biodegalai

Penktadienį, gegužės 5 d., Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Kasparas Adomaitis pranešė įregistravęs pataisą, kuria siekiama sumažinti akcizą pažangiesiems biodegalams ir taip skatinti jų sunaudojimą. Laisvės frakcijos nario pateikta Akcizų įstatymo pataisa siūlo atleisti pažangiuosius degalus nuo CO2 dedamosios mokesčio dalies.

Iš palmių riebalų pagamintų biodegalų suvartojimo kiekis Lietuvoje nustatytas teisėtai, nusprendė teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teisme (LVAT) ketvirtadienį paskelbė, kad šių biodegalų kiekį ir jo apskaičiavimo metodiką numatantis energetikos ministro įsakymas neprieštarauja įstatymams.

Brangstant maistui ir artėjant bado grėsmei, vien mūsų šalyje kasdien į automobilių bakus išpilama 200 tūkstančių litrų aliejaus, kurį galėtume panaudoti maistui. Taip aiškina nevyriausybinės organizacijos. Pasak jų, nebepilant į automobilius aliejaus, atpigtų ir pats aliejus parduotuvėse, ir visas maistas, o svarbiausia – jo netrūktų. Degalinių atstovai tokiam siūlymui pritartų ir priduria: dėl biodegalų vairuotojams dažniau tenka važiuoti piltis kuro.

COVID-19 pandemijos metu vartotojus pasiekė žinia, kad naftos kaina tarptautinėse biržose krito net iki neigiamo lygio. Tačiau nuosmukis truko neilgai – nuo pat pavasario kaina ėmė kilti ir šiuo metu viršija 80 JAV dolerių už barelį. Ir Lietuvoje brangsta degalai vartotojams, tačiau ne tik dėl pasaulinių kainų. Įstatymai numato, kad į įprastus degalus turi būti maišoma daugiau ekologiškų priedų.

Seimui svarstant, ar biodegalų gamybai uždrausti naudoti palmių aliejų, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įspėja apie galimas tokio draudimo pasekmes – neskaidrumą bei korupciją.    Tokią išvadą STT pateikė Seimui, įvertinusi kai kurių parlamentarų pataisas, kuriomis siūloma iš alyvų palmių aliejų, jų šalutinių produktų ar atliekų pagamintų degalų nelaikyti biodegalais.

Jau nuo kitų metų degalinėse pardavinėjamame populiariausiame benzine ir dyzeliniame kure turės būti didesnė dalis biodegalų. Tai numatyta pirmadienį paskelbtame energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų įsakymo projekte. Jeigu dabar 95 markės benzine, gaminamame be bioetiltretbutileterio, privalo būti nuo 5 proc. iki 10 proc. biodegalų, tai nuo kitų metų jų turės būti ne mažiau kaip 10 proc. bioetanolio.

Vyriausybė ketina labiau skatinti antros kartos biodegalus, kuriems naudojama mediena, o ne maistiniai augalai. Ministrų kabinetas pritarė Energetikos ministerijos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis numatyta skatinti kuro gamybą iš atsinaujinančių šaltinių: šiaudų, mėšlo, nuotekų šlamo, miško atliekų ir panašiai. Tam gali prireikti nuo 27 mln. eurų iki 45 mln. eurų.

Tauragės rajono Baltrušaičių gyvenvietės žmonės priešinasi verslininkų ketinimui statyti biodegalų gamybos įmonę. Prieš planus vaizdingoje vietoje statyti gamyklą jie kovoja jau gerus metus, rašo "Lietuvos žinios". Tauragėje įkurta bendrovė "Biodegalai visiems" šalia gyvenamųjų namų siekia statyti rapsų metilo esterio gamybos ir prekybos įmonę, kurioje iš rapsų aliejaus planuojama per metus pagaminti iki 5 tūkst. tonų biodyzelino, 1,1 tūkst. tonų glicerino, išgauti 230 tonų distiliavimo liekanų.

Gamtoje naftos formavimosi procesas trunka milijonus metų, tačiau biotechnologijų pasiekimai jau leidžia jį sutrumpinti vos iki 1 valandos, praneša „Gizmodo“. Tokiu būdu gauta žalia nafta kaip ir natūrali gali būti naudojama perdirbimui į kitus naftos produktus, tarp jų benziną, sakoma pranešime. JAV Šiaurės vakarų nacionalinės laboratorijos Energetikos skyriaus mokslininkai naftos gamybai naudoja dumblius.

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos 2012 metais, palyginti su 2011 metais, padidėjo 1,1 proc. ir sudarė 7 388,4 (2011 m. – 7 309,0) tūkst. tonų naftos ekvivalentu. 2012 metais Lietuva pagrindinių kuro ir energijos išteklių importavo mažiau nei 2011 m.: akmens anglių – 17,9 procento, gamtinių dujų – 2,6, elektros energijos – 1,7 procento.

Staigūs ES „žaliosios“ politikos posūkiai daužo biodegalų gamintojų ir kultūrų, iš kurių gaminami biodegalai, augintojų viltis. Lietuviai, jau dabar uoliai eidami Briuselio nubrėžta kryptimi – iki 2020 m. biodegalų kiekį transporto srityje padidinti iki 10 proc., lieka it musę kandę. ES, skatinusi ir rėmusi šią gamybą, staiga suka kitu keliu – biodegalų iš maisto žaliavų gamybą siūlo mažinti iki 5 proc.

Tarptautinių organizacijų atstovai ir politikai sunerimę dėl padėties maisto produktų rinkose. Nuogąstaujama, kad greitai gali įsisiūbuoti maisto krizė, kokia purtė pasaulį 2007–2008 metais, kai neramumai kilo 30 šalių. Išsivysčiusių pasaulio šalių dvidešimtuko (G20) atstovai rugpjūčio pabaigoje surengė telekonferenciją, kur bandyta susitarti dėl aukštesnio lygmens susitikimo siekiant užkirsti kelią krizės gilėjimui.

Lietuviai tėvynėje kabinasi į gyvenimą lyg tremtyje, tačiau jų kūrybingumas ir išradingumas naudingas tik jiems patiems. Kiekvienas nori gyventi oriai – turėti būstą, vairuoti automobilį ir kad jo vaikai nei alktų, nei šaltų. Kai vidutinis darbo užmokestis nuo europinio atsilieka kelis kartus, o kainos panašios, aktyviausieji griebiasi išradimų, stato būstus iš atliekų.

Energetikos, Aplinkos ir Susisiekimo ministrai pasirašė įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių patvirtinimo“ pakeitimo. Įsakymu reglamentuota biodegalų įmaišymo į degalus, pagamintus iš naftos, tvarka ir sąlygos. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme šiuo metu numatyta, jog biodegalų kiekis dyzeline turi sudaryti ne mažiau nei 7 proc., tuo tarpu pagal dabar galiojantį Lietuvos standartą (LST EN 590), 7 proc.

Patvirtinus naują Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, kuriuo buvo numatyta, kad nuo šiol dyzeline, kuriuo prekiaujama Lietuvoje, turi būti ne mažiau nei 7 proc. biodegalų priedų, viešai susirėmė naftos produktų prekybininkai ir biodegalų gamintojai. Paradoksu tapo tai, kad priėmus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus nebuvo atsižvelgta, jog naujojo kuro standarto nėra nei Lietuvoje, nei kitose Europos valstybėse.

Artimiausiu metu biodegalų kiekis dyzeline bus reglamentuotas bendru energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų įsakymu. Šio įsakymo projektas pateiktas derinimui. Teikiamame projekte siūloma, be kita ko, nustatyti ir biodegalų įmaišymo į degalus, pagamintus iš naftos, tvarką ir sąlygas. Prekiautojai degalais piktinasi, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytų reikalavimų parduodamam dyzelinui įgyvendinti neįmanoma.

Seimo narys „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis užregistravo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisą, kuria siūlo atsisakyti užmojų degalinėse prekiauti dyzelinu, kuriame biodegalų procentinė dalis privalėtų viršyti 7 procentus. Anot parlamentaro, mes pirmieji Europos Sąjungoje ketiname prisiimti tokius įsipareigojimus, tačiau nėra aišku, kaip tokius reikalavimus reikės įgyvendinti, mat iki šiol neįforminti jokie europiniai standartai, juolab kad mūsų niekas to neverčia.

Sprendimas padidinti biodegalų maišymą į dyzeliną iki 7 procentų yra teisingas ir pagrįstas. Tuo tarpu ūkio subjektai ir asmenys, suinteresuoti didesniu importuojamos naftos bei degalų vartojimu, dezinformuoja visuomenę ir daro spaudimą valstybės institucijoms. Taip mano Biodegalų asociacija, kuri apie susiklosčiusią situaciją informavo Seimą, Vyriausybę ir kitas valstybės institucijas.

Šiandien degalinėse jau turėtų būti vasarinio dyzelino, tačiau dėl kurioziškų įstatymų verslininkams teks išparduoti žieminių degalų likučius, o jiems išsekus dyzelino Lietuvoje gali išvis nebelikti, nes krašto politikai uoliai stengiasi įtikti Briuseliui, rašo „Lietuvos žinios". Sąmyšį dėl galimo dyzelino stygiaus sukėlė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Pagal jį nuo šių metų turi būti pradėta prekiauti dyzelinu, kuriame yra ne mažiau kaip 7 proc. biodegalų.

Valstybės parama biodegalams gaminti, kuriai išleista 67,2 mln. latų (apie 330 mln. litų), nepasiteisino, pripažino Latvijos ūkio ministras. 2003-2010 metų programoje buvo numatyta, kad biodegalų dalis padidės iki 5,75 proc. visos degalų rinkos, o faktiškai 2010 metais šis rodiklis tebuvo 2,96 proc., žurnalistams antradienį sakė ministras Danielis Pavliutas. Planuota, kad 2010 metais Latvijoje bus pagaminta 75 tūkst. tonų biodegalų, o pagaminta tik 58,3 tūkst. tonų, įskaitant ir 39 tūkst.

Kompanija „Neste Oil“ ir Suomijos aplinkos institutas (SYKE) pradeda vykdyti vandens augalų tyrimų programą. Ši programa yra dalis „Neste Oil“ projekto, kuris skirtas tyrinėti ateityje vandens augalų alyvą kaip degalų NexBTL gamybos žaliavą. Vandens augalai tyrinėjami nuo 2008 metų. Tyrimai yra susiję su Baltijos jūros augalais. „Neste Oil“ taip pat bendradarbiauja dar su keliais institutais.

Pastarosiomis dienomis viso pasaulio akys nukreiptos į neramumų apimtą Libiją, kuri yra viena iš pagrindinių pasaulio naftos eksportuotojų. Libija Europai tiekia apie dešimtadalį naftos bei turi didžiausias naftos atsargas Afrikoje. Dėl įvykių Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose augančios naftos kainos kelia sumaištį ir Lietuvoje. Degalų kainos kai kuriose šalies degalinėse  šoktelėjo virš 4,50 Lt už litrą ribos.

Pagal Europos Bendrijos Degalų Kokybės Direktyvą nuo 2011 metų sausio 1 dienos Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, įsigalios nauji degalų kokybės reikalavimai, pagal kuriuos benzine galės būti iki 10 proc. tūrio bioetanolio. Tačiau benzinu, kuriame yra daugiau nei 10 proc. tūrio bioetanolio, šalies degalinėse prekiaujama jau dabar ir už mažesnę nei įprasto benzino kainą.

Anot apklausos, „3 proc. žmonių Lietuvoje mano, kad vėjo energijos turėtų būti gaminama žymiai daugiau, dar 20 proc. pasisako už šiek tiek didesnį šios atsinaujinančios energijos rūšies naudojimą. 8 proc. gyventojų mano, kad vėjo energijos kiekis turėtų išlikti toks pats." Taip pat sakoma, kad „Lietuvoje vis dar gajūs mitai apie vėjo elektrines ir kitą atsinaujinančių rūšių energiją, kurie paremti žmonių baimėmis ar nežinojimu, vienas jų - likusios neteisingos nuostatos dėl kainos.

Trečiadienį Berlyne prasidedančioje „Berlin Air Show“ aviacijos parodoje bus pristatytas Europos aerokosminės technikos koncerno EADS sukurtas pirmasis pasaulyje lėktuvas, naudojantis vien tik iš dumblių pagamintus biodegalus, pranešė dienraštis „Die Welt“. EADS techninio direktoriaus Jeano Botti teigimu, 100 proc. tokio lėktuvo naudojamų degalų pagaminti iš vandens dumblių, ir šis pasiekimas esą iš esmės pakeis visą aviacijos pramonę. „Mums netrukus prireiks alternatyvos aviaciniam žibalui.

Degalų kainomis pasibaisėję vairuotojai ieško išeičių – ėmė piltis daug pigesnį 85 markės bioetanolį. Tam nepritaikytų automobilių savininkų netgi negąsdina, kad degalai gali pakenkti varikliui. Degalų prekeiviai trina rankomis – biodegalų populiarumas auga žaibiškai, rašo „Lietuvos rytas“. Pernai šių ekologiškų degalų buvo galima įsigyti tik vienoje degalinėje, o šiandien jau 21. „85 markės degalų prekyba auga itin sparčiai – nuo vasario ji išaugo 4 kartus.