branduolys

Prabėgus 35-eriems metams nuo pačios baisiausios branduolinės avarijos žmonijos istorijoje, po Černobylio atominės elektrinės griuvėsiais esančioje rūsio patalpoje vėl pastebėtas branduolinio skilimo procesas. Ukrainos mokslininkai iš Atominių elektrinių saugos problemų instituto neseniai aptiko neįprastai didelį skaičių neutronų, sklindančių iš nepasiekiamos patalpos Černobylio atominėje elektrinėje.

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai šiandien Eurolygos rungtynėse svečiuose kausis su Graikijos čempionu Pirėjo „Olympiacos“ klubu. Portalas tv3.lt analizuoja šios ekipos žaidimą. Puiki gynyba „Žalgiriui“ bus velniškai sunku pratęsti pergalių seriją Eurolygoje. „Olympiacos“ statistiškai yra geriausiai besiginanti (praleidžia 74,1 taško) ir solidžiausiai dėl atšokusių kamuolių (vid. 37,6) kovojanti komanda.

Branduoliniai sprogimai – galingiausi žmonijos sukurti ginklai ne tik dėl įtakos žmogaus organizmui ir tolesniam gyvenimui patyrus radionuklidų apšvitą, bet ir dėl šių sprogimų galios. XX a. branduolinio ginklavimosi varžybos įsibėgėjo taip, kad tiek Rytai, tiek Vakarai testavo vis didesnes ir vis galingesnes branduolines bombas. Jūsų dėmesiui – dešimt galingiausių branduolinių sprogimų žmonijos istorijoje. 10. 1962 m. rugsėjo 27 d. sovietų atominės bombos sprogimas Naujojoje Žemėje.

Žvaigždės mirtis bet kokiai civilizacijai reiškia katastrofą. Laimė, dažniausiai iš kažkur atsiranda ir pasaulį išgelbėja Bruce'as Willisas. Tačiau taip būna tik fantastiniuose trileriuose. Ar įmanoma žvaigždes gelbėti iš tikrųjų? Jei mūsų Saulėje prasidėtų žvaigždės mirties procesai, ar galėtume susigalvoti ir susikurti kokį nors gigantiško saulės defibriliatoriaus modelį ir gražinti mūsų žvaigždei ne tik gyvybę, bet ir jaunystę? Techniškai – taip. Beje, visatoje tai jau vyksta.

Net jei suartėjimo su Saule dienomis subyrės ir nustos egzistuoti, kometa ISON atsisveikinimui gali surengti įspūdingą spektaklį – panašų į tą, kokį Žemės gyventojams 2011 m. gruodį dovanojo iliustracijoje matoma Lavdžojaus kometa. 2012 m. rugsėjį atrasta ir didžiulio populiarumo sulaukusi kometa ISON arčiausiai Saulės atsidurs rytoj, lapkričio 28 d. Tada ją nuo mūsų šviesulio skirs 1,16 mln.

Kalifornijos technologijų instituto astronomai iš lapkričio 21 - 25 d. darytų kometos ISON radioastronominių stebėjimų duomenų spėja, jog uodeguotoji viešnia galimai jau suiro, nors prie Saulės maksimaliai priartės tik poryt, lapkričio 28 d. Pastarąsias šešias paras Ispanijoje ir JAV veikiančiais teleskopais kometą ISON įdėmiai sekė Milimetrinės radioastronomijos instituto (IRAM) ekspertai.

Kompanija Qualcomm visai neseniai savo viceprezidento Anand Chandrasekher lūpomis buvo pareiškusi, kad kvailystėmis neužsiiminėja, t. y. „bukų” aštuonių branduolių mobilių procesorių ji nekurs (bent jau artimiausioje ateityje). Kad žodžiai neliktų vien tik žodžiais, kompanija išleido nedidelį vaizdo klipą, kuriame rodo savo procesorių pranašumą prieš daugiau branduolių turinčius konkurentus.

Kietas geležinis Žemės branduolys iš tikrųjų yra įkaitęs iki 6 000 laipsnių pagal Celsijų, arba 1 000 laispnių daugiau, nei buvo manoma iki šiol, atskleidė Prancūzijos geologų atliktas tyrimas, kurio rezultatai pristatyti žurnale „Science“. Šis tyrimas gali paaiškinti, kodėl mūsų planeta turi magnetinį lauką: iki šiol tai padaryta buvo keblu, teigia tyrimo autoriai.

Neproporcingas Žemės branduolio augimas gali padėti paaiškinti, kodėl kas keletą tūkstančių metų planetos magnetinis laukas pakeičia savo kryptį. Jei tai nutiktų dabar, liktume neapsaugoti nuo saulės vėjų, kurie gali sutrikdyti pasaulines ryšių sistemas ir elektros tiekimą, praneša NewScientist.com. Viena Žemės vidinio, kieto branduolio pusė pamažu auga, o kita pusė lydosi.

Kokio dydžio yra atomai? Kas yra jų viduje? Tikėtina, jog kai kurie atsakymai į šiuos klausimus gali nustebinti ir tuos žmones, kurie manė, jog jau juos žino. Tie, kas nėra visai tikri dėl atsakymų, turbūt pirmiausia eis informacijos ieškoti į „Wikipedia“, tačiau galima apsieiti ir be to - visi atsakymai bus pateikti šioje animacijoje. Nuotaikinga animacija geriau nei visi skaičiukai padės suprasti, iš kokių plytų pastatytas pasaulis, kuriame gyvename.

Pranešama, jog „Linux“ branduolys visai neseniai atsinaujino iki versijos 3.3. Viena iš pagrindinių naujovių – operacinės sistemos „Android“ palaikymas. Vis tik galimybė pasinaudoti „Google“ operacinės sistemos kodu nėra vienintelė svarbi atnaujinto „Linux“ branduolio ypatybė. Atsirado architektūros TI C6X palaikymas, galimybė persijungti tarp skirtingų RAID profilių failų sistemoje „Btrfs.

Pastarųjų savaičių ankstyvais vakarais pietvakarinį dangų įspūdingai padabinanti gražuolė Venera yra artimiausia Žemės kaimynė, kurios būtis – gana neįprasta. Viena iš Veneros keistenybių – nepaprastai lėtas sukimasis aplink savo ašį. Pasirodo, jis ne tik lėtas – jis dar ir lėtėja. Sparčiai lėtėja. 1990 m. amerikiečių zondas „Magellan“ tiksliai išmatavo Veneros paros trukmę – 243,0185 žemiškosios paros. Tai – beveik 2/3 Žemės metų.

Nauji skaičiavimai leidžia manyti, kad Jupiterio kietas branduolys tirpsta tarsi rūgštingumą reguliuojanti tabletė, įmesta į vandenį. Šis procesas galėtų padėti paaiškinti, kodėl planetos branduolys yra mažesnis, o atmosferoje – daugiau sunkiųjų elementų nei buvo prognozuota, rašo NewScientist.com. Didžiulės planetos, tokios kaip Jupiteris ir Saturnas, kaip manoma, savo egzistenciją pradėjo kaip kieti uolienų ir ledo kūnai.

Nepaprastai karštas ir smarkiai suspaustas Žemės branduolys yra dar atšiauresnis nei manė mokslininkai, rodo tyrimas. Anot jo, išoriniame branduolyje deguonis nėra plačiai paplitęs. Šis atradimas turi didelės svarbos mokslininkams bandant suprasti laikotarpį, kai telkiantis dulkėms ir medžiagai formavosi Žemė, praneša ouramazingplanet.com. Žemės branduolio sudėtį vis dar gaubia paslaptis. Dar pernai mokslininkai nustatė, kad jis turi dar vieną sluoksnį.

Neutronai yra dalelės, kartu su protonais slypinčios atomų branduoliuose, tačiau manoma, jog jie egzistuoja ne tik Žemėje, bet ir gerokai už mūsų gimtosios planetos ribų – po Visatos tolius išsimėčiusiose neutroninėse žvaigždėse, kurios ženklina žvaigždės evoliucijos pabaigą.

1054-ųjų metų Kinijos (ir kai kurių kitų kraštų) metraščiai mini naują žvaigždę, suspindusią danguje. Ji buvo tokia ryški, kad nustelbė visų kitų žvaigždžių šviesą, ir netgi dieną švietė danguje, kone kaip antra Saulė. Panašių įrašų galima aptikti ir kitų senovės civilizacijų paliktose relikvijose, taip pat dvi tokios pasirodė Renesanso laikais: pirmoji 1572-aisiais, o antroji – 1604-aisiais metais.

Neutroninių žvaigždžių branduoliai yra tankiausia stebimos materijos forma Visatoje. Arbatinis šaukštelis neutroninės žvaigždės branduolio medžiagos svertų 6 mlrd. tonų. NASA rentgeno spindulių teleskopu „Chandra“ pavyko padaryti įdomų atradimą – aptikti pirmų tiesioginių požymių, jog neutroninių žvaigždžių branduoliai gali būti superskystos agregatinės būsenos. Superskystis – neįprastas būvis, kurį medžiaga gali įgyti kraštutinai žemoje ar aukštoje temperatūroje.

Seismologams pavyko aptikti apčiuopiamų požymių, kad Mėnulis turi branduolį. Remiantis tyrimo rezultatais, kurie paskelbti žurnale „Science“, Mėnulio gelmėse tūno įkaitęs geležies branduolys. Artimiausias mūsų planetos kaimynas Mėnulis kaip tyrimų objektas, padedantis geriau suprasti Žemės raidą, mokslininkų dėmesį traukia jau seniai. Tyrėjus ypač masina natūralaus Žemės palydovo vidus, kuriame gali glūdėti šio dangaus kūno kilmės įrodymai.

Oviedo universiteto (Ispanija) mokslininkai apskaičiavo nemokamos operacinės sistemos „Linux“ branduolio vertę, pranešė „InternetNews.com“. Specialistų teigimu, „Linux“ 2.6.30 versijos branduolio, išleisto 2009 m. birželio 9 d.,  sukūrimas „nuo švaraus lapo“ šiuo metu pareikalautų daugiau nei 1 milijardo eurų investicijų. Jų apskaičiavimai pateikė tikslų rezultatą – tai 1 025 553 430 eurų. Branduoliui sukurti „nuo nulio“ esą prireiktų apie 1000 programuotojų ir maždaug 14 darbo metų.

Didžiąją dalį „Linux“ branduoliui skirto kodo rašo stambiose bendrovėse dirbantys programuotojai, gaunantys už tai atlyginimą. Šis faktas verčia abejoti atvirojo kodo bendruomenės deklaruojamais idealais, pareiškė vienas „Linux“ naujienoms ir naujovėms skirtos svetainės „LWN.net“ steigėjų Jonathanas Corbe.