biudžeto deficitas

Per paskutinį dešimtmetį susidariusios aplinkybės verčia Ameriką drastiškai keisti kryptį – ji negali toliau eiti savo įprastu keliu, kuris ją atvedė prie liepto galo. To priežastis – staigiai iškilusi valstybės skola, kuri jau susilygino su metine Amerikos gamybos verte – 14 trilijonų dolerių. Remiantis CBS pranešimu, Amerika kasdien išleidžia apie 380 milijonų dolerių, iš kurių tik 170 milijonų yra iš gaunamų pajamų, o daugiau nei 200 milijonų – valstybės skolinti pinigai.

Dėl neišmokėtų atlyginimų beveik visi vieno miestelio Ispanijoje policijos pareigūnai pradėjo streiką, praneša BBC. Tai naujausia didelės problemos apraiška. Dėl ekonomikos krizės daug Ispanijos savivaldybių yra įsiskolinusios ir neturi galimybių skolas grąžinti. Valverde del Kamino miestelio policininkai keturis mėnesius nesulaukė algos, ir jų kantrybė baigėsi. Užuot dirbę, jie protestuodami antradienį visą dieną sėdėjo miesto savivaldybėje.

Italijos parlamento žemieji rūmai trečiadienį pritarė antikriziniam planui, pagal kurį numatyta sumažinti biudžeto išlaidas 54 mlrd. eurų, praneša „La Stamp“. Už įstatymo projektą balsavo 316 deputatų, prieš – 302. Aukštieji parlamento rūmai pritarė įstatymo projektui rugsėjo 7 dieną. Pagal biudžeto deficito mažinimo planą numatoma padidinti kai kuriuos mokesčius ir sumažinti išmokas iš biudžeto.

Italijos Senatas, nepaisydamas masinių gatvės protestų, trečiadienį vėlai vakare pritarė vyriausybinių griežto taupymo priemonių paketui, skirtam sumažinti valstybės biudžeto deficitą. Vyriausybė tikisi per trejus metus sumažinti valstybės skolą 54 mlrd. eurų (186,5 mlrd. Lt), praneša vietos radijas. Nepaisant masinių protestų šalies miestų gatvėse savaitės pradžioje, 165 senatoriai balsavo "už" ir 141 - "prieš", trys susilaikė.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sutiko skirti Serbijai 18 mėnesių iki milijardo eurų vertės paskolą. Kaip praneša agentūra „Tanjug“, TVF taip pat nutarė pakeisti kai kurių šalies makroekonominių rodiklių prognozes. Kaip praneša „Bloomberg“, TVF pakėlė Serbijos biudžeto deficito „lubas“ 2011 metams nuo 4,25 iki 4,5 proc. BVP dėl šalies sumažėjusių pajamų. Be to, Serbijos BVP augimo prognozė sumažinta nuo 3 iki 2 procentų.

Pagrindinės Ispanijos politinės jėgos susitarė keisti Konstituciją ir į ją įtraukti nacionalinio biudžeto deficito limitą, praneša „Associated Press“. Pagal įstatymo projektą, kuriam penktadienio rytą pritarė valdančiųjų socialistų partija ir Populiarioji partija, nuo 2020-ųjų nacionalinio biudžeto deficitas negalės viršyti 0,4 proc. bendro vidaus produkto. Šis limitas galės būti viršytas tik stichinės nelaimės, ekonomikos krizės ar kitų nenumatytų aplinkybių atveju.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ sumažino Japonijos skolinimosi reitingą vienu laipteliu - nuo Aa2 iki Aa3, palikdama stabilią perspektyvą. Toks sprendimas, anot agentūros, susijęs su didžiuliu biudžeto deficitu ir smarkiai išaugusia valstybės skola nuo 2009 metų, kai prasidėjo pasaulinė recesija.

Graikijos finansų ministras Evangelos Veniselos pirmadienį pareiškė, kad krizės kamuojama šalies ekonomika šiemet susitrauks labiau nei anksčiau prognozuota, praneša naujienų agentūra „Associated Press“. Graikijos finansų ministerija prognozuoja, jog šiemet šalies ekonomika susitrauks 4,5 proc.-5,3 proc. Tai daug daugiau nei ministerija prognozavo anksčiau.

Prancūzai, kurių metinės pajamos viršija 1 mln. eurų, mokės daugiau mokesčių nei kukliau uždirbantys piliečiai, ketvirtadienį parnešė šalies biudžeto ministrė Valeri Pekres (Valeri Pekres). Mokesčio turtuoliams didinimas numatytas Prancūzijos biudžeto deficito mažinimo plane, kuris bus paskelbtas rugpjūčio 24 dieną. Manoma, kad šalies vyriausybė atsisakys mokestinių lengvatų, užuot mažinusi išlaidas, kad sutaupytų 5-10 mlrd. eurų.

Išankstiniais duomenimis, šių metų liepą „Sodros“ pajamos buvo 947,1 mln. Lt, t.y. 4 proc. arba 36,6 mln. Lt didesnės nei planuota ir 8 proc. arba 70,5 mln. Lt didesnės nei tuo pat metu 2010 m. Per septynis šių metų mėnesius į „Sodros“ biudžetą įplaukė 6 mlrd. 174,9 mln. Lt, t.y. 1,1 proc. arba 66,6 mln. Lt daugiau nei planuota ir 5,1 proc. arba 299,3 mln. Lt daugiau nei per tą patį praėjusių metų periodą.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ patvirtino Prancūzijos skolinimosi reitingą ties AAA lygiu su stabilia perspektyva. Agentūra paskelbė savo komentarus atsakydama į „Reuters“ užklausą, kai pasklidus gandams, neva Prancūzijos skolinimosi reitingas gali būti sumažintas, Prancūzijos bankų akcijos ėmė staigiai pigti. Banko „Societe Generale“ akcijos atpigo daugiau nei 11 proc., Europos bankų indeksas „STOXX Europe 600“ sumažėjo 4,2 procento, praneša ELTA.

JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad JAV skolinimosi reitingas buvo sumažintas dėl politinės aklavietės Vašingtone, ir pažadėjo pateikti kelias rekomendacijas, kaip sumažinti biudžeto deficitą. B. Obama susilaikė nuo griežtos kritikos reitingų agentūros „Standard & Poor's“ adresu dėl JAV skolinimosi reitingo sumažinimo nuo AAA iki AA+. „Rinkos augs ir kris, bet tai Jungtinės Amerikos Valstijos.

Reitingų agentūrai „Standard & Poor's“ sumažinus JAV kredito reitingą, Azijos akcijų rinkose pirmadienio prekyboje užfiksuotas kritimas, rašo BBC. Atsidarius biržoms pagrindinis Japonijos indeksas „Nikkei 225“ krito 2 proc. Indeksai smuko ir Pietų Korėjoje, Singapūre, Australijoje, Taivane.  Analitikai įspėja, kad artimiausiu metu dėl skolų krizės Europoje ir JAV akcijų rinkos nebus stabilios.

Vienos stambiausių reitingų agentūrų „Standard & Poor's“ pirmą kartą sumažintas Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) aukščiausias skolinimosi reitingas turės ne tik realios ekonominės, bet ir tam tikros psichologinės ir simbolinės prasmės, kadangi tai yra precedento neturintis atvejis, Lietuvos radijui sakė SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda, komentuodamas agentūros sumažintą ilgalaikį JAV reitingą suteikiant šaliai neigiamą perspektyvą dėl biudžeto deficito problemų.

Estijai, kuri prie euro zonos prisijungė tuomet, kai jos valstybės narės kovojo su skolų krize, net vyraujant sąmyšiui monetarinėje sąjungoje bendra valiuta duoda naudą, teigia Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas. „Estijai buvo labai svarbu prisijungti prie euro zonos, net ir turint omenyje praėjusių metų įvykius, galiu teigti, kad taip, tai buvo puikus Estijos sprendimas“, - tikino A. Ansipas.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ sumažino Airijos skolinimosi reitingą iki „šlamšto“ lygio, praneša BBC. Agentūra sumažino Airijos reitingą nuo „Baa3“ iki „Ba1“ lygio. Šio reitingo perspektyva neigiama, o tai reiškia, kad ateityje reitingas gali būti dar labiau sumažintas. Pasak „Moody's“, tokį sprendimą lėmė „auganti tikimybė“, kad Airijai prireiks dar vieno paskolų paketo, kad ji galėtų grįžti į kapitalo rinkas.

Danijoje prasidėjo recesija, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) mažėja du mėnesius iš eilės, teigiama Danijos statistikos tarnybos tinklalapyje. Pirmąjį 2011 m. ketvirtį Danijos BVP susitraukė 0,5 proc., o paskutinį 2010 m. ketvirtį nusmuko 0,2 procento. Gegužės 30 d. Danijos finansų ministerija paskelbė ataskaitą apie valstybės biudžeto būklę. Savo apžvalgoje šalies finansų ministerija, atvirkščiai, pagerino šalies BVP augimo prognozę 2011 metais nuo 1,7 iki 1,9 proc.

Per artimiausią dešimtmetį arba net greičiau JAV „nustos buvusios stambiausia pasaulio ekonomika pagal BVP dydį“. Tai pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) generalinio direktoriaus pavaduotojas Džonas Lipskis (John Lipsky) kalbėdamas per JAV-Prancūzijos seminarą Vašingtone. Dž. Lipskis nenurodė, kam JAV galėtų užleisti ekonominio lyderiavimo pasaulyje pozicijas, bet ir be to galima numanyti, kad tai gali būti tik Kinija. Pasak specialisto, toks scenarijus „visiškai tikėtinas“. Dž.

JAV viceprezidentas Joe Bidenas užsnūdo tokių ekonominių šalies uždavinių kaip biudžeto deficito mažinimas aptarimo metu. Paskutinės JAV prezidento Baracko Obamos kalbos vaizdo įraše puikiai matosi, kaip antras pagal svarbą šalies žmogus neatsakingai „knapsi“. Tačiau tarp Amerikos žurnalistų ir politinių apžvalgininkų atsirado ir nesutinkančių su tokiomis išvadomis. Jie tikina, kad J. Bidenas užsimerkė, kad geriau susikauptų.

Naują biudžetą Didžiosios Britanijos parlamente pristatęs šalies iždo sekretorius George'as Osborne'as pareiškė, kad Britanijos ekonomika šiais metais augs lėčiau nei buvo iki šiol prognozuota, o šalis per ateinančius penkerius metus turės pasiskolinti daugiau nei anksčiau manyta, informuoja verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. Biudžeto atsakomybės biuras prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiais metais išaugs 1,7 proc. Pernai lapkritį prognozuotas 2,1 proc. prieaugis.

Trečiadienį Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas paskelbė šalies finansų ministerijos prognozes, pagal kurias 2011 m. šalies biudžeto deficitas sudarys mažiau nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), jei naftos barelio kaina bus aukštesnė nei 75 JAV doleriai, skelbia „RIA Novosti“. „Pagal mūsų prognozes, šalies biudžeto deficitas 2011 m. sieks 3,6 proc. BVP, jeigu naftos kainos sieks 75 JAV dolerius už barelį.

Pasaulio finansų krizė Ispanijai smogė gana skaudžiai – sprogusio NT kainų „burbulo“ sukelta grandininė reakcija pavertė šią šalį didžiausios bedarbystės Europos Sąjungoje valstybe (bendras nedarbo lygis didesnis nei 20 procentų, o jaunimo nedarbas viršija 35 proc.). Ispanijos NT rinkos apimtys per mažiau nei dešimtmetį iki finansų krizės patrigubėjo.

Nedarbo lygis Jungtinėje Karalystėje ateinančiais metais turėtų augti, nes šalies darbo rinkos padėtis vis dar bus prastoka dėl vyriausybės vykdomos biudžeto deficito mažinimo programos, teigia Britanijos personalo ir plėtros institutas (CIPD), kuriuo remiasi verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. Instituto ekspertai prognozuoja, kad darbo vietų skaičius Didžiojoje Britanijoje ateinančiais metais sumažės 200 tūkst. Valstybinio sektorius kompanijos sumažins 120 tūkst.

Lietuva žengti į tarptautinę obligacijų rinką 2011-aisiais planuoja du kartus ir tokiu būdu iš viso pasiskolinti apie 4 mlrd. litų. Analitikai vertina, kad pasiskolinti pavyks ir kiek mažesnėmis palūkanomis nei šiemet, mat šalies finansų padėtis stabilizuojasi, rašo „Verslo žinios“. Finansų ministerija dar spalį skelbė, kad biudžeto deficitui finansuoti ir ankstesnėms skoloms grąžinti 2011 m. numatoma pasiskolinti apie 6,1 mlrd. litų - beveik perpus (arba 5,7 mlrd.

Per septynerius metus pensijų fondai pasipildė tik 209 mln. litų, o „Sodros“ biudžeto deficitas per tą laiką šoktelėjo net iki 5,7 milijardo litų. Estijoje laikinai sustabdytas pensijų kaupimas privačiuose pensijų fonduose, Vengrijoje apskritai atsisakyta tokios praktikos, o Lietuvos pensijų fondai mėgina išsaugoti bent tuos 2 proc.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) pasiūlė atšaukti atlyginimų indeksavimą dviem milijonams valdininkų šalyje 2011 ir 2012 metais. Apie tai pirmadienį pranešė „The New York Times“. „Siekiant sukontroliuoti biudžeto deficitą aukos neišvengiamos ir šia auka teks dalytis tiems, kas dirba valstybinėse struktūrose“, - pareiškė B. Obama per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose.

Finansų ministerija pradėjo kurpti kitų metų valstybės biudžeto projektą. Jeigu tikėtume Vyriausybės pažadais, kitąmet šalies biudžete žiojėjanti skylė turėtų būti per 4 mlrd. litų mažesnė. Tačiau kaip tai bus padaryta, nei finansų ministrė Ingrida Šimonytė, nei visa Vyriausybė nepaaiškina. Preliminariai finansų ministrė I.Šimonytė prognozuoja, kad 2011 metų biudžetas bus šių finansinių metų lygio, taip pat bus galimybė mažinti išlaidas 10 proc.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė prognozuoja, jog šių metų Lietuvos biudžeto deficitas bus ne, kaip teigta anksčiau, 9,5 proc., o apie 8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), rašo naujienų agentūra ELTA. Pasak ministrės, šalies biudžeto deficito prognozės atrodo panašiai, kaip vertinta metų pradžioje. Tai esą lėmė sumažintos viešojo sektoriaus išlaidos bei tai, kad pajamų planas vykdomas geriau negu planuota.

Finansų ministerijos duomenimis, birželio mėnesį centrinės valdžios deficitas (apskaičiuotas grynųjų pinigų pagrindu) buvo 584,5 mln. litų ir sudarė 0,6 proc. prognozuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP) (93 mlrd. 759 mln. litų). 2010 m. pirmojo pusmečio centrinės valdžios deficitas (apskaičiuotas grynųjų pinigų pagrindu) dėl sumažėjusių išlaidų buvo 645,6 mln. litų mažesnis palyginus su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu ir sudarė 4 mlrd. 62,2 mln. litų arba 4,3 proc. BVP.

Programų tikslai, uždaviniai ir priemonės turėtų būti aiškiai suformuluoti ir aptarti biudžeto programų planavimo stadijoje, o pasiekus užsibrėžto tikslo, programa turėtų būti užbaigiama. Tai – vienas iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analizėje pateiktų pasiūlymų, kaip mažinti biudžeto planavimo ir vertinimo ydas.

Šių metų birželį Didžiojoje Britanijoje sumažėjo biudžeto deficitas, nes atsigaunant šalies ekonomikai biudžetas gavo daugiau mokestinių pajamų. Įtakos turėjo ir karpomos biudžeto išlaidos, skelbia verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. Britanijos nacionalinis statistikos biuras paskelbė, kad šių metų birželį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, šalies biudžeto deficitas sumažėjo nuo 14,7 mlrd. iki 14,5 mlrd. svarų sterlingų.

Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF) ir Europos Sąjunga (ES) savaitgalį nutraukė pokalbius su Vengrija dėl 2008 metais įsteigtos finansavimo programos, kuria buvo siekiama apsaugoti šalį nuo finansų krizės, ir teigė, kad šalis turi imtis griežtų priemonių siekiant įgyvendinti biudžeto deficito mažinimo tikslus, praneša CNBC. Derybų nutraukimas reiškia, kad Vengrija nebeturės priėjimo prie likusio 25,1 mlrd.

Kaip praneša „Financial Times“, Italijos senatas ketvirtadienį pritarė Silvio Berlusconi centro-dešinės vyriausybės siūlomoms biudžeto mažinimo priemonėms. Iš viso siekiama sumažinti valstybės biudžeto deficitą 25 milijardais eurų. Ne tik S. Berlusconi šalininkų pasipriešinimas buvo įveiktas, bet ir opozicinių senato jėgų. Vyriausybės biudžeto išlaidų mažinimo programai pritarė 170 senato nariai, 136 pasisakė prieš.

JAV vyriausybė nurodė, kad šalies biudžeto deficitas birželį buvo gerokai mažesnis nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus, nes atsigaunanti ekonomika užtikrino daugiau pajamų iš mokesčių. Iždo departamento ataskaitoje nurodoma, kad praeitą mėnesį biudžeto deficitas sumažėjo nuo 2009 m. birželį užfiksuotos 94,3 mlrd. JAV dolerių sumos iki 68,4 mlrd. JAV dolerių. Biudžeto deficito mažėjimas pastebimas jau 21 mėnesį iš eilės. Fiskalinių metų deficitas iki šios dienos iš viso sudaro 1 mlrd.

Per 2010 metų pirmąjį pusmetį į valstybės biudžetą surinkta 7 mlrd. 198,2 mln. litų, planuota – 6 mlrd. 646,7 mln. litų, tai yra įplaukė 551,5 mln. litų arba 8,3 proc. daugiau nei planuota, pranešė Finansų ministerija. Kartu su Europos Sąjungos (ES) ir kitų užsienio šalių paramos lėšomis per sausio–birželio mėnesius į valstybės biudžetą buvo surinkta 10 mlrd. 23,9 mln. litų pajamų (ES paramos lėšų dalis – 2 mlrd. 825,7 mln.

Ekonomistas Rogeris Bootle'as ir jo komanda teigia, kad Italija kelia didelį pavojų euro zonai. Jų manymu, nuolatinis silpnas šalies augimas ir didžiulės skolos, kurios šiuo metu net 115 proc. viršija bendrąjį vidaus produktą, rodo, kad Italijos respublikos finansinė padėtis gali būti suvokiama kaip sprogti grasinanti laiko bomba.

Finansų ministerijos duomenimis, šių metų pirmojo ketvirčio valdžios sektoriaus deficitas sudarė 1 mlrd. 686,1 mln. litų arba 1,8 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) (93 mlrd. 759 mln. litų). Palyginus su tuo pačiu 2009 metų laikotarpiu, šių metų pirmojo ketvirčio deficitas buvo 300 mln. litų mažesnis. 2010 metų pirmojo ketvirčio valdžios sektoriaus pajamos buvo 7 mlrd. 434,9 mln. litų, išlaidos – 9 mlrd. 118,5 mln.

Lietuvos biudžeto išlaidos mažėja lėtai dėl klaidingo visuomenės įsitikinimo, jog didžiausią surinktų biudžeto pajamų dalį pasiglemžia valdininkai, nors didžiausios išlaidos tenka švietimui, sveikatos ir socialinei apsaugai – sritims, kurių finansavimo žmonės apkarpyti nenori. Taip apie išlaidų mažinimą kalba finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kuri teigė esanti pasirengusi trenkti į snukį kiekvienam, kuris mano, jog išlaidos nemažėja dėl valdininkijos.

Kipras, Danija ir Suomija pateko tarp valstybių, kurių biudžeto deficitas pernelyg didelis ir gali kelti pavojų Europos ekonomikai. Europos Komisija rekomenduoja įtraukti šias šalis į valstybių, kurių viešųjų finansų sistemos turi būti atidžiai stebimos, sąrašą. Stebimų valstybių sąraše, į jį įtraukus šias tris valstybes, bus beveik visos ES šalys, išskyrus Liuksemburgą. Tik jo biudžeto deficitas neviršija 3 % bendrojo vidaus produkto - ES limito.

Graikija jau pradeda vykdyti ekonomines reformas, kurios yra numatytos milžiniškoje pagalbos programoje, kuria siekiama išgelbėti šalį nuo bankroto, teigia Europos Sąjungos (ES), Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Centrinio banko (ECB) atstovai. Atlikę pirminę apžiūrą institucijų, kurios dalyvauja gelbėjimo programoje, atstovų grupė teigė, kad vyriausybė tvirtai kontroliuoja išlaidas, o biudžeto deficitas gegužės pabaigoje buvo mažesnis nei tikėtasi.

Išankstiniais duomenimis, „Sodros“ biudžeto 2010 metų gegužės pajamos buvo 845,9 mln. litų, tai yra 12 mln. litų arba 1,4 proc. daugiau nei buvo planuota bei 70,2 mln. litų (7,7 proc.) mažiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Gegužę, kaip ir buvo planuota, gauta 29 mln. litų asignavimų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų valstybės piniginių išteklių. 2010 metų gegužės priskaičiuotos išmokos buvo 1 mlrd. 92,2 mln. litų, tai yra 42,7 mln. litų, arba 4,1 proc.

Europos Sąjungos šalių vyriausybės pažadėjo griežčiau kontroliuoti šalių biudžetus ir įvesti daugiau sankcijų šalims, kurių deficitas viršys susitarimą, taip siekdamos užkirsti kelią Graikijos skolų krizės pasikartojimui. Finansų ministrai sutarė skirti baudas šalims, kurios nesugeba įgyvendinti deficito mažinimo įsipareigojimų, net tada, kai deficitas dar neviršija 3 proc. bendrojo vidaus produkto.

Šiandien Pietų Korėjos Busano mieste vykstančiame didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikime finansų ministrų ir centrinių bankų vadovai patvirtino bendradarbiavimo finansinėse rinkose siekį. Susitikimo metu išplatintame pranešime, kuriuo planuojama remtis šiek tiek vėliau šį mėnesį vyksiančiose derybose, pabrėžta vidaus vartojimo Europos šalyse ir prekybos ryšių tvirtinimo su besivystančiomis šalimis svarba.

Latvijos biudžeto deficito mažinimo strategija, išlaikant latą pririštą prie euro, yra sėkminga ir gali būti pavyzdys kitoms šalims, teigia Vašingtone įsikūrusio tarptautinio Petersono ekonomikos instituto ekonomistas Andersas Aslundas. Pasak ekonomisto, Latvija šiuo metu yra sėkmės modelis, ir žmonės Vašingtone paprastai teigia, kad Graikija turėtų pasimokyti iš Latvijos, kaip suvaldyti krizę.

Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios skola balandį buvo 31 mlrd. 293,5 mln. litų arba 33,4 proc. prognozuojamo 2010 metų BVP (93 mlrd. 819 mln. litų). Lyginant su šių metų kovu, centrinės valdžios skola (31 mlrd. 291,8 mln. litų) išliko beveik nepakitusi. Per balandį centrinės valdžios vidaus skola sumažėjo 600,3 mln. litų ir sudarė 6 mlrd. 884 mln. litų (22 proc. visos centrinės valdžios skolos). Centrinės valdžios užsienio skola padidėjo 602 mln. litų ir sudarė 24 mlrd.

Atrodo, jog finansų ministrė Ingrida Šimonytė turi viziją: apsaugoti Lietuvą nuo išmokų didinimo ir mokesčių mažinimo kone visiems laikams. Vakar Seime I. Šimonytė pristatė Biudžeto rengimo ir vykdymo reformos koncepciją.

Ispanijos parlamentas vos vieno balso persvara pritarė griežtam taupymo planui, kuris numato, kad valstybės išlaidos šiemet bus sumažintos 15 mlrd. eurų. Už taupymo planą balsavo 169 parlamentarai, 168 buvo prieš, o dar 13 susilaikė. Pagal priimtą planą viešojo sektoriaus darbuotojams algos bus mažinamos 5 proc., o be to, bus apkarpytos ir valstybės investicijos. Taip iki metų pabaigos tikimasi pasiekti, kad biudžeto deficitas neviršytų 6 proc. BVP. Tuo tarpu šiandien deficitas siekia 11 proc.

Prisidėdama prie Europos pastangų įtikinti investuotojus, kad regionas yra pajėgus susitvarkyti su biudžetų deficitais apginti bendrą valiutą, Italijos vyriausybė patvirtino 24 mlrd. eurų vertės biudžeto apkarpymus, praneša Bloomberg. Taupymo priemonės apims trijų metų valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mažinimą ir susidorojimą su mokesčių slėpimu. Taupymo priemonių, kurių vertė siekia 1,6 proc.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) reiškia dar didesnį susirūpinimą Ispanijos ekonomikos padėtimi. TVF teigimu, šaliai reikalingos ilgalaikės reformos, kurios užtikrintų atsigavimą, rašo BBC.co.uk. Ispanija, pasak fondo specialistų, susiduria su rimtais išbandymais, pavyzdžiui, kone stagnavusia darbo rinka ir bėdomis bankų sektoriuje. Praėjusią savaitę Ispanijos vyriausybė paskelbė griežtas taupymo priemones,kurių imsis biudžeto deficitui sumažinti.