biudžetas

Šią savaitę Vilniaus apygardos teismui perduota baudžiamoji byla dėl organizuotos grupės, pridengusios šešėlyje vykdomus statybos darbus, pastolių nuomą ir plastikinių padėklų bei konteinerių prekybą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba ir tyrimą kontroliavusi Kauno apygardos prokuratūra atskleidė, kad asmenys per kelerius metus į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau kaip 1,2 mln. Lt mokesčių, o iš bendrovės pasisavinta 1,4 mln. Lt.

Šią savaitę suderėtas naujojo Europos Sąjungos (ES) biudžeto projektas neturi daugumos palaikymo Europos Parlamente, penktadienį Vilniuje pareiškė Europos Parlamento socialistų vadovas Hannesas Swoboda. „Manau, kad šis vadinamasis susitarimas neturi daugumos Europos Parlamente“, – žurnalistams Seime sakė H.Swoboda, vadovaujantis Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso grupei.

Kurį laiką Šiaulių miesto bulvaro pabaigoje įrengta vaikų žaidimo aikštelė nedžiugino nei mažųjų šiauliečių, nei jų tėvelių. Teritorija buvo aptverta sustoti prašančia juosta, nes aikštelė galimai įrengta nekokybiškai. Specialiųjų tyrimų tarnyba dėl šios ir kitų priežasčių atliko ikiteisminį tyrimą.

Kad Vilniaus merui netrūksta polėkio, man atrodė jau seniai. Visgi, net mane meras sugebėjo nustebinti, kreipdamasis į prokuratūrą dėl mano pateiktų Seimui Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisų, kurios neva nuskurdino Vilniaus savivaldybę dvidešimčia milijonų litų. Kadangi ponas meras savo žydarbį įgarsino „ su patriūbočiais“, tenka ir man savo trigrašį į viešąjį diskursą įkišt.

Milda Dargužaitė, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ direktorė Paskyrus naują Ūkio ministrą, viešojoje erdvėje atsinaujino diskusijos apie verslą bei investicijas skatinančių institucijų efektyvumą ir sukuriamą naudą. Atrodo jau buvome aptarę daug valstybės valdymui aktualių aspektų ir tai turėjo paskatinti argumentuotas ir į ilgalaikius valstybės tikslus orientuotas diskusijas. Deja, iki šiol girdėti pasisakymai rodo, kad iki konstruktyvaus dialogo dar esame toli.

Nors metai pradėti agresyvesniais veiksmais, tvarkantis su garsiai nuskambėjusia Ūkio banko krize, Lietuvos finansų sektorius išliko stabili. Galimybes įsivesti eurą po dviejų Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas vertina optimistiškai, tačiau įspėją dėl savivaldybių skolų. V. Vasiliausko teigimu, praėjusiais metais indėlių kiekis Lietuvos bankuose augo dešimtadaliu ir pasiekė rekordinę 43 mlrd. litų sumą.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Airijos ministru pirmininku Enda Kenny. Šis susitikimas žymi paskutinį Lietuvos pasirengimo pirmininkavimui ES Tarybai etapą. Susitikime buvo aptarti Airijos pirmininkavimo metu pasiekti tikslai ir likę darbai, taip pat netrukus iš Airijos ES Tarybos vairą perimsiančios Lietuvos prioritetai. „Jau netrukus iš Airijos perimsime pirmininkavimą ES Tarybai.

Vilniuje šią savaitę lankęsis Europos Parlamento (EP) pirmininkas Martinas Schulzas (Martinas Šulcas) teigė, kad derybos dėl konkrečių ilgamečio Europos Sąjungos (ES) biudžeto dokumentų kitą pusmetį bus sudėtingos, tačiau sakė daug besitikintis iš ES Tarybai nuo liepos pirmininkausiančios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės.

Vyriausybė, siekdama subalansuoti viešuosius finansus, planuoja, kad per artimiausius dvejus metus bendras valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų deficitas nuosekliai mažės, o 2016 m. pajamos viršys asignavimus, skelbiama vyriausybės pranešime spaudai. Numatyta, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų konsoliduota suma 2014-2016 metais atitinkamai sudarys 30,909 mlrd. litų (iš jų 8,235 mlrd. litų – ES lėšos), 31,655 mlrd. litų (7,496 mlrd. litų – ES lėšos) ir 31,810 mlrd.

„Stabilumo sala krizės sūkuryje“ – taip aukščiausi Rusijos pareigūnai dar ne taip seniai kalbėjo apie savo šalies ekonomiką. Nors kitur pasaulyje į šį posakį buvo žiūrima gana skeptiškai, kažkiek tiesos šiuose žodžiuose irgi buvo. Aukštos energetinių išteklių kainos leido Rusijai praturtėti. Dujos ir nafta tapo ne tik gerovės simboliu, bet ir politikos dalimi.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko Europos Parlamento Europos liaudies partijos (EPP) frakcijos pirmininku Josephu Dauliu bei jo pavaduotojais Marianu - Jeanu Marinescu ir Jozsefu Szajer. Susitikime aptartas artėjantis Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai, priemonės euro zonos problemoms spręsti ir ES ekonomikos augimui skatinti, Rytų partnerystė.

Šiemet Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto rezultatas nuosekliai gerėja, rodo išankstiniai duomenys. Sausio – balandžio mėnesiais „Sodros“ biudžeto pajamos sudarė 2 mlrd. 969,4 mln. Lt (be sveikatos draudimo įmokų). Tai yra 231,0 mln. Lt arba 8,4 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Draudėjų ir apdraustųjų sumokėtos socialinio draudimo įmokos sudarė 92,6 proc. (2 mlrd. 749,9 mln. Lt) „Sodros“ biudžeto įplaukų.

Vilniuje kitąmet didės nekilnojamojo turto (NT) mokesčo tarifai. Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybė nustatė, kad 2014 metais bus taikomas 1 proc. NT mokesčio tarifas nekilnojamajam turtui. Šiuo metu jis siekia 0,8 procento. Mažesnis, 0,7 proc. tarifas kitąmet bus taikomas kultūros, poilsio, viešbučių, maitinimo paskirties patalpoms ir statiniams, išskyrus naktinius klubus ir barus, bei patalpoms ir statiniams, naudojamiems viešiesiems poreikiams kultūros ir švietimo srityje.

Šiais metais visos viešojo sektoriaus išlaidos vienam gyventojui sudarys 14 734 litus. Palyginti su 2012 metais, jos pabrango 566 litais, remdamasis biudžetų ir nebiudžetinių fondų įstatymų duomenimis, apskaičiavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Instituto skaičiavimais, šiais metais simbolinė diena, kai mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda užsidirbti sau, yra gegužės 15 d. Vidutiniškai vienam gyventojui švietimas ir mokslas kainuoja 1 463 litus, pensijos – 2 759 li...

Premjeras Algirdas Bukevičius sako, jog šiemet padidinti merų ir vicemerų algų nepavyks, tokias galimybes bus galima svarstyti kartu su kitų metų biudžetu. Premjero teigimu, papildomų valstybės biudžeto lėšų reikalaujantys siūlymai gali būti teikiami tik visapusiškai įvertinus valstybės biudžeto finansines galimybes ir neišskiriant atskirų tarnautojų grupių, rašo „Lietuvos žinios“. „Ir savivaldybių vadovų, ir kitų valstybės tarnautojų pareiginės algos buvo mažinamos kelis kartus.

 Štai ir sulaukėme premjero sudarytos mokesčių darbo grupės pasiūlymų. Mokesčių srityje atradimų nebūna – juos galima arba didinti, arba mažinti, keisti tarifus, plėsti arba siaurinti bazę. Naujų mokesčių sukurti praktiškai neįmanoma, nes išradingieji jau sugalvojo kone visus būdus, kaip nupešti nuo mokesčio mokėtojo plunksnas, kad šis kuo mažiau gagentų. Apmokestinamos ir pajamos, ir išlaidos, ir turtas, ir būsimos pajamos, ir net skolos.

Europos Komisija reikalauja, kad valstybės narės grąžintų netinkamai panaudotas ES žemės ūkio politikos lėšas – iš viso 230 mln. eurų. Tiesa, kadangi dalis šių lėšų iš valstybių narių jau susigrąžinta, šiandienos sprendimo finansinis poveikis – maždaug 227 mln. eurų. Šie pinigai į ES biudžetą turi būti grąžinti todėl, kad buvo panaudoti nesilaikant žemės ūkio išlaidoms taikomų ES taisyklių arba neužtikrinant reikiamos kontrolės.

 „Eurovizijos“ konkursas yra tarsi naujausias žemyno politines ir kultūrines tendencijas atspindintis barometras. Ką mums sako „Eurovizija 2013“, gegužės viduryje vyksianti Švedijos mieste Malmėje? Šių metų „Euroviziją“ apibūdina tai, kuo pastaraisiais metais gyvena didžioji dalis Europos: dėl finansų krizės ir šalių vyriausybių taikomų griežtų taupymo priemonių banalių dainų konkursas ne tik sulauks mažiau dalyvių, bet ir tenkinsis gerokai skurdesniu biudžetu.

I dalyje apžvelgėme, kiek padidėjo skola nuo 2008 m. pabaigos iki 2012 m. pabaigos ir kur ji „pasidėjo“. Tęskime dainos apie „praskolintą“ Lietuvą nagrinėjimą toliau.

Šiaulių miesto trišalės tarybos posėdyje buvo svarstomi du klausimai – dėl miesto gatvių tvarkymo bei dėl Šiaulių miesto planavimo aspektų. Džiuginančių žinių, deja, nedaug. Miesto kelių būklė prasta, finansavimo nėra. Tiesa, verslininkų dėka galime „didžiuotis“ vienas po kito dygstančiais prekybos centrais. Pinigus „suėda“ duobės Apie miesto gatvių tvarkymą Trišalės tarybos narius informavo Šiaulių miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Adomaitis.

 Pirmąjį šių metų ketvirtį darbdaviai sumokėjo gerokai daugiau įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą („Sodrą“). Dėl to fondo biudžeto deficitas buvo mažesnis nei praėjusiais metais, rodo išankstiniai duomenys. Per 2013 metų sausio – kovo mėn. „Sodros“ pajamos buvo 2 mlrd. 142,1 mln. Lt (be sveikatos draudimo įmokų), t.y. 7,1 proc. arba 142,7 mln.

 Praėjusiais metais valdžios sektoriaus deficitas viršijo Mastrichto kriterijaus reikšmę ir siekė 3,24 proc. BVP arba 3,66 mlrd. litų, o skola – 40,7 proc. BVP, skelbia Statistikos departamentas. Per metus valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo 2,18 mlrd. litų. 2011 metais šis rodiklis siekė 5,5 proc. BVP. Pernai valdžios sektoriaus pajamos sudarė 37,22 mlrd. litų, o išlaidos – 40,89 mlrd. litų. Valdžios sektoriaus pajamos padidėjo 5 procentais. Mokestinės pajamos sudarė 18,18 mlrd.

Bepiločiams lėktuvams valdininkai nenumatė didesnės Pentagono biudžeto skiltelės 2014-ais metais. Tačiau nepaisant to, kad šis biudžetas buvo kuriamas Kongresui siekiant sumažinti kai kurių rūšių ginklų, lėktuvų ir laivų skaičių, jiems pavyko išvengti finansavimo mažinimo, o kai kurios programos netgi gavo papildomą finansavimą. Gearmix.ru pristato JAV stipriausiai ateityje finansuojamų karinės programos lyderius.     Karinė mašina-amfibija.

 Viena iš skurdžiausių pasaulio valstybių, Mozambikas, likimo loterijoje laimėjo aukso puodą. 2011 metais paaiškėjo, kad šalies pakrantėje glūdi nemenki gamtinių dujų ištekliai, tuo tarpu šalies glūdumoje jau senokai kasami milžiniški akmens anglies klodai, rašo BBC. Manoma, kad šios šalies gamtinių dujų išteklių vertė siekia 350 mlrd. JAV dolerių. 2015 metais šalis galėtų patekti tarp 10 didžiausių gamtinių dujų išgavėjų pasaulyje.

 Seimas po pateikimo pritarė parlamentarų siūlymams sumažinti maksimalų žemės mokestį iki 1 ar 2 proc. Dabar mokesčio tarifas svyruoja nuo 0,01 proc. iki 4 proc. Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas siūlo iš viso žemės mokesčio skaičiavimą pagal sklypo vidutinę rinkos vertę atidėti iki kitų metų. Esą vertinant žemę ne pagal derlingumą, kaip anksčiau, jos vertė pakyla kelis kartus, o didžiuosiuose miestuose iki 10-ies ar net daugiau kartų.

  Socialdemokratai siūlo dar metams - iki 2014-ųjų pabaigos - pratęsti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) šilumai. Tokią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą Seime įregistravo parlamentarai Edvardas Žakaris ir Valerijus Simulikas. Pasak jų, padidinus PVM šildymui iki 21 proc., valstybės biudžetas per metus gautų papildomai apie 140 mln.

Rūta Grigolytė, LRT.lt Ar vėluojantis pavasaris kainuos daugiau, paaiškės vertinant metų biudžetą, taigi, tik įpusėjus kitai žiemai. Šiemet sniegą nuo kelių valyti reikia maždaug mėnesiu – puse mėnesio ilgiau nei įprastais metais. Duobių lopymo sezonas taip pat nusikelia. Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių priežiūros skyriaus specialistai portalui LRT.lt pateiktuose atsakymuose teigė, jog dažniausiai laikotarpis, kai valomas sniegas nuo kelių, tęsiasi iki kovo vidurio ar pabaigos.

Pradžioje buvo tik „graikų krizė“. Tada rinkos suprato, kad Portugalija, Airija, Italija ir Ispanija taip pat turi problemų ir tada gimė teriminas PIIGS (angl. Portugal, Italy, Ireland, Greece, Spain). Bet dabar, kai į problemas įsivėlė ir Graikija su Slovėnija, atsirado arkonimas SIC(K) PIGS. Baiminamasi, kad gali prireikti dar vienos balsės, jei ir Estija pareikalaus gelbėjimosi plano.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) atlikta analizė parodė, jog šviežiai ir šaldytai mėsai sumažinus PVM nuo 21 iki 5 proc., šalyje padidėtų vartojimas ir sugrįžtų dalis Lenkijoje apsiperkančių pirkėjų, tačiau šalies biudžetas per 2014 metus netektų nuo 160 mln. iki 180 mln. Lt pajamų. Įvertinusi visas aplinkybes, LPĮA susilaiko nuo besąlygiškos paramos PVM lengvatos mažinimui, tačiau ir toliau pabrėžia tiesioginę lengvatos naudą gyventojams.

Premjeras Algirdas Butkevičius tikina, kad neatsisako socialdemokratų rinkimų pažadų įvesti progresinių mokesčių sistemą, tačiau kol kas svarbiausia – mažinti darbo pajamų apmokestinimą. „Mes pasisakėme už darbo pajamų apmokestinimo mažinimą, o tai gali būti atliekama keliais variantais. Gali būti progresyvumas nustatytas iki tam tikro darbo užmokesčio dydžio, ir mes tikrai neatsisakome šiuo metu savo pažadų.

 Kareiviai tarnybos metu gaudavo finansinę pagalbą iš vyriausybės ir mokydavosi internetu pagal valstybės finansinės pagalbos programą. Dabar ši programa nutraukta nuo kovo 1 d. sumažinus biudžeto išlaidas, praneša "Reuters". "Neuždirbu daug pinigų, - sakė Stephenas Sinatra iš JAV oro pajėgų. - Pagalbos programa leidžia man mokytis.

Europos Parlamento (EP) pozicija, kuria jis nesutinka su Europos Vadovų Tarybos siūlomu 2014-2020 m. ES biudžetu ir jį atmetė, yra standartinė, mano Prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau pabrėžia, kad koks bebūtų susitarimas, tai valstybių suderėtiems finansiniams paketams atsiliepti neturėtų. Trečiadienį EP pareiškė nesutinkąs su Europos Vadovų Tarybos (EVT) siūlomu 2014-2020 m. ES biudžetu, tačiau esąs pasirengęs toliau dėl jo derėtis.

Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją, kuria nepritaria Tarybos patvirtintam siūlymui dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos daugiametės finansinės perspektyvos, ir sieks patobulinti vasarį ES vadovų pasiektą susitarimą, todėl derybos prasidės iš naujo. „Jei jos vyks sunkiai (ir airiai nespės), gali būti, kad Lietuvai teks jas užbaigti pirmininkavimo metu", – teigė euro parlamentarė Radvilė Morkūnaitė, kurią cituoja portalas vz.lt.

Daugiau nei 18 mln. litų skirtumas tarp Kauno miesto savivaldybės biudžeto pajamų plano bei įvykdymo, buvęs sausio gale, iki kovo sumažėjo beveik per pusę. Dviejų mėnesių planui įvykdyti savivaldybės biudžete pritrūko 10,3 mln. litų mokesčių, pajamų ir sandorių lėšų. Užtat vasarį gavus 133 proc. tam laikotarpiui planuotų dotacijų, iki kovo 1-osios pritrūko tik 1,04 mln. litų biudžeto pajamų bei dotacijų planui įvykdyti.

Nuo 2013-ųjų pradžios Seime priimtas nutarimas padidinti minimalią mėnesinę algą nuo 850 litų iki 1 tūkst. litų tapo tikru išbandymu Lietuvos miestų savivaldybėms. Joms teks gerokai pasukti galvas, kaip užlopyti atsiversiančias biudžeto skyles. Vilniaus meras Artūras Zuokas teigė, kad šiuo metu sostinės savivaldybėje apskaičiuota, jog dėl MMA padidinimo biudžete atsiras 3 mln.

Nuo lapkričio mėnesio 50 proc. išaugo klientų, kurie nustato norimą išnaudoti sąskaitos dydį. Šių metų sausio mėnesį nemokamą „Bitės“ išlaidų kontrolės paslaugą buvo užsisakęs kas penktas bendrovės klientas. „Bitės“ privatūs klientai dažniausiai renkasi 30 litų per mėnesį ribą, o verslo klientai – 100 litų. „Klientams ši paslauga padeda kontroliuoti savo išlaidas ir apsisaugoti nuo staigmenų, sulaukus sąskaitos.

Miestų ir rajonų valdžios tvirtina 2013-ųjų metų biudžetus. Šiemet savivalda vėl gyvens ne pagal išgales: dauguma savivaldybių planuoja išleisti daugiau, nei į biudžetą surinks lėšų, skelbia dienraštis "Respublika". Praėjusią savaitę nemaža dalis savivaldybių patvirtino 2013 metų biudžetus. Rajonų ir miestų gyventojams vėl teks veržtis diržus ir tempti savivaldybių skolų naštą, mat tvirtinami deficitiniai biudžetai.

Ketvirtadienį Alytaus miesto savivaldybės taryba patvirtino svarbiausią metų finansinį dokumentą – 2013-ųjų biudžetą. Jam tarybos dauguma pritarė po užtrukusio miesto mero Jurgio Krasnicko įvardyto „klausimų atsakymų vakarėlio“. Ne vienas tarybos narys šiemetinį miesto biudžetą pavadino „kūdu“. Tačiau kai kas į jį rado savą landą, pavadintą vieninteliu visuomenės pasiūlymu jai pateikus svarstyti biudžeto projektą.

Taryba be didelių diskusijų patvirtino rajono biudžetą, nors opozicija ir priekaištavo dėl primityvaus „tam pridėti – iš to atimti“ biudžeto sudarymo principo. Finansinė „tam pridėti – iš to atimti“ politika 2013 metų rajono biudžetą pristatė administracijos direktorė Irena Sirusienė. Šių metų rajono biudžete numatyta 81 milijonas 671 tūkstantis 384 litai pajamų bei 85 milijonai 610 tūkstančių 484 litai išlaidų, 201 tūkstantis apyvartinių lėšų.

JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) pasirašė įstatymą, kuriuo bus smarkiai sumažintos šalies biudžeto išlaidos, o tai, anot prezidento, gali pakenkti JAV ekonomikai, praneša BBC. Prieš dvejus metus parengtas įstatymas numato, kad JAV federalinio biudžeto išlaidos šiais metais bus apkarpytos net 85 mlrd. JAV dolerių. B. Obama pabrėžė, kad toks išlaidų sumažinimas atsilieps JAV ekonomikai - jos augimas gali sulėtėti daugiau kaip 0,5 proc., o 750 tūkst. gyventojų gali prarasti darbą.

 Mindaugas LAURINAITIS Šiaulių miesto savivaldybės taryba rytoj svarstys vieną svarbiausių dokumentų – šių metų miesto biudžeto projektą. Jau nuo pat jo rengimo pradžios buvo aišku, kad ir šiais metais biudžetas bus skylėtas – pinigų trūksta įvairioms sritis. Tačiau susidaro įspūdis, jog valdžia skyles lopo eidama lengviausiu keliu, nepajudindama nei piršto, kad į biudžetą galėtų papildomai susirinkti bent kiek daugiau pinigų arba jų neišleistų ten, kur nereikia.

Panašu, kad koalicijai gyventi sektųsi visai gerai, jeigu ne tie konservatoriai – tai jie skalūnų neišžvalgė (būtų išžvalgę, būtų galima skėsčioti rankomis ir sakyti Žygintui ir Žygimantui Žygaičiams, atnešusiems stiklinę „degančio vandens iš krano“: „čiku raku“, mes čia niekuo dėti, čia Kubilius“), tai Ūkio banko neuždarė (ir dabar reik rankas purvintis ir burną aušinti besiaiškinant, dar žiūrėk – kam nors reitingai gali mažiau spindėti), tai dar kokį vargą paliko vargti… Visgi, šalia ši...

JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) perspėjo Kongresą, kad "tūkstančiai žmonių praras darbą, jeigu kitą savaitę įsigalios automatinis biudžeto mažinimas", informuoja BBC. Jeigu demokratams ir respublikonams nepavyks susitarti, automatinis valstybės išlaidų mažinimas įsigalios nuo kovo 1 dienos, kaip numatyta. B. Obama nupiešė liūdną paveikslą, kuris gali tapti realybe. "Toks išlaidų mažinimas nėra išmintingas, nėra teisingas ir padarys didelės žalos mūsų ekonomikai.

Rajono savivaldybės tarybos komitetai svarsto 2013–ųjų rajono biudžetą, kurį planuojama tvirtinti ketvirtadienio posėdyje. Pinigų truks – jų rajono poreikiams reikėtų daugiau kaip 70,3 milijono litų, o ketinama gauti beveik devyniais milijonais mažiau (per 61,4 mln. Lt). Beveik pusę rajono pinigų reikės atiduoti švietimui. Antroje vietoje – socialinė parama (per 20 procentų biudžeto asignavimų). Planuojamas biudžetas – mažesnis už pernykštį 7,5 milijono litų.

Laikraščio „European Voice“ skilties „Entre Nous“ (Tarp mūsų) redakcija praėjusią savaitę aprašė Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės interviu su žurnalistu Briuselyje ir gailėjosi, kad Europos Vadovų Taryba turi nuolatinį pirmininką. Laikraštyje rašoma, kad dabartinis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy puikiai vadovavo susitikimui, kurio metu buvo tariamasi dėl Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2014–2020 metų laikotarpiui.

Viešai paskelbtas šiųmetinio Kauno rajono savivaldybės biudžeto projektas, su kuriuo susipažinę gyventojai ar juridiniai asmenys iki vasario 25-osios gali savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriui teikti savo pastabas bei pasiūlymus. Į juos bus vėliau atsižvelgta, kai rajono taryba tvirtins pagrindinį šiais metais finansinį dokumentą - savivaldybės biudžeto pajamų planą. ELTA primena, jog 2012 metais Kauno rajono savivaldybės taryba buvo pasitvirtinusi 161,3 mln. litų dydžio biudžeto planą.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Jovita Neliupšienė, atsakydama vertintojams, sakantiems, kad derybose dėl 2014-2020 m. Europos Sąjungos (ES) biudžeto Lietuva prioritetinėse srityse negavo tiek, kiek prašė, teigė, kad skaičiai rodo, jog geresnio rezultato buvo sunku tikėtis. "Kiekvienas vertintojas turi teisę turėti savo nuomonę, bet visų pirma turime kalbėti skaičiais ir faktais.

Nacionalinio biudžeto pajamos per 2012 metus išaugo 7,9 proc. iki 21,2 mlrd. litų ir 0,6 proc. viršijo planuotą surinkti sumą. Valstybės finansai ir toliau išlieka tvarūs, tačiau šešėlinė ekonomika pernai nemažėjo tiek, kiek tikėtasi. Neefektyvus mokesčių surinkimas gali tapti rimtesne problema ateityje, pasikeitus padėčiai finansų rinkose.

KristinaJackūnaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kai kurie ekspertai sako, kad derybose dėl Europos Sąjungos finansų daugelis valstybių daug dėmesio skiria žemdirbių išmokoms, nes jie – stiprūs lobistai, tačiau politologai pasigenda Lietuvos valdžios dėmesio programoms, iš kurių mūsų šalis galėtų tiesti elektros tinklus ir gerinti su Europa jungiančių kelių būklę.