biudžetas

Subalansuoto Lietuvos biudžeto kontūrai dabar panašūs į dykumos miražą, trečiadienį „Žinių radijui“ sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Tam tikra prasme, mums sunkiau sekasi pasiekti subalansuoto biudžeto ne tiktai dėl to, kad mes nesugebame subalansuoti pajamų su išlaidomis, bet ir dėl to, kad mus slegia skolos, aptarnavimo išlaidos.

Seimas kitais metais iš valstybės biudžeto pageidauja gauti daugiau kaip 30 mln. eurų. Seimo valdyba šią savaitę patvirtino siūlymą Vyriausybei 2016 metų biudžete jo kanceliarijai numatyti 30,489 mln. eurų - pora milijonų eurų daugiau nei šiemet (28,5 mln.

 Graikija ir jos skolintojai antradienį susitarė dėl biudžeto uždavinių skolų prislėgtai šaliai, artėdami prie galutinės finansinio gelbėjimo sutarties, turinčios apsaugoti Atėnus nuo rugpjūčio 20 dieną gresiančio nemokumo. Vienas vyriausybės šaltinis sakė valstybinei naujienų agentūrai ANA, kad Atėnai įsipareigojo užtikrinti ne didesnį pirminį deficitą negu 0,25 proc.

 Kuo toliau, tuo daugiau Vilniaus savivaldybės ir jos kontroliuojamų įmonių duomenų tampa visiškai atviri. Neseniai Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo viešinti vykdytus mažos vertės pirkimus, nuomojamų žemės sklypų duomenis, o nuo šiol atveria ir savo biudžeto duomenis. Biudžeto duomenys kiekvienoje savivaldybėje yra kaupiami pagal VSAFAS standartus (http://www.finmin.

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – sumokami mokesčiai yra naudojami išlaikyti mažesnius miestus ir rajonus. Kai kur net ketvirtadalis savivaldybės biudžeto pajamų atkeliauja iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos perskirstyto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). „Rajonų gyventojui, perskirsčius savivaldybių biudžetą, tenka vidutiniškai po 130 eurų, - teigia LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas. – Mažesnėse gyvenvietėse ši suma dar didesnė.

Ankstesniais metais kai kurios šalies savivaldybės sugebėjo išgyventi be skolų, o dabar jų turi visi šalies miestai ir rajonai. Savivaldos atstovai aiškina, kad gyventi pagal išgales nepajėgia, o padėti galėtų tik padidintas valstybės finansavimas, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Finansų ministerijos duomenimis, bendra visų savivaldybių skola balandžio 1 dieną siekė beveik 636 mln. eurų ir sudarė 52,3 proc. prognozuojamų šiųmečių jų pajamų.

 Seimo Biudžeto ir finansų komitetas paprašė Vyriausybės parengti Konstitucinio teismo (KT) įstatymo pataisas, kurias priėmęs jis netektų teisės priimti sprendimus biudžeto ir finansų klausimais, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Pasak Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Petro Narkevičiaus, komitetą svarstyti šią problemą pastūmėjo KT sprendimas dėl savivaldai skiriamos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies ir kriterijų, kuriais remiantis skirstomi šie pinigai.

 Lietuva turi sunerimti dėl didėjančio biudžeto deficito, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. Europo Vadovų Taryboje (EVT) patvirtintos Europos Komisijos rekomendacijos dėl ekonomikos skatinimo kiekvienai šaliai narei. Lietuva susilaukė EK pastabų ir rekomendacijų dėl fiskalinės drausmės ir viešųjų finansų valdymo, dėl nelanksčios darbo rinkos bei dėl pensijų reformos įgyvendinimo ir socialinės atskirties mažinimo, pranešė Prezidentūra.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Vilniui tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo gali ir mažėti. „Įtariu, kažin ar labai turėtų tikėtis Vilnius (GPM dalies padidėjimo - BNS), nes atvirkščiai gali net įvykti dėl to, kad yra trys donorai miestai, visos kitos savivaldybės didele dalimi yra dotuojamos“, - žurnalistams Vilniuje penktadienį sakė D.Grybauskaitė.

Visas tirs Baltijos šalis sieja glaudi istorija, partnerystė. Lietuva, Latvija ir Estija yra Europos sąjungos narės įstojusios į euro zoną. Turime daug panašumų su kaimynėmis, tačiau šių šalių piliečių finansai skiriasi. Pažvelkime, kiek išleidžia lietuvis, latvis ir estas viešajam transportui, maistui, būstui ir kur geresnės galimybės taupyti.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete (ŠMKK) šią savaitę sutarta, kad kitąmet turi būti toliau keliami kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai, o Vyriausybė, planuodama kitų metų biudžetą, privalo numatyti tam lėšų. „Komitetas galbūt galėtų kreiptis į Vyriausybę konkrečiai dėl tų mūsų prašomų 7,25 mln.

 Pirkdami internetu Lietuvos gyventojai vidutiniškai kas mėnesį išleidžia 15 mln. eurų. Tai yra lygiai tiek pat, kiek išleidžia latviai, tačiau dukart mažiau nei estai, rodo „Swedbank“ mokėjimų sistemos „Bank link“ duomenys. Lyginant vidutinę vieno pirkinio kainą, ji mažiausia yra Lietuvoje ‒ beveik 23 eurai. Latvijoje vidutinę pirkinio kainą sudaro 26 eurai, Estijoje 46 eurai.

Po grasinimo susprogdinti Prezidentūrą, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas siūlo didinti Vadovybės apsaugos departamento (VAD) biudžetą. Pasak jo, šiuo metu dėl lėšų trūkumo trūksta žmonių žvalgyboje, todėl pinigų bus prašoma Vyriausybės.

Valstybės gynimo taryba (VGT) siūlo kitų metų gynybos biudžetą didinti dar 150 mln. eurų. „Valstybės gynimo taryba siūlo Vyriausybei rengiant kitų metų biudžeto projektą Krašto apsaugos ministerijai skirti 150 mln. eurų didesnį finansavimą, pagal politinių partijų sutarimą iki 2020 metų numatoma padidinti gynybos finansavimą iki 2 proc.

  Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje bus tikslinamas 2015 metų biudžetas – didinamas 14,7 mln. eurų, nes Vilniaus miesto savivaldybei iš Valstybės biudžeto skirtos tikslinės lėšos, kurios bus nukreiptos dviem prioritetinėm sritim – švietimui ir miesto gatvių tvarkymui. Iš jų – 11,7 mln. eurų bus panaudoti keliams, gatvėms tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti. Daugiau kaip 3 mln.

Gynybos biudžetą padidinusi Lietuva pagal išlaidas krašto apsaugai, palyginti su ekonomikos dydžiu, pakilo į 19-ą vietą tarp 28 NATO šalių. Iki šiol Lietuva pagal šį rodiklį ne vienus metus būdavo priešpaskutinė. „Vadovaujantis NATO gynybos išlaidų apibrėžimu, Lietuva pagal gynybai skiriamų lėšų procentinę dalį nuo BVP 2015 metais pakilo į 19-ą vietą tarp 28 NATO narių, išskyrus Islandiją, kuri neturi kariuomenės“, - BNS informavo Krašto apsaugos ministerijos Viešųjų ryšių departamentas.

 Sostinės savivaldybės taryba šiandien svarstys ir tvirtins 2015 metų Vilniaus savivaldybės biudžetą. Šiemet jis yra didžiausias per visą laikotarpį – 369,5 mln. eurų. Palyginus su praėjusiais metais, biudžetas padidėjo 34,0 mln. eurų. Vis dėlto, Lietuvos sostinės biudžetas yra mažesnis nei Kauno ir beveik dukart mažesnis nei Latvijos ar Estijos sostinių.

Vyriausybė nepritaria Seime svarstomam siūlymui beveik du kartus padidinti papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) vaikus auginantiems tėvams. Trečiadienį Vyriausybės posėdyje patvirtintame nutarime, kurė parengė Finansų ministerija, teigimu, jog pritarus liberalo Remigijaus Šimašiaus teikiamai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisai valstybės biudžetas netektų iki 29 mln. eurų pajamų per metus.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad šių metų biudžeto pajamų surinkimo planas turėtų būti įvykdytas. Pasak jo, tikėtina, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs daugiau nei prognozuota - 2,9 proc. Tačiau ministras pesimistiškiau vertina kitų metų ekonomikos augimą ir teigia, kad jis gali augti mažiau nei laukta anksčiau - tai yra 2,7-2,9 proc. „Prognozuojama 2,9 proc. realaus BVP augimo.

Šiemet per vienuolika mėnesių Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamos buvo beveik 0,6 milijardo Lt didesnės nei pernai tuo pačiu metu, rodo išankstiniai duomenys. Sausio – lapkričio mėnesiais „Sodros“ biudžeto pajamos buvo 8 mlrd. 976,5 mln. Lt (2 mlrd. 599,7 mln. Eur). Tai yra 7,1 proc. (594,9 mln. Lt arba 172,3 mln. Eur) daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį ir 2,1 proc. (187,4 mln. Lt arba 54,2 mln. Eur) daugiau nei buvo planuota.

Lietuvoje jau diegiama sistema valstybinei kvitų loterijai surengti. Manoma, kad dėl jos žmonės pradės dažniau reikalauti kvitų, o tai duos daugiau pajamų į biudžetą, rašo „Lietuvos rytas“. „Tai bus viena priemonių, taikomų žmonėms, kurie pirks prekes arba naudosis tam tikromis paslaugomis. Jie turės būti suinteresuoti pasiimti kvitą, nes galės dalyvauti loterijoje. Tad tikimės, kad 2015 metų pabaigoje ar 2016 metų pradžioje ta loterija bus pradėta rengti“, - sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Jeigu prezidentė pasirašys 2015 metų biudžetą, neeilinės sesijos nebus, žada Seimo pirmininkė. Tačiau Loreta Graužinienė neatmetė, kad neeilinė sesija gali būti šaukiama, jei Seimas nepriimtų kai kurių įstatymų. „Jeigu biudžetas viskas tvarkoje - prezidentė pasirašys, nebus grąžintas, o tikiuosi, kad taip ir bus, čia lyg kliūčių nebeiškyla“, - ketvirtadienį teigė L.Graužinienė, parlamentarams pristatydama Seimo posėdžių darbotvarkę iki Kalėdų.

 Seimas ketvirtadienį iš naujo patvirtino 2015 metų biudžetą. Naujo svarstymo prireikė, praėjusią savaitę Seimui padidinus asignavimus 90 mln. litų, tačiau nenurodžius konkrečių šaltinių, iš kur paimti lėšas.   Biudžetas priimtas, už jį balsavus 79, prieš - 14, o susilaikius 34 parlamentarams. Seimas, prieš balsuodamas dėl biudžeto priėmimo, pritarė Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) siūlymui dėl šaltinių, iš kur kitąmet bus paimta papildomai maždaug 26 mln. eurų (90 mln.

  Ieškant, iš ko finansuoti papildomas 90 mln. litų išlaidas kultūrininkams, mokinių krepšeliui ir žemdirbiams, bus sumažintos kai kurios kitos 2015 metų biudžeto išlaidos, sako premjeras. Tačiau kokias išlaidas ketinama sumažinti, Algirdas Butkevičius neatskleidžia.   „Manau, kad šiandien bus sprendžiamas klausimas (...), nurodant konkrečius skaičius, kokioje pozicijoje bus sumažinti asignavimai, kurie yra suplanuoti jau atskiriems asignavimų valdytojams, arba kažkam bus didinama.

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vykdomasis komitetas trečiadienį Kaune patvirtino ateinančių metų biudžetą ir jaunimo rinktinių trenerius. 2015 m planuojamos LKF biudžeto pajamos sudaro beveik 11,5 mln. litų (apie 3,32 mln. eurų. Tai – maždaug 1 mln. litų daugiau nei šiais metais. „Biudžetas išaugo dėl ateinančią vasarą Lietuvoje vyksiančio Europos šešiolikmečių vaikinų čempionato, kurį Lietuvos krepšinio federacija organizuos Kaune.

 Rūta Vainienė Pagal dabar galiojantį Lito patikimumo įstatymą, kuriuo litas yra fiksuotu kursu susietas su euru, Lietuvos bankas privalo apyvartoje esančius litus padengti užsienio valiutos ir aukso atsargomis. Kaip skelbia Lietuvos bankas, lapkritį šios oficialiosios atsargos sudarė 22,4 milijardo litų. Kai nuo kitų metų įsivesime eurą, dalį šių atsargų Lietuvos bankas skirs įmokoms į Europos centrinio banko kapitalą, rezervus bei užsienio atsargas.

Nesu politikė, kuri pirmai progai pasitaikius smerktų kai kurių Seimo narių populistinį politikavimą. Tokia jau jų duona – daug ir gražiai kalbėti, žadėti. Tačiau šios savaitės konservatorių švelniai sakant keistas posūkis – boikotuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Sodra) 2015 m. biudžeto priėmimą – privertė griebtis plunksnos.

Premjeras Algirdas Butkevičius tikisi, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija pripažins, jog, priimant kitų metų valstybės biudžetą, buvo padaryta pažeidimų. Praėjusią savaitę, priimant biudžetą, Seimo nariai įpareigojo Vyriausybę 90 mln. litų surasti žemdirbiams, mokiniams ir kultūros darbuotojams, tačiau konkrečiai nenurodė, iš kur paimti šiuos pinigus. Interviu LRT radijui Algirdas Butkevičius sako, kad dėl šių straipsnių Seimas balsuoti dar kartą turėtų ketvirtadienį.

29 Seimo opozicijos nariai kreipėsi į Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, kad dėl esą šiurkščių pažeidimų priimant biudžetą, ji neperduotų dokumento pasirašyti Prezidentei. Pagal statutą, motyvuotą raštą turėtų svarstyti Etikos ir procedūrų komisija ir pateikti savo išvadas. Jei komisija konstatuoja įstatymų leidybos procedūros pažeidimus arba nepateikia savo išvadų, Seimas balsuoja, ar ginčijamą įstatymą pripažinti netekusiu galios, ar palikti jį galioti.

Vyriausybė trečiadienį pritarė pakoreguotam 2015 metų biudžeto projektui, kurį kitą savaitę vėl nagrinės Seimas. „Vyriausybė nuo 2015 metų kovo 1 dienos siūlo didinti mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų atlyginimus – tai pareikalaus 12,6 mln. eurų, minimalią mėnesinę algą kelti nuo kitų metų liepos 1 dienos iki 325 eurų – tam reikės 14,4 mln. eurų.

2015 metų biudžeto projektas neprieštarauja Fiskalinės drausimės įstatymui, kartoja premjeras. Tačiau Algirdas Butkevičius neatmeta, kad gali būti nuomonių skirtumų, nes Europos Sąjungoje naujai skaičiuojamas struktūrinis fiskalinis deficitas, o esant reikalui biudžeto išlaidos gai būti mažinamos.   „Kiek aš turiu informacijos iš Finansų ministerijos, tai tikrai šitas biudžeto įstatymo projektas paruoštas, kuris neprieštarauja Fiskalinės drausmės įstatymui.

 2015 metų biudžeto projekte suplanuotas asignavimų augimas prieštarauja Fiskalinės drausmės įstatymui, o mokestinių pajamų augimas yra pernelyg optimistinis, pareiškė Valstybės kontrolė. Jos išvadose taip pat nurodoma, kad kitų metų biudžeto projekto aiškinamasis raštas ir jį lydintieji dokumentai yra nepakankamai išsamūs, juose pateikta ne visa informacija, kuri turi būti atskleista pagal Biudžeto sandaros įstatymą. Valstybės kontrolės teigimu, suplanuotas 4,8 proc.

 Šiemet per dešimt mėnesių Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto deficitas buvo beveik 0,6 milijardo litų mažesnis nei pernai tuo pačiu metu, rodo išankstiniai duomenys. Sausio – spalio mėn. „Sodros“ biudžeto pajamos buvo 8 mlrd. 136,7 mln. Lt (2 mlrd. 356,5 mln. €). Tai yra 7,3 proc. (550,2 mln. Lt arba 159,3 mln. €) daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį ir 2,4 proc. (187,2 mln. Lt arba 54,2 mln. €) daugiau nei buvo planuota.

Opozicijos lyderis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius teigia, kad Lietuvos Vyriausybės veiksmai Seime svarstant kitų metų biudžetą jam kelia įspūdį, jog kitais metais mūsų šalis gyvens pagal „atsitiktinį biudžetą“. „Negaliu suprasti, kaip buvo rengiamas 2015 metų biudžetas, ką tuo metu, kai premjeras ir finansų ministras su koalicijos partneriais priėmė sprendimą dėl kitų metų biudžeto, veikė kitų koalicijos partnerių l...

Algirdas Igorius, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Šią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komitetas gavo penkių lapų Lietuvos banko valdytojo Vito Vasiliausko pasirašytą išvadą, kad 2015 m. biudžete numatytas išlaidų augimas pernelyg didelis, todėl „projektas pažeidžia Fiskalinės drausmės įstatyme įtvirtintą išlaidų ribojimo taisyklę“. Reakcija buvo tokia, kokios ir reikėjo tikėtis.

Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriai susitarė dėl kitų metų Bendrijos biudžeto. Daugiausia ginčų kilo dėl šiais metais neapmokėtų sąskaitų. Ambsadoriai nusprendė jas padengti iš ypatingojo rezervo, tačiau kol kas numatyta tam skirti 2 mlrd. eurų iš susidariusios 4 mlrd. eurų skolos. Lietuvos nuolatinis atstovas ES, ambasadorius Raimondas Karoblis sako, kad Lietuvai šiose derybose pavyko apginti savo siekius. Pirmadienį dėl Bendrijos biudžeto dar vyks derybos su Europos Parlamentu.

 Lietuvos banko vadovui kritikuojant Vyriausybę dėl viešųjų finansų deficito, premjeras kartoja, kad subalansuoto biudžeto galima tikėtis 2017 metais. Tiesa, pasak Algirdo Butkevičiaus, tai priklausys nuo Lietuvos ir kitų valstybių ekonominės situacijos. „Aišku, tai priklausys ir nuo esančios geopolitinės padėties, ir nuo ekonominės situacijos kitose šalyse, nuo vartojimo kitose šalyse.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Dėl dvigubos pilietybės Seimo Pirmininkė debatus žada pradėti po Kalėdų, o štai dėl biudžeto valdantiesiems teks susitarti iki Kalėdų. Nors po šios savaitės valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdžio susitarimas nebuvo pasiektas. Darbo partija su „Tvarka ir teisingumu“ iškėlė sąlygą, kad jame turi būti numatytos lėšos minimalios mėnesinės algos ir mažiausias pajamas gaunančių uždarbiams didinti.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė liberalo Eligijaus Masiulio siūlomai įstatymo pataisai, kad iki kitų metų pabaigos būtų paliktas galioti lengvatinis 9 proc. PVM tarifas centralizuotai tiekiamai šilumai ir karštam vandeniui. Prie šio klausimo parlamentarai grįš gruodžio 18 dieną.

Seimui ketvirtadienį teks svarstyti du įstatymų projektus, besitaikančius į tuos pačius pinigus. Tiesą sakant, kai artėja kitų metų pyrago – biudžeto dalybos, tai nestebina. Stebina kitkas. Maža to, kad antrasis projektas taikosi į pinigus, kurių kaip ir nėra. Abu projektus pristatė tos pačios partijos nariai – liberalai Eligijus Masiulis ir Remigijus Šimašius. Pirmajame E. Masiulis siūlo iki kitų metų pabaigos palikti galioti lengvatinį 9 proc.

Janina Mateikienė, LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt Kitų metų biudžeto projektas grįžta į ieškojimų ir svarstymų stadiją, sako Seimo Pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė. Anot jos, bus ieškoma lėšų minimaliai mėnesinei algai (MMA) ir mažiausiai uždirbančių darbuotojų atlyginimams didinti. O kol šios lėšos nebus surastos, Seimui nebus teikiamas kitų metų biudžeto projektas.

 Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) nesiūlys nuo 2015 metų keisti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirstymo savivaldybėms tvarkos. „Sugriautume, suardytume visų savivaldybių kitų metų biudžetus“, – trečiadienį pareiškė komiteto vadovas socialdemokratas Bronius Bradauskas, aptariant pagalbos įsiskolinusiam Vilniui galimybes.

Kitų metų biudžetas jau parengtas ir pateiktas Seimui svarstyti bei tvirtinti. O paskui bus įduotas visai valstybei – pagal jį gyventi. Privačiajam sektoriui labiau rūpi pirmoji biudžeto pusė, jo pajamos. Nes biudžeto pajamos visų pirma yra žmonių ir įmonių išlaidos, jų sumokami mokesčiai. Būtent jie yra daugumos šeimų didžioji išlaidų dalis. Ne maistas, ne šildymas, o mokesčiai.

 Neūkiškumas ir napoleoniški planai – tokius priekaištus dažnai pažeria kritikai, komentuodami savivaldybių įsiskolinimo klausimą. Tačiau toks požiūris – perdėm vienpusiškas ir paviršutiniškas situacijos supaprastinimas. Į skolas savivaldybes tebestumia ir krizės metais pakeista jų biudžetų sudarymo tvarka, pavertusi savivaldybes pašalpų gavėjomis. Nesuteikus joms daugiau finansinio savarankiškumo, greitu laiku, ko gero, išgirsime ir daugiau „beveik bankrutavusių“ miestų istorijų.

Minimali mėnesio alga (MMA) 2015 metais neturėtų būti didinama, sako finansų ministras. Pasak Rimanto Šadžiaus, kitų metų biudžeto projekte nėra numatyta lėšų MMA didinimui. „Šiuo metu apskaičiuota, kad MMA, kai ji sausio 1 pasieks 300 eurų, visus metus nebus didinama. Šiuo metu projekte numatyta taip“, - trečiadienį Seimo konservatorių frakcijoje pareiškė R.Šadžius.

2015 metų biudžeto projektą opozicija lygina su 2009 metų valstybės pajamų ir išlaidų planu. Parlamentinei opozicijos atstovai ragina Vyriausybę nekartoti 2008 metų klaidos, „kai nepaisant visų perspėjimų, buvo planuojama labai šviesi ekonomikos ateitis“. „Reikia planuoti labai realiai. Antras dalykas, kuris mums kelia abejonių, ar tikrai galima kitų metų biudžete numatyti (papildomų - BNS) daugiau kaip milijardo litų išlaidų, ar tai nepažeidžia Fiskalinės drausmės įstatymo.

Per tris šių metų ketvirčius Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamos buvo beveik puse milijardo litų didesnės nei pernai tuo pačiu metu, rodo išankstiniai duomenys. Sausio – rugsėjo mėn. „Sodros“ biudžeto pajamos buvo 7 mlrd. 309 mln. Lt (2 mlrd. 116,8 mln. €). Tai yra 7,3 proc. (498,3 mln. Lt arba 144,3 mln. €) daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį ir 2,4 proc. (171 mln. Lt arba 49,5 mln. €) daugiau nei buvo planuota.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Gyventojų nuotaikų dėl ekonominės padėties suprastėjimą lemia Rusijos ir ES ekonominis karas bei nepagrįstos baimės įvedant eurą, LRT.lt teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas. Sociologo dr. Vlado Gaidžio požiūriu, lietuvių optimizmas tirpsta ne dėl artėjančio euro, o kitų faktorių. „Būtų keista, jei dabartinėmis sąlygomis, kai kalbama, jog reikia ruoštis karui, Lietuvos gyventojai sakytų, kad viskas augs ir gerės“, – pastebi sociologas.

 Praėjusią savaitę ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius viešėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Prieš išskrisdamas į Vilnių, Lituvos premjeras davė interviu „Laisvosios bangos“ radijui. - Lietuvos žmonės tikisi NATO apsaugos. Tačiau Lietuvos kariuomenės vadas tvirtina, kad kariniai daliniai parengti tik 20-60 proc. savo pajėgumo, kai minimumas yra 70 proc. Lietuva gynybai skiria mažiau nei 1 proc. savo biudžeto.