brazauskas

Isterija, kuri kilo dėl Kovo 11–ąją vykusių patriotinių eitynių, nubangavo paviršiumi. Į paniką puolusi Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų vadovybė bejėgiškai postringavo apie nieką ir ieškojo kaltųjų tarp savęs.

Kovo 11-oji – laisvės diena. 1990 metais atkūrėme nepriklausomybę ir pradžioje bent juridiškai išsivadavome nuo mus pavergusios valstybės, kuri netrukus suiro. O nuo ko reikėtų išsilaisvinti šiandien? Klausimas subliūkšta, kadangi sunku nurodyti vieną blogį, vieną priešišką jėgą. Ar valstybę reikėtų išvaduoti nuo itin nepopuliarios dabartinės Vyriausybės? Tai liaudies išrinkto Seimo reikalas. Daugybė ženklų rodo, kad ir opozicija, ir valdantieji daugmaž patenkinti tuo, kas yra.

Teigiama, kad Libijoje yra apie 140 genčių. Iš jų kokios trys dešimtys reikšmingos. O Lietuvoje yra apie 40 partijų. Iš jų per 20 dalyvauja savivaldybių rinkimuose su savais sąrašais. Ir dar maždaug pusšimtis savarankiškų kandidatų. Vožtuvai garui nuleisti Kuo Libijos gentis skiriasi nuo lietuviškos partijos? Klausimas toks, kad, kaip sakoma, virsk iš koto. Tačiau net tarp ežio ir šepečio esama panašumų. Kartais juos verta patyrinėti.

Romualdas Brazauskas vėl rengiasi kelionei į Vokietiją. Žinomas krepšinio arbitras šį sezoną teisėjauja dviejų šalių – Lietuvos ir Vokietijos – pirmenybėse, rašo „Lietuvos rytas“. Sulaukęs 50 metų R.Brazauskas oficialiai baigė arbitro karjerą FIBA varžybose, bet veiklos apimties nesumažino. LKL čempionate teisėjaujantis vilnietis šį savaitgalį švilps pražangas ir Vokietijos krepšinio pirmenybių žaidėjams.

Artėjant vasario 16 dienai viešų pokalbių temos nuo meilės vieni kitiems pakrypsta meilės tėvynei link. Tarsi prabėgom pasižvalgoma į valstybės pamatus. Žemė ir šautuvas Tai, kad valstybė turi prievartos monopoliją tam tikroje teritorijoje, visi daugmaž girdėjo. Juk tam, kad surinktume mokesčius, reikia turėti šautuvą – jeigu jau kiti argumentai neveikia. Mažiau svarstoma, kas ir kodėl ima į rankas ginklą ir pasiryžta mirti dėl tėvynės.

Kauno „Žalgirio“ ekipos savininkas Vladimiras Romanovas Sport1 televizijoje rodomos laidos „Krepšinio pasaulyje“ duotame interviu pažėrė kritikos Baltijos krepšinio lygos (BBL) direktoriui ir vienam geriausių Lietuvos teisėjų Romualdui Brazauskui, išvadinęs jį „vergu“. „Kai kandidatas į federaciją, vietoj Garasto, Brazauskas, teisėjas, stengiasi, kad sulaužytų pirštus, nematydamas, tai ar čia sportas? Bet jam pažadėta vieta. Reikia nokautuot.

Lietuvoje keičiasi Seimas, savivaldybių tarybos ir vyriausybės, bet nesikeičia Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas. Duok Dieve, sveikatos Zenonui Vaigauskui. 2012 metais baigęs dabartinę kadenciją, jis VRK vadovo poste bus išsėdėjęs aštuoniolika metų. Galima sakyti, atgimusios valstybės bendraamžis. Ištikimas jos tarnas. Ko reikia iš gero patarnautojo? Jis turi įtikti klientui, kad ir kokios būklės šis būtų.

Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko mirtis ir laidotuvės, apkalta, mūšis dėl pilietybės, santykiai su krize, 180 procentų apsivertusi užsienio politika ir gėjų eitynės, – 2010 metų temos, kurias išskyrė portalo  „Balsas.lt“ kalbinti politikos ekspertai. Lauras Bielinis Politologas Lauras Bielinis. Piotro Romančiko (ELTA) nuotr. Šis politologas vienintelis pažymėjo apkaltą dviems parlamentarams – Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui. „Balsas.

Triukšmas, kilęs dėl žurnale „Veidas“ paskelbtų teiginių apie holokaustą, atskleidė ir ministro Raimundo Palaičio savybes, kurios nepuošia politiko. Tarptautiniai demaršai Aistrų sukėlė vidaus reikalų sistemoje tris dešimtmečius išdirbusio istoriko Petro Stankero teiginys žurnale „Veidas“ (2010 metų lapkričio 8 diena): „Svarbu ir tai, kad Niurnbergo procese teisinį pagrindą įgavo legenda apie 6 mln.

Gal konservatoriams? Teisingo atsakymo beieškodama „Respublika" kalbino buvusį užsienio reikalų ministrą profesorių Povilą Gylį, diplomatijos vadovu dirbusį kaip tik 1993-iaisiais, kai iš Lietuvos išsikraustė paskutinis rusų armijos dalinys. Kam kliudė – diskutuotina. Tačiau, pasak P.Gylio, didžiausias nuopelnas, kad mus paliko okupantų kariuomenė – prezidento Algirdo Brazausko.

  Idėjų, kaip įamžinti prezidento Algirdo Brazausko atminimą, skolintis, atrodo, nereikės. Ypač šiuo metu, kol dar neatšalę jausmai ir kol amžinoji žvakelių ugnis tebenušviečia jo kapą.

Idėjų, kaip įamžinti Prezidento Algirdo Brazausko atminimą, skolintis, atrodo, nereikės. Ypač šiuo metu, kol dar neatšalę jausmai ir kol amžinoji žvakelių ugnis tebenušviečia jo kapą. Lietuvos prezidento atminimo komisijos vadovo Česlovo Juršėno patikinimu, jau parengtas paketas siūlymų Seimo valdybai ir Vyriausybei, tačiau jis pabrėžia, kaip svarbu šiuo atveju ir nepersistengti: „Manau, kad persistengti nereikia, tačiau iš visų sluoksnių entuziazmo yra tikrai nemažai.

Šeštadienį išaušo 70-oji diena, kai Lietuva neteko prezidento Algirdo Brazausko. Visuose trijuose svarbiausiuose šalies postuose kadaise buvusio politiko našlė Kristina Brazauskienė mieliau liktų su netekties skausmu praeityje nei dabar ir čia, bet be mylimo žmogaus. Daugiau nei du mėnesius K.Brazauskienė savo gedulą slėpė nuo viešumo.

Ko jau ko, o gebėjimo suprasti bent jau nemažą dalį Lietuvos, kuriai atkurtoji valstybė buvo ir lieka, kaip šuniui penkta koja, velionis Algirdas Mykolas Brazauskas prilaikė. Ja naudotis ir ją telkti į nomenklatūrą bei ištikimus adoratorius - taip pat. Nemėgstu repo, bet gerbiu Eminemą, kaip savo žanro virtuozą. AMB man visada liks etalonas tos politinės pakraipos ir politikavimo stiliaus, kuris man šlykštus.

„Patikėkite, sulaukiau nemažai karčių Lino Kleizos žodžių. Bet aš visą šitą prarijau“, – po Eurolygos finalo tarp Pirėjo „Olympiacos“ ir Barselonos „Regal Barcelona“ komandų kalbėjo patyręs teisėjas Romualdas Brazauskas. Šiai naujienai pasklidus Graikijos žiniasklaidoje, po pirmųjų šalies čempionato pusfinalio rungtynių su Atėnų „Marrousi“ Linas Kleiza buvo priverstas atsiprašinėti savo tautiečio. „Su Brazausku persimetėme keliais žodžiais.

Pavergėjai, kur jūs? Kovo 11-oji – laisvės diena. 1990 metais atkūrėme nepriklausomybę ir pradžioje bent juridiškai išsivadavome nuo mus pavergusios valstybės, kuri netrukus suiro. O nuo ko reikėtų išsilaisvinti šiandien? Klausimas subliūkšta, kadangi sunku nurodyti vieną blogį, vieną priešišką jėgą. Ar valstybę reikėtų išvaduoti nuo itin nepopuliarios dabartinės Vyriausybės? Tai liaudies išrinkto Seimo reikalas.

Nors mūsų politikai ekonominį atsilikimą nuo Estijos visada neigė, labai aiškūs rodikliai patvirtina, kad Estija žengia priekyje Lietuvos. Tai rodo ne tik skaičiai, bet ir Estijoje įgyvendintos reformos, vakarietiškesnė orientacija, Vakarų pripažinimas ir t.t. Antra vertus, negalima paneigti ir to, kad savo įvaizdį jie taip pat iki šiol sugebėjo kurti geriau negu mes.