bernaras ivanovas

Naujausiuose partijų reitinguose – ekspertų dėmesį atkreipiantys rezultatai. Valdančiųjų stovykloje įtampoms negęstant, jie prakalbo apie galimas grėsmes ir koalicijai, už kurio stovi buvęs premjeras Saulius Skvernelis ir jo suburta partija „Vardan Lietuvos“. Politologų teigimu, bičiulystė su S. Skverneliu yra labai pavojinga, jis – rimtas konkurentas premjerei Ingridai Šimonytei. Spalį naujienų portalo delfi.

Opozicija išgyvena nesutarimo kupinas dienas, kuomet atrodo, kad visos opozicinės frakcijos it įpykę paaugliai išsiskirstė po atskirus kambarius. Jei dar šiemet bent pora frakcijų sugebėjo susiburti į koaliciją, galbūt tam dar yra vilties? Tiesa, politologai abejoja, kad opozicionieriai dar mėgins burtis, nes jiems tam esą visiškai nėra prasmės. Rugsėjį Saulius Skvernelis paskelbė buriantis naują frakciją ir taip iš esmės suskaldė ir taip sunkiai tuo metu susivienijusią opoziciją.

Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda negailėjo kritikos sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio darbui. Anot jo, ministras sunkiai tvarkosi valdydamas pandemiją, todėl vienas iš kelių – jam atsistatydinti. Iškart po šio pareiškimo atsakymą išplatino ir A. Dulkys, teigiantis, kad to daryti neketina. Naujienų portalo tv3.lt kalbintų politologų teigimu, prezidentas nuolat įsivelia į politinius žaidimus ir taip tikisi susirinkti papildomų taškų.

Su keliomis krizėmis vienu metu besidorojanti Ingridos Šimonytės Vyriausybė iš visų opozicijos pusių sulaukia kritikos ir dėl pandemijos valdymo, ir dėl migrantų situacijos, dėl švietimo, ekonomikos, kainų ir kitų klausimų. Maža to, dalis opozicionierių šią Vyriausybę vadina „viena silpniausių Lietuvos istorijoje“. Tačiau politologai ir ekonomistai nemato objektyvių priežasčių tokiai kritikai.

Diena, apie kurią žiniasklaida ir kai kurie politikai kalbėjo jau bent kelerius metus, išaušo – Saulius Skvernelis kartu su būriu bendražygių paliko valstiečių gretas Seime ir įkūrė savo frakciją. Tačiau politologai mano, kad šis žingsnis jau gana pavėluotas, o frakcijos pagrindu sukurti sėkmingą partiją jam tikrai nepavyks. Tačiau S. Skvernelio žingsnis neliks nepastebėtas ir atsispindės vėlesniuose valstiečių reitinguose.

Seimas rugsėjį po pertraukos kibs į antruosius darbo metus, kurie, politologų įsitikinimu, bus kupini įtampos ir triukšmo. Pandemija, migrantų srautai, vienas kitą sekantys mitingai, o kur dar valdančiųjų siekis priimti su partneryste, alkoholiu ir narkotikų dekriminalizavimu susijusius įstatymus – visa tai neleis Seimo nariams atsikvėpti, tvirtina ekspertai. Seimas rudens sesiją pradės rugsėjo 10 dieną.

Po korupcijos skandalo nuteistas ir nuo pareigų nušalintas Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis rado naują darbo vietą. Po įgaliojimų panaikinimo nepraėjus nė mėnesiui, buvęs meras gavo darbą vienoje savivaldybės įstaigoje. Nors naujas darbas pačiam V. Andruliui atrodo savaime suprantamas, naujos jo pareigos neliko nepastebėtos vietinių – kelmiškiai piktinasi, kad užimti pareigas įstaigoje V. Andrulis buvo pakviestas be konkurso.

Nesutarimai su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininku Ramūnu Karbauskiu parlamentarui Tomui Tomilinui baigėsi drastiškai – penktadienį jį taryba pašalino iš partijos. Seimo nariui buvo iškelta krūva kaltinimų – partijos pamatinių vertybių išdavimas, siekis susidoroti su R. Karbauskiu, kitų bendrapartiečių menkinimas. Politologai neabejoja, kad LVŽS – vieno lyderio partija, todėl visi stoję jam į kovą bus pašalinti nedelsiant.

Į Lietuvą ir toliau plūsta nelegalūs migrantai – nepadeda nei sustiprinta apsauga pasienyje su Baltarusija, nei koncertinos statymas. Valdantiesiems sunkiai sekasi tartis su bendruomenėmis, kurių vietovėse norima apgyventi pabėgėlius – žmonės protestuoja. Politologai neabejoja, kad šios krizės valdyme prezidentas Gitanas Nausėda sureagavo per vėlai, todėl ragina jį dabar pat turi imtis veiksmų, o ne būti stebėtoju.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), birželio mėnesį „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, aplenkė valdžioje esančią Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus ir tapo palankiausiai vertinama partija. Ekspertams LVŽS įsiveržimas didelės nuostabos nekelia. Jų teigimu, verta atkreipti dėmesį į Lietuvos socialdemokratų partiją, kurios reitingų augimas buvo sparčiausias.

Praėjusį ketvirtadienį Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius su šalies prezidento Gitano Nausėdos patarėjais aptarė Partnerystės įstatymą. Nors su pačiu prezidentu parlamentarui susitikti nepavyko, tačiau jo teigimu, dialogą su patarėjais užmezgė. Ekspertai prezidento pasirinkimą pačiam nesusitikti su T. V. Raskevičiumi kritikuoja, nes esą laiko, kaip pasikelti reitingus, G. Nausėda atranda.

Šeštadienį pasirodžiusiais bendrovės „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, tiek premjerės I. Šimonytės, tiek valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų populiarumas smunka. Ministrė pirmininkė reitingų lentelėje smuktelėjo iš trečios į ketvirtą vietą, o už konservatorius šiandien balsuotų tik 12 procentų apklaustųjų.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjui skyrus dėmesio po prezidentūros langais mitingavusiems „Šeimos maršo“ dalyviams, LGBT bendruomenės nariai jaučiasi nustumti į paraštes. Jie viešai kelia klausimą, kodėl prezidentas nesileidžia į dialogą. Politologai įspėja, kad G. Nausėda žaidžia pavojingą žaidimą diskusijose dėl šeimos politikos rodydamas palaikymą vienai grupei žmonių.  „Prisiekiau būti lygiai teisingas visiems.

Lietuvos regionų frakcija šią savaitę ketina pasirašyti opozicijos koalicinį susitarimą su valstiečiais ir darbiečiais. Tačiau ar šį naują darinį Seime galima laikyti rimtu ir savarankišku? Politologai abejoja, ar iš naujosios opoziciją papildžiusios frakcijos išvysime ką nors daugiau nei ištikimybę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS).  Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS), Lietuvos socialdemokratų darbo partijos bei kelis savarankiškus politiku...

Prezidento Gitano Nausėdos pasirodymas „Šeimos gynimo maršo“ scenos ekrane ir toliau kelia aistras. Netrukus po mitingo supeiktas prezidentas šią savaitę atšovė savo kritikams – maršo dalyviai esą suprato prezidento siunčiamą žinią, o politologams galbūt nepatiko jo kalboje išsakytos mintys. Tačiau politologai šauna atgal.

Prezidentūros užsakymu atlikta visuomenės apklausa stipriai supykdė specialistus. Apklausoje klausta gyventojų nuomonės apie vadinamąją Stambulo konveciją, tačiau, kaip sako specialistai, klausimas buvo suformuotas taip neprofesionaliai, kad apklausos dalyvius galėjo suklaidinti. Negana to, kad apklausa neatspindi visuomenės nuomonės, specialistai pasigenda ir pačio prezidento pozicijos Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimu.

Konstitucinio Teismo sprendimas, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, politologų nestebina – juk diskusijos apie tai vyko metų metus. Jų teigimu, nors tiesioginiai rinkimai skatino demokratiją, kilo klausimų, kas savivaldoje priima galutinius sprendimus. Tačiau Seimui prabilus, kad po teismo sprendimo teks keisti Konstituciją, politologai netiki, kad parlamentarai ryšis tokiam žingsniui.

Premjerės Ingridos Šimonytės teiginys, kad pajutusi, kad konservatorių frakcija jos nebepalaiko, keltų klausimą dėl tolimesnio vadovavimo Vyriausybei, sukėlė nemažai emocijų ir diskusijų. Šias kalbas paaštrino ir smarkiai kritę tiek ministrės pirmininkės, tiek valdančiųjų reitingai. Tiesa, ekspertai įsitikinę, kad tai nėra realus ketinimas.

Dar mėnesiui pratęstą karantiną Lietuvos gyventojai pasitiko nevienareikšmiškai. Vieni stojo į kilometrines automobilių eiles, bandydami sprukti iš miestų. Kiti gerą orą masiškai pasitiko miestų centruose, veidų nebedengdami kaukėmis. Politikos ir komunikacijos žinovai pripažįsta, kad žmonės nebegirdi Vyriausybės, todėl nebeklauso ir draudimų.

Sostinėje vyksta kova... dėl požeminės perėjos. Ant sienos čia nupieštą vaivorykštę pakeitė trispalvė, tada ant jos atsirado LGBT palaikantys ženklai ir kiti grafičiai, o trispalvės mylėtojai ją keletą kartų perdažė ir net budėjo prie sienos. Ekspertai teigia, kad ši konfrontacija primena krepšinio fanų susidūrimus prieš varžybas ir tai nesprendžia jokių esminių problemų bei neveda sutarimo link.

Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės TikTok platformoje patalpintas vaizdo įrašas sukėlė diskusijų. Vaizdo įraše politikė prašo savo sekėjų pasidalinti siūlymais, kokių vaizdo įrašų ministrės paskyroje šie norėtų sulaukti daugiau. Kol opozicija sako, kad ministrei šiuo metu nederėtų užsiimti komunikacija socialiuose tinkluose, politologai teigia, kad tai yra sveikintinas žingsnis.

Buteliukas. Tokią dovaną Kūno kultūros ir sporto dienos proga sportininkams už aukščiausius pasiekimus pasaulio, Europos čempionatuose ir jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse skyrė premjeras Saulius Skvernelis. Vyriausybė sako, kad tai tėra simbolinė dovana, o politikos ekspertai tokios dovanos pasirinkimą peikia. Spalio 2 dieną Kūno kultūros ir sporto dienos proga premjero padėkos ir simbolinės dovanos buvo perduotos geriausiems šalies sportininkams ir jų treneriams.

Šiemet kelias partijas į rinkimus veda jų flagmanai, kurie patys nedalyvauja Seimo rinkimuose. Nors nė vienas iš šių žymių buvusių ar esamų politikų nesiekia mandato – jie yra partijos reklaminiai veidai, atstovauja partijai debatuose, jų šypsenos nugula skrajutėse, plakatuose bei vaizdo klipuose. Kol kai kurie ekspertai tokį partijų pasirinkimą vadina rinkėjų apgaudinėjimu, kuris turėtų būti uždraustas, kiti svarsto, kad rinkėjai nėra tokie kvaili ir geba patys suprasti, kaip partijos gudrauja.

Dalis visuomenės pasigenda prezidento Gitano Nausėdos lyderystės šaliai sunkiu momentu – internete kuriami šmaikštūs netikri renginiai, kviečiantys surasti dingusį prezidentą. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai sutaria, G. Nausėda turėtų imtis aktyvesnių veiksmų, o jo įvaizdžiui pakenkti gali į politinę areną grįžusi Dalia Grybauskaitė.

Artėjantys Seimo rinkimai dalį politikų, o ypač mažesnes politines jėgas, skatina burtis į koalicijas ir vienytis dėl įvairių priežasčių. Vieni ieško sąjungininkų bendriems tikslams, kiti bet kokia kaina nori įsitaisyti valdžioje. Vis dėlto politologai atkreipia dėmesį, kad kartais bandymas rinkimuose suburti koaliciją politikams gali atsisukti kitu galu ir uždaryti duris į Seimą.

Pirmojoje kadencijoje reitingų viršūnėse besišildęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis su nostalgija gali prisiminti tuos laikus. Nors antroji kadencija mero kėdėje tik prasidėjo, laikinosios sostinės šeimininko populiarumas krenta žemyn. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai pažymi, kad V. Matijošaitis vis didina įvairių skandalų ir konfliktų bagažą, o Lietuvos rinkėjas nėra tas, kuris būtų lojalus.

Aprašymas

Tėvai Kaune šokiruoti – miesto valdžia ketina keisti apmokėjimo už darželius tvarką, tad kai kurių vaikučių tėveliams tai gerokai patuštins pinigines. Miesto valdantieji tikina, kad taip nori labiau pasirūpinti savo žmonėmis. Politologai sako, kad tai ne kas kita, kaip dar viena idėja, kaip paskatinti Kauno rajono žmones, kad šie norėtų jungtis prie miesto.

Žydų bendruomenės pirmininkė įsižeidė, kai Vytautas Landsbergis pavartojo žodį „žydelka“, tačiau patyręs politikas tvirtina, kad nebuvo suprasta jo ironija ir jis visai nenorėjo įžeisti Lietuvos žydų. Tvyrant įtampai, dėl kurios laikinai buvo uždaryta Vilniaus sinagoga, portalo tv3.lt kalbintas ekspertas pastebi, kad net ir nekaltas žodelis rodo buitinį antisemitizmą ir nereiktų stebėtis, dėl jautrių žydų bendruomenės reakcijų.

Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė „pilnai išsėmė“ dešinįjį rinkėjų flangą, tad papildomų balsų jiems teks ieškoti kitur. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai svarsto, kad antrojo rinkimų turo rezultatą gali lemti netikėti susitarimai ir prie balsadėžių atėjusių rinkėjų skaičius. Pirmajame prezidento rinkimų ture geriausiai pasirodė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškelta kandidatė I. Šimonytė, surinkusi 31,21 proc.

Iki šiųmečių savivaldos rinkimų galėjo atrodyti, kad Darbo partija po visų ją lydėjusių skandalų nukeliavo į politikos paraštes ir niekada iš jų nebegrįš. Tačiau rinkimuose pelnyti 5 proc. rinkėjų balsų signalizuoja, kad, jei ir toliau stengsis, „darbiečiai“ gali grįžti į Seimo koridorius. Tokį scenarijų 2020 metų Seimo rinkimams paišo ir politologai, nors pats Viktoras Uspaskichas planų atskleisti neskuba.

„Šaltasis karas“ – taip premjeras Saulius Skvernelis apibūdina savo ir prezidentės Dalios Grybauskaitės santykius. Prezidentei dar kartą atmetus S. Skvernelio siūlomą kandidatą į ministrus, premjeras pasipiktino, kad ministro nebeieškos išvis. Kol šalies vadovai plūstasi, politologai atkreipia dėmesį, jog ginčus dėl ministrų S. Skvernelis išnaudoja prezidento rinkimams.

Pinigai už mieste gimusius kūdikius, apmokėti vairavimo kursai ir net butai – šitaip kai kurios Lietuvos savivaldybės teigia globojančios savo gyventojus, o, politologų manymu, taip jos tiesiog ruošiasi rinkimams. Ar rinkėjai užkibs ant politikų mesto kabliuko? Iki kovo 3 dieną vyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų liko kiek daugiau nei mėnuo. Nenumaldomai artėjant rinkimams, kai kurie miestai ir miesteliai suskubo savo gyventojus apipilti įvairiomis dovanomis.

Save Lietuvos prezidentu mato jau aštuoni kandidatai, tačiau politologai iš jų išskiria tik tris pirmūnus, kuriems rinkimuose gali šypsotis sėkmė. Nors galutinio rinkimų scenarijaus numatyti negali niekas, yra keli scenarijai, kokią įnirtingos kovos baigtį galime regėti. Lapkričio mėnesio duomenimis, ekonomistas Gitanas Nausėda išlieka populiariausiu pretendentu į prezidentus. Lapkritį 24,6 proc.

Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Bernaras Ivanovas apgailestauja, kad paviešintas prezidentės Dalios Grybauskaitė susirašinėjimas su kyšininkavimu kaltinamu buvusiu liberalsąjūdiečių lyderiu Eligijumi Masiuliu nesulaukė aktyvios visuomenės reakcijos. „Liūdnas momentas, kad nėra visuomenės aktyvios reakcijos. Yra tik pasyvi.

Apie politikus, kandidatus į Seimą, žinome beveik viską. Nuo to, kiek pajamų jie turi ar su kuo kartu gyvena, iki asmeninių hobių. Tačiau, bent jau daliai rinkėjų, gali būti ne mažiau svarbu, nei informacija apie tai, kad kandidatas mėgsta medžioti, skaityti knygas ir leisti laiką su šeima, žinoti jo tikėjimo pasirinkimą, kuris gali nulemti ir vėliau jam teksiančius priimti svarbius sprendimus.

LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt Darbo partijos (DP) pirmininkė Loreta Graužinienė po tokių prastų rinkimų rezultatų neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik pasitraukti iš partijos vadovės pareigų, mano Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytojas politologas Vytautas Dumbliauskas.

Merų postus užims nemažai nepartinių kandidatų, nes rinkimuose nebuvo naujų partijų, paprastai susirenkančių protesto balsus, atstovų, o senosiomis, kaip tvirtina politikos ekspertai, žmonės yra nepatenkinti. Jų teigimu, vienos tradicinės partijos atstovams pakenkti galėjo ir pernelyg agresyvūs jų pačių veiksmai. Nepartinių kandidatų laimėjimą ekspertai aiškina gana paprastai – Seimo rinkimuose tokius protesto balsus dažnai susirenka nauja partija.

Jungtinių Valstijų prezidentui ir Vokietijos kanclerei sutarus, kad „Rusija turi būti patraukta atsakomybėn dėl savo veiksmų“, politologas Bernaras Ivanovas „Žinių radijui“ trečiadienį sakė, kad Rusija yra priartėjusi prie raudonos ribos, už kurios tikriausiai nežengs.     „Po Mariupolio apšaudymo pamatėme, kad Putinas krūptelėjo ir atsitraukė. Sutikčiau su pozicija, kad Putinas nenori atsidurti Hagos tribunole.

Žinių radijas Nato generaliniui sekretoriui Jensui Stoltenbergui pareiškus, kad padėtis Ukrainos rytuose šiek tiek švelnėja, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, politologas Bernaras Ivanovas „Žinių radijui“ sakė, kad pavasarį konfliktas Rytų Ukrainoje atsinaujins dar stipresnėmis kovomis.

Žinių radijas Politikos apžvalgininkas Bernaras Ivanovas sako, kad Jungtinių Valstijų armijos planai ateinančiais metais sutelkti dalį karinės technikos NATO rytinėse šalyse, yra vienintelė priemonė, galinti atgrasyti Rusiją. „Labai blogas pasirinkimas yra bijoti, drebėti prieš Rusiją. Rusija supranta tik jėgą.

Žinių radijas Antradienį Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo nutarimo projektą, kuriuo siūloma savivaldybių tarybų rinkimus surengti kitų metų kovo 1 dieną. Pirmą kartą po Nepriklausomos Lietuvos paskelbimo vyks tiesioginiai merų rinkimai. Politologas Bernaras Ivanovas stebėjosi partijų dominavimu šiuose rinkimuose. „Tai, kad partijos vaidina labai didelį vaidmenį šituose rinkimuose, man yra keista.

Žinių radijas  Politologas Bernaras Ivanovas sako, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tapo savo propagandos įkaitu ir nebegali trauktis atgal.  „Rusija ir pats Putinas, sakyčiau, tampa savo retorikos ir propagandos įkaitu. Putinas galbūt dabar norėtų trauktis atgal, bet jis to praktiškai nebegali padaryti.

Kilus diskusijoms dėl Rusijos kultūros dienų Vilnuje renginių, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, politologas Bernaras Ivanovas teigia, kad jų organizatoriai turėtų renginius išnaudoti ryšių su demokratiškąją Rusija stiprinimui.

Šį savaitgalį vyks Liberalų ir Centro sąjungos suvažiavimas, kuriame žadama išrinkti naują partijos vadovybę. Apžvalgininkai atkreipia dėmesį į prasidėjusias postų dalybas ir prognozuoja ryškių pokyčių liberalcentristų gretose. Įdarbino bendrapartietę Šią savaitę patvirtinta, jog Liberalų ir centro sąjungos deleguotas Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas savo patarėja įdarbino bendrapartietę ir vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio žmoną – Viliją Venckutę – Palaitienę.