briuselis

Rugsėjo 21 d. Niujorke vykusio Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos paraštinio renginio „Moterys konfliktuose“, skirto jaunoms moterims, dirbančioms konfliktiniuose ir pokonfliktiniuose regionuose, metu Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė kartu su 30 kitų valstybių lyderių prisijungė prie Briuselio deklaracijos dėl veiksmų, siekiant suteikti moterims daugiau galių konfliktų metu (angl.

Energetikos ministras Dainius Kreivys penktadienį Briuselyje vykstančiame neeiliniame Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje kartu su kitais už energetiką atsakingais Bendrijos ministrais aptars skubias priemones mažinti sparčiai augančios energijos kainas.  Europos Komisija trečiadienį pasiūlė virtinę priemonių, kuriomis siekiama kontroliuoti elektros ir dujų kainas Europoje. Viena jų – viršutinė riba rusiškų dujų kainai.

Vairuotojui, kurio vairuojamas mikroautobusas penktadienį Briuselio centre įsirėžė į sausakimšą lauko kavinės terasą, nesunkiai sužeidęs šešis žmones, buvo pareikšti kaltinimai pasikėsinimu nužudyti, bet „teroristinių“ motyvų, kaip nustatyta, jis neturėjo, šeštadienį pareiškė Belgijos prokurorai. Po incidento vairuotojas pabėgo iš įvykio vietos. Vėliau įtariamasis buvo suimtas Antverpene šiaurinėje šalies dalyje. „Teroristiniai motyvai buvo atmesti.

Briuselio centre penktadienį mikroautobusui įsirėžus į sausakimšą lauko kavinės terasą, buvo nesunkiai sužeisti šeši žmonės, pranešė policija.  Mikroautobusas iš įvykio vietos nuvažiavo.  Jį vairavęs asmuo buvo vėliau sulaikytas šiauriniame Antverpeno uostamiestyje. Šiuo metu įtariamasis apklausiamas. Prokurorai sakė, jog kol kas neaišku, ar tai buvo išpuolis, ar nelaimingas atsitikimas.   „Tyrėjai vis dar aiškinasi tikslias įvykio aplinkybes.

Armėnijos ir Azerbaidžano lyderiai sutarė ateinantį trečiadienį susitikti derybų Briuselyje dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, ketvirtadienį pranešė Jerevanas.  Derybos, vyksiančios tarpininkaujant ES, rengiamos po naujausio smurto protrūkio Kalnų Karabache, per kurį žuvo mažiausiai trys žmonės.

Regioninės varžovės Serbija ir Kosovas ketvirtadienį ruošiasi susėsti derybų, kurios, kaip tikisi tarpininkai iš Europos Sąjungos, padės sumažinti augančią įtampą Balkanuose, kur Rusija, tęsiantis karui Ukrainoje, bando dar labiau padidinti savo įtaką. Viltys, kad retas tiesioginis Serbijos prezidento Aleksandro Vučičiaus ir Kosovo ministro pirmininko Albino Kurti (Albino Kurčio) susitikimas Briuselyje, gali baigtis reikšmingu proveržiu, yra menkos.

Spaudimas Lietuvai atblokuoti prekių tranzitą iš Rusijos į Kaliningradą kilo ne tik iš Rusijos, bet ir iš Briuselio. Tai turėtų būti sustabdyta, o spaudimas turėjo būto nukreiptas į rusus, siekiant iš jų išsimušti Odesos deblokavimą, rašo lenkų dienraštis „Gazeta Wyborcza“. Pasak dienraščio, vietoje to, kad Briuselis reikalautų arba patarinėtų Lietuvai sušvelninti toną ir leisti tam tikrų sankcionuotų prekių tranzitą per Lietuvą, jie galėjo tai išnaudoti, kaip naudingą diplo...

Lietuvos paskelbta žinia apie tai, kad bus pradedamas riboti tam tikrų prekių tranzitas į Kaliningradą, Rusijoje sukėlė tikrą įniršį, o Vladimiro Putino pakalikai netgi pradėjo grasinti Lietuvai. Europarlamentaras Petras Auštrevičius sako, kad dėl šio klausimo Briuselyje dabar yra itin karšta. Tuo metu politologas Tomas Janeliūnas pastebi, kad dabartinė situacija gali sukelti didelę politinę krizę.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, trečiadienį atvykęs į Briuselį dalyvauti Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime, telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir žadėjo paramą šaliai siekiant kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statuso. Kaip skelbia Prezidentūra, prezidentas užtikrino V. Zelenskį, kad per ketvirtadienio ES lyderių diskusiją aktyviai palaikys Ukrainos siekį gauti kandidato statusą ir ragins ES lyderius priimti teigiamą sprendimą.

Briuselis ir nevyriausybinės organizacijos antradienį išreiškė susirūpinimą dėl to, kad kelios ES šalys, įskaitant Vokietiją, grįžta prie anglių naudojimo elektros energijos gamybai, dėl Rusijos invazijos į Ukrainą mažėjant energijos tiekimui. „Turime užtikrinti, kad pasinaudotume šia krize judėjimui į priekį ir kad negrįžtume prie nešvaraus iškastinio kuro“, – kelioms Europos žiniasklaidoms priemonėms duotame interviu teigė Europos Komisijos vadovė Ursula von del Leyen.

27 Europos Sąjungos valstybės narės šią savaitę ketina Ukrainai oficialiai suteikti kandidatės statusą. Pirmadienį vykusiame ES ambasadorių susitikime niekas nepasisakė prieš tokį sprendimą, remdamasis savo šaltiniais skelbia „Bloomberg“.  Bendrija taip pat ketina paremti Europos Komisijos nuomonę dėl kandidatės statuso suteikimo Moldovai, taip pat Gruzijai, jei ji pirmiausia įvykdys konkrečias papildomas sąlygas, teigia anonimais likti pageidavę šaltiniai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas penktadienį Briuselyje su Baltijos šalių gynybos ministrais ir JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu aptars regiono saugumą. „Lietuvos, JAV gynybos pareigūnai aptars regioninio saugumo klausimus ir amerikiečių karių buvimą šiame regione“, – BNS informavo krašto apsaugos ministro atstovė spaudai Liepa Rimkevičienė.

NATO sutaria dėl brigados dydžio sąjungininkų vieneto vystymo Lietuvai, tačiau galutinės formuluotės paaiškės per Aljanso viršūnių susitikimą Madride, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, pasibaigus bloko gynybos ministrų susitikimui Briuselyje. „Jei anksčiau buvo NATO priešakiniai batalionai, tai dabar kalbama apie pajėgumų vystymą iki brigadų lygio. Tai tikrai didelis žingsnis“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Anušauskas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį Briuselyje dalyvaus Šiaurės Atlanto Tarybos susitikimo gynybos ministrų sesijose, pasirašys ketinimų susitarimą dėl dviejų patrulinių laivų įsigijimo. Pasak ministro, per sesiją bus galimybė patvirtinti dokumentus, numatančius NATO karinio buvimo stiprinimo rytiniame flange, taip pat ir Lietuvoje, kryptis. Briuselyje A. Anušauskas su Suomijos ministru Antti Kaikkonen pasirašys ketinimų susitarimą dėl dviejų laivų įsigijimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį dalyvaus neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje Briuselyje, kur su kolegomis sieks rasti sutarimą dėl rusiškos naftos embargo. „Pagrindinės šio susitikimo temos – pagalba Ukrainai ir jos atstatymo planas, sankcijos Rusijai, Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politika, energetinės nepriklausomybės didinimas, maisto tiekimo saugumo užtikrinimas“, – pranešė Prezidentūra.

Europos Sąjunga trečiadienį pareiškė, kad sieks sukurti „Europos geopolitinę bendriją“, kuri būtų tarsi laukiamasis su privilegijomis kaimyninėms šalims, norinčioms ateityje prisijungti prie bloko. Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis pažadėjo, kad šis projektas bus pradėtas įgyvendinti apytiksliai šių metų viduryje. Tokiu būdu jis sukonkretino idėją, kurią praėjusią savaitę Europos Parlamentui pateikė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Nemaža dalis svarbių Lietuvos valstybės duomenų kopijų saugoma „saugioje vietoje“ Briuselyje, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Europos Komisija ragina Bendrijos nares padėti Ukrainai išgabenti grūdus – spartinti muitinės procedūras, atlaisvinti sandėlius, kurti logistikos koridorius, o jūrų uostuose suteikti didesnius krovos pajėgumus, sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Tačiau, pasak jo, Briuselyje nesvarstoma, kad grūdai į Klaipėdos uostą galėtų būti vežami per Baltarusiją.

Europos Komisija trečiadienį pasiūlė naujas taisykles, įpareigojančias interneto paslaugų teikėjus išaiškinti vaikų pornografiją savo tinkluose, pranešti apie ją ir ją pašalinti. Plane raginama Hagoje įkurti europinį kovos su vaikų lytiniu išnaudojimu centrą, dirbsiantį su Europolu. „Šiandien mums nesiseka apsaugoti vaikų“, – įspėjo už vidaus reikalus atsakinga eurokomisarė Ylva Johansson (Ilva Johanson). 2021 metais buvo pranešta apie 85 mln.

Europos Komisija pirmadienį paragino Europos Sąjungos šalis išnagrinėti galimybes atimti vadinamuosius „auksinius pasus“ iš Rusijos ir Baltarusijos piliečių, įgijusių Bendrijos narių pilietybę pagal kontroversiškas schemas, turėjusias padėti pritraukti užsienio investicijų. Šiuo teisiškai kebliu manevru galėtų būti nubausti Rusijos ir Baltarusijos elito nariai, nusipirkę ES šalių pilietybę didelėmis investicijomis tokiose Bendrijos narėse kaip Kipras, Malta ar Bulgarija.

JAV prezidentas Joe Bidenas per ketvirtadienį įvykusius tris viršūnių susitikimus Briuselyje užsitikrino, kad Vakarų lyderiai pademonstruotų vienybę Rusijos invazijos Ukrainoje akivaizdoje, tačiau praktiniai rezultatai buvo riboti, ir tai parodo, kad net tvirtai susivienijusių sąjungininkių galimybės priešintis Maskvai nėra beribės. Paeiliui įvykusių 30 NATO narių, Didžiojo septyneto (G-7) ir Europos Sąjungos 27 valstybių vadovų susitikimų svarbiausia figūra buvo J. Bidenas.

NATO gynybos ministrai trečiadienį neeiliniame susitikime Briuselyje sutarė stiprinti Aljanso rytinio pakraščio gynybą, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM) Jos teigimu, tai ketinama įgyvendinti dislokuojant daugiau pajėgų, stiprinant NATO priešakinių batalionų pajėgas, taip pats stiprinant oro ir priešraketinę gynybą, vykdant daugiau stambaus masto karinių mokymų. „Rusijos karas prieš Ukrainą yra esminis saugumo lūžis, kuris neišvengiamai turės ilgalaikes pasekmes.

Į Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių susitikimą Briuselyje atvykęs prezidentas Gitanas Nausėda paragino Europą ryžtingiau priimti sprendimus po Rusijos invazijos prieš Kijevą, taip pat siūlo svarstyti galimybes suteikti Ukrainai kandidatės į bendriją statusą. „Negalime sau leisti prabangos būti diskusijų klubu. Vis dar tikiu ES vaidmens užkirsti kelią tokiems veiksmams Europos viduryje potencialu“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda, turėdamas omenyje prasidėjusią Rusijos invaziją.

Lenkija kaltina ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS) dėl sparčiai augančių energijos kainų Lenkijoje, tačiau Komisija su kaltinimu nesutinka. Lenkijos valstybės kontroliuojamos komunalinės įmonės teigia žinančios, kas kaltas dėl didelių energijos kainų – Briuselis.

Jungtinės Karalystės gynybos ministras Benas Wallace'as ketvirtadienį pareiškė, kad NATO toliau stiprins savo rytinį sparną, kad atremtų Rusijos keliamą grėsmę, ir pakartojo, jog Maskva toliau telkia pajėgas aplink Ukrainą.  „Esame labai rimtai nusiteikę dėl to, kaip reaguoti į grėsmę, šiuo metu kylančią tiek Ukrainai, tiek potencialiai – mūsų saugumui“, – sakė B. Wallace'as.

Rusija penktadienį pranešė įtraukianti kažkiek Europos Sąjungos pareigūnų į asmenų, kuriems uždrausta atvykti į šalį, sąrašą, anot jos, taip atsakydama į Bendrijos sankcijas, tarp Briuselio ir Maskvos tvyrant įtampai dėl Ukrainos. „Rusijos pusė, vadovaudamasi abipusiškumo ir pariteto principu, nusprendė išplėsti ES valstybių narių ir institucijų atstovų, kuriems draudžiama atvykti į Rusiją, sąrašą“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pirmadienį vyksta į Briuselį, kur su Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrais tarsis dėl Lietuvos kiaulininkystės problemų bei prekybos su Kinija. Pasak K. Navicko, situacija dėl kiaulienos tebėra sudėtinga, todėl būtina atidžiai stebėti padėtį rinkoje, o Europos Komisija (EK) turi būti pasiruošusi imtis paramos priemonių, jei situacija toliau blogėtų.

Briuselyje sekmadienį keli tūkstančiai gyventojų protestavo prieš ribojamąsias priemones, tuo metu kai įvairių Europos šalių vyriausybės svarsto, ar reikėtų įvesti griežtesnes taisykles sparčiai plintant koronaviruso omikron variantui. Šį kartą pavyko išvengti smurto protrūkių, kilusių per ankstesnes, didesnes, demonstracijas Belgijos sostinėje, tačiau policija vis tiek įsikišo ir apsupo nedidelę grupelę protestuotojų, priartėjusių prie ES būstinės.

Europa ieško būdo, kaip reaguoti į prekybos konkurentų šantažą, tačiau tai – didelė rizika, rašo politico.eu. Briuselis bando padidinti ES geopolitinį krūvį, pasiūlydamas naują politinį ginklą, kuris leistų lengviau įvesti sankcijas ekonominiams konkurentams, tokiems kaip Kinija ir net JAV. Nors ES turimo ekonominio ginklo forma tikrai yra nauja, laisvą prekybą vykdančios Europos šalys ir prekybos ekspertai jau įspėja, kad jis gali sprogti didžiausio pasaulyje prekybos bloko akivaizdoje.

Briuselį ir vėl sudrebino antivakserių protestas. Nors iš pradžių jis buvo taikus, galiausiai virto riaušėmis. Pareigūnams agresyvius protestuotojus teko vaikyti vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis. Neramumai sudrebino ir Prancūziją. Ten susigrūmė ultradešiniųjų kandidato į prezidentus rėmėjai su taikiais protestuotojais. Keli tūkstančiai prieš skiepus nusiteikusių belgų žygiuoja Europos Sąjungos institucijų link.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako norintis aiškaus atsakymo, kodėl Europos Komisija, siūlanti panaikinti Mobilumo paketo nuostatą dėl vilkikų grąžinimo, jo nepateikia deryboms. Ministerija oficialiai patvirtino, kad toks Briuselio pasiūlymas yra parengtas.   „Ministerijos duomenimis, teisės akto projektas dėl vilkikų grąžinimo panaikinimo yra parengtas, tačiau dėl neaiškių priežasčių jis iki šiol nėra pateiktas deryboms Europos Komisijoje“, – BNS pranešė ministerija.

Europos šalims įvedant vis naujus ir griežtesnius suvaržymus dėl koronaviruso, per senajį žemyną ritasi didžiulė protestų banga. Austrijoje prieš prasidėjusį visuotinį karantiną į gatves protestuoti išėjo 40 tūkst. žmonių. Nyderlanduose nepatenkinti gyventojai neramumus kelia jau trečią naktį iš eilės. Riaušėmis baigėsi ir prieš suvaržymus surengtas protestas Europos sostine tituluojamame Briuselyje.

Briuselyje sekmadienį per protestą prieš kovos su COVID-19 priemones kilo smurtas. Policijos skaičiavimu, eitynėse dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių.   Eitynės prasidėjo taikiai, tačiau vėliau grupė dalyvių pradėjo mėtyti į policijos pareigūnus kažkokius daiktus, o šie atsakydami panaudojo vandens patranką ir ašarines dujas. Tą matė įvykio vietoje buvęs naujienų agentūros AFP fotografas.

Lapkričio 15 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ir gynybos ministrų bendrajame ES Užsienio reikalų tarybos susitikime Briuselyje, kurio metu aptartas tolesnis „ES saugumo ir gynybos strateginio kompaso“ rengimas ir prioritetiniai uždaviniai.

Daugiau nei 100 tūkstančių lenkų visai neseniai išėjo į gatves ginti narystės Europos Sąjungoje. Šie neramumai prasidėjo po to, kai Lenkijos Konstitucinis Tribunolas priėmė sprendimą dėl jo teisės viršenybės.

Kova dėl naujosios ES agentūros vietos gali pakurstyti Briuselį apėmusį mūšį po to, kai „Brexit“ privertė dvi Jungtinėje Karalystėje (JK) įsikūrusias ES agentūras persikelti. Atsakingi pareigūnai patvirtino „Politico", kad Prancūzija, Vokietija ir Italija yra tarp pustuzinio ES šalių, besiruošiančių įsitraukti į karą dėl naujojo bloko nešvarių pinigų kontrolieriaus įstaigos vietos.

Britų „Brexito“ ministras Davidas Frostas šeštadienį įspėjo apie ilgalaikį Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos santykių atšalimą, jei nebus susitarta dėl prekybos su Šiaurės Airija tvarkos.

Europos Komisija tikisi, kad kapitalinis remontas padės sumažinti taršą Europoje. ES anglies dioksido rinka grįžo, rašo politico.eu. Praleidusi daugelį metų ES reguliavimo mechanizmo nuošalyje, kur ji buvo daugiausiai nurašyta, apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (Emissions Trading System – ETS) vėl tapo klimato politikos kertiniu akmeniu.

Didžiausias klimato įstatymų rinkinys sulaukė Briuselio reakcijos. Kas yra „Fit for 55“ (liet. „Tinkamas 55“)? Užmiestyje įsikūrusios jogos studijos pavadinimas? Koketiška programėlė suaugusiems? Ne, tai tik Europos Sąjungos (ES) keistai pavadintas bandymas pakeisti viso žemyno ekonomiką, praneša „politico.

Briuselis tvirtina, kad naujas Budapešto įstatymas pažeidžia ES teisę ir teisę į saviraiškos laisvę. Europos Komisija ketina pradėti teisines procedūras prieš naują Vengrijos įstatymą, nukreiptą prieš LGBTQ+ bendruomenę, „Politico" Briuselio žurnalui sakė du atstovai, susipažinę su planais. Briuselis pradės dvi atskiras pažeidimo nagrinėjimo procedūras, oficialiame pranešime pateikdamas savo teisinius argumentus su dviejų mėnesių terminu, per kurį Vengrija turės atsakyti.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai tarėsi, kaip stabdyti Lukašenkos režimą, kuris į Europą per Lietuvą siunčia nelegalus. Ministras Landsbergis ragina Bendriją Minską bausti naujomis sankcijomis, o Europos Komisija siūlo nebepriimti baltarusių į Bendriją – tiesiog nebeišduoti jiems vizų ir žada Lietuvai jau kitą mėnesį dešimties milijonų eurų paramą nelegalų krizei valdyti. Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai šįryt atskubėjo į Briuselį.

Gedimino Žiemelio „Avia Solutions Group“ koncernui priklausanti „Klasjet“ bendrovė susidūrė su nemalonumais. Birželio 30-ąją lėktuvo įgula sulaikyta Briuselyje. Apie incidentą „Linkedin“ paskyroje skelbia bendrovės vadovė Rita Domkutė. „Vėlų birželio 30 d. Vakarą „KlasJet“ įgula be jokios priežasties buvo sulaikyta Šarlerua oro uoste. Į nelaimę patekusiems įgulos nariams nebuvo leista su niekuo susisiekti, jų telefonai buvo paimti, o nariai tardyti.

Europos Sąjunga susitarė dėl papildomų 150 mln. „Moderna“ vakcinos COVID-19 dozių įsigijimo, antradienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Šiandien užsitikrinome 150 mln. papildomų „Moderna“ vakcinos dozių“, – parašė ji socialiniame tinkle „Twitter“. EK vadovė pažymėjo, kad taip pat deramasi dėl „naujos kartos vakcinų“ tiekimo sutarties.

Baltijos šalių lyderiai pirmadienį Briuselyje susitiks su Jungtinių Valstijų prezidentu Joe Bidenu. Šią žinią pranešė Lietuvos Prezidentūra. Susitikime su Baltųjų rūmų šeimininku dalyvaus Lietuvos ir Latvijos prezidentai Gitanas Nausėda ir Egilas Levitas bei Estijos premjerė Kaja Kallas. Jis vyks 12.30 val. Briuselio (13.30 val. Lietuvos) laiku NATO viršūnių susitikimo kuluaruose.

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį atvyko į Briuselį dalyvauti dvi dienas vyksiančiuose susitikimuose su karinio aljanso NATO ir Europos Sąjungos lyderiais. Per savo pirmąją kelionę į užsienį nuo kadencijos pradžios J. Bidenas atskrido į Belgijos sostinę iš Jungtinės Karalystės, kur jis dalyvavo Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime. Atvykusį į Briuselį jį pasitiko Belgijos ministras pirmininkas Alexandera's De Croo.

Europos Komisija trečiadienį oficialiai iškėlė bylą prieš Vokietijai, gindama Europos Sąjungos teisės viršenybę nacionalinio konstitucinio teismo nutarčių atžvilgiu. ES vykdomoji institucija Briuselyje pradėjo „pažeidimo nagrinėjimo procedūrą“ – taip oficialiai vadinasi ilga teisinė procedūra, apie kurią antradienį pranešė naujienų agentūra AFP.

Europos Komisija ruošiasi kelti bylą Vokietijai, gindama Europos Sąjungos teisės viršenybę nacionalinio konstitucinio teismo nutarčių atžvilgiu. Kaip naujienų agentūrai AFP pranešė vienas šaltinis, oficialiai teisinė procedūra bus patvirtinta trečiadienį.  Pernai Vokietijos Federalinis konstitucinis teismas Karlsrūhėje atidėjo Europos Centrinio Banko (​​ECB) obligacijų pirkimo programos patvirtinimą Berlyno vyriausybėje, nors jai pritarė kiti Europos teismai.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmo oficialaus vizito užsienyje atvyko į Briuselį. Vizitas vyksta neblėstant aistroms, kas – Prezidentas, premjeras ar abu Lietuvai turėtų atstovauti Europos Vadovų Taryboje. Prezidentui pozicijų neužleidžiant, Šimonytė pareiškė, kad daugiau su prezidentu apie tai nekalbės. Su Europos  lyderiais premjerė aptarė sankcijas Baltarusijai, ekonomikos gaivinimo planą, išmėgino ir prancūzų kalbos tarimo subtilybes.

Europos sostines – Londoną ir Briuselį – drebino „antivakserių“ protestai. Belgijoje juo ašarinėmis dujomis teko vaikyti riaušių policijai, o britų pareigūnai skubėjo saugoti didžiausio Londono prekybos centro, kad jo protestuotojai nenusiaubtų. Ši minia Londone protestuoja prieš koronaviruso suvaržymus, o į dangų keliamame plakate klausimas – ar kas nors matėte pandemiją? Triukšminga minia lėtai juda Londono gatvėmis. Dauguma protesto dalyvių – be kaukių.