BRICS

Turkija yra pasiryžusi tęsti savo derybas su kylančių ekonomikų grupe BRICS, ketvirtadienį sakė turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Jo šalis yra pirma NATO narė, siekianti prisijungti prie BRICS. „Esame pasiryžę tęsti savo dialogą su BRICS šeima, su kuria užmezgėme artimus santykius, grindžiamus abipuse pagarba ir abipuse nauda“, – BRICS forumo Kazanėje Rusijoje delegatams sakė R. T. Erdoganas.

Antrąją BRICS viršūnių susitikimo Rusijoje dieną priimta Kazanės deklaracija parodė, kad Rusija dar nesulaukė tarptautinės paramos ir nesukūrė alternatyvios saugumo struktūros, kaip to nori Kremlius, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime. JAV analitikai pabrėžia, jog Kazanės deklaracijoje Rusijos karas Ukrainoje minimas tik vieną kartą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbius BRICS viršūnių susitikime, Kremliaus duomenimis, pabrėžė savo kariuomenės laimėjimus kare prieš Ukrainą. Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, Ukrainos krizė – taip jis vadino karą, buvo viena temų visuose dvišaliuose V. Putino susitikimuose. „Jis akcentavo Ukrainos pusės nenorą derėtis ir labai, labai pozityvią Rusijos pajėgų dinamiką fronte“, – kalbėjo D. Peksovas, kurį cituoja rusų naujienų agentūros.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas trečiadienį paragino BRICS grupės nares padėti užbaigti karą Gazos Ruože ir Libane.  „Raginu visus įtakingos BRICS grupės narius panaudoti visus savo kolektyvinius ir individualius pajėgumus, kad būtų nutrauktas karas Gazoje ir Libane“, – pareiškė prezidentas.  Kalbėdamas BRICS aukščiausiojo lygio susitikime Rusijoje jis pridūrė, kad karai Gazos Ruože ir Libane, M. Pezeshkiano žodžiais, yra žiaurūs ir skausmingi.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį atvyko į Rusiją, kur dalyvaus BRICS aukščiausiojo lygio susitikime Kazanėje, pranešė Rusijos valstybinės naujienų agentūros. R. T. Erdoganas, kuris save pozicionuoja kaip galimą taikdarį Maskvos ir Kyjivo kare, vėliau trečiadienį surengs dvišalį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas BRICS grupės viršūnių susitikime pareiškė, kad Ukrainoje neturi būti kovų eskalavimo. Centrinėje Rusijos dalyje esančioje Kazanėje susirinko apie 20 pasaulio lyderių. Tai yra didžiausias diplomatinis susitikimas Rusijoje nuo 2022-ųjų, kai Kremlius įsakė įvesti karius į Ukrainą. Kinija tvirtina, kad yra neutrali karo Ukrainoje atžvilgiu.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį išvyko į BRICS grupės viršūnių susitikimą Rusijoje, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Manoma, kad aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose Kinijos vadovas surengs derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. BRICS grupė, kurią įkūrė Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika, atstovauja beveik pusei pasaulio gyventojų.

Brazilijos prezidentas Luizas Inácio Lula da Silva dėl sveikatos priežasčių atšaukė planuotą savo kelionę į BRICS viršūnių susitikimą Rusijoje. Jis susitikime Kazanėje dalyvaus vaizdo ryšiu, pranešė prezidentūra, tačiau detalių nepateikė. Pasak žiniasklaidos, 78-erių L. I. Lula da Silva šeštadienio vakarą parkrito savo namų vonios kambaryje. Ligoninėje jam esą buvo susiūta žaizda pakaušyje. Pasak L. I. Lula da Silvos biuro, prezidentas šią savaitę vykdys įprastus savo įsipareigojimus.

24 šalių lyderiai dalyvaus šį mėnesį Rusijos Kazanės mieste vyksiančiame BRICS šalių viršūnių susitikime, ketvirtadienį pranešė Rusijos prezidento padėjėjas. Svarbiausias Vladimiro Putino padėjėjas užsienio politikos srityje Jurijus Ušakovas žurnalistams sakė, kad 24 šalys bus atstovaujamos „vadovų lygiu“, dalyvaus Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas. Lyderių susitikimas prasidės spalio 22 dieną.

Turkija pateikė prašymą prisijungti prie besivystančias šalis vienijančios grupės BRICS. Apie tai antradienį pranešė valdančiosios prezidento Recepo Tayyipo Erdogano partijos atstovas. „Mūsų prezidentas yra daug kartų sakęs, kad mes norime tapti BRICS nare (...) Šis procesas jau vyksta“, – teigė valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) atstovas Omeras Celikas.

Argentinos prezidentas Javieras Milei oficialiai pranešė BRICS narėms, kad jo šalis neprisijungs prie šios grupės. Naujasis Argentinos vadovas anksčiau Kiniją vadino laisvių žudikais, nepadėjo net lapkričio pabaigoje laiške išdėstytas asmeninis Xi Jinpingo kvietimas prisijungti prie BRICS.

BRICS šalių grupės vadovai per virtualų susitikimą, kurio tikslas – parengti bendrą atsaką į Izraelio ir „Hamas“ konfliktą, antradienį paragino nedelsiant sudaryti humanitarines paliaubas Gazos Ruože. „Raginame nedelsiant sudaryti ilgalaikes, tvirtas ir tvarias humanitarines paliaubas ir nutraukti karinius veiksmus“, – pareiškime teigė didžiausių besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių grupė.

Šiuo metu menkai žinomas ir mažai veiksnus BRICS blokas paskelbė apie neva istorinę plėtrą. Prie Rusijos, Kinijos, Indijos, Brazilijos ir Pietų Afrikos kitais metais jungtis pakviestos dar šešios valstybės. Jos turėtų būti atsvara Amerikos ir Europos dominavimui pasaulyje, tačiau ambicingos plėtros tikslą slopina skirtingi dabartinių bloko šalių interesai. Šiaurės Amerikos ir Europos šalių dominavimui rimtą iššūkį meta besivystančios Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos šalys.

Kremliaus vadovybė nebegali laisvai judėti po pasaulį. Durys atviros tik Baltarusijoje, Irane, Indijoje ir kai kuriose Centrinės Azijos bei Afrikos šalyse. Sulaukęs tarptautinio arešto orderio V. Putinas nutraukė keliones į užsienį, net ir į taip vadinamas draugiškas Rusijai šalis. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nevyks į BRICS šalių susitikimą Johanesburge – tai yra vienas pagrindinių besivystančių šalių lyderių forumas – šią savaitę.

Johanesburge šį mėnesį vyksiančiame BRICS aukščiausiojo lygio susitikime bus siekiama stiprinti penkių šalių bloko, save laikančio atsvara Vakarų ekonominiam dominavimui, prekybos ryšius su Afrika, pirmadienį pranešė šeimininkė Pietų Afrikos Respublika (PAR). Afrika yra tapusi nauju diplomatinių varžytuvių lauku, kuriame Vakarai, Rusija ir Kinija kovoja dėl įtakos didėjant konkurencijai dėl naudingųjų iškasenų ir tarptautiniams nesutarimams, kuriuos paskatino karas Ukrainoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nedalyvaus rugpjūtį Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) vyksiančiame ekonominio bloko BRICS aukščiausiojo lygio susitikime, trečiadienį nurodė derybų šeimininkės prezidentūra.  Taip užbaigiamos kelis mėnesius trukusios spekuliacijos dėl galimo V. Putino dalyvavimo šiame susitikime.

Dėl nenustatytų techninių problemų įžanginę savo kalbą turėjęs sakyti Indijos premjeras Narendra Modi atliko savo darbą „tuščiai“ – jo negirdėjo ne tik transliacijos žiūrovai,  bet ir kitų keturių šalių lyderiai. Beprasmiškai bandę gestais jam parodyti, kad nieko nesigirdi, BRICS šalių vadovai vėliau tiesiog susitaikė su likimu ir ramiai „klausėsi“, kaip pats sau kalba N. Modis. Tik pabaigęs savo kalbą jis įsidėjo į ausį vertėjo ausinę ir suprato, kad niekas jo negirdėjo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį ratifikavo susitarimą įkurti 100 mlrd. dolerių atsargų fondą vadinamoms BRICS šalims – penkių kylančių ekonomikų grupei, kuriai priklauso Rusija, Kinija, Brazilija, Indija ir Pietų Afrikos Respublika (PAR). Maskva į šį fondą turėtų įnešti 18 mlrd. dolerių – gerokai mažiau negu Kinija, kuri šį fondą pažadėjo papildyti 41 mlrd. dolerių. Susitarimas įsteigti šį fondą buvo pasirašytas 2014 metų liepą Brazilijoje.

 BRICS blokui priklausančios šalys, Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika sutarė kurti 100 mlrd. JAV dolerių vertės fondą, kurio lėšos bus naudojamos siekiant apsisaugoti nuo galimų finansinių neramumų. BRICS šalių sprendimas buvo priimtas paaiškėjus, kad JAV ketina mažinti monetarinę ekonomikos skatinimo programą. Pasklidus šiai žiniai investuotojai pradėjo atsiiminėti lėšas iš besivystančių ekonomikų taip pakirsdami pastarųjų valiutų kursus.

Jimui O’Neillui atsistatydinus iš banko „Goldman Sachs“ fondų valdytojų, pasaulis gali laukti naujo akronimo, kuris pakeistų jau nebepopuliarų jo sukurtą BRICS (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, Pietų Afrika), rašoma portale „Quartz“. Daugelis bandė populiarinti savo kylančių rinkų susivienijimus. Pridedant ir kaitaliojant kombinacijas su Vietnamu, Indonezija, Turkija ar Argentina atsirado VISTA arba CIVETS.

Šiandien vis didesnis dėmesys skiriamas geopolitiniam susivienijimui BRICS (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, Pietų Afrikos Respublika). Nors formaliai tai nėra nei reali politinė ar ekonominė sąjunga, nei tarptautinė organizacija, o šiam susivienijimui apibrėžti vartojamą trumpinį 2001 metais pasiūlė agentūra „Goldman Sachs“, kalbėdama apie sparčiausiai augančias pasaulio ekonomikas (tiesa, tada buvo kalbama apie BRIC – be Pietų Afrikos Respublikos), BRICS vis dažniau aptariamas kaip realiai e...

BRICS šalys (angliškas akronimas Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir neseniai prisijungusios Pietų Afrikos Respublikos (PAR) valstybių grupei pavadinti) gamina penktadalį pasaulio BVP ir yra svarbios veikėjos savo regionuose, tačiau jų bandymai ekonominę galią paversti globalia politine jėga kol kas nesėkmingi.

Tiek išsivysčiusios tiek besivystančios ekonomikos šiais metais augs lėčiau ir prie tokios tendencijos reikės priprasti, teigia provokatyviomis pažiūromis pagarsėjęs ekonomistas Andy Xi, rašo „Caixin“. Buvęs „Morgan Stanley“ Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono vyriausiasis ekonomistas aiškina, kad Indija bei Kinija baigia išnaudoti savo potencialą, o skolomis paremtas augimas miršta. Nuo 2009 iki 2011 metais besivystančios ekonomikos, ypač BRIC šalys, ir toliau augo.

Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Amerika – BRICS šalys – sparčiai kyla pasaulyje. Tačiau ar iš tiesų jos yra pasaulio ekonomikos ateitis? „Foreign Policy“ išaiškina, kiek plačiai paplitę įsitikinimai apie BRICS šalis yra teisingi ir ne. BRICS šalys yra vienos klasės atstovės Ir taip, ir ne. Be abejonės visos BRICS yra didelės šalys. Tiek populiacijos, ploto ir ekonomikos dydžiu. Kartu jos sudaro 40 proc. pasaulio populiacijos, 25 proc. – žemės ploto, ir apie 20 proc.