brexit

Didžioji Britanija ir Europos Sąjunga sutarė dėl Airijos sienos problemos „atsarginio“ sprendinio, kurį britų ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) vos prieš kelias savaites atmetė kaip nepriimtiną. „Sutarėme, kad šis sprendinys turi būti įtrauktas į pasitraukimo sutarties teisinį tekstą“, – sakė ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė). Susitarimas numato, kad jei nebus rasta geresnio sprendinio dėl sienos, po „Brexit“ Šiaurės Airija gali likti ES muitų sąjungoje.

Didžioji Britanija ir Europos Sąjunga sutarė dėl „Brexit“ pereinamojo laikotarpio, kurio metu Jungtinė Karalystė išliks „Briuselio orbitoje“ jau pasitraukus iš ES, rašoma „The Independent“. Abi pusės sutarė dėl kompromiso, kuriame yra numatyta, kad ES 21 mėnesį leidžia Didžiajai Britanijai pasirašyti savo prekybos sutartis, o Jungtinė Karalystė įsipareigoja tuo laikotarpiu užtikrinti laisvą judėjimą ES piliečiams atvykusiems.

Didžioji Britanija turėtų svarstyti „Brexit“ atidėjimą, nes gali neužtekti laiko susitarti su Europos Sąjunga iki JK išstojimo, sekmadienį sakė svarbus britų parlamento komitetas.

Nors visame pasaulyje puikiai žinoma aiškiaregė Vanga mirė 1996 metais būdama 85 metų, jos žodis daugeliui žmonių pasaulyje - ypatingai svarbus ir daug ką reiškiantis. Ši aiškiaregė pasauliui puikiai žinoma dėl to, kad sugebėjo išpranašauti net kelis lemtingus mūsų pasaulio įvykius. Vienas iš jų – rugsėjo 11 ataka, kitas - „Brexit“.  Vangos išmintimi tikintys teoretikai tikina, kad iki savo mirties ji spėjo išpranašauti ateitį dar keliems šimtmečiams.

 Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį perspėjo, kad šiuo metu yra tik ribotas sutarimas tarp nacionalinių vyriausybių dėl planų po „Brexit“ reformuoti euro zoną. Todėl jis paragino vadovus būti vieningus. Apie D. Tuskas prakalbo tuo metu, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel Paryžiuje susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu), kad aptartų stringančias reformas.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May trečiadienį kreipėsi į parlamentarus, Maskvai iki Londono nustatyto termino nepaaiškinus, kaip Jungtinės Karalystės teritorijoje buvo apnuodytas buvęs rusų dvigubas agentas. Premjerė paskelbė apie 23 rusų diplomatų išsiuntimą, taip pat Londonas sušaukė JT Saugumo Tarybą neeiliniam susitikimui.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) trečiadienį kreipsis į parlamentarus, Maskvai iki Londono nustatyto termino nepaaiškinus, kaip Jungtinės Karalystės teritorijoje buvo apnuodytas buvęs rusų dvigubas agentas. 10 dienų po buvusio šnipo Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga ramiame Anglijos Siolsberio mieste santykiai tarp Britanijos ir Rusijos sparčiai blogėjo.

Didžioji Britanija privalo „paversti savo kalbas sutartimis“ ir pateikti išsamų savo santykių su ES po „Brexit“ planą, antradienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris). ES lyderiai atkakliai ragina britų premjerę Theresą May (Terezą Mei) patikslinti savo pageidavimus prieš vėliau šį mėnesį numatytą viršūnių susitikimą, kuriame bus derinama pozicija dėl būsimos ekonominės partnerystės.

Airijos aviakompanija Ryanair“ – didžiausia Europoje pigių skrydžių bendrovė – nuo ateinančio rugsėjo prekiaus bilietais su specialiu perspėjimu dėl įvairių galimų problemų, susijusių su Didžiosios Britanijos sprendimu išstoti iš Europos Sąjungos, vadinamojo „Brexit“. Apie tai Britanijos visuomeniniam transliuotojui BBC patvirtino bendrovės rinkodaros vadovas Kenny Jacobs (Kenis Džeikobsas). Jo teigimu, „Ryanair“ nesitiki skrydžių nutraukimo ateinančiais metais dėl „Brexit“, tačiau mano, kad skr...

Airijos aviakompanija Ryanair“ – didžiausia Europoje pigių skrydžių bendrovė – nuo ateinančio rugsėjo prekiaus bilietais su specialiu perspėjimu dėl įvairių galimų problemų, susijusių su Didžiosios Britanijos sprendimu išstoti iš Europos Sąjungos, vadinamojo „Brexit“. Apie tai Britanijos visuomeniniam transliuotojui BBC patvirtino bendrovės rinkodaros vadovas Kenny Jacobs.

Grupė programišių per kibernetinį išpuolį iš Vokietijos vyriausybės pavogė Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos derybų užrašų bei Bendrijos derybų su Baltarusija ir Ukraina dokumentų, rašo savaitraštis „Der Spiegel“. Leidinio duomenimis, programišiai iš viso pavogė šešis failus. Pažymima, kad Vokietijos slaptosios tarnybos ataką pastebėjo, kai buvo pavogti derybų su Baltarusija ir Ukraina dokumentai.

Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko trečiadienį pristatytos Europos Sąjungos „Brexit“ prekybos derybų gairės numato laisvosios prekybos susitarimą su Didžiąja Britanija, tačiau aiškiai parodo, kad nemažai Londono pageidavimų nebus įgyvendinti. Pateikiame svarbiausius šių gairių, kurioms kovo 22 dieną Briuselyje vyksiančiame susitikime turėtų pritarti 27 Bendrijos valstybių lyderiai, akcentus.

Didžioji Britanija turi tikėtis „trinties“ prekybiniuose santykiuose po šalies išstojimo iš Europos Sąjungos (ES), nepaisant jos raginimų pasiekti plačios apimties susitarimą, trečiadienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. Tokiu būdu ES atmetė Britanijos raginimus po „Brexit“ išlaikyti visiškai laisvą prekybą.

Socialinių tinklų tyrimai parodė, kad Kremliaus žiniasklaida sustiprino ksenofobišką aplinką, rašoma „El Pais“. Rusijos kišimosi į kitų šalių politinę būklę aparatas pastaruosius mėnesius susikoncentravo į rinkimų karštinės apimtą Italiją. Dezinformacijos kampanija smogė į vieną jautriausių visuomenės taškų – migrantų situaciją ir taip suteikė pranašumą radikaliosioms partijoms, kurios pirmąsyk šios šalies istorijoje įveikė tradicines partijas.

Italijoje sekmadienį prasidėjo ko gero sunkiausiai prognozuojami parlamento rinkimai, kuriuose ryškių laimėjimų tikisi kraštutiniai dešinieji ir populistai, be to, manoma, kad svarbiausias vaidmuo teks Silvio Berlusconiui. Rinkimų apylinkės atsidarė 7 val. (8 val. Lietuvos laiku) ir užsidarys 23 val. (24 val. Lietuvos laiku); tad pirmųjų rezultatų laukiama jau pirmadienį.

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May penktadienį pareiškė, kad tiek Londonas, tiek Briuselis turės nusileisti „Brexit“ derybose, tačiau ji tvirtino esanti „užtikrinta“, kad susitarimas su Europos Sąjungas bus pasiektas. „Mums abiem reikia pripažinti faktą, kad tai – derybos, ir nė vienas iš mūsų negali gauti būtent to, ko norime“, – sakė ji ilgai lauktoje kalboje, kurioje premjerė išdėstė planus dėl naujų ekonominių santykių su Bendrija po „Brexit“. Th.

Tarp Londono ir Briuselio didėjant įtampai dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos padarinių Šiaurės Airijai, britų ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) penktadienį išdėstys planus dėl naujų ekonominių santykių su bloku po „Brexit“. Laukiamoje svarbioje kalboje, kurią pasakys kelios savaitės prieš derybų dėl prekybos su ES pradžią, Th. May pareikš, kad Britanija turi eiti savo keliu, nepriklausomai nuo dabartinių bloko taisyklių.

Europos Sąjungos vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) trečiadienį pristatys ilgai lauktą „Brexit“ sutarties projektą, galintį įžiebti naujų nesutarimų su Didžiąja Britanija. 120 puslapių dokumente bus apžvelgti pagrindiniai britų premjerės Theresos May (Terezos Mei) reikalavimai dėl sienos su Airija, piliečių teisių bei pereinamojo laikotarpio po „Brexit“. Šia sutartimi siekiama įtvirtinti Britanijos pasitraukimo iš ES susitarimą, kurį po ilgų derybų gruodį sudarė Th.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas Didžiosios Britanijos vyriausybės planus dėl šalies santykių su Europos Sąjunga po „Brexit“ penktadienį pavadino „paremtais gryna iliuzija“. Jis kalbėjo Didžiosios Britanijos premjerei Theresai May (Terezai Mei) ketvirtadienį per aštuonias valandas trukusį posėdį aptarus su ministrų kabineto nariais pasitraukimo iš Bendrijos planą. Šiuos planus ji turi paskelbti kitą savaitę.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino penktadienį Briuselyje į viršūnių susitikimą besirenkančius Europos Sąjungos lyderius susitarti, kaip bus padengta milijardų eurų Bendrijos biudžeto skylė, susidarysianti išstojus Didžiajai Britanijai, arba mažinti bloko programas.

Lietuva po Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) nori išsaugoti dabartinę eurokomisarų skyrimo tvarką, pagal kurią kiekviena šalis deleguoja po vieną Europos Komisijos narį, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Mes palaikome poziciją, kad visos šalys, nepriklausomai nuo dydžio, išlaikytų komisarų kiekį“, – penktadienį transliuotame interviu LRT radijui sakė šalies vadovė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį Briuselyje su kitų Europos Sąjungos (ES) šalių vadovais pradės neformalias derybas dėl 2021–2027 metų bendrijos biudžeto. Pasak diplomatų, Europos Vadovų Taryboje daugiausia bus diskutuojama, kaip užkamšyti maždaug 10 mlrd. eurų skylę dėl Britanijos pasitraukimo iš ES. Artėjant viršūnių susitikimui, Baltijos šalys paragino valstybes padidinti įnašus į bendrą 2021–2027 metų biudžetą, kad būtų išlaikytas dabartinio daugiamečio biudžeto lygis.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May  šaukia savo susiskaldžiusio ministrų kabineto narius į posėdį, kuriame bus siekiama susitarti dėl bendros pozicijos „Brexit“ klausimu. T. May „vidinis kabinetas“ ketvirtadienio popietę ir vakarą turėtų rinktis į uždarąjį posėdį premjerės oficialioje užmiesčio rezidencijoje Čekerse. Konservatorių vyriausybė yra pasidalinusi į „kieto“ ir „švelnaus“ „Brexit“ šalininkus.

Londone pirmadienį oficialiai įkurta nauja prieš „Brexit“ pasisakanti centristinė politinė partija; tokia yra viena iš kelių proeuropietiškų aktyvistų iniciatyvų, kuriomis siekiama pakeisti visuomenės nuostatas. „Mes siekiame atšaukti „Brexit“ ir atkurti mūsų įtakingą poziciją Europoje, kuri suteiktų mums galimybę pagrindinį dėmesį skirti JK tikrai svarbioms problemoms“, – sakoma naujosios partijos „Renew“ (angl. atnaujink arba atnaujinimas) interneto svetainėje.

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May (Tereza Mei) šeštadienį pareikalavo skubaus susitarimo su Europos Sąjunga dėl gynybos bendradarbiavimo po „Brexit“ ir perspėjo apie piliečių gyvybėms kylantį pavojų.

Baltijos šalys ketvirtadienį paragino Europos Sąjungos (ES) šalis padidinti įnašus į bendrą biudžetą po 2020 metų, kad bendrijos iždas pernelyg nesumažėtų dėl Britanijos pasitraukimo. „Esame pasirengę diskutuoti dėl to, kaip net ir po „Brexit“ išlaikyti dabartinės daugiametės finansinės programos lygį padidinus indėlius į ES biudžetą ir galbūt suradus naujų nuosavų išteklių“, – rašoma Lietuvos prezidentės ir Latvijos bei Estijos premjerų laiške.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį perspėjo Europos Sąjungą, kad jos naujasis paktas dėl glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje neturi kenkti Šiaurės Aljansui, JAV pareigūnams dar kartą išsakius savo nuogąstavimus dėl šios iniciatyvos. Europos Sąjunga naujos gynybos iniciatyvos ėmėsi gruodžio mėnesį, pristatydama ją kaip vieną iš būdų paskatinti ES narių glaudesnį bendradarbiavimą po „Brexit“ ir efektyviau panaudoti gynybos projektams skirtas lėšas.

Didžiosios Britanijos ir Airijos premjerai pirmadienį Belfaste mėgins nutraukti politinę aklavietę, praėjus daugiau kaip metams po anksčiau buvusios itin neramios provincijos pusiau autonominės vyriausybės žlugimo. Britanijos premjerė Theresa May ir Airijos ministras pirmininkas Leo Varadkaras (Lio Varadkaras) pirmadienį išvyko derybų su pagrindinėmis Šiaurės Airijos partijomis iš žlugusios valdžios pasidalijimo vyriausybės. Th.

Kalbėdamas apie ant ketvirtosios pramonės revoliucijos slenksčio esančią visuomenę, finansų analitikas, SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda sako, jog ateityje labiausiai atsipirks investicijos į savo kūrybiškumą ir noras žinias taikyti lanksčiai. „Šiandien gali daug pasiekti turėdamas puikią idėją, bet nebūtinai turėdamas daug pinigų.

Vyriausiasis Europos Sąjungos derybininkas Michelis Barnier penktadienį perspėjo, kad Briuselis ir Londonas turi „didelių nesutarimų“ dėl pereinamojo laikotarpio, kuris turėtų įsigalioti Didžiajai Britanijai palikus Bendriją. Pasak jo, nėra garantijos, kad susitarimas bus pasiektas. „Jei šie nesutarimai išliks, pereinamasis laikotarpis nėra duotybė“, – sakė M. Barnier per spaudos konferenciją Briuselyje, pasibaigus dar vienam „Brexit“ derybų raundui su britų derybininkais.

Didžiosios Britanijos „Brexit“ ministras Davidas Davisas (Deividas Deivisas) ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos planas nubausti Londoną, jei šis sulaužys pereinamojo laikotarpio, įsigaliosiančio po šalies išstojimo iš Bendrijos, taisykles, yra nesąžiningas. „Kalbame apie pereinamojo laikotarpio sukūrimą, skirtą nutiesti tiltą į ateitį, kur puikiai drauge dirbsime, – sakė jis.

Europos Sąjungos vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) pirmadienį perspėjo, kad Britanija neišvengs prekybos barjerų, jeigu ji pasitrauks iš bendrosios rinkos ir muitų sąjungos, kaip planuota. „Palikus muitų sąjungą ir išėjus iš bendrosios rinkos, barjerai prekiaujant prekėmis ir paslaugomis yra neišvengiami. Atėjo laikas priimti sprendimą“, – sakė M. Barnier po susitikimo su „Brexit“ ministru Davidu Davisu (Deividu Deivisu) Londone.

Lietuva gali imtis lyderystės vystant blokų grandinės (angl. „blockchain“) technologiją, sako žinomas rinkos ekspertas. Singapūre įsikūrusios organizacijos „NEM.io Foundation“ prezidentas Lon Wongas ragina Lietuvą technologiją pradėti naudoti viešajame sektoriuje ir inicijuoti pasaulinių rinkos dalyvių bei priežiūros institucijų dialogą.

Europos Sąjungos vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier pirmadienį Londone susitiks su Didžiosios Britanijos premjere Theresa May (Tereza Mei), jos vyriausybėje tvyrant didelei įtampai dėl „Brexit“ strategijos. M. Barnier aptars artėjančias derybas su Jungtinės Karalystės „Brexit“ ministru Davidu Davisu (Deividu Deivisu) prieš britų ir ES pareigūnų diskusijas, vyksiančias Briuselyje nuo antradienio iki penktadienio.

Nuo tada, kai Jungtinės Karalystės gyventojai pasirinko pasitraukti iš Europos Sąjungos, su procesu susijusi informacija kelia vis didesnį susirūpinimą. Iš pat pradžių stringantis procesas rodo, kad šalis jau patiria neigiamas savo pasirinkimo pasekmes. Ka „Brexit“ reiškia šalies ekonomikai? Ekspertai ir bankininkai į šį klausimą bando atsakyti jau beveik dvejus metus. Jungtinės Karalystės valdžia atliko ir savo vertinimą – nutekinti duomenys skelbia labai nemalonią informaciją.

Didžioji Britanija laikotarpiu po „Brexit“ turės laikytis ES įstatymų, taip pat ir priimtų Britanijai jau pasitraukus iš Bendrijos, sakė pirmadienį Europos Sąjungos derybininkas Michelis Barnier. „Tuo laikotarpiu visi sprendimai bus taikomi, ir JK turi žinoti šią taisyklę bei sutikti su ja iš pat pradžių“, – pareiškė jis per spaudos konferenciją, surengtą ministrams pritarus ES derybų pozicijai šiuo klausimu.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris, kaip ir daugelis žmonių šią žiemą, susirgo virusiniu gastroenteritu ir nedalyvaus šių metų Pasaulio ekonomikos forume. Europos Komisijos atstovas spaudai Margaritis Schinas trečiadienį Briuselyje pranešė, kad J. C. Junckeris „pasigavo žarnyno virusą ir todėl negalės vykti į Davosą“. EK vadovas turėjo būti vienas svarbiausių ketvirtadienio pranešėjų ir įvertinti „Brexit“ procesą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) dar kartą perspėjo Didžiąją Britaniją, kad ji negalės išsaugoti visapusiškos prieigos prie Europos Sąjungos bendrosios rinkos, jei nepriims pagrindinių bloko principų, įskaitant laisvą asmenų judėjimą ir ES teismų jurisdikciją.

Numanomą Rusijos kišimąsi per „Brexit“ referendumo kampaniją tiriantys Didžiosios Britanijos įstatymų leidėjai trečiadienį atskleidė, kad socialinį tinklą „Facebook“ valdanti bendrovė sutiko išplėsti tyrimą dėl melagingų naujienų, susijusių su šiuo plebiscitu.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) trečiadienį pareiškė, kad džiaugtųsi, jeigu Britanija po „Brexit“ vėl norėtų įstoti į ES, daugėjant spėlionių, kad gali būti rengiamas pakartotinis referendumas. Ankstesnę dieną Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas irgi sakė, kad bloko „širdys tebėra atviros“, jei Britanija nuspręs apsigalvoti dėl išstojimo iš ES.

 Didžiosios Britanijos parlamento narys Desmondas Swayne’as pastarosiomis dienomis bus vienas labiausiai savo šalyje aptarinėjamų politikų. Bendruomenių rūmuose svarstant „Brexit“ finansinius klausimus kalbą sakė konservatorius Kenas Clarkas, tačiau už jo sedėjusiam tos pačios partijos nariui D. Swayne’ui ši kalba pasirodė nuobodi ir jis pradėjo mieguistai rymoti. Kelis kartus nubudęs politikas išsilaikydavo labai trumpai ir vėl saldžiai užmerkdavo akis.

Visas pastarasis dešimtmetis Europos Sąjungai yra tarsi vienas nesibaigiantis iššūkis. Europa stipriai atsilieka ir, ko gero, pralaimi technologinę konkurencinę kovą dviem didžiausioms pasaulio ekonomikoms – JAV ir augančiai Kinijai.

Garsus pasakymas „vien protu Rusijos nesuprasi“ negalioja žymiam britų žurnalistui ir politikos ekspertui Edwardui Lucasui. Ir Rusijoje, ir Lietuvoje gyvenęs britas didžiąją mūsų Rytų kaimynę perpranta kaip nesudėtingą galvosūkį. Nors E. Lucasas pripažįsta, kad Rusijos veiksmų prognozuoti neįmanoma, žurnalistas dalinasi savo įžvalgomis apie Vladimiro Putino režimą ir šalies ateitį.

Didžioji Britanija turi dar prieš derybas pasakyti, kokių santykių su Europos Sąjunga ji norėtų po „Brexit“, pareiškė Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas). Jis taip pat atmetė britų finansų ministro Philipo Hammondo (Filipo Hamondo) pareiškimą, esą ES siekia tokio susitarimo, kuris nubaustų Didžiąją Britaniją už jos atsiskyrimą, nes bijo, kad Jungtinės Karalystės pavyzdžiu nepasektų kitos valstybės. „Pasakykite mums, ko jūs norite.

 Škotijos ekonomika gali susitraukti 8,5 proc., jeigu Didžioji Britanija iš Europos Sąjungos išstos be jokios susitarimo, pirmadienį tokios ekonominės analizės išvadas pristatė Škotijos lyderė Nicola Sturgeon (Nikola Sterdžen). „Nėra tokio varianto, kuris prilygtų narystei ES ir būtų toks pats geras, kaip būti ES, – žurnalistams Edinburge sakė ji. – Šiuo atveju kalbame apie tai, kas mažiausiai kenkia mūsų ekonomikai.

Pirmadienį į Lietuvą atvyksta Danijos ministras pirmininkas Larsas Lokke Rasmussenas (Larsas Liokė Rasmusenas). Jis Zokniuose aplankys Baltijos oro policijos misiją atliekančius danų karius bei su prezidente Dalia Grybauskaite aptars dvišalius klausimus, bendradarbiavimą Europos Sąjungoje (ES), bendrus interesus „Brexit“ derybose ir kitus klausimus.

Po sprendimo palikti Europos Sąjungą Didžiąją Britaniją užklupo visa virtinė problemų nuo masinio jaunųjų britų pasipiktinimo iki nestabilaus svaro kurso. Tačiau kaip istorinio referendumo rezultatai palies Lietuvos ekonomiką, šalies gyventojus bei į Didžiąją Britaniją emigravusius tautiečius? Dar 2016 m. kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ skelbė, jog „Brexit“ didžiausios neigiamos įtakos tarp Rytų Europos valstybių turės Lietuvai.

Iki vasarą Lenkijoje vyksiančių NATO karinių pratybų „Anakonda 2018“ karinės aljanso vadovybės dėmesys bus skiriamas panaikinti biurokratines ir logistines taip vadinamojo rytinio NATO flango problemas. Iškilus pavojui, sparčiam karių perkėlimui į „karštąsias zonas“ trukdytų ir nepritaikyti keliai ar biurokratiniai spąstai, rašoma „The Financial Times“. Britų leidinys savo tyrime atkreipia dėmesį į kariškiams kylančias problemas, susijusias su NATO rytinės sienos stiprinimu.

Pasaulis juda į krizės laikotarpį ir „geopolitinės depresijos būseną“, ir siejama tai su Donaldo Trumpo visuomenės bei visuotinės pasaulinės tvarkos skaldymu, teigiama „Eurasia Group“ ekspertų pranešime, kurį cituoja naujienų agentūra CNBC. Liberaliosios demokratijos patiria legitimumo deficitą, kokio nėra buvę nuo Antrojo Pasaulinio karo, o šiandienos lyderiai visiškai apleido pilietinę visuomenę bei visuotines vertybes, rašoma „Eurasia Group“ kasmetinėje geopolitinių grėsmių apžvalgoje.