bitininkystė

Klausantis Alytaus rajone, Butrimonių gimnazijoje, besimokančios penktokės Rasuolės Patinskaitės – tiesiog negali nesistebėti. Mergaitė su dideliu „užsidegimu“ kalba apie gamtą, augalus ir visus kitus turtus, kuri ši dovanoja žmonėms.  Priešingai nei daugeliui, Rasuolei pirmoje vietoje anaiptol nėra laikas prie kompiuterio ar telefono – jai kur kas smagiau skaityti knygą gamtos apsuptyje ar padėti bityną ir augalininkystės ūkį turintiems tėveliams.

Norintys pasinaudoti paramos lėšomis bičių laikytojai turi tinkamai įgyvendinti projektą ir teisės aktų nustatyta tvarka pateikti mokėjimo prašymą. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) informuoja bitininkus, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencines priemones bitininkystės sektoriui (Priemonės), apie mokėjimo prašymų teikimo tvarką.

Smulkiesiems ūkininkams skirta parama pasinaudojęs ir naujausią bitininkavimo įrangą įsigijęs bitininkas iš Radviliškio rajono Algirdas Šimanauskas džiaugiasi, kad nepraleido progos modernizuoti savo bičių ūkį. Padidino darbo našumą ir bičių ūkį Bitininkas turima nauja įranga naudojasi jau ne vienus metus – paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ kreipėsi dar 2015 metais.

Bitininkai, siekiantys įsigyti veiklai reikalingo inventoriaus, nuo birželio 27 d. kviečiami teikti paraiškas paramai gauti pagal supaprastintą apskaitą.

Siekiant užtikrinti, kad lietuviškais kokybiškais bičių produktais mėgautųsi vartotojai, o bitininkystės sektorius būtų tvarus ir pažagus, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas) tam numatyta parama tiek per sektorines, tiek ir per investicines kaimo plėtros bei rizikos valdymo priemones. Bitininkai galės dalyvauti ir ekoschemose.

TV3 laida „Svajonių ūkis“ lankėsi profesionalaus bitininko, mokslų daktaro Algirdo Amšiejaus bitininkystės muziejuje. Visada idėjų kupinas vyras laidos žiūrovams patarė, nuo ko reikėtų pradėti norintiems užsiiminėti bitininkyste. Su bitėmis savo gyvenimą susiejęs vyras sako, kad bitininkystė – kuo tikriausia liga, kuria jis susirgo dar vaikystėje. Būdamas vos 17-os metų jis jau turėjo 17 aviliukų kamanių. „Aš tik pradėjau sirgt šia liga prieš 40 metų ir dar nepersirgau.

O dabar apie neeilinį protestą, kurio pagrindiniais dalyviais tapo bitės. Sausrą kenčiančias darbštuoles bitininkai į protestą prie prezidentūros atsivežė Čilėje. Pareigūnams nepasisekė – vaikydami protestuotojus jie buvo smarkiai sugelti. Vos keli bitininkai Čilės sostinėje Santiage prie prezidentūros surengė dešimtūkstantinę demonstraciją. Tam prireikė maždaug 60-mties bičių avilių, kuriuos bičių augintojai sustatė tiesiog ant važiuojamosios kelio dalies priešais šalies prezidentūrą.

Bičių pienelis – vienas vertingiausių bičių produktų, pasaulyje dar vadinamas „karališkąja želė“. Tai vienas natūraliausių ir vertingiausių produktų, geriausiai pasisavinamų žmogaus organizme. Žinomas Lietuvos bitininkas, Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius Algirdas Amšiejus taip pat savo bitininkystės ūkyje išgauna bičių pienelį, o jį itin vertina klientai iš tolimosios Japonijos.

Kupiškio rajone įsikūręs brolių dvynių Viliaus ir Igno bitynas „Brolių medus“ stebina visus ne vien medaus kokybe ir dideliu skirtingų rūšių pasirinkimu, bet ir bitininkų šiluma, humoru bei profesionalumu. Žmonės jauniesiems bitininkams rašo tik gražiausius atsiliepimus. Brolis Vilius pasakoja, kad pradžioje, kaip ir kiekvienas jaunas ūkis, susidūrė su keletu iššūkių, o bitininkauti pradėjo visai atsitiktinai. „Kai buvome 17-likos metų vis galvodavome kaip užsidirbti pinigų.

Ekologinio „Kilkų ūkio“ savininkai Erika ir Svajūnas prieš pirmo karantino pradžią gyvenimą mieste įškeitė į atokų vienkiemį Varėnos rajone. Aukštapelkėje namą pasiryžęs pastatyti statybų inžinierius Svajūnas pasakoja sulaukęs įvairių specialistų atsiliepimų, kad pelkėtame žemės sklype ne tik kad nepavyks nieko pasistatyti, bet ir bus praktiškai neįmanoma vystyti žemės ūkio.

Pirkdami maisto produktus tiesiai iš ūkininkų gerokai sutrumpiname maisto tiekimo grandinę. Ūkininkai pastebi, kad tiesioginis bendravimas su pirkėju naudingas abiem pusėms. Gyventojai žino, kad perka tikrai šviežius ir kokybiškus produktus, o ūkininkai greičiau ir paprasčiau realizuoja savo produkciją. Sutrumpinti maisto tiekimo grandinę padeda Europos Sąjungos (ES) parama.

Rugpjūčio 10-toji – paskutinioji perkūno diena. Senovės lietuviai itin garbino Perkūną, o šią dieną minėjo tikėdami, kad daugiau perkūnas nebetrenks ir jų namai bei turtas bus saugūs. Žymi astrologė Vaiva Budraitytė naujienų portalui tv3.lt sako, kad šiandiena parodo ir tai, kokio galima tikėtis derliaus rudenį, ir atskleidžia, ko visgi šiandien geriau nedaryti. „Perkūno diena prasideda vasarį, o jų iš viso yra devynios. Šiandien yra laikoma paskutinė perkūno diena, kai baigiasi vasaros ciklas.

Kai verslą įkuria du identiški broliai dvyniai, negali nesisekti – svarbiausia stipri lyg kumštis komanda ir meilė tam, ką darai. TV3 laidos „Ūkio šefas“ vedėjas Vylius Blauzdavičius apsilankė brolių Igno ir Viliaus Jackevičių medaus ūkyje. Kaip teigia pats laidos vedėjas, jų verslas – pavyzdys, ką ūkininkams reiškia jaunatviškas požiūris. „Brolių medus“ keliauja po visą pasaulį, o kartu su juo – ir Lietuvos vardas.

Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius ir laidos „Svajonių ūkis“ konsultantas Algirdas Amšiejus apie bites ir jų gyvenimą gali papasakoti ne vieną istoriją, o tuo trečiadienio vakarą įsitikino ir visi laidos „Gero vakaro šou“ žiūrovai. Bitininkyste užsiimantis ir apie jas knygas rašantis vyras laidos vedėjams Justinui Jankevičiui ir Mindaugui Stasiuliui atskleidė, kad nuo bičių yra tekę gelbėti ir visai mažą kūdikį.

TV3 laidoje „Svajonių sodai“ – patarimai, ką būtina žinoti apie vieną vertingiausių produktų medų. Utenos rajone įsikūrę ūkininkai Gražina ir Gediminas Skardžius teigia, kad medaus kaina šiemet turėtų kilti. Anot G. Skardžiaus, šiemet pavasarinio medaus bus gerokai mažiau dėl išdžiūvusių laukų, todėl medaus kaina turėtų kilti. „Augalai trumpai žydėjo ir jie buvo sausi be nektaro. Pasižiūrėję į pievas nematome dobiliukų, viskas yra išdžiūvę.

Kaune – nepaprastos įkurtuvės. Ant penkiaaukščio verslo centro stogo įkurdintos dvi bičių šeimynos. Pasak žinomo bitininko Algirdo Amšiejaus, naujieji namai didmiestyje darbštuolėms turėtų net labai patikti, o jų suneštas medus – gal bus net geresnis nei kitų, apgyvendintų dirbamų laukų pašonėje. Vienas po kito į aukštybes, ant verslo centro stogo atnešami du aviliai, kuriuose knibždėte knibžda bitučių. Akimirka kita ir ant penkiaaukščio pastato Kaune prasideda neeilinės įkurtuvės.

Medaus reikšmė lietuviams itin didelė – geltonas eliksyras laikomas ir maistu, ir vaistu daugybę metų. Galbūt dėl šios priežasties bitininkystė Lietuvoje išlieka populiari – ja šalyje verčiasi apie 10 000 ūkininkų, kurie laiko per 150 000 bičių šeimų. Pastarosios teikia ne tik pajamas, bet ir atlieka itin svarbų vaidmenį gamtoje – apdulkina žydinčius augalus, dėl to padidėja rapsų, grikių, sodų ir kitų kultūrų derlingumas.

Pasibaigus pirmajam Seimo rinkimų turui, jau paaiškėjo pusė naujųjų Seimo narių. Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje galima surasti nemažai įdomios informacijos apie būsimuosius parlamentarus – ne tik jų išsilavinimą, vedybinę padėtį ar vaikų skaičių, bet ir tai, kuo politikams gyvenime užsiimti maloniausia. Dažnai jie nurodo įprastus užsiėmimus – buvimą su šeimą, keliavimą, skaitymą, tačiau pasitaiko ir originalių hobių, pavyzdžiui, anekdotai, jėgos aitvarai ar radijo sportas.

Stakliškėse, Elektrėnų rajone, gyvenantis Kęstutis Rančys prieš kelerius metus apsisprendė keisti gyvenimą iš esmės. Buvęs verslininkas tapo bitininku, sukūrė antrą šeimą. Augina dukrą Austėją ir rūpinasi beveik šimtu bičių šeimų. Planuoja iš anksto Kai lankėmės vaizdingose Stakliškių apylinkėse smagiai spaudė šaltukas, žemę dengė sniego patalas, ir atrodė, kad žiema užtruks ilgai. Tačiau mūsų pašnekovas gyveno pavasario rūpesčiais.

Nei viena įžymybė nesugebėtų vien tik linksmintis kiaurą parą, rašo listverse.com. Net ir laukiniams rokeriams kartais reikia poilsio nuo ausų būgnelius plėšančio garso. Kaip gi jie pailsi? Kai kurie jų turi restoranus su puikaus ir reto vyno rūsiais, kiti kolekcionuoja brangius automobilius. Treti stengiasi būti tiesiog arčiau gamtos – juk vis gi ir jie tokie patys žmonės ir gali turėti tokių pačių pašėlusių pomėgių.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Šalies bitininkams metai nėra džiuginantys – daugelis kaip išganymo laukia palankesnių orų. Savo ruožtu Lietuvos bitininkų asociacijos pirmininkas Žilvinas Šolys ramina, kad gamta dar gali atiduoti, ką tiek laiko kaupė, o kiek kas pajėgė prisukti medaus, išaiškės po Žolinių. „Pavasarinio medunešio ir medaus nebuvo iš viso, nes bičių šeimos buvo silpnokos. Kol jos sustiprėjo, vasara atėjo ir pusė augalų nužydėjo.

Nijolė Baronienė Ne paslaptis, kad bitininko darbas yra sunkus, tad jauni žmonės neskuba jo rinktis. Tačiau vis dėlto atsiranda pasiryžėlių, pasiruošusių triūsti ne mažiau nei jų laikomos bitės ir gyventi jei ne pasiturimai, tai bent sočiai. Anykščių krašte bitininkaujančiam Aurelijui Kajietai – tik 32-eji, bet aplinkiniai bičiuliai jį laiko rimtu ir patyrusiu bitininku. Džiugu tai, kad šis jaunas vyras tiki savo sėkme ir nė nemano emigruoti.

Lidija Jankauskienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Bitininkai sako, kad pirmasis šių metų medus vėluos mažiausiai savaitę. Be to, šią vasarą jis esą būsiąs brangesnis nei pernai. Pasak bitininkų, vėlyvas pavasaris nebuvo palankus bitėms, nes užsitęsus žiemai jos pritrūko maisto, negalėjo laiku paskraidyti, nemažai bičių žuvo. Šiaulietės bitininkės R. Mačienės bityne iš 150 šeimų neišgyveno aštuonios.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kartu su Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistais bei šalies bitininkus vienijančia visuomenine organizacija - Lietuvos bitininkų sąjunga, 2013 metais numato įgyvendinti eilę priemonių, skirtų bičių užkrečiamųjų ligų prevencijai ir bičių populiacijai Lietuvoje stiprinti.

Šeštadienį pirmą kartą Vilniuje organizuojama šventė „Visos medaus spalvos“ žada nustebinti lankytojus ne tik medaus, įvairių medaus mišinių bei bičių produktų gausa, bet ir galimybe pabendrauti su žinomais šalies bitininkais, sužinoti kiekvienos medaus rūšies kilmę bei privalumus.

Šalies bitininkai keiksnoja vėsią vasarą – daugeliui pavyko prisukti vos 30 proc. praėjusių metų derliaus. Tuo metu Kauno rajone bitininkaujantis Algirdas Amšiejus, Aleksandro Stulginskio universiteto docentas, mokslų daktaras, prognozuoja, kad pavasariop šalyje trūks lietuviško medaus, tačiau pats šypsosi – bitininkystės enciklopedija pavadinamas pašnekovas teigia turėjęs kaip niekad gerą vasarą. Su juo LRT.

Pas niujorkietį bute buvo aptikti 3 milijonai bičių. 45 avilius iš Kvinso gyventojo, kurios kaimynai skundėsi dėl įtartino zvimbimo, konfiskavo Niujorko bitininkai, praneša gazeta.ru. Niujorkiečio kaimynai pasiskundė policijai dėl nuolatinio įtartino ir erzinančio zvimbimo. Avilių savininkas bites patalpino savo kambaryje, kurio plotas siekė 37 kvadratinius metrus. Bičių savininkui gresia bauda už neteisėtą vabzdžių laikymą.

Jei keliaujantieji panemune nors vienai dienai stabteli Šilinės kaime įsikūrusioje stovyklavietėje „Medaus slėnis“, svetingas šeimininkas būtinai pavaišina šviežiausiu, ką tik iškoptu vasaros medumi. Stebina turistus medaus įvairove Skirsnemunės „Aušros“ kolūkyje Jurbarko rajone jaunam vyrui buvo patikėtas 110 bičių šeimų ūkis. Kilęs iš Kėdainių karšto Ovidijus ilgam liko Nemuno pašonėje, nes sukūrė šeimą, o prasidėjus privatizacijai įsigijo kolūkio bityną.

Lietuva neteko vieno žymiausių šalies bitininkų, habil. dr. Jono Balžeko, daugiau nei pusę šimtmečio tyrinėjusio bites, bitininkystei paskyrusio savo knygas, mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnius, žinynus, pranešimus mokslinėse konferencijose. J. Balžekas mirė šeštadienį, balandžio 14-ąją, eidamas 88 metus, pranešė Lietuvos bitininkų sąjunga, kurios prezidentu velionis buvo daugelį metų. Būsimasis mokslininkas gimė 1925 m. vasario 4 d. Nuotekų kaime Ukmergės apskrityje ūkininkų šeimoje.

Vangiai įsisiūbuojant medaus prekybai, bitininkai laukė tikrosios žiemos. Jai atėjus pajudėjo ir medaus prekyba, tiesa krito kainos. Nors daugiau uždirbti nebesitiki, bitininkai praėjusį medaus sezoną vadina sėkmingu, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Bitininkams dabar – pats darbymetis, tiesa, ne prie avilių kopinėjant medų, o ruošiantis naujam sezonui. Atnaujinami ar kalami nauji rėmeliai, kurie vėliau bus dedami į avilius, tvarkoma kita įranga.

Laiku ir tinkamai paruošę bičių šeimas žiemoti, bitininkai ramiai laukia artėjančių šalčių. Kaip peržiemojo bitės, išaiškės tik pavasarį. Jei gerai, jų šeimos bus gausios ir stiprios, jei ne – suvargusios ir perpus sumažėjusios, o kai kur gali ir visa šeima žūti. Maitinasi atsargomis Patyrę bitininkai, pridėję ausį prie avilio, gali pasakyti, kaip kuri bičių šeima jaučiasi.

Pabandžiusieji imtis verslo supranta, ką tai reiškia, kiek kainuoja sveikatos ir bemiegių naktų. Mėgstantieji tik skaičiuoti svetimus pinigus pavydi sėkmės ir galvoja, kad padarytų geriau. Pailsi tik prie bičių Užsukus į Prienuose įsikūrusią Danutės ir Gedimino Olsevičių parduotuvę ar čia pat esančias gamybines patalpas pasitinka malonus bičių vaško kvapas. Prekių parduotuvėje – gausybė, nuo medsukių iki vaško žvakių. O prasidėjo viskas nuo Gedimino rankomis pagaminto medinio avilio.

Kuomet jau visur bitės gyvena aviliuos, čia Dzūkijoj dar išlikusios drevės, kaip dzūkai sako dravės (taip dzūkai vadina medį su jame iškaltomis drevėmis). Ir išlikusi gyva drevinės bitininkystės tradicija. Drevinės bitininkystės laikotarpiu dravė su bitėmis priklausė tam, kuris pirmas ją rado. Savininkai savo draves žymėdavo tam tikrais ženklais, iškirstais drevinio medžio kamiene. Tai buvo vienintelis nuosavybės įrodymo dokumentas.

Šį savaitgalį, rugpjūčio 6–7 dienomis, Molėtų rajono Alantos technologijos ir verslo mokyklos bei Alantos dvaro teritorijoje vyko jubiliejinė, 35-oji Lietuvos bitininkų šventė. Alantos bažnyčioje vyko šv. Mišios, į šventę atvykę kraštiečiai bei svečiai iš kitų rajonų galėjo dalyvauti oficialiame šventės atidaryme, bendrauti su kitais bičiuliais, pasivaikščioti po mugę ir ne tik. Oficialios šventės atidarymo metu vyko geriausių bitininkų apdovanojimai.

Šiemet už medų greičiausiai teks mokėti brangiau nei pernai. Bitininkai sako žiemą netekę daug bičių šeimų, o lietingas pavasaris nebuvo palankus medui nešti. Esą jau dabar medaus paklausa didesnė už pasiūlą, todėl keliais litais šoktelėjo ir šio saldumyno kaina, praneša LTV „Panorama“. Šalta ir ilga žiema, anot bitininkų, jiems surengė tikrą egzaminą. Labiausiai nukentėjo Pietryčių Lietuva, čia kai kurie ūkiai prarado net iki dviejų trečdalių bičių šeimų.