branduolinė programa

Indija nemažins Irano naftos importo, nepaisydama Europos Sąjungos (ES) ir JAV paskelbtų sankcijų prieš šią šalį. Apie tai per savo vizitą Čikagoje pareiškė Indijos finansų ministras Pranabas Mukherjee, praneša „The Times of India“. Pasak P. Mukherjee, Indija negalės išsiversti be Irano naftos, aprūpinančios 12 proc. šalies energetikos poreikių. Anksčiau apie draudimą pirkti Irano energijos išteklius buvo paskelbusios JAV ir ES.

Branduolinis ginklas – tai ta „raudona linija“, kurios Iranui negalima peržengti. Tai sekmadienį interviu televizijos kompanijai CNN pareiškė Pentagono vadovas Leonas Panetta. „Jungtinės Valstijos, kaip aiškiai leido suprasti prezidentas Barackas Obama, nenori, kad Iranas kurtų branduolinį ginklą, – pažymėjo jis. – Tai – raudona linija mums ir, žinoma, izraeliečiams, su kuriais turime bendrą tikslą.

Iranas gali sustabdyti naftos tiekimą į Europos Sąjungą jau kitą savaitę, praneša šalies naujienų agentūros, cituojančios Irano parlamento Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko pavaduotojo Hosseino Ibrahimio žodžius. „Sekmadienį parlamentas apsvarstys „ypatingos svarbos“ įstatymo projektą dėl Irano naftos eksporto į Europą sustabdymo jau nuo kitos savaitės“, – sakė H. Ibrahimis. Europos Sąjunga paskelbė embargą naftos ir naftos-chemijos produkcijos iš Irano tiekimui pirmadienį.

Pekinas neproduktyviu žingsniu vadina Europos Sąjungos (ES) paskelbtą naftos embargą Iranui. Tai sakoma Kinijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, kurį išplatino naujienų agentūra „Xinhua“. Anot pareiškimo, aklas spaudimas ir sankcijos Iranui nėra konstruktyvus veiksmas, padėsiantis išspręsti Irano branduolinę problemą. Kinija esą visada yra už dialogą ir konsultacijas.

Vakarų šalys yra vis labiau įsitikinusios tuo, kad Izraelis gali savarankiškai įvykdyti karinę operaciją prieš Irano branduolinius objektus, teigia „Le Figaro“ analitikas, praneša „Inopressa“. Krizė, sukelta Irano branduolinės programos, žengia į kritinę fazę.

Europos Sąjungos (ES) ambasadoriai pirmadienį nusprendė įvesti Irano naftos embargą, tačiau sprendimo įgyvendinimą atidėjo iki liepos 1 dienos, informavo ES pareigūnas. Šis ambasadorių sprendimas yra paskutinis žingsnis prieš ES šalių užsienio reikalų ministrų galutinį patvirtinimą. 27 ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitinka Briuselyje. „ES ambasadoriai nusprendė įvesti sankcijas Iranui“, - informavo aukšto rango ES pareigūnas.

Iranas pareiškė, jog asmenys, praėjusią savaitę nužudę iraniečių branduolinių tyrimų mokslininką Teherane, galėjo pasinaudoti iš Jungtinių Tautų (JT) gauta informacija. Mostafa Ahmadis Roshanas – didžiausios Irano urano sodrinimo gamyklos direktoriaus pavaduotojas žuvo sausio 11 dieną sprogus jo automobiliui. Remiantis policijos pranešimais, pravažiuojantis motociklininkas pridėjo magnetinę bombą prie važiuojančio aukos automobilio. Iranas dėl šio išpuolio kaltina JAV ir Izraelio agentus.

Prancūzija ketina padaryti visa, kas įmanoma, kad būtų išvengta užsienio karinės operacijos prieš Iraną, kuri gali sukelti karą visame pasaulyje, praneša „RIA Novosti“. Tai penktadienį Pareiškė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. „Karinis įsiveržimas neišspręs problemos, jis sukels karą ir suirutę Artimuosiuose Rytuose ir galbūt visame pasaulyje. Prancūzija padarys visa, kad būtų išvengta karinės intervencijos“, – sakė N. Sarkozy, kalbėdamas užsienio diplomatams.

Irano užsienio reikalų ministras Ali Akbaras Salehis (Ali Akbar Salehi) ketvirtadienį dar kartą paragino Vakarus gerai pagalvoti prieš uždraudžiant Irano naftos eksportą, praneša „RIA Novosti“. Per pastarąsias savaites įtampa tarp Irano ir JAV sustiprėjo, kai Teheranas pagrasino užblokuoti naftos tranzito kelius per Ormūzo sąsiaurį, jeigu Vakarų šalys apribos ar uždraus Irano naftos eksportą. „Iranas yra pripratęs prie embargų, kurie buvo pateikti per pastaruosius 12 metų.

Iranas teigė aptariantis derybų su Vakarais dėl branduolinės programos atnaujinimo sąlygas, tačiau Vašingtonas ir Europos Sąjunga (ES) pareiškė vis dar laukiantys, kada Teheranas parodys, jog yra pasiruošęs rimtoms deryboms. Praėjus metams, kai Irano ir Vakarų derybos dėl branduolinės programos nutrūko, spaudimas Teheranui sparčiai didėja. JAV ir kitos šalys tvirtina, jog Iranas siekia sukurti branduolinius ginklus, tačiau Teheranas šiuos įtarimus neigia.

Aptariamos Vakarų ir Irano derybų dėl Teherano branduolinės programos atnaujinimo sąlygos. Labiausiai tikėtina, jog susitikimo vieta bus Stambulas, tačiau data dar nenustatyta, informavo Irano užsienio reikalų ministras Ali Akbaras Salehis. „Aptariama susitikimo vieta ir data. Mes norėtume, jog įvyktų šios derybos“, – vizito Turkijoje metu žurnalistams sakė A. A. Salehis.

Po dar vieno Irano branduolinių tyrimų mokslininko nužudymo vyriausybė Teherane nurodė skirti asmeninę apsaugą šalies atominės programos ekspertams, praneša agentūra AFP. Nužudymai nesutrukdys Irano pažangai, pareiškė viceprezidentas Mohammedas Resa Rahimis. Vyriausybė, anot jo, skyrė „specialią apsaugą“ visiems branduolinio sektoriaus darbuotojams. Apie apsaugos priemones savo branduoliniams tyrėjams Iranas buvo paskelbęs jau 2010 metų pabaigoje.

Pasak pareigūnų, po to, kai Iranas metų metus nesutiko aptarti kaltinimų dėl jo vykdomos branduolinės programos, Teheranas galiausiai sutiko kalbėti šia tema per šio mėnesio pabaigoje vyksiantį Tarptautinės atominės agentūros (TATENA) ekspertų susitikimą, praneša „haaretz.com“. Pareigūnai pranešė ketvirtadienį, jog Iranas sutiko aptarti kaltinimus dėl slapta vykdomų branduolinių ginklų kūrimo bandymų.

Trečiadienį Šiaurės Teherane buvo užmuštas Technikos universiteto fizikos profesorius Mostafa Ahmadis Roshanas, dirbęs branduolinėje srityje, praneša Lenta.ru. Mokslininkas buvo susprogdintas – bombą po jo automobiliu padėjo nežinomas vyriškis, atvykęs su motociklu. Sprogimo metu nukentėjo ir daugiau žmonių, du iš kurių žuvo.

JAV teigia, jog Iranas „ir toliau vis labiau“ pažeidžia Jungtinių Tautų rezoliuciją, vykdydamas sodrintojo urano gamybą, praneša BBC. JT branduolinių programų priežiūros agentūra patvirtino, jog Teheranas paleido gamyklą požeminiame bunkeryje Fordo vietovėje, kur uranas centrifugose sodrinamas iki 20 procentų. Didžioji Britanija, Prancūzija, o vėliau ir Rusija pasmerkė tokį Irano sprendimą.

Europos Sąjungos (ES) valstybės-narės nusprendė užsienio reikalų ministrų susitikimą, per kurį bus svarstomas draudimas importuoti Irano naftą, atkelti iš sausio 30 į sausio 23 dieną, antradienį teigiama ES pareiškime. Naujų sankcijų įvedimas siejamas su tuo, kad Iranas, ES nuomone, vis dar nelinkęs bendradarbiauti su tarptautine visuomene dėl Irano branduolinės programos. JAV ir kai kurios kitos Vakarų šalys įtaria, jog Iranas siekia sukurti branduolinį ginklą.

Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas ir jo kolega iš Irano Mahmoudas Ahmadinejadas savo susitikime Karakase pirmadienį demonstravo vienybę. Jie vadino vienas kitą broliais ir paskelbė apie draugystės ir solidarumo plėtrą tarp šalių. M. Ahmadinejadas atmetė „imperialistų“ kaltinimus, kad jo šalis kuria branduolinę bombą. „Irano ir Venesuelos žmonės šiandien kartu mėgina įveikti imperializmo godumą. Hegemoninė ir dominuojanti sistema žlunga.

Iranas paleido dar vieną sodrintojo irano gamyklą požeminiame bunkeryje Fordo vietovėje. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“, remdamasi diplomatiniais šaltiniais. Pasak jų, uranas centrifugose Forde sodrinamas iki 20 procentų. Pagrindinėje Irano įmonėje Natanze uranas ligi šiol buvo sodrinamas iki 3,5 procento. Diplomatai sakė, kad atitinkamą informaciją jie sužinojo, kai TATENA komisija sausio pradžioje lankėsi Forde.

Jungtinės Valstijos pareiškė, kad įdėmiai stebia Teherano veiksmus ir ruošiasi susidoroti su šalies vystoma branduoline programa. Pentagono vadovas Leonas Panetta pareiškė, kad Iranas artėja prie ribos, po kurios Vašingtonas bus priverstas imtis rimtų jėgos panaudojimo priemonių prieš Iraną: „Mes jau aiškiai apsibrėžėme, kad JAV neleis užblokuoti Ormūzo sąsiaurio.

Europos Sąjungos embargas Irano naftai gali prasidėti tik po kelių mėnesių, nes kai kurios valstybės narės reikalauja embargą atidėti, kad jų nuo skolų kenčiančios ekonomikos spėtų tam pasiruošti. ES valstybės iš esmės susitarė nebepirkti Irano naftos ir taip didinti spaudimą Teheranui dėl branduolinės programos. Dabar Briuselyje diskutuojama, kaip įvesti šią sankciją. Tikimasi, kad valstybės narės susitars iki mėnesio pabaigos.

Kinija kritikuoja JAV paskelbtas naujas sankcijas Iranui, praneša agentūra AFP. Pekinas yra prieš tik vienos šalies sankcijas kitai šaliai, pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas. Nacionalinė teisė esą neturi būti pastatyta aukščiau tarptautinės teisės. JAV prezidentas Barackas Obama šeštadienį paskelbė naujas sankcijas Irano Centriniam bankui ir šalies finansų sektoriui, kad priverstų Teheraną atsisakyti prieštaringai vertinamos jo branduolinės programos.

Europos Sąjungos (ES) šalys toliau svarsto galimybę paskelbti draudimą importuoti naftą iš Irano, šią informaciją patvirtino Europos diplomatas. „Sprendimo dėl naftos importo embargo galima tikėtis sausio pabaigoje“, – sakė jis. Sausio 30 d. Briuselyje numatytas ES viršūnių susitikimas. Išvakarėse Belgijos sostinėje įvyks ES užsienio reikalų ministrų posėdis, per kurį bus svarstoma galimybė įvesti draudimą įsivežti naftą iš Irano.

Iranas paprašė Europos Sąjungos (ES) nustatyti derybų dėl prieštaringai vertinamos jo branduolinės programos datą. ES diplomatijos vadovė Catherine Ashton turi pasiūlyti naujų derybų su grupe 5+1 datą ir laiką, antradienį pareiškė Užsienio reikalų ministerijos Teherane atstovas Raminas Mehmanparastas.

Užsienio reikalų ministras Alainas Juppe pareiškė, kad Prancūzija įsitikinusi, jog Iranas kuria branduolinius ginklus ir turėtų sulaukti griežtesnių sankcijų, informuoja BBC. Prancūzijos užsienio reikalų ministras ragino Europos Sąjungos (ES) valstybes pasekti JAV pavyzdžiu. A. Juppe sakė, kad prezidentas Nicolas Sarkozy jau pasiūlė griežtą priemonę – įšaldyti Irano centrinio banko lėšas bei pradėti embargą Irano naftai.

JAV prezidento Baracko Obamos administracija Izraeliui neoficialiai siunčia signalus, kad vykdys karinį smūgį Iranui, jeigu Teherano branduolinė programa ir toliau bus vystoma ta pačia linkme, praneša The Daily Beast, kurį cituoja Newsru. JAV siekia atkalbėti Izraelį nuo vienašališku veiksmų prieš Iraną.

Irano pirmasis viceprezidentas įspėjo, jog bus uždarytas Hormūzo sąsiauryje esantis pagrindinis Persijos įlankos naftos tranzito kelias, jeigu Vakarai įves sankcijas naftos eksportui, informavo šalies oficiali naujienų agentūra. „Jeigu jie (Vakarai) įves sankcijas Irano naftos eksportui, nė lašas neištekės iš Hormūzo sąsiaurio“, – remdamasi Mohammadu Reza Rahimiu skelbė IRNA.

Rusijos muitinės tarnyba penktadienį pranešė Maskvos tarptautiniame Šeremetjevo oro uoste į Iraną vykstančio keleivio lagamine radusi radioaktyviųjų metalų. Pasak tarnybos, tyrimai parodė, jog rastoji medžiaga – radioaktyvus izotopas, kuris gali būti išgautas tik „branduolinių reaktorių veiklos metu“. Remiantis pranešimais, oro uosto radiacijos kontrolės sistema užfiksavo šią medžiagą. Apžiūrėjus keleivio lagaminą buvo rasta 18 radioaktyvaus metalo gabalų.

JAV politologas ir buvęs prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Zbigniewas Brzezinskis pareiškė, kad galimo karo su Iranu pasekmės bus katastrofiškos Jungtinėms Valstijoms. Pasak jo, tokios pasekmės lauktų ne tik JAV, bet ir viso pasaulio. Brzezinskis išreiškė susirūpinimą dėl to, kad JAV iš tiesų labai realiai gali atsidurti karo su Iranu situacijoje. Jis pažymėjo, kad dėl dabartinių JAV veiksmų karo galimybės tikimybė auga, praneša Lenta.ru.

Irano revoliucijos gvardijos vadovo pavaduotojas sekmadienį pareiškė, kad Iranas negrąžins JAV žvalgybinio nepilotuojamo lėktuvo, kurį užgrobė ginkluotosios pajėgos, informuoja naujienų agentūra AP. Generolas Hosseinas Salami per nacionalinę televiziją sakė, kad JAV pažeidė Irano oro erdvę ir kad tai buvo „priešiškas veiksmas“, bei perspėjo dėl rimtesnio atsako. Jis neatskleidė, ko Teheranas galėtų imtis.

Kokią grėsmę kelia Irano branduolinė ir balistinės programos? Koks Rusijos vaidmuo kuriamo ginklo atžvilgiu? Kodėl Lietuva liko mažumoje priešinantis Palestinos autonomijos priėmimui į UNESCO?Apie tai Lietuvos radijo laidoje „Akiračiai“ pasakojo Izraelio ministro pirmininko pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas. Izraelis didžiausia grėsme civilizuotam pasauliui laiko Irano Islamo Respubliką.

JAV pareigūnas pirmadienį pareiškė, kad situacija dėl Irano branduolinės programos kelia vis didesnį susirūpinimą, todėl būtina kuo skubiau priimti diplomatinį sprendimą. JAV ir Izraelis neatmetė karinių veiksmų galimybės, jeigu diplomatiniu keliu nebus rastas sprendimas dėl šalies branduolinės programos, kuria, kaip įtariama, siekiama sukurti branduolinius ginklus.

Iranas gali atakuoti JAV bazes Vokietijoje, skelbia lenta.ru, su nuoroda į vokiečių žiniasklaidą. Teigiama, kad Iranas svarsto galimybes atakuoti JAV kariuomenę Vokietijoje. Taip karinės konfrontacijos atveju būtų atkirsta JAV karinė struktūra Vokietijoje. Pastaruoju metu Irano ir Vakarų santykiai yra gan įtempti, nes iraniečiai galimai kuria branduolinę ginkluotę.

Izraelio gynybos ministras Ehudas Barakas ketvirtadienį sakė, kad ataka prieš Iraną nėra neišvengiama, bet neatmetamas nė vienas būdas sustabdyti Irano bandymus sukurti branduolinį ginklą. „Šiuo metu neketiname imtis veiksmų, bet Izraelis tikrai nėra sukaustytas baimės, – Izraelio radijo stočiai sakė E. Barakas.

Manoma, kad pagrindinė ketvirtadienį vyksiančio Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimo tema bus naujos priemonės prieš Iraną, informuoja BBC. Ministrai aptars šalių reakciją į Jungtinių Tautų Atominės energijos agentūros (TATENA) ataskaitą, kurioje teigiama, kad Iranas atliko su „branduolinio užtaiso kūrimu“ susijusius bandymus. Iranas tai neigia ir tvirtina, kad branduolinę programą vykdo taikiais tikslais.

Reaguodamas į naujas britų sankcijas prieš Irano energetikos ir bankų sektorių, parlamentas Teherane sekmadienį nusprendė apriboti diplomatinius santykius su Londonu.

Iranas ketina skelbti sankcijas Didžiajai Britanijai. Šalies parlamentas ateinantį sekmadienį svarstys atitinkamo įstatymo projektą, pranešė Irano žiniasklaida, kuria remiasi agentūra „RIA Novosti“. Projekte numatoma diplomatinius santykius su Didžiąja Britanija tęsti reikalų patikėtinių lygiu, taip pat apriboti bendradarbiavimą su Londonu prekybos, ekonomikos ir kultūros srityse, trečiadienį pareiškė parlamento Užsienio politikos ir nacionalinio saugumo komiteto vadovas Alaeddinas Burudjerdi.

Kinijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pareiškė prieštaraujanti sankcijoms Iranui, praėjus kelioms dienoms po to, kai kelios Vakarų šalys paskelbė apie naujas priemones, padėsiančias užkirsti kelią Teherano branduolinei programai. JAV, Didžioji Britanija ir Kanada pirmadienį paskelbė apie naujas priemones Irano energetikos ir finansų sektoriams, o Prancūzija pasiūlė naujas „beprecedentes“ sankcijas, tarp jų Irano centrinio banko lėšų įšaldymą ir naftos pirkimo nutraukimą.

Irano vyriausybės nesujaudino naujos Vakarų sankcijos. Šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovas Raminas  Mehmanparastas pabrėžė, kad paskelbtos baudžiamosios priemonės nebus veiksmingos. Tai esą tik „propaganda ir psichologinis karas“, praneša agentūra AFP. Sankcijos neturės „jokio poveikio Irano ryžtui tęsti savo branduolinę programą“, sakė ir parlamento pirmininkas Ali Laridjani. JAV, Didžioji Britanija ir Kanada pirmadienį sugriežtino sankcijas Iranui.

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį pareiškė, kad dėl branduolinės programos Iranui taikomos sankcijos peržengė Vakarų deklaruojamus tikslus kovoti su branduolinio ginklo plitimu, praneša „RIA Novosti“. JAV, Didžioji Britanija ir Kanada pirmadienį paskelbė naujas sankcijas, nukreiptas prieš Irano bankus ir naftos pramonę. Sankcijos paskelbtos po Jungtinių Tautų Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) pranešimo, kad Iranas tikriausiai kuria branduolinius ginklus.

JAV, Didžioji Britanija ir Kanada paskelbė naujas sankcijas Iranui dėl šalies branduolinės programos, praneša BBC. JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton sakė, kad reikia stipriai padidinti spaudimą Iranui. Didžioji Britanija anksčiau pranešė, jog nutraukia visus ryšius su Irano bankais, o Kanada uždraudė naftos produktų, naftos ir dujų eksportą. Jungtinių Tautų (JT) pranešime pateikiama iki šiol daugiausia įrodymų, kad Iranas gamina branduolinį ginklą, bet šalis tai neigia.

Iranas gali panaudoti naftą kaip politinį ginklą konflikto, susijusio su šalies branduoline programa, atveju, pareiškė Irano energetikos ministras Rostamas Kasemi. Įtampa dėl Teherano branduolinės programos sustiprėjo po to, kai Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad Iranas kuria atominę bombą. Iranas perspėjo, kad jo atsakas į sankcijas bus smūgis Vakarų interesams Persijos įlankoje.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) valdytojų taryba penktadienį priėmė rezoliuciją dėl Irano, kurios projektą parengė tarptautinių tarpininkų „šešetas“. Tai naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pranešė diplomatinis šaltinis. Už rezoliuciją balsavo 32 šalių iš 35 atstovai. Kubos ir Ekvadoro atstovai balsavo prieš, Indonezijos – susilaikė.

Vienas iš „WikiLeaks“ paviešintų JAV diplomatų susirašinėjimo su Vokietijos finansinės žvalgybos agentūros pareigūnais dokumentų meta įtarimo šešėlį ant „Snoro“ banko. Dokumente teigiama, kad „Snoras“ gali būti susijęs su Irano branduolinės programos finansavimu. Vokietijos finansinės žvalgybos agentūra (FCIS) aptiko duomenis, kad mokėjimas už įrangą Irano branduolinei programai buvo atliktas iš sąskaitos Lietuvoje.

Rusija tikisi, kad naujoji rezoliucija Iranui, kurią pateikė grupė tarptautinių derybininkų, bus priimta penktadienį, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, praneša „RIA Novosti“. „Tarptautiniai derybininkai ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) valdytojų taryba per neseniai vykusį susitikimą susitarė dėl rezoliucijos.

Informacija naujausiame Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) pranešime apie Irano branduolinę programą yra patikima, pareiškė TATENA vadovas, praneša „RIA Novosti“. „Mūsų technikos ekspertai metų metus praleido, kruopščiai ir objektyviai analizuodami didžiulį informacijos kiekį, – teigė TATENA generalinis direktorius Jukijas Amanas (Yukiya Amano). – Agentūra išsiaiškino, jog informacija patikima.

Arabų šalys ir Izraelis kitą savaitę planuoja pradėti diskusijas, kaip būtų galima išlaisvinti pasaulį nuo branduolinių ginklų. Iranas dar turi pranešti, ar sutinka dalyvauti diskusijose, informavo TATENA pareigūnai. Lapkričio 21–22 dienomis Vienoje vyksiantis forumas, kuriam vadovaus Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), yra labai svarbus siekiant suvienyti visus priešus regione, net jei ir nesitikima konkrečių rezultatų.

Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį aptarė griežtesnes sankcijas Iranui, tačiau prieš imdamiesi tolesnių veiksmų nusprendė palaukti iki kito savo susitikimo, kuris vyks gruodžio 1 dieną.

Tarp Kinijos ir Irano susiklostę geri verslo santykiai, į kuriuos neturėtų būti pasikėsinta jokiomis naujomis sankcijomis dėl Irano branduolinės programos, penktadienį pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerija. Pasak jos, sankcijos nėra būdas išspręsti problemą. Iranas jau ir taip susiduria su Jungtinių Tautų sankcijomis. Be to, JAV bei Europos Sąjunga (ES) taip pat pateikė vienašališkas sankcijas.

JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta pareiškė, jog karinė ataka prieš Iraną gali turėti „nenumatytų padarinių“, praneša BBC. Pasak jo, toks veiksmas tik priverstų Iraną daugiausia trejiems metams atidėti savo tikslus dėl branduolinės programos. Žurnalistų teigimu, šis pranešimas sumažino įtarimus, jog prieš Iraną gali būti surengta karinė ataka, siekiant sunaikinti Teherano branduolinę programą.