brexitas

Britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas pirmadienį teisino „Brexitą“ ir tvirtino, kad prieš trejus metus įvykęs pasitraukimas iš Europos Sąjungos atnešė reikšmingų laimėjimų ir atvėrė „didžiulę galimybę“. „Per trejus metus po pasitraukimo iš ES padarėme milžiniškų žingsnių pasitelkdami „Brexito“ atneštas laisves“, – sakoma R. Sunako pareiškime, paskelbtame prieš antradienį minimas oficialaus šalies išstojimo iš ES trečiąsias metines.

Įsibėgėjus stojimų į užsienį procesui agentūros pastebi, kad norinčiųjų išvykti mokytis svetur skaičius šiemet ženkliai sumažėjo. Kone mažiausiai lietuvių kitąmet turėtų išvykti į Jungtinę Karalystę, tam įtakos turi po „Brexito“ įsigaliosiančios naujos studijų sąlygos. Specialistų teigimu, šiais metais daugiau dėmesio sulaukia kitos Europos šalys, o didelė dalis abiturientų galimai nuspręs niekur nekeliauti iš viso ir studijas pradėti Lietuvoje.

„Brexitas“ pagaliau įvyko – nuo sausio 1 d. Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga gyvens pagal naujas taisykles. Nors britų ir Europos lyderiams pavyko pasiekti susitarimą dėl prekybos ir išvengti juodžiausio scenarijaus, pokyčių, kurie aktualūs ir daugeliui lietuvių, nuo 2021 m. išvengti nepavyks. Naujienų portalas tv3.lt pateikia svarbiausią informaciją, kas keičiasi nuo sausio 1 d., kai Jungtinė Karalystė galutinai pasitraukia iš Europos Sąjungos ir yra laikoma trečiąja šalimi.

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė įspėjo prekybos tinklus apie būtinybę sukaupti maisto atsargų, nes, Londonui ir Briuseliui nerandant sutarimo dėl prekybos po „Brexito“, šalis iš Europos Sąjungos (ES) metų pabaigoje gali galutinai pasitraukti be susitarimo dėl tolesnių santykių su Europos bloku, rašo britų savaitraštis „The Sunday Times“. Vyriausybė, be kita ko, nerimauja, jog po „Brexito“ be susitarimo gali atsirasti maisto produktų, vaistų ir kitų būtinų prekių deficitas, todėl pareikalav...

Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės (JK) derybininkams iki šeštadienio vakaro derybose dėl „Brexito“ nepavyko suartinti savo pozicijų, pranešė agentūra „Bloomberg“, remdamasi neįvardytu šaltiniu JK vyriausybėje. „Derybos tęsiamos, tačiau ES šiuo metu pateiktas pasiūlymas tebėra nepriimtinas“, – pareiškė šaltinis. Anot jo, padėtis derybose yra labai sudėtinga, tačiau šalys tęsia diskusijas.

Didžioji Britanija pagal jokį po „Brexito“ sudarytą prekybos susitarimą su Europos Sąjunga netaps „valstybe kliente“, vėlai šeštadienį pareiškė JK vyriausiasis derybininkas Davidas Frostas.

Besitęsiantis neapibrėžtumas dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) padarinių vis daugiau užsienio bendrovių skatina savo biurus perkelti į Nyderlandus, rašo agentūra „MarketWatch“, remdamasi Nyderlandų vyriausybės pareiškimu. Nuo 2016 metų, kuomet Didžiojoje Britanijoje įvyko referendumas dėl tolesnės narystės ES, biurus Nyderlanduose atidarė 140 bendrovių, o vien pernai veiklą į šalį perkėlė 78 įmonės, rodo Nyderlandų užsienio investicijų agentūros duomenys.

Įstatymas, atveriantis Jungtinei Karalystei kelią šio mėnesio pabaigoje išstoti iš Europos Sąjungos, trečiadienį sulaukė galutinio parlamento pritarimo, Lordų Rūmams atsisakius mėginimų priversti pakeisti šį istorinį teisės aktą. Per virtinę balsavimų renkamuose Bendruomenių Rūmuose penkios siūlytos pataisos buvo atmestos, o „Brexito“ sutarties įstatymo projektas – grąžintas nerenkamiems Lordų Rūmams. Šie nusprendė sprendimų neginčyti.

2016-ųjų birželį argumentavau, kad „Brexitas“ nėra neišvengiamas. Žmonės nubalsavo, bet demokratija yra procesas, o ne įvykis. Žinant, kad bet koks įsivaizduojamas susitarimas būtų blogesnis negu dabartiniai ryšiai, kuriuos Britanija palaiko būdama Europos Sąjungoje, buvo sunku suprasti, kaip „Brexitui“ galėtų pritarti parlamentas. Tuomet galvojau, kad veikiausiai būtų surengtas kitas referendumas, per kurį žmonės iš naujo apsvarstytų savo sprendimą ir galbūt nubalsuotų pasilikti.

Tūkstančiai britų protestuoja dėl premjero Boriso Johnsono sprendimo prieš pat „Brexit“ stabdyti parlamento darbą. Britai suraitė ir daugiau nei milijoną parašų peticijoje, kuri smerkia neva antidemokratišką politiko poelgį. „Sustabdykite perversmą“, – tokį šūkį skanduoja šimtai protestuotojų prie britų parlamento.

Naujasis Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas lanko ir Berlyną, ir Paryžių, tikintis, kad abu Europos Sąjungos lyderiai suteiks nuolaidų derantis dėl Brexit’o sutarties. Tačiau tiek Emmanuelis Macronas, tiek Angela Merkel britų premjerui nei pažadais, nei viltimi dosnūs nebuvo, tad chaotiškas Britanijos pasitraukimas jau spalio pabaigoje atrodo vis realesnis. Perpiet Paryžiuje, B. Johnsonas sutiktas šiltu rankos paspaudimu ir plačia E. Macrono šypsena.

Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) turbūt bus atidėtas, mano BNS apklausti ekonomikos ekspertai. Jų teigimu, kietasis „Brexitas“ gali pakenkti Lietuvos eksportui ir sulėtinti ekonomikos augimą, tačiau britų pasitraukimas taip pat atveria Lietuvai galimybių pritraukti investicijų. Naujienų agentūros BNS apklausoje 13 iš 14 ekspertų tarp labiausiai tikėtinų scenarijų įvardijo „Brexito“ atidėjimą.

Lietuvos Vyriausybė rengia planą, kokių žingsnių reikės imtis, jei Britanija iš Europos Sąjungos (ES) pasitrauks be jokio susitarimo. Sausio mėnesį šį scenarijų numatoma atskirai svarstyti Vyriausybės pasitarime. Užsienio reikalų ministerijos (URM) teigimu, jei „Brexitas“ įvyks be susitarimo, gali tekti skubiai keisti įstatymus, reguliuojančius mokesčius, aviaciją ir jūrų transportą, profesinių kvalifikacijų pripažinimą.