bielinis

Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus sprendimas Lukiškių aikštėje supilti paplūdimį net su „vaizdu į jūrą“ suskaldė visuomenę į dvi dalis. Vieni šią idėją gyrė ir gynė, o kiti, tarp kurių ir Seimas, stojo prieš šią mintį. Dar katik Seime buvo priimtas įstatymas, pagal kurį pliažo aikštėje likti neturėtų, tačiau pats miesto meras tikina, kad jis bus iki pat rudens. Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir politologas Lauras Bielinis.

Trečiadienį vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis nusprendė Seimo rinkimuose dalyvauti su Ramūno Karbauskio vadovaujama Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Pasak politologų, toks žingsnis dar kartą parodė, ministro politinį nuovokumą.

Kiekvienas įvykis, kuris dabar staiga tarsi iš niekur nieko atsiranda, iš tikrųjų atsiranda todėl, kad kažkam labai svarbu būtent taip pakreipti įvykius, nes tai leidžia vienaip ar kitaip dominuoti rinkiminėje kampanijoje, „Žinių radijui“ sakė politologas Lauras Bielinis.   „Ir šiuo atveju manau, kad didelė dalis to triukšmo, viešosios nuomonės susieta ne su tuo, kas realiai vyko, o būtent su galimais rinkiminiai dividendais.

Politologas Lauras Bielinis „Laisvosios bangos“ eteryje aptarė praėjusius Prezidento ir Europos parlamento rinkimus. Viešojoje erdvėje susikaupė nemažai klausimų: ar situacija tiek pasikeitė, kad reikėtų formuoti naują valdančiąją koaliciją; ar Lietuvos socialdemokratų partijai nereikėjo kitaip organizuoti rinkimų kampanijos; gal socialdemokratams reikėjo kitokios taktikos, kitokios strategijos; galbūt, reikėjo, kad Prezidento rinkimuose socialdemokratams atstovautų populiariausias šios partijo...

Visą savaitgalį, gegužės 9–11 d., Vilniaus SEB arenoje vyko didžiausio ir aktyviausio teniso projekto Lietuvoje įmonės „Teniso pasaulis“ organizuojamos „Piramidės“ finalinės kovos. Vos per kelias dienas „Piramidės“ finalininkai sužaidė 126 mačus, teigiama pranešime spaudai. Geriausi 64 žaidėjai pagrindiniame bei „Iššūkio“ finaluose varžėsi dėl čempionų titulų. „Iššūkio“ turnyre, kuriame žaidėjai kovojo dėl 33 pozicijos, neįveikiamas buvo Tomas Bagdanskis.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Ketvirtadienį baigiasi politinės kampanijos dalyvių registravimas Prezidento rinkimams bei prasideda oficialus pretendentų būti kandidatais registravimo procesas. Politologas Lauras Bielinis prognozuoja, kad iš kol kas 18-os politinės kampanijos dalyvių realiai rinkimuose dalyvauti turėtų trečdaliu mažiau.

„Nei Darbo partijos byloje nuskambėję prokuroro siūlymai įkalinti šios organizacijos lyderius, nei ūkio ministrės socialdemokratė Birutės Vėsaitės kelionė į Kazachstaną už privačios bendrovės pinigus nesukels rimtesnių politinių krizių“, – mano politologas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis. Pasak jo, pagrindiniai galimų krizių variantai jau yra seniai žinomi, numatyti ir sureguliuoti. „Darbo partija susiliejo su kita politine jėga (leiboristais – balsas.

Europarlamentaras, prof. Vytautas Landsbergis kandidatuoja į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderius, o situaciją stebintys politikos analitikai nesutaria ar V. Landsbergio kandidatavimas yra tik noras inicijuoti diskusiją partijoje, ar rimtas iššūkis buvusiam premjerui Andriui Kubiliui. Imitacija ar kova? Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis mano, kad A. Kubilius vis tiek laimės.

Visi kažkaip lengvabūdiškai atsainiai praleido pro ausis prieš kelias savaites TS-LKD politikos komiteto pareiškime išsakytas mintis. Tada nuskambėjo ne viena frazė, kuri ramesniu laiku būtų išgirsta kaip skandalinga ir provokuojanti. Rinkimų rezultatų aptarimai bei koalicijos formavimo peripetijos užgožė viską, bet teiginiai, jog dešiniesiems nepakanka balsų, kad apsaugotų Lietuvą nuo „laimėjusių blogesnių už mus partijų kenkimo valstybei“, nėra tik netyčia išsprūdusi emocija.

Tautiškai nusiteikę politikai visada su įtarumu ir pavojaus jausmu žvelgia į tautinių mažumų vykdomas politines veiklas. Net kartais atrodo, kad niekuo tautiškai nenusidedantys karaimai gali sukelti aistras, jei jie imtų kalbėti apie kitokias savo tautiškumo galimybes ir pradėtų modeliuoti politinių reikalavimų ir veiksmų strategijas.

Kovo 11 akto signataro pasisakymai, apie itin uoliai visuomenininkus už susirinkimų organizavimo tvarkos pažeidimus persekiojančią policiją, papiktino politologą, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų intituto docentą Laurą Bielinį. „R. Ozolui ir visems kitiems noriu priminti, kad prieš įstatymą yra visi lygūs. Nėra vienų iškilių, kuriems viskas galima ir kitų, kurie turi laikytis įstatymų bei nustatytos tvarkos.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pareiškimas apie galimai neteisėtą politikų praturtėjimą gali turėti įtakos rinkėjų aktyvumui, mano Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Lauras Bielinis. Pasak L. Bielinio, tokie pareiškimai, neįvardijant nieko konkretaus, blogina politinį klimatą ir prieš rinkimus yra visiškai neatsakingi bei netoleruotini. „Aš už tai, kad pasakius „A“, būtų pasakytos ir kitos raidės. Arba nereikėjo kalbėti visai.

Seimo valdantieji jau kuris laikas neranda bendros kalbos su Prezidente. Gal to priežastis yra artėjantys Seimo rinkimai ir D.Grybauskaitės pastangos persiorientuoti į naują potencialią daugumą, kurią sudarys kairieji. Gal konservatorių nepasitenkinimas tam tikrais Prezidentės sprendimai sukėlė daug stipresnius prieštaravimus tarp prezidentūros ir konservatorių vadų.

Jaunimas į politiką turi eiti nuosekliai, neskubėdamas, „nešokinėdamas“ į aukščiausias valdžios grandis, o pamažu augdamas ir įgydamas politinės patirties. Pasak politologo Lauro Bielinio, mūsų šalyje apleistas mechanizmas, kaip jauniems žmonėms ne spontaniškai, bet nuosekliai pasiekti aukščiausią politinį lygmenį. „Iš tikrųjų pati politinė sistema turėtų suformuoti tam tikrą mechanizmą, kuris leistų jaunimui įsiterpti.

„Galime po truputį ruoštis, kad valdančiąją koaliciją formuos Darbo partija (DP), o jaunesniuoju broliu šįkart pabus Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Nebent socdemai sugebės dar kartą taip visus apmulkinti, kad net ir turėdami mažiau mandatų, vis tiek išliks „vyresnieji“, Tą jie ne kartą sugebėjo“, – sako politikos apžvalgininkas Giedrius Kiaulakis, komentuodamas sociologų paskelbtus duomenis, pagal kuriuos DP yra populiariausia partija šalyje.

Ko­vo 16-ąją mi­ni­me Knyg­ne­šio die­ną.  XIX am­žiaus Lie­tu­vos is­to­ri­jos fe­no­me­nu va­di­na­ma knyg­ne­šys­tė pa­dė­jo pa­ma­tus vals­ty­bės ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mui 1918-ai­siais. Ka­dai­se ša­lį slap­ta pa­siek­da­vo už­sie­ny­je spaus­din­tos kny­gos. Tuo me­tu šian­dien daug jų iš Lie­tu­vos iš­ke­liau­ja sve­tur gy­ve­nan­tiems tau­tie­čiams.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas netenkinti premjero Andriaus Kubiliaus teikimo atleisti vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį yra logiškas ir nuoseklus, o Seimo pirmininkės siūlymas vasarą rengti pirmalaikius Seimo rinkimus yra emocinė reakcija patyrus politinį pralaimėjimą, mano politologas Lauras Bielinis. „Prezidentės sprendimas yra logiškas ir ji šiuo sprendimu nenužengia už konstitucinių ribų.

Politikos apžvalgininkai ir politologai teigia, kad kitąmet susidursime su globaliais iššūkiais. Jie akcentuoja, kad mūsų visuomenėje vis dar yra daug įvairių problemų.

Ateinančių metų valstybės biudžeto svarstymas ir susijusių įstatymų aptarimas virto aršiu politiniu mūšiu, kurį lydi spėlionės dėl valdančiosios koalicijos patvarumo, jos subyrėjimo datos ir abejonės dėl valstybės gebėjimo valdyti krizines situacijas.

Turim ne tik gausią ir taiklią, bet ir laiko išbandytą tautosaką. Gerai būtų, kad mūsų politikai, pradedant politologais, partijų vadovais ir baigiant Prezidente, dažniau naudotųsi lietuvių tautos išmintimi. Kas nežino patarlės: „Savo aky rasto nemato, o svetimoj ir šapelį suranda!“? Pasirodo, jog dabartiniame gyvenime daug kas nežino. Tikrai sveika iš pradžių į save pažiūrėti ir tik vėliau apie kitą kalbėti. Politologinė dilema Labai nustebino politologas Lauras Bielinis.

Lenkijai traukiantis iš bendro branduolinio projekto – apmaudas, spėlionės ir nusivylimas Europos Sąjungos šalių partneryste. R. Sinkevičius: Lenkijos sprendimas nėra netikėtas „Toks Lenkijos sprendimas nėra netikėtas“, – Balsas.lt sakė Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas Rimantas Sinkevičius. „Nujausti buvo galima, ir, matyt, valdžios vykdančiosios pokalbiuose apie tai ko gero buvo ne kartą užsiminta, nes premjerai susitikinėjo. Neatsitiko čia per vieną naktį.

Diskusijos dėl naujų mokesčių įvedimo, esamų didinimo ir tarpusavio kaltinimai valdančiojoje koalicijoje rodo dominuojančių valdančiojoje koalicijoje Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pasimetimą, mano analitikai. „Keistus sumanymus mokesčių srityje sukuria vyriausybės nesugebėjimas prognozuoti ir vykdyti reformas“, – mano kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ analitikas Stasys Jakeliūnas. „Situacija primena 2008 metus.

Mes dažnai kritikuojame ir nevertiname politikų dėl to, kad jie daug pažadėję mažai įvykdo, kad jie pakliūna į visokias kvailas ir negarbingas situacijas, kad jie elgiasi neprofesionaliai ten, kur reikalingas aiškus ir dalykiškas sprendimas, juokina visus ir apskritai užsiiminėja viskuo, tik ne politikui privalomu darbu. Galima būtų išsakyti dar daugiau priekaištų ir kritikos politikų adresu, tačiau būkime sąžiningi – daugelis nepasitenkinimo jais priežasčių nėra teisingos.

Dėl partijų finansavimo toliau verda ginčai. Numatomas reformas kai kas laiko dalinėmis ir reiškia nuomonę, kad reikia radikalesnių permainų. Politologas Vladimiras Laučius prezidentės iniciatyvą – drausti juridinių asmenų aukas partijoms - sveikina. „Iniciatyva sveikintina. Apie partijų finansavimo skaidrinimą seniai ir daug kalbama, bet Seimams vis pritrūkdavo noro ar valios nuo gražių žodžių pereiti prie gerų darbų.

Šūkavimas apie taupymą nebūtinai reiškia tikslią viziją,  kaip gerinti valstybės valdymą, - mano politologas Lauras Bielinis. Politologas Lauras Bilelinis teigia, kad jo nestebina prezidentūros išlaidavimas, suderinamas su kitų išlaidavimo kritika. „Jau į patį taupymo vajų žiūrėjau įtartinai. Man niekada nebuvo akivaizdu, kad „apkarpytas“ žmogus būtinai bus iškart motyvuotas dirbti geriau.

„Nestebina tai, kad Kristina Brazauskienė neįžvelgia Vytauto Šustausko partijoje marginalumo. Ji ir pati nėra nei kiek panaši į žmogų, kuris sugebėtų matyti bei suprasti politinius procesus ar įvertinti partijos kokybę“, - portalui „Balsas.lt“ ketvirtadienį teigė politologas Lauras Bielinis.

Paskutinieji pranešimai apie Kristinos Brazauskienės, Vytauto Šustausko bei Liberalų ir Centro Sąjungos (LiCS) ir Tautos prisikėlimo partijos (TPP) planus nelabai kuo papildys politinį meniu, – mano politologai. Aiškumai ir neaiškumai Didžiųjų partijų lyderių sąrašas lyg ir aiškus – 2012 metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose dominuos įprasti veidai. Atsitiktiniams naujadarams politologai prognozuoja ribotas galimybes.

Premjero patarėjas vidaus politikos klausimais Virgis Valentinavičius savo susitikimais su įtakingais asmenimis bei griežtos pozicijos išsakymu neretai peržengia savo kompetencijos ribas, pažymi Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Lauras Bielinis.

Seimo narių amžiaus vidurkis dabartinės kadencijos pradžioje buvo 49,5 metų. Palyginimui - JAV Kongreso atstovų rūmų nario vidutinis amžius yra yra 56 metai, o senatoriaus - 61,7 metų. Diskusijų apie tai – ar reikia daugiau jaunų žmonių politikoje ir valstybės tarnyboje vis pasigirsta. Dažnas dabar pirštu rodo į Gruziją, kur deklaruota siekiamybė, kad vidutinis amžius valstybės tarnyboje neviršytų 35 metų.Akcentuojama, kad šalis taip atsikrato sovietinio paveldo.

Opozicija kritikuoja ministro pirmininko, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovo Andriaus Kubiliaus sprendimą skirti savo visuomeniniu patarėju buvusį ūkio ministrą Dainių Kreivį, nesugebėjusį suderinti viešų ir privačių interesų. Politologai įžvelgia tame partinės kovos aidus. Kaip jau pranešė žiniasklaida, A. Kubiliaus potvarkiu nuo balandžio 4 d. D. Kreivys paskirtas visuomeniniu premjero konsultantu.

Analitikai imasi svarstyti, kam buvo naudinga Ūkio ministro Dainiaus Kreivio taktika – delsti atsistatydinti. Apie pasitraukimą jis paskelbė tik po to, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nutarė, kad ministras nesuderino viešų ir privačių interesų. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Lauras Bielinis portalui „Balsas.lt“  sakė, kad D. Kreivio delsimas atsistatydinti nieko gero nedavė nei Vysriausybei, nei koalicijai. „Atsistatydinimas yra pavėluotas.

Savivaldybių tarybų rinkimų kampanija, kurią vainikuoja vykstantis balsavimas, buvo įdomi nebent tuo, kad padidėjo interneto vaidmuo - mano politikos ekspertai. Netikra kampanija Pasak politologo Vladimiro Laučiaus, praėjusi rinkimų kampanija nebuvo niekuo nebuvo ypatinga ar įdomi. „Vadinamųjų „nepriklausomų“ kandidatų dalyvavimas, tikėtina, įnešė ne tiek intrigos, kiek chaoso. Ar jis buvo prasmingas? Gal nebent tiek, kiek tai atitiko KT sprendimą.

„Kas jums davė teisės kalbėti Lietuvos vardu? Lietuva buvo ir bus nepriklausoma valstybė!“ Šiuos žodžius prieš 120 metų Paryžiuje vykusiame lenkų kongrese frakuotiems ponams, lietuvius vadinusiems mužikais ir chamais, rėžė pilka sermėga apsivilkęs lietuvis valstietis Jurgis Bielinis, tituluojamas Lietuvos knygnešių karaliumi. Jo proanūkė Kelmėje gyvenanti mokytoja Aušra Gaigalienė sako, jog prosenelio — šviesos nešėjo — dvasia pasklido po giminę.

Lietuva nėra originali ar ypatinga tuo, kad į jos politinę sceną braunasi arba yra įtraukiamos įvairaus pobūdžio įžymybės, skandalingi asmenys, - mano Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Lauras Bielinis. -          Atrodo Arūno Valinsko partijos sėkmė įkvėpė daugelį įžymybių pasaulio veikėjų, pasiryžusių eiti į politiką.

Lietuva pažeidė per apkaltą nušalinto prezidento, dabartinio Europos parlamentaro, partijos Tvarka ir teisingumas lyderio Rolando Pakso teises, nusprendė Europos žmogaus teisių teismas. Balsas.lt gavo R. Pakso patvirtinimą, kad tokį sprendimą ką tik paskelbė Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) Didžioji kolegija. Strasbūro teismo Didžioji kolegija paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos Žmogaus Teisių Pirmojo protokolo 3 straipsnį dėl teisės į laisvus rinkimus.

Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko mirtis ir laidotuvės, apkalta, mūšis dėl pilietybės, santykiai su krize, 180 procentų apsivertusi užsienio politika ir gėjų eitynės, – 2010 metų temos, kurias išskyrė portalo  „Balsas.lt“ kalbinti politikos ekspertai. Lauras Bielinis Politologas Lauras Bielinis. Piotro Romančiko (ELTA) nuotr. Šis politologas vienintelis pažymėjo apkaltą dviems parlamentarams – Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui. „Balsas.

Nepriklausomų kandidatų gausus dalyvavimas menkai kuo padės rinkimų demokratiškumui ir politinei sistemai - mano politologai. Pirmadienį, gruodžio 27 dieną, pasibaigė terminas, iki kurio partijos ir vadinamieji nepriklausomieji kandidatai į savivaldybių tarybų rinkimus turėjo pateikti dokumentus Vyriausiajai rinkimų komisijai. VRK duomenimis, daugiausia nepartinių kandidatų grumsis dėl mandatų Vilniuje - 122. Antroje vietoje – Mažeikiai.

Irenos Degutienės reitingų kritimą lėmė jos blaškymasis, mano Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Lauras Bielinis. Nors Seimo pirmininkė Irena Degutienė vis dar įvardijama geriausiai premjero pareigoms tinkančia politike, tačiau jos populiarumas per du mėnesius kiek sumažėjo ir tai politologo nestebina. „Viskas čia yra pakankamai paprasta.

Jungtinės Tautos prisikėlimo partijos ir Liberalų be Centro Sąjungos frakcijos narys  Valdemaras įregistravo Valkiūnas Konstitucijos 34 straipsnio papildymo įstatymo projektą, kuriuo siūloma įteisinti privalomą balsavimą visiems, turintiems rinkimų teisę asmenims. Pakeitus Konstitucijos straipsnį, kaip tai siūlo V. Valkiūnas, pasinaudoti šia teise būtų privaloma. „Balsavimo teisė – kiekvieno žmogaus pilietinė pareiga ir būdas demokratiškai pareikšti savo nuomonę.

Šūkavimas apie taupymą nebūtinai reiškia tikslią viziją, kaip gerinti valstybės valdymą, - mano politologas Lauras Bielinis. Politologas Lauras Bilelinis teigia, kad jo nestebina prezidentūros išlaidavimas, suderinamas su kitų išlaidavimo kritika. „Jau į patį taupymo vajų žiūrėjau įtartinai. Man niekada nebuvo akivaizdu, kad „apkarpytas“ žmogus būtinai bus iškat motyvuotas dirbti geriau.