biurokratija

Nevargindamas skaitytojo mįslėmis iškart ir pareiškiu – tiek kainuoja įvairių grandžių biurokratų rašomos ataskaitos (faktiškai – rašinėliai be realaus turinio, bet apie tai vėliau), kuriuos vietiniai kanceliariniai „rašytojai“ kasmet kurpia už kelis milijonus litų, skirtų visiškai kitiems tikslams. Pinigų „įsisavinimo“ schema iš principo ta pati, kaip ir helikopterių pirkimo iš namų apšiltinimo – renovavimo lėšų, tik šį kartą tai ne europiniai, o mokesčių mokėtojų pinigai.

Kazlų Rūdos Antanavo bendruomenei už ES lėšas užsimojus sutvarkyti Antanavo dvaro istorinį parką ir įrengti šalia vienintelės Lietuvoje šešiakampės medinės koplyčios drenažą, darbus stabdo paveldosaugininkų reikalavimas atlikti papildomus archeologinius tyrimus. Tam reikia papildomų lėšų, o archeologiniai tyrimai pasak savivaldybės ir Antanavo bendruomenės vadovų buvo atlikti, kai prieš pustrečių buvo restauruota koplyčia, praneša LRT Televizijos Naujienų tarnyba.

Alytaus mokymo įstaigose ir neformalus ugdymo centruose atsisakyta rinkliavų grynais pinigais. Savivaldybei įvedus draudimą, menininkai baiminasi, kad, pavyzdžiui, darželinukai neturės galimybės žiūrėti vaikiškų spektaklių ir edukacinių programų savo lavinimo įstaigose. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas švietimo įstaigose uždrausti atsiskaitymus grynaisiais pinigais nustebino vietos menininkus.

Vasaros viduryje buvo skelbiama apie Vilniuje numatomas pakeisti 85 vaikų žaidimo aikšteles. Maždaug tuo metu senosios buvo pradėtos išmontuoti. Tačiau į LRT.lt kreipusi vilnietė pasipiktinusi, kad Šeškinės mikrorajone, išardžius senąją žaidimo aikštelę, buvo palikta tik duobė ir žvyro krūva, o atėjus rudeniui jokių atnaujinimo darbų vis dar nematyti. Pati savivaldybė patikina, kad aikštelės tikrai bus įrengtos.

Policijos departamentas ir jam pavaldžios įstaigos daro rimtų pažeidimų mokėdamos pareigūnams už darbą ir atlikdamos viešuosius pirkimus, nustatė Valstybės kontrolė, atlikusi finansinį auditą Policijos departamente. „Audito rezultatai parodė, kad Policijos departamentas ir jam pavaldžios įstaigos klaidžioja viešųjų pirkimų procedūrose, o apmokėdami pareigūnams už darbą daro rimtų pažeidimų“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Vilniečiai džiaugiasi gyvenantys vienoje žaliausių Europos sostinių. Bet ne tuomet, kai pavojingai pasvirę medžiai grasina užgriūti ant kieme stovinčių automobilių ar užstoja saulės šviesą. Tačiau išsireikalauti, kad toks medis būtų apgenėtas, – sudėtinga misija. Darbų niekaip nesulaukia Dažniausiai želdynai tvarkomi, kai į savivaldybę kreipiasi gyventojai. Vis dėlto nuo skundo užregistravimo iki problemos išsprendimo gali praeiti daugiau nei metai.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as nori valstybės tarnyboje panaikinti 65 000 darbo vietų. Tai leistų įdarbinti dešimtis tūkstančių mokytojų ir tūkstančius policininkų. Per ateinančius penkerius metus kasmet turėtų būti panaikinta 13 000 darbo vietų, ketvirtadienį sakė vyriausybės atstovas. Labiausiai tai pajus Gynybos ministerija, kur kitais metais neliks 7 500 darbo vietų.

Rūpesčių dėl registravimo Lietuvoje turi ne tik JAV pirktų naudotų automobilių, bet ir pramoginių laivų savininkai. Jie dokumentus tvarko aplinkkeliais kaimyninėse šalyse ir stebisi biurokratinėmis užkardomis, rašo „Lietuvos rytas“. Kėdainių mažųjų pramoginių laivų savininkų asociacijos vadovui Alvydui Kleivai 2004 metais pagamintą laivą „Glastron” praėjusių metų pabaigoje padovanojo JAV gyvenanti duktė. Už septynvietį 5,2 metro ilgio laivą jis sumokėjo apie 4 tūkst.

Bendrovės, kurių veiklai reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai (toliau – TIPK), nuo šiol juos gaus beveik dvigubai greičiau. TIPK išdavimo taisyklės, kaip ir anksčiau, numato, jog nuo paraiškos patvirtinimo leidimas turi būti išduotas ne ilgiau kaip per 90 dienų, tačiau realiai visas procesas užtrukdavo kone pusmetį.

Nuo šio mėnesio pradžios teismuose visiškai atsisakyta hipotekos teisėjų ir jų padėjėjų. Tai padaryta siekiant sutrumpinti biurokratiją norintiems įkeisti turtą. Po šių pakeitimų gyventojai ir valstybinės institucijos teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus skaičiavimais turėtų sutaupyti apie 7 mln. litų. Iki šiol įkeičiant nekilnojamąjį turtą reikėjo sudaryti hipotekos sandorį, gauti jo teisėtumo patvirtinimą iš notaro ir hipotekos teisėjo bei užregistruoti jį hipotekos registre.

Šiuo metu Vilniuje gyvenanti panevėžietė Aušra Stančikienė ragina valstybę iš esmės reformuoti išmokų neįgaliems vaikams sistemą. Ji teigia, kad valstybė tokiems vaikams skiria didžiules sumas, tačiau nesveikus vaikus auginančios šeimos negauna tų paslaugų, kurios jiems reikalingos. Neįgaliojo vežimėlio detektyvas „Dabar egzistuojanti neįgalių vaikų socialinės paramos sistema yra atgyvenusi ir neatitinka realių žmonių poreikių“, – teigia ji.

Patyręs turto valdymo ir priežiūros specialistas, Lietuvoje apsigyvenęs Australijos lietuvis Paulas Daugalis kalba apie betikslį smulkinimąsi, kuris suėda didžiąją dalį žmonių laiko, sykiu rizikingiausias sritis pamirštant ar net ignoruojant.

Apie ateinančius investuotojus kalbama daug ir noriai, tačiau išeinantieji dažnai gaubiami paslapties šydo. Varžo teisinis netikrumas Turbūt bene garsiausia iš Lietuvos bandomų išprašyti užsienio investuotojų istorija – danų kompanijos „Saerimner“. Kalvarijos savivaldybėje kiaulių fermas įsirengę danų verslininkai jau penkerius metus kovoja su vietos valdžia, norinčia ją išprašyti namo. Konflikto priežastis – iš fermų sklindanti didžiulė smarvė, su kuria negali apsikęsti vietiniai.

Va­kar Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė­je vy­ko se­mi­na­ras-dis­ku­si­ja mies­tų kom­plek­si­nės plėt­ros klau­si­mais, ren­gian­tis re­gio­ni­nės po­li­ti­kos įgy­ven­di­ni­mui 2014 –2020 me­tais. Kom­plek­si­nės plėt­ros pa­tir­tį pri­sta­tė Aly­taus, Ute­nos ir Ma­ri­jam­po­lės sa­vi­val­dy­bių spe­cia­lis­tai. Vil­niaus, Kau­no, Klai­pė­dos, Šiau­lių ir Pa­ne­vė­žio mies­tų at­sto­vai pa­tei­kė pa­siū­ly­mų dėl at­ski­rų te­ri­to­ri­jų da­lių kom­plek­si­nio at­si­nau­ji­ni­mo.

Seimas pradėjo svarstyti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Valentino Stundžio parlamentui pateiktas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis numatoma sumažinti reikalavimus, taikomus mažos vertės pirkimams. Tikimasi, kad šie pakeitimai padėtų išspręsti praktikoje kylančias problemas dėl viešųjų pirkimų reikalavimų taikymo kultūros, meno ir mokslo srities perkančiosioms organizacijoms.

Lietuva, į nacionalinę teisęs perkeldama Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus, gana dažnai stipriai persistengia. Tai yra, savo iniciatyva numato suvaržymus, kurių direktyva nereikalauja, neišsidera pereinamųjų laikotarpių, o teisės akto rengimo metu net nesistengia suprasti šalies specifikos ir atstovauti jos interesams. Dėl to visų pirma nukenčia vartotojai, nes daugumos reikalavimų įgyvendinimas tiesiogiai veda prie aukštesnių kainų.

Brangstant gyvenimui daugiabučiuose, atsiranda vis daugiau norinčiųjų pasistatyti savo būstą. Įsikūrusieji nuosavuose namuose įsitikina, kad verta buvo įveikti visas kliūtis, nes gyvena ne tik erdviau, bet ir pigiau.Pradėjusieji statytis gyvenamąjį namą žino, kad iki statybų pradžios sutvarkyti reikiamus dokumentus buvo sunkiau nei iškasti pamatus.

Verslininkai teigia, kad neįsikišus aukščiausiajai valdžiai Lietuvoje neįmanoma įgyvendinti nė vieno didelio investicijų projekto. Užsienio rinkose Lietuva prisistato kaip investuoti patraukli šalis. Ypač pabrėžiami sėkmingi „Barclays“ ir „Western Union“ atvejai. Pasidomėjus, kaip Lietuvoje sekasi esamiems investuotojams, susidaro įspūdis, kad šalis linkusi kolekcionuoti investuotojus, tačiau laimėjusi juos palieka likimo valiai.

Abdo Hizam save vadina amerikiečiu – nepaisant to, jog gimė nedideliame Jemeno kaimelyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose apsigyveno dar vaikystėje gavęs pilietybę per savo amerikietišką pasą turėjusį tėvą. Dearborn mieste Mičigano valstijoje jis įsikūrė būdamas vos devynerių metų amžiaus kartu su savo seneliais. A. Hizam atsisakė Jemeno pilietybės, Mičigane baigė vidurinę mokyklą, vėliau – ekonomikos studijas koledže.

Švedijos ambasada, kasmet apdovanojanti perspektyviausius verslininkus, Lietuvos jaunojo verslininko titulą šiemet skyrė Karoliui Verbliugevičiui. Būdamas 19 metų, jis neteko regėjimo, bet ryžtas kabintis į gyvenimą ir siekti savo tikslų davė vaisių. Prieš septynerius metus su bendraminčiais atidaręs masažo saloną „Matančios rankos“ verslininkas neabejoja, kad sėkmę versle lemia atkaklumas, sunkus darbas ir ėjimas į priekį nepaisant gyvenimiškų sunkumų.

Nesvarbu, ar tai didžiulė technologijų kompanija kaip „Yahoo!“ ar dar didesnis konglomeratas kaip „General Electrics“ – didžiosios korporacijos nesugeba išlaikyti jose dirbančių talentingų žmonių. Amerikiečių žurnalas „Forbes“ pateikia 10 priežasčių, kodėl didžiausi talentai ilgainiui pabėga iš didelių kompanijų. 1. Per didelė biurokratija. Tai bene dažniausiai priežastis, kurią įvardija didžiąsias korporacijas paliekantys darbuotojai.

Šiaulių savivaldybė pradeda įgyvendinti taupymo programą. Pirmiausia planuojama atleisti apie pusę tūkstančio sargų. Savivaldybės duomenimis, vien iš 40 švietimo įstaigų bus atleista daugiau nei 300 sargų. Jų darbą atliks elektroninės apsaugos sistemos. Tikimasi, kad taip viena mokykla ar vaikų lopšelis-darželis apsaugai per mėnesį išleis apie porą tūkstančių litų – pusę dabar išleidžiamos sumos.

Prieš ketverius metus įkurtos „Bebro blyninės“ direktorė Elvyra Šiukštaitė sako, kad verslą galima padaryti ir Lietuvoje, tačiau tam reikia drąsos ir ryžto. Jaunos verslininkės istorija atrodo beveik kaip sapnas, nes būdama vos dvidešimties kartu su bendraminčiu nepabijojusi imtis nuosavo verslo, šiandien jau raško jo vaisius ir kalba apie verslo plėtrą. Kaip kilo idėja kurti blynų verslą?– Balsas.lt paklausė jaunosios verslininkės.

Sumanei įsteigti verslą – pirma, susitvarkyk dokumentus. Auksinė taisyklė, kurios privalo laikytis kiekvienas savą verslą kuriantis žmogus. Tačiau ne tik dokumentai – bėda, didesnė problema, kad jaunam verslininkui dažnai sunku apskritai susigaudyti biurokratiniuose labirintuose: kur kokių dokumentų prireiks, į kokius dėdžių kabinetus teks praminti takus, ar kaip ilgai užtruks licenzijų išdavimas.

Nuo kitų metų įsigalioja vadinamosios „Europos pilietinės iniciatyvos“ taisyklė, atverianti duris ne tik praplėsti oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų statusą, bet ir padidinti jų skaičių – tam net nebūtina įstoti į pačią ES. Kad būtų suteiktas oficialiosios ES kalbos statusas, pagal naująją taisyklę reikia mažiausiai 1 mln. ES piliečių parašų iš mažiausiai 7 ES valstybių. Šiuo atveju galioja ne tik „popieriniai“, bet ir elektroniniai parašai.

Lietuvoje verslo kurti neįmanoma. Sėkmingą verslą dažnai globoja didelė ir piniginga giminystės ranka. Gimęs sukčiumi, greit patapsi ir didžiu verslininku. Tokios ir panašios nuostatos sukasi daugumos lietuvių galvose. „Balsas.

Vokietijos vyriausybė planuoja užsieniečių įdarbinimo palengvinimo procedūrą, tačiau kol kas neaišku, kaip toli valdantieji žengs. Iki šiol parengtame projekte numatomos įdarbinimo lengvatos tik gydytojams ir inžinieriams iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių. Koncepcijoje taip pat dėmesio netrūksta vietos darbuotojams – planuojama didinti moterų ir vyresnių žmonių įdarbinimą bei skatinti jaunus žmones įgyti aukštesnę kvalifikaciją.

Didžiausia valstybės bėda, dėl kurios niekaip neatsigauna ekonomika, pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos pirmininko Roberto Dargis, – nesirūpinimas  kasdieniu žmonių gyvenimu. Trys sritys, kurioms derėtų skirti daugiausia dėmesio, kad šalies ekonomika atsigautų, tai energetika, užsienio investicijų pritraukimas ir biurokratijos aparato darbas.

Šiandien vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis gyrėsi, kaip efektyviai pavyko užbaigti apskričių reformą ir kiek milijonų dėl to valstybė sutaupys. Tačiau biurokratų skaičius apskritims išnykus beveik nesumažėjo, kai kuriems padidėjo net atlyginimai, tad ir finansinė jų išlaikymo našta mokesčių mokėtojams liks. Sutaupys katino ašaras 2009 m. apskričių viršininkų įsteigtoms įstaigoms ir vykdomoms programoms finansuoti buvo skirta beveik 712 mln. litų.

Sporto visuomenė sunerimo, kad Kūno kultūros ir sporto departamente stabdoma reforma. Septynis mėnesius departamentui vadovaujančiam generaliniam direktoriui Klemensui Rimšeliui trukdoma pasirinkti naujus pavaduotojus. Dirbti nebuvo kam Iš pradžių paskleistas gandas, kad departamento vadovas naikina tiesiogiai už šalies sporto veiklą atsakingus skyrius, steigia naujus, kurie visiškai su sportu nesusiję, atleidinėja neįtikusius darbuotojus.

Aplinkosaugos biurokratijos fenomenas yra palyginti naujas reiškinys, kurį lėmė aštrėjantis žmonių veiklos padarinių ir gamtos konfliktas. Suprantama, šis konfliktas neturi pasiekti kritinės ribos. Todėl ir visuomenės aplinkosauginė veikla yra neišvengiamas dalykas, turintis gamtos ir žmonių santykius sutvarkyti taip, kad pastarųjų veikla nedarytų žalojančio poveikio aplinkai.

Klaipėdos apygardos prokuratūra kartu su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnais baigė dar vieną ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Įtarimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo (pagal Baudžiamojo kodekso 229 str.

Lietuvoje per daug laisvės, todėl mūsų išlaikomi klerkai negali susitvarkyti net su šiukšlėmis. Iššluoti šalies šiukšles – ne jų jėgoms. Klerkai per visokias bendroves sugeba tik imti pinigus iš mūsų visų už jų išvežimą. Ir dar liepia padėkoti, kad tai daro: „Nusilenkite.“ Gediminas Išdidusis Europos Sąjunga (ES) Lietuvai skiria šimtus milijonų litų atliekoms tvarkyti. Sąvartynų ministro Gedimino Kazlausko tai neveikia, todėl jis tų pinigų nenori imti. Išdidus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad reikia suaktyvinti „saulėlydžio“ politiką galvojant apie įvairių tinklų – informacinių, daugiafunkcinių centrų sujungimą. Valstybės vadovės įsitikinimu, reikia aktyvesnio „saulėlydžio“, kad pagerėtų veiklos kokybė – suaugusiųjų švietimo, verslo informavimo ir kitose srityse. „Saulė biurokratijoje dar nenusileido.

2005 – 2008 m. valdininkų skaičius šalyje laipsniškai išaugo 17 proc. Vyriausybė giriasi, kad jai pavyko šią tendenciją pakeisti, ir dabar valstybės tarnautojų skaičius mažėja. Mažėja ir jų atlyginimų fondas. Visiems vienodai – 10 procentų. Ar tai teisinga? Juk dalis visuomenės tarnų nespėja suktis, o kita tik vaidina, kad yra patys reikalingiausi, o be jų Lietuva net sugriūtų.

Vyriausybė giriasi, kad valdininkų skaičius tirpsta kaip pavasariniai ledai. Tik visuomenės bei verslo atstovai esminių pokyčių nemato. Prieš dvejus metus Vyriausybė, sukūrusi Saulėlydžio komisiją, išsikėlė nuostabų tikslą – naikinti išsikerojusią biurokratiją Lietuvoje. Po daugybės kalbų sumažinti valdininkų pavyko net 7 proc. Paradoksas: nors vienur įstaigos ir buvo panaikintos ar pertvarkytos, kai kuriose ministerijose bei įstaigose biurokratų skaičius išaugo ir auga toliau.

Pažangu, patogu, bet reikia tobulinti – taip nuo liepos 1 dienos įsigaliojusią elektroninių nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų sistemą vertina kaimų ir miestų gydytojai. Dauguma jų jau pusmetį pratinosi pažymėjimus pildyti elektroniniu būdu ir spėjo įvertinti naujosios sistemos pranašumus ir trūkumus.

Prancūzijos valdžia suspendavo valstybės tarnautoją, kuri savo knygoje puikiai atskleidė viešojo sektoriaus neefektyvumą. Literatūriniu Zoe Shepard slapyvardžiu prisistačiusi moteris savo knygoje pasakojo apie biurokratų gretose vyraujančią „penkių valandų darbo savaitės“ kultūrą, kai tarnautojai lenktyniauja dėl to, kuris pasidarys ilgesnę kavos pertrauką. Z. Shepard pasakoja apie tai, kaip valstybės tarnautojai, kurių Prancūzijoje yra 5,2 mln.

Lietuva, nuo pat nepriklausomybės atkūrimo pradžios reiškianti pretenzijas į socialinės gerovės valstybės statusą, savo vargingiausiais piliečiais rūpinasi mažiausiai. Tokią nuomonę yra susidaręs ne vienas, bandęs įsigilinti į valstybinėse įstaigose įstatymais sukuriamas nesuprantamas biurokratines kliūtis. Į jas dažniausiai patenka labiausiai socialiai pažeidžiami visuomenės nariai. Ar kliūtys bus įveiktos, lemia socialinė ir turtinė padėtis.

Užsienyje mirus gyvybės neapsidraudusiam Lietuvos piliečiui arba įvykus draudimo sutartyje nenumatytam nelaimingam atsitikimui, mirusiojo socialiai remtini artimieji valstybės pagalbos gali tikėtis tik praėjus keliems mėnesiams ar net metams po laidotuvių. Lietuva, nuo pat nepriklausomybės atkūrimo pradžios reiškianti pretenzijas į socialinės gerovės valstybės statusą, savo vargingiausiais piliečiais rūpinasi mažiausiai.

Alytaus rajono gyventojams sunkmečiu gali tapti lengviau tvarkyti dokumentus gauti išmokoms už vaikus. Rajono savivaldybė taikys naują tvarką – dokumentus išmokoms gauti gyventojai galės priduoti seniūnijose, jiems nereikės vykti į rajono centrą. Tačiau, pasak socialinių darbuotojų, tai padidins ir išmokų gavėjų skaičius. Pasak Alytaus rajono savivaldybės Administracijos direktoriaus, nauja tvarka siekiama gyventojams suteikti kuo daugiau paslaugų seniūnijose.

Žemės ūkio ministerija, siekdama mažinti valdymo išlaidas ir efektyviau naudoti finansinius išteklius, pertvarko vidaus ir jai pavaldžių institucijų įstaigų struktūrą. Per dvejus metus planuojama atleisti apie 900 darbuotojų. Tokiu būdu numatoma sutaupyti milijonines valstybės biudžeto lėšas. Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius patikino, jog tokie pertvarkymai šalies žemdirbiams teikiamoms paslaugoms neigiamos įtakos neturės.

Parduoti, bet neperregistruoti automobiliai šildo draudikų, verslininkų ir gal net policininkų kišenes. Sovietmečiu vairuotojai skundėsi, kad pernelyg daug biurokratizmo. Pavyzdžiui, vairuodamas žmonos vardu pirktą automobilį, sutuoktinis privalėjo vežiotis jos leidimą vairuoti, patvirtintą notaro. Kartu su kapitalizmu į Lietuvą atėjo išgirtoji europietiškoji tvarka.

Pasak psichoterapeuto Olego Lapino, kai vieno žmogaus rankose koncentruojasi valdžia kitam žmogui, atsiranda polinkis į sadizmą. Ir jei daugėja turinčių valdžią kitiems, daugėja ir sadizmo. „Jei senais laikais sadistais tapdavo aristokratai, feodalai, tai šiais laikais jais tampa dauguma žmonių, turinčių biurokratinį postą ir galimybę naudotis juo prieš kitus“, – pastebi psichoterapeutas.

Beveik prieš metus įsigaliojusios tvarkos, pagal kurią valstybei ir savivaldybėms priklausančių įstaigų darbuotojų atlyginimai turi būti skelbiami viešai, dažnai nepaisoma. Nedrausmingieji teisinasi apie tokį reikalavimą nieko negirdėję arba neviešinantys algų dėl esą atnaujinamų internetinių svetainių.

Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovų komandos jau netrukus turėtų prisijungti trečias viceministras. Ministras Donatas Jankauskas aiškina, kad pasirodė, jog dviejų viceministrų efektyviam darbui yra per mažai. "Šiuo metu yra dvi dirbančios viceministrės. Viena atsakinga už "Sodros " reformą, kitos viceministrės sritis - nedarbo problemos ir Darbo biržos struktūrinė reforma.

Valstybės institucijų tarnautojams kitąmet teks pakovoti dėl darbo vietų. 2010-aisiais daugelis šių įstaigų gyvens iš gerokai mažesnių asignavimų nei šiemet, todėl jų vadovai jau svarsto, ką daryti - mažinti algas, atleisti žmones ar leisti juos nemokamų atostogų. Taupant pinigus daugumai valstybės institucijų apkarpyti asignavimai darbo užmokesčiui. Seimo kancleris Jonas Milerius bene pirmasis pradėjo mažinti darbuotojų skaičių - į pensiją išleista 20 Seimo kanceliarijos klerkų.

Įsibėgėjanti apskričių reforma, atrodo, neišvengs ir aštraus politinio prieskonio. Nors formaliai nuo ateinančių metų liepos Tauragės apskrities viršininko administracijos neliks, realiai pastate Vasario 16-osios gatvėje dalis valdininkų liks. Ir ne bet kokie. Rengiamos įstatymų pataisos, pagal kurias reorganizuojamų tarnybų ir departamentų vietoje likusiems padaliniams vadovautų politinio pasitikėjimo valdininkai.