borisas pistorius

Į Lenkiją atvykęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paragino „visus Vakarus“ toliau remti Rusijos užpultą Ukrainą. Tačiau tuo pat metu „visada teisinga ieškoti kelių į taiką“, sakė jis ketvirtadienį Ščecine. Iki šiol visos šios pastangos esą žlugo dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino.

Lietuvoje viešintis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius teigia, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimų dėl branduolinės doktrinos koregavimo nereikėtų išsigąsti. „Aš galiu pakartoti, kad tai yra Vladimiro Putino retorika. Jis kalba garsiai ir skleidžia savo grasinimus. Ir mes neturime to išsigąsti, bet darysime tai, ką laikome, kas yra teisinga“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje sakė B. Pistorius.

Seimas rugsėjo 26 d. žengė pirmą žingsnį, ratifikuodamas sutartį dėl Lietuvoje dislokuojamų vokiečių karių, civilių ir jų šeimų teisių šalyje. Į Seimą kreipęsis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas teigė, jog brigados dislokavimo Lietuvoje sėkmė yra bendra Vilniaus ir Berlyno atsakomybė. Vokietijos politikas taip pat atsigręžė į Lietuvos istoriją, pavadindamas lietuvius ryžtinga tauta, nugalėjusia totalitarinę priespaudą.

Ketvirtadienį su Lietuvoje viešinčiu Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu susitikusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentuoja šios šalies ryžto prisidėti prie saugumo Europoje svarbą. „Padėkojau (B. Pistoriusui – ELTA) už labai sklandų ir glaudų bendradarbiavimą, už Vokietijos indėlį į mūsų gynybą. Vokietijos brigados dislokacija yra labai svarbus žingsnis.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius tikina – Rusijos pradėtas karas Ukrainoje tėra tik pradžia. Anot politiko, Vladimiro Putino režimo tikslas yra pakirsti Vakarų pasaulio vienybę, laisvę, kuri, ministro vertinimu, Maskvai kelia baimę. „Siekdamas savo imperinių tikslų atkurti Rusijos hegemoniją didelėje Rytų ir Vidurio Europos dalyje, Rusijos vadovybė rodo tik panieką tarptautinei teisei ir taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai.

Kitą savaitę Lietuvoje lankysis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. Apie tai Seimo seniūnų sueigos posėdyje ketvirtadienį pranešė parlamento vicepirmininkas Vytautas Mitalas. Anot jo, Vokietijos ministras dalyvaus Seimui pateikiant ratifikuoti dvišalę Vilniaus ir Berlyno sutartį. „Ketvirtadienį atvyksta Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ir jis dalyvaus Seimo plenariniame posėdyje.

Vokietija Ukrainai patieks dar 12 savaeigių haubicų, penktadienį Ukrainos kontaktinės grupės susitikime JAV oro bazėje Ramšteine pranešė gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Šešios haubicos turėtų atvykti iki metų pabaigos, o likusios – 2025 m. Jų šaudymo nuotolis yra 30 km. Skaičiuojama, kad bendra 12 haubicų kaina siekia 150 mln. eurų. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netikėtai pasirodė kontaktinės grupės susitikime ir pasinaudojo proga paprašyti daugiau ginklų.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė esąs atviras diskusijoms dėl planuojamo JAV ilgojo nuotolio ginklų dislokavimo Vokietijoje. Diskutuoti „svarbu, kad mes, kaip visuomenė, pasvėrę visus argumentus, rastume poziciją, su kuria galėtume gyventi“, – sakė jis vokiečių laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“. „Mums reikia šių viešų diskusijų, kad atkreiptume dėmesį į padėties rimtumą: viena vertus, dėl agresyvaus Rusijos elgesio Europoje susidarė nauja grėsminga situacija, a...

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, leidinio „Spiegel“ informacija, šiems metams prašo papildomai 4 mlrd. eurų tolesniam ginklų tiekimui Ukrainai. 7 mlrd. eurų, kurie šių metų biudžete buvo numatyti paramai Kyjivui, esą arba beveik išnaudoti, arba pagal sutartis įsipareigoti skirti. Antrajam pusmečiui naujoms ginklų siuntoms likę tik apie 200 000 eurų, rašo „Spiegel“. Dėl to B. Pistorius paprašė finansų ministro Christiano Lindnerio papildomų lėšų – 4 mlrd. eurų.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius dar kartą paragino NATO šalių kolegas skirti Ukrainai oro gynybos sistemų. „Jei Vokietija gali skirti tris, o tai sudaro ketvirtadalį visų mūsų šios sistemos pajėgumų, tai kitos šalys neabejotinai taip pat dar gali perduoti“, – sakė jis ketvirtadienį NATO gynybos ministrų susitikimo Briuselyje kuluaruose, turėdamas omenyje „Patriot“ oro gynybos sistemas. Vokietijoje negali skirti daugiau nei trijų šių sistemų, pridūrė B. Pistorius.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius prognozuoja, kad Rusija gali užpulti NATO valstybes po penkerių metų. Kaip rašo Vokietijos leidinys „Bild“ , B. Pistorius teigė, kad „padėtis, susijusi su grėsmėmis, pasikeitė, palyginti su ta, kuri buvo prieš kelerius metus“. Atsižvelgdamas į tai, jis pažymėjo, kad šalyje reikia grąžinti privalomąją karinę tarnybą. Ragina ruoštis atgrasymui „Turime atsižvelgti į tai, kad 2029 m. Rusijos Federacija galės užpulti vieną iš NATO šalių.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pažadėjo Ukrainai daugiau ginklų. Be kita ko, bus pristatyta rankinių šaunamųjų ginklų, įskaitant snaiperio šautuvų. „Tai padarysime greitai“, – sakė B. Pistorius antradienį kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu apsilankęs pratybų poligone Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos žemėje, kur ukrainiečių kariai mokomi naudotis „Patriot“ oro gynybos sistema.

 Dėl Rusijos keliamos grėsmės Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius nori stiprinti Bundesvero operacinius pajėgumus. „Iki 2029 m. turime būti gerai pasirengę karui, – pareiškė jis trečiadienį per vyriausybės valandą Bundestage. – Turime vykdyti atgrasymą, kad užkirstume kelią blogiausiam“. Svarbiausi dalykai, anot politiko, yra finansai, ginkluotė ir personalas. „Kilus rimtam atvejui, mums reikės jaunų moterų ir vyrų, galinčių ginti šią šalį“, – pabrėžė B. Pistorius.

Dalis į Lietuvą atvykstančių Vokietijos brigados karių gyvens poligono teritorijoje. Tam yra statomas karinis viešbutis, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Pasak ministro, Vokietijos karių apgyvendinimas priklausys nuo to, kiek jų atvyks su šeimomis. Planuojama, kad didžioji dalis karių gyvens poligono teritorijoje. Anksčiau L. Kasčiūnas sakė, kad pagrindine Vokietijos karine baze taps Rūdninkų poligonas.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad Lietuva „labai rimtai svarsto“ įsigyti Vokietijos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą „Iris-T“. Pasak jo, tai sistema, kuri efektyviai naudojama Ukrainoje ir per kelerius metus gali tapti mūsų šalies ginkluotųjų pajėgų dalimi. „Viena iš bendradarbiavimo galimybių, kas yra svarbu ir kariniame planavime, kai kalbame apie ginkluotės suderinamumą, vystysime daugiau įsigijimu iš Vokietijos gynybos pramonės.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas antradienį lankėsi Latvijos Lielvardės oro pajėgų bazėje. Ministras su delegacija antradienio rytą atvyko į aerodromą, kurį Vokietijos karinės oro pajėgos naudoja kaip bazę NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse. Planuojama, kad B. Pistoriusas bus informuotas apie Vokietijos pilotų dislokavimą saugoti oro erdvę virš ES ir NATO narių Estijos, Latvijos ir Lietuvos, kurios ribojasi su Rusija.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas antradienį Palangoje su Vokietijos kolega Borisu Pistoriumi (Borisu Pistorijumi) aptars NATO gynybos planų įgyvendinimą, tarptautines operacijas, paramą Ukrainai. „Be jokios abejonės, klausimai bus NATO planų praktinis įgyvendinimas iš esmės, nes Vokietija labai daug dedikavo savo pajėgų į NATO gynybos planus. Tai susiję ir su mūsų brigada, ir divizija, kuri priskirta mūsų regiono gynybai, ir kiti dalykai labai svarbūs“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.

Ukraina gaus naują karinę pagalbą iš Lietuvos – šešis antžeminius radarus „Amber-1800“, skirtus erdvės stebėjimui, rašoma Vokietijos gynybos ministerijos tinklalapyje. Susitikime su krašto apsaugos ministru Laurynu Kasčiūnu Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pagyrė tvirtą Lietuvos paramą Ukrainai atremiant brutalią Rusijos agresiją. Jis pridūrė, kad Lietuva pasiekia itin aukštą karinės pagalbos lygį.

Praėjo maždaug devyni mėnesiai nuo tada, kai Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pažadėjo Lietuvai, kad čia bus nuolat dislokuota Vokietijos kovinė brigada. Nuo to laiko daugelis Bundesvero ir Bundestago narių svarstė, kiek kainuos nuolatinis maždaug 5 000 Bundesvero karių ir jų šeimų įsikūrimas.

 Rusija ketvirtadienio popietę smogė Donecko srities Udachnės kaimui, yra aukų, praneša „Kanal 24“. Žuvo trys žmonės, visi jie – Ukrainos geležinkelių darbuotojai  Svarbiausi įvykiai: 23:40 | NYT: Ukraina galės naudoti naujus ginklus smūgiams Kryme Ukrainos pajėgos galės naudoti neseniai pristatytą tolimojo nuotolio raketų sistemą ATACMS, kad įveiktų Rusijos pajėgas okupuotame Kryme, „The News York Times“ ketvirtadienį pranešė aukšto rango Pentagono pareigūnai, rašo UNIAN.

Vokietija, pasak gynybos ministro Boriso Pistorijaus, turi tapti atsparesne dezinformacijai iš Rusijos. „Neturime būti mulkinami Putino ir šioje srityje, turime būti pasiengę“, – sakė jis lankydamasis Majene Reino krašto-Pfalco žemėje. Dezinformacijos kampanijas esą būtina laiku atpažinti ir viešai demaskuoti. „Trumpai tariant: turime būti atsparūs tiek nacionaliniu, tiek visuomeniniu lygiu“, – pažymėjo B. Pistorius. Rusija mėgina suskaldyti Vakarų valstybes ir visuomenes.

NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pasiūlymas skirti Ukrainai 100 mlrd. eurų yra teisingas, tačiau jį reikia apsvarstyti. Tai pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, ketvirtadienį Berlyne pristatydamas naujos karinės vadovybės struktūros ir Bundesvero reformos planus, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Dėl J. Stoltenbergo pasiūlymo skirti 100 mlrd.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paragino nutraukti diskusijas dėl galimo Vakarų šalių sausumos dalinių siuntimo į Ukrainą, praneša agentūra „Reuters“. „Niekas iš tikrųjų nenori batų Ukrainos žemėje. Šiuo metu vyksta atitinkamos diskusijos, taigi turime liautis diskutavę“, – sakė politikas penktadienį lankydamasis Helsinkyje. Idėją dėl sausumos dalinių siuntimo į Ukrainą praėjusią savaitę iškėlė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius antradienį pareiškė, kad aukšto rango Vokietijos kariškių pokalbio, kuriame aptarinėtas karas Ukrainoje, garso įrašas buvo nutekintas dėl individualios klaidos. Vienas iš susitikimo dalyvių į jį įsijungė per „neleistiną ryšį“, todėl garso įrašas nutekėjo, spaudos konferencijoje sakė B. Pistorius.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius Vokietijos karinių oro pajėgų karininkų vidinio pokalbio nutekinimą Rusijoje pavadino „hibridine dezinformacijos ataka“. „Tai dalis informacinio karo, kurį vykdo [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas, – sekmadienį Berlyne sakė B. Pistorius. – Norima mus suskaldyti. Pakirsti mūsų vienybę. Ir atitinkamai mes turėtume reaguoti ypač sutelktai, bet ne mažiau ryžtingai“. Dabar taip pat svarbu „nepasiduoti Putino triukams“, kalbėjo B. Pistorius.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sako, kad pasirengimas planuojamam Bundesvero brigados perkėlimui į Lietuvą „vyksta labai gerai“. Į balandį planuojamą perkelti pradinę brigados komandą yra gerokai daugiau pretendentų nei numatyta vietų, sakė B. Pistorius trečiadienį lankydamasis 122-ajame šarvuotajame pėstininkų batalione Oberfychtache Bavarijoje, kurį numatyta dislokuoti Lietuvoje.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paprašė suteikti aiškumo po miglotų viešų JAV pranešimų, kad Rusija galbūt padarė pažangą kurdama orbita skriejančius prieš palydovus nukreiptus branduolinius ginklus. „Kiek žinau, šie pranešimai yra labai, labai nauji, bent jau man“, – sakė B. Pistorius ketvirtadienį dalyvaudamas NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje. Jis pridūrė, kad pranešimai bus aptarti su partneriais.

Susituokė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ir jo partnerė Julia Schwanholz. Vedybos įvyko prieš kelias savaites, penktadienį pranešė Gynybos ministerijos atstovas spaudai. 63 metų B. Pistorius ir 43 metų politologė – abu valdančiųjų socialdemokratų partijos nariai – ne kartą drauge pasirodė viešumoje.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius įspėjo dėl Ukrainos karo išplitimo. „Beveik kasdien girdime grasinimus iš Kremliaus – pastaruoju metu jie vėl nukreipti prieš mūsų draugus Baltijos šalyse“, – sakė politikas vokiečių leidiniui „Tagesspiegel“. „Taigi negalime atmesti, kad Vladimiras Putinas vieną dieną užpuls net NATO šalį“, – pabrėžė jis. Vis dėl to B. Pistorius nemano, kad Rusijos puolimas šiuo metu yra tikėtinas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas gali anksčiau laiko atsistatydinti iš kanclerio pareigų, pagrindinį italų leidinį „La Repubblica“ cituoja „Bild“. Tai esą gali įvykti dar šiemet.  Gruodžio 31 d. paskelbta Liono nacionalinio taikomųjų mokslų instituto užsakymu atlikta apklausa parodė, kad  2023 m. ypač sumenko šalies gyventojų parama valdančiajai Vokietijos socialdemokratų partijai (SPD) – nuo 20 proc. iki 15 proc.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako nesureikšminantis vokiečių leidinio „Der Spiegel“ paviešintos nutekintos informacijos, jog brigados dislokavimas Vilniui kelia didelius finansinius iššūkius. Pasak jo, Lietuva ir Vokietija dėl išlaidų dar tariasi, jos bus detalizuojamos vėliau. „Techniniuose susitarimuose viskas bus detalizuojama“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė krašto apsaugos ministras.

Lietuvai ir Vokietijai pasirašius veiksmų planą dėl nuolatinio vokiečių kovinės brigados dislokavimo Lietuvoje, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas iškėlė opų pinigų klausimą. Kaip rašo vokiečių leidinys „Spiegel“, šiems ir kitiems metams Lietuvos Vyriausybė yra numačiusi lėšų kareivinių, poligonų ir kitos infrastruktūros statybai finansuoti.

Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pirmadienį Vilniuje pasirašo planą dėl Vokietijos brigados dislokavimo. Arvydo Anušausko ir Boriso Pistoriaus pasirašomas planas įtvirtins abiejų šalių ketinimus dėl Vokietijos brigados Lietuvoje ir tolesnę veiksmų eigą dislokuojant vienetą visa apimtimi, anksčiau pranešė Krašto apsaugos ministerija. Planuojama, kad Vokietijos brigados kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui – jau nuo 2024 metų. Dislokavimas turėtų būti baigtas 2027 metais.

Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pirmadienį Vilniuje pasirašė veiksmų planą dėl Bundesvero brigados dislokavimo, jame numatyti karinių vienetų perkėlimo terminai, įsipareigojimai dėl karių šeimų gyvenimo sąlygų, įskaitant mokyklas ir darželius karių vaikams.

Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pirmadienį Vilniuje pasirašė planą dėl Vokietijos brigados dislokavimo. Abu ministrai įvardijo, kad tai istorinis sprendimas, o Borisas Pistorius juokavo, kad kitais metais prašys Lietuvos pilietybės. Arvydo Anušausko ir Boriso Pistoriaus pasirašytas planas įtvirtino abiejų šalių ketinimus dėl Vokietijos brigados Lietuvoje ir tolesnę veiksmų eigą dislokuojant vienetą visa apimtimi. Istorinis sprendimas „Vokietijos įsipareigojimai bus ilgalaikiai.

Prezidentas Gitanas Nausėda su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriumi pirmadienį aptarė pasirengimą brigados dislokavimui Lietuvoje, oro gynybos regione stiprinimą, paramos Ukrainai klausimus. Kaip nurodo Prezidentūra, G. Nausėda susitikime pabrėžė Lietuvos įsipareigojimą parengti reikiamą infrastruktūrą Vokietijos brigados priėmimui Lietuvoje.

Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pirmadienį Vilniuje pasirašė planą dėl Vokietijos brigados dislokavimo. Abu ministrai įvardijo, kad tai istorinis sprendimas, o Borisas Pistorius juokavo, kad kitais metais prašys Lietuvos pilietybės. Arvydo Anušausko ir Boriso Pistoriaus pasirašytas planas įtvirtino abiejų šalių ketinimus dėl Vokietijos brigados Lietuvoje ir tolesnę veiksmų eigą dislokuojant vienetą visa apimtimi. Istorinis sprendimas „Vokietijos įsipareigojimai bus ilgalaikiai.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius įspėja, kad Europa, ypač Baltijos šalys, Moldova ir Gruzija, turi rimtai vertinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimus. Tai jis pasakė gruodžio 16 d. publikuotame interviu Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag“. „Turime labai rimtai vertinti jo (V. Putino – red.) grasinimus Baltijos šalims, Gruzijai ir Moldovai. Tai nėra tik žvanginimas ginklais.

Ukrainoje antradienį, minint 10-ąsias istorinių Maidano protestų metines, vieši Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius bei Moldovos prezidentė Maia Sandu. Pastaruoju metu, kai pasaulio dėmesys sutelktas į Vidurio Rytus ir kyla klausimų dėl JAV finansavimo Ukrainai, aukšto rango pareigūnų kelionėmis siekiama patikinti Kyjivą, kad Vakarų karinė ir politinė parama jam nenutrūks.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius antradienį atvyko į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito, patvirtinti Berlyno paramos su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai. B. Pistorius atvyko traukiniu ir turi surengti derybas su ukrainiečių gynybos ministru ir prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Vokietijos gynybos ministras sekmadienį paskelbė, kad Berlynas 2024 metais padvigubins karinę paramą karo draskomai Ukrainai, besistengiančiai išstumti okupacines Rusijos pajėgas, iki 8 mlrd. eurų. „Tai stiprus signalas Ukrainai, rodantis, kad mes nepasiduodame“, kai tarptautinis dėmesys sutelktas į Izraelio ir „Hamas“ karą, televizijos kanalui ARD sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius nori kuo greičiau Baltijos šalyse dislokuoti nuolatinę kovinę brigadą. Kaip skelbia vokiečių leidinys „Der Spiegel“, ministro vadovaujama Gynybos ministerija planuoja dosnias premijas, kad pritrauktų tūkstančius karių. B. Pistorius nori finansinėmis premijomis ir kitomis privilegijomis pritraukti tūkstančius Bundesvero karių nuolatinei tarnybai Lietuvoje.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sako, kad planuojamai dislokuoti šalies brigadai Lietuva turės parengti ne tik karinę, bet ir vadinamąją socialinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, mokyklas ar laisvalaikio erdves.

Rusijos invazijos Ukrainoje akivaizdoje  Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius užtikrino Baltijos šalims Berlyno solidarumą ir paramą. „Stovime jūsų pusėje. Vokietija pasirengusi imtis vadovaujančio karinio vaidmens Baltijos valstybėse, – sakė jis pirmadienį Latvijos sostinėje Rygoje susitikęs su latvių kolega Andriu Sprudu.

Vokietija iki metų pabaigos turėtų parengti planą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo, sako Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. „Kalbėjau su Lietuvos kolegomis, yra sutarimas, kad iki ketvirto ketvirčio, prieš ketvirtą ketvirtį kartu parengsime gaires, planą dėl (...) brigados dislokavimo čia, Lietuvoje“, – žurnalistams Vilniuje antradienį sakė B. Pistorius, dalyvaujantis NATO viršūnių susitikime.

Dvišalės Lietuvos ir Vokietijos karių pratybos „Grifonų audra“ rodo, jog kolektyvinė gynyba veikia, o Lietuvos kariuomenė gali veikti kartu su sąjungininkais, sako vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako įžvelgiantis, kad Vokietija „galbūt netgi gailisi“ pernai sutarusi su Lietuva dėl brigados šalyje. Taip jis kalbėjo komentuodamas Lietuvoje kovą viešėjusio Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso išsakytą poziciją, kad brigados dislokavimas Lietuvoje priklauso nuo NATO pozicijos. G. Landsbergis pabrėžia, kad pernai paskelbtas šalių vadovų komunikatas dėl brigados išlieka.

Parlamentarė Dovilė Šakalienė iš opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos pastaruoju metu gana dažnai bendrauja su Vokietijos socialdemokratais ir teigia esanti priversta mažinti įtampą tarp valstybių. Pagrindinė įtampos priežastis – nepamatuotas akių draskymas, ultimatumai iš Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio vokiečių pusėn dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius atleidžia šalies kariuomenės vadą Eberhardą Zorną, skelbia BILD. Leidinys teigia tai sužinojęs iš šaltinių Vyriausybėje. Anot leidinio, naujuoju kariuomenės vadu turėtų tapti 59-erių generolas leitenantas Carstenas Breueris. Vokietijos kariuomenės vadovas yra visų jam pavaldžių ginkluotųjų pajėgų karių viršininkas ir, kaip vyriausybės karinis patarėjas bei aukščiausias kariuomenės atstovas, priklauso Gynybos ministerijos vadovybei.