti statybines medžiagas, nes jų kainos mažesnės nei pernai tuo pačiu metu. Kolegoms dejuojant, tauragiškiai džiaugiasi - Jei vienų prekių grupės pirkimai sumažėja, padidėja kitų.

Besigilinant į šios savaitės programą galima beveik patikėti liūdnu spėjimu: kinas po truputį, nepastebimai, bet regresuoja. Šeštadienis Kai nėra geriau, kone į pirmuosius dienos filmus iškopia prancūzo Cedrico Klapischo komedija „Europudingas“ (TV1, 21.00 val.). Čia tas retokas atvejis, kai pakeistas originalus pavadinimas (nieko nesakantis „Ispaniškas butas“) yra žymiai geresnis, prasmingesnis.

Pirmadienį (10.27) “Dviračio šou” rodo: į Europą iš Lietuvos nuteka ne tik protai, bet ir vagys; realybės šou "Burbulas" išrinktas metų automobilis; susapnavęs košmarą didysis kunigaikštis Gediminas įkūrė policiją. “Dviračio šou” žiūrėkite 20.10 val. per LNK. Jei turite pageidavimų, pasiūlymų ar komentarų, rašykite adresu [email protected].

Antradienį (10.14) “Dviračio šou” rodo: repetuodami su Rusijos žvaigžde Lietuvos balerūnai gavo trūkį; realybes šou "Burbulas" buvo fotografuojami vyriški aktai; Europos spermos čempionate lietuviai iškovojo pirmąją vietą. “Dviračio šou” žiūrėkite 20.10 val. per LNK. Jei turite pageidavimų, pasiūlymų ar komentarų, rašykite adresu [email protected].

Pirmadienį (10.13) “Dviračio šou” rodo: Arnoldui Schwarzeneggeriui suteiktas Pagėgių garbės piliečio vardas; į realybės šou "Burbulas" atvyko Batistuta; profesorius Kazlavičius susidomėjo uspaskichologija. “Dviračio šou” žiūrėkite 20.10 val. per LNK. Jei turite pageidavimų, pasiūlymų ar komentarų, rašykite adresu [email protected].

Antradienį (10.07) “Dviračio šou” rodo: Seimo nariai Baltarusijoje pragėrė kanceliarijos automobilį, kaimo žmonės pritaria Žaliojo tilto seksualinei orientacijai, realybės šou"Burbulas" prasidėjo tautinė nesantaika. “Dviračio šou” žiūrėkite 20.10 val. per LNK. Jei turite pageidavimų, pasiūlymų ar komentarų, rašykite adresu [email protected].